Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-1591-188/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-30
Bylos Nr.
2-1591-188/2019
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01998-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
Z. L.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje
Advokatai
Antanas Jarašius, Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1591-188/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01998-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1; (S) 3.2.3.1; 3.2.7.12; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 30 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Eglei Valikonienei, Gintarei Adomaitienei,dalyvaujant ieškovui V. R., jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui,atsakovei Z. L., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovei D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. patikslintą ieškinį atsakovei Z. L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje (toliau –VTAS).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Z. L. išlaikymo dukrai G. R. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 13 d.-845,00 Eur, taip pat jo nepagrįstai išmokėtą išlaikymą dukrai G. R. – 845,00 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 13 d. Reikalavimai grindžiami tuo, kad dukra G. R. su ieškovu gyveno jo gyvenamojoje vietoje nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 13 d., tačiau atsakovė antstolio Aleksandro Ščiukino kontoros dėl priverstinių lėšų vaiko išlaikymui išieškojimo sustabdymo neinformavo, nors tai padaryti privalėjo. Lėšos tuo metu buvo siunčiamos jos – atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokia pat suma už šį laikotarpį nepagrįstai buvo išieškoma iš jo. Iš jo buvo nepagrįstai išieškomas išlaikymas, o atsakovė, privalėdama tokią pat sumą mokėti dukters išlaikymui, jam nemokėjo (b. l. 25-26).

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2018 m. rugpjūčio mėnesį nupirko dukrai uniformą – švarkelį, kelnes, baltinukus, sijoną, taip pat striukę, viso apytiksliai už 145 Eur. Atsakovė per vasarą pas dukrą buvo atvažiavusi 3 kartus, atvežė pavalgyti, kad daugiau ką duotų, nematė. Dukra jam nesakė, ką mama nupirko. Butas priklauso atsakovei, tačiau dukra gyveno kurį laiką su juo. Vasarą dukra važiavo į Dainų šventę. Teismo posėdžio metu nurodė, kad komunalinių mokesčių už butą, kuriame pats gyveno, nemokėjo. Nurodė, kad dirba 3 dienas, po to– 3 išeiginės.

Ieškovo atstovas advokatas Antanas Jarašius teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, nurodė, kad dukra gyveno pas tėvą nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 13 d., tačiau atsakovė išlaikymo išieškojimo nesustabdė. Ieškovas dėl to patyrė dvigubą žalą, nes išlaikė dukrą ir mokėjo išlaikymą atsakovei. Mano, jog atsakovė neįrodė, kad ginčo laikotarpiu išlaikė dukrą. Paaiškino, kad ji gal ką ir atvežė dukrai dovanų, tačiau atsakovė net nežinojo, kada vyko Dainų šventė, dukra sakė, kad ir tėvas pinigų davė. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad mokėjo už butą, kuriame gyvena atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovė save atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dukra G., norėdama išvengti patyčių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dėl netinkamo tėvo elgesio, nuo 2018 m. vasario 1 d. perėjo mokytis į (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Kai dukrai būdavo daug pamokų, ji nakvodavo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir atsakovas, tačiau ji veždavo iš namų maistą, pirkdavo dukters poreikius tenkinančius daiktus, duodavo dukrai pinigų. Ieškovas dukters neišlaikė, pinigų neduodavo, maisto nepirko. Pats ieškovas gyveno jai priklausančiame bute. Tėvas dukrai pinigų neduodavo, už viską mokėjo ji pati, butas buvo nuniokotas, ten nuolat buvo girtaujama, be to, gyvendama kartu su tėvu Greta ne kartą patyrė psichologinį smurtą, jai buvo reikalinga medikų pagalba (b. l. 31-33).

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad vasaros metu mergaitė buvo ir kaime, ir atostogavo Vilniuje, taip pat buvo Dainų šventėje. Nurodė, kad ieškovas nepirko uniformos, nes švarkelis tiko pernykštis. Atsakovas neprisidėjo prie buto, kuriame gyveno, išlaikymo, ji pati kas savaitę atveždavo dukrai maisto. Nurodė, kad ji mokėjo už butą, ieškovas už savo dalį nemokėjo. Paaiškino, kad prieš mokyklą dukrai pirko drabužių ir kitų daiktų, už kuriuos sumokėjo apie 360 Eur. Rugpjūčio mėnesį dukra atostogavo pas draugę 10 dienų, ji dukrai buvo įdėjusi 50 Eur ir maisto. Važiuojant į Dainų šventę dukrai davė 60 Eur. Prieš mokyklą ji dukrai pirko sportinę uniformą, kuprinę, kitų drabužių. Paaiškino, kad dukra pas tėvą gyveno ne nuo vasario 1 d., bet nuo balandžio 2 d.

Atsakovės atstovė advokatė Rima Šmigelskytė teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškovas apsigyveno atsakovės bute, nemokėjo mokesčių, be to, tėvas pats, kaip teigia dukra, iš dukters prašydavo pinigų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pirko drabužius, išlaikė dukrą vienas, todėl ieškinys neįrodytas.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nuspręsta galutinę išvadą pateikti išklausius šalis bei liudytojus (b. l. 28).

Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad kaimyną V. R. su dukra pradėjo matyti nuo 2018 m. žiemos, matė kaip mergaitė eina į mokyklą, žaidžia kieme, ruošia pamokas, abu su tėvu apsipirkinėja parduotuvėje. Buvo pas ieškovą bute, matė, kaip jo dukra ruošė pamokas, gamino valgyti. Atsakovės nėra matęs.

Liudytoja Z. V. teismo posėdyje parodė, kad Z. L. mergaitė gyveno su tėvu, tačiau mama atvažiuodavo kiekvieną savaitę, atveždavo maisto, dukrą apipirkdavo. Greta ateidavo ir pas ją patarimų. Mergaitė gamino maistą ne tik sau, bet ir tėčiui. Prisimena, kad mergaitė pas tėvą atsikraustė pavasarį.

Liudytoja G. R. teismo posėdyje parodė, kad su tėčiu kartu atėjo gyventi į Kėdainius balandžio mėnesį. Tėtis dirbdavo nuo 8 val. iki 20 val., todėl ji grįžusi iš mokyklos gamindavosi valgyti, ruošdavo pamokas. Didžiąją vasaros dalį buvo pas mamą Beržų k., taip pat buvo Dainų šventėje. Nurodė, kad pradžioje, gal du mėnesius, tėtis pirkdavo maistą, tačiau mama per tuos du mėnesius irgi padėdavo. Vėliau mama duodavo jai pinigų pietums mokykloje, pirko maistą, prieš rugsėjo pirmąją nupirko kuprinę, batelius, sportbačius ir kt. Uniformos nepirko niekas, nereikėjo. Tėtis striukės nepirko. Jei tėtis nupirkdavo maisto, tai ji nevalgydavo, nes tai buvo pigesni maisto produktai, juos suvalgydavo tėtis. Taip pat pažymėjo, kad tėtis nėra pirkęs jai drabužių. Ji ir pati užsidirbdavo už kosmetikos platinimą apie 30 Eur, yra davusi pinigų ir tėčiui, kai jis paprašė. Važiuojant į Dainų šventę tėtis jai davė 15 Eur, o mama – 45 Eur, važiuojant pas draugę į Vilnių – mama davė 40 Eur, tėtis – 15 Eur. Jos mokslais rūpinosi mama.

Liudytoja R. J. teismo posėdyje parodė, kad tėvas dukra rūpinosi, pirko maisto, dukra beveik visą vasarą pas jį gyveno. Nurodė, kad dukrą išlaikė tėvas, viską pirkdavo, o vaiko mamos nėra mačiusi. Su ieškovo dukra nebendravo. Nurodė, kad R. grįžta vėlokai, apie 20 val., ji pati dirba iki 14 val., todėl matydavo kaip jie abu R. automobiliu važiuoja apsipirkti. Ieškovas dirbdavo kasdien.

VTAS atstovė D. D. teismo posėdyje nurodė, kad yra linkusi tikėti atsakove ir vaiku, kad mama prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ieškovas nemokėjo komunalinių mokesčių už atsakovei priklausantį butą, kuriame gyveno, tai jis teismo posėdyje pats patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. R. ir atsakovė Z. L. yra nepilnametės G. R. tėvai (b. l. 6). Šalys santuokos sudariusios nebuvo. Nepilnametė dukra G. R. gyvena kartu su mama Z. L.. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1924-188/2017 buvo pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 3 d. teismo įsakymu nustatytas išlaikymo dydis, ir iš V. R. nepilnametės dukters G. R. išlaikymui buvo priteista po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki vaiko pilnametystės, nepilnametės G. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta Z. L. (b. l. 7-8). Ieškovo V. R. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), atsakovės ir nepilnametės dukters G. R. –(duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10). Bylos duomenimis, G. R. nuo 2018 m. vasario 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (b. l. 11), šoka (duomenys neskelbtini) kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš SEB banko išrašo matyti, kad nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. iš ieškovo darbo užmokesčio nuosekliai yra nurašomas išlaikymas nepilnametei dukrai (b. l. 16-17). Ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu ir gauna apie 370 Eur mėnesinį darbo užmokestį (b. l. 14-15, 18, 19), turi automobilį (b. l. 20). Antstolio Aleksandro Ščiukino pateikta informacija patvirtina, kad iš ieškovo dukters išlaikymui laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. išieškota 829,00 Eur ir 100 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas (b. l. 43). Šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su mama Z. L., yra jos auklėjama, išlaikoma ir prižiūrima.

Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės dukters išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 13 d. – 845,00 Eur bei jo nepagrįstai išmokėtą išlaikymą dukrai – 845,00 Eur. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ji visada išlaikė dukrą, nepaisant, kad dukra kurį laiką likdavo nakvoti jai priklausančiame bute, kuriame gyveno ieškovas.

Iš bylos duomenų bei šalių paaiškinimų nenustatyta, kad dukters motina atsakovė Z. L. netinkamai atlieka savo pareigas vaikui. Priešingų duomenų byloje nėra. Šalių dukrai šiuo metu yra 14 metų, ir atsakovė, vykdydama savo pareigą vaikui, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, kai tuo tarpu ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai jis prisideda prie vaiko gerovės. Tiek atsakovė, tiek mergaitė beveik analogiškai nurodė, kas, kiek ir kada jai davė pinigų, pirko maistą, daiktus ir drabužius. Liudytojų–ieškovo kaimynų teiginiai, kad mergaitė nuolat važinėjo su tėvu apsipirkti taip pat neįrodo, jog ieškovas iš savo lėšų pirko maistą, jį gamino, rengė mergaitę. Priešingai, pats ieškovas pripažino, o atsakovė ir liudytoja patvirtino, kad ieškovas už butą, kuriame jam leista gyventi, nemokėjo ir nemoka komunalinių mokesčių, kurie per laikotarpį, už kurį ieškovas prašo priteisti išlaikymą, sudaro beveik analogišką sumą, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Be to, tiek atsakovė, tiek pati mergaitė nurodė, kad kartu su ieškovu gyventi pradėjo nuo 2018 m. balandžio mėnesio. Nors mergaitė ir pakeitė mokyklą, apsigyvenusi motinai priklausančiame bute, tačiau svarbiausia šioje byloje yra tai, kad atsakovė vis tiek išlaikė butą, kuriame laikinai buvo apsistojusi nepilnametė, pirko maistą, davė dukrai pinigų pietums mokykloje, pirko reikalingus daiktus bei skyrė pinigų laisvalaikiui ir pramogoms. Todėl atmestinas ieškovo atstovo argumentas, kad atsakovė neįrodė, jog išlaikė dukrą, o priešingai, kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovė– būtent ieškovas, teikdamas teismui ieškinį ir prašydamas priteisti neva patirtą žalą, nepateikė įrodymų, kad pirko dukrai drabužius ir išlaikė dukrą vienas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau –CPK) 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, bei pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Remdamasis visu aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovei nesutinkant su ieškiniu, ieškovas turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, kad jo ieškinys būtų patenkintas. Tuo tarpu teismui nekyla abejonių, jog atsakovė rūpinosi ir rūpinasi savo dukra, ją išlaiko. Kad būtų atvirkščiai, ieškovas teismui neįrodė.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, VTAS išvadą bei tai, kad ieškovas, kuriam teko įrodinėjimo našta, neįrodė, jog išlaikymą nepilnametei teikė nepagrįstai ir kurį laiką vienas išlaikė dukrą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui yra pateikti duomenys, jog ieškovas byloje patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 47), tačiau ieškinį atmetus, jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 79, 93 straipsniai).

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 14 d. pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovė yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 73, 74), ir valstybė, suteikdama jai teisinę pagalbą, patyrė 273,00 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Iš ieškovo valstybei priteistinos 9,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 273,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 00 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,54 Eur (devynių eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė