Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 500 Eur neturtinės žalos, patirtos rengiant procesinius dokumentus ir prarandant laiką laisvalaikiui, šeimai, atlyginimą, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškiniu pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2022 m. kovo 10 d. ieškovas laimėjo paties inicijuotą teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2-2389-905/2022. Šiuo sprendimu ieškovui iš to paties atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas pats rengė procesinius dokumentus minėtoje byloje, dalyvavo teismo posėdyje, taip pat rengė ieškinį šioje civilinėje byloje. Dėl šio krūvio ieškovas patyrė nepatogumą, nes aukojo dalį laisvalaikio, dalį šeimos gyvenimo, patyrė intelektinę naštą gilindamasis į teisės normas, teismų praktiką, rengė nurodytus procesinius dokumentus. Šis nepatogumas yra neturtinė žala, nes atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas teisinis klausimas, ar ieškovas, inicijavęs civilinį teisinį procesą valstybei, kurio metu nustatyta, kad valstybė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė neturtinę žalą, ir pats save jame atstovaudamas, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. civilinio teisminio proceso Nr. 2-68-3-32259-2019-2 eigos ir rezultato. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujantis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo taikyti ieškinio senatį.

3.2. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovui savo patirtą neturtinę žalą siejant su ankstesniu civiliniu procesu, jo rezultatas galėjo būti žinomas tik įsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2389-905/2022 įsiteisėjo 2022 m. kovo 11 d., o ieškovas ieškinį pareiškė 2025 m. kovo 10 d. Atitinkamai ieškovas senaties termino nepraleido.

3.3. Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovui kreipusis į teismą dėl valstybę atstovaujančios institucijos veiksmų, valstybė neturėjo jokios pareigos sutikti su ieškovu, jei ją atstovaujanti institucija manė neatlikusi neteisėtų veiksmų, ir siekti įrodyti šias aplinkybes. Todėl atsakovę atstovaujančios institucijos atliktas savo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) garantuojamų procesinių teisių įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais.

3.4. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovę atstovaujančio (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato argumentu, kad atsakovė civiliniame teisminiame procese Nr. 2-68-3-32259-2019-2 savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, nepateikė nepagrįstų apeliacinių ar kasacinių skundų ar kitų procesinių dokumentų, ką pagrindžia teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys.

3.5. Teismas nurodė, jog nesant atsakovę atstovaujančios institucijos veiksmų neteisėtumo, nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų ir ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

3.6. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog ieškovo patirtus nepatogumus nulėmė jo paties sprendimas įgyvendinti savo teisę pačiam kreiptis į teismą ir save atstovauti pradėtame civiliniame procese, nors jis ir turėjo teisę turėti atstovą bei teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai valstybė negali būti laikoma atsakinga dėl tokio ieškovo pasirinkimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas A. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui 68 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nepaneigė, reiškia pripažino, kad dėl įvykusio ankstesnio teisminio proceso Nr. 2-68-3-32259-2019-2 ieškovas patyrė neigiamas pasekmes – neturtinę žalą.

4.2. Pirmosios instancijos teismas savavališkai pakeitė vieną iš ieškinio pagrindų kitu, tą kitą pagrindą sukritikavo, iš to konstatavo delikto sudėties nebuvimą ir tai panaudodamas atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismo atliktas ieškinio pagrindo pakeitimas neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas – siekė sukurti pagrindą ieškinio atmetimui.

4.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė civilinės atsakomybės sąlygas – viešajai civilinei atsakomybei nebūtina kaltė. Taigi delikto sudėtis: neteisėti veiksmai – neteisėtas sulaikymas; neturtinė žala – nepatogumai, patirti teisiantis dėl kompensacijos už neteisėtą sulaikymą; priežastinis ryšys tarp jų – bylinėtis ir patirti nepatogumus – neturtinę žalą ieškovas turėjo dėl neteisėto sulaikymo.

4.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išreikalavo sumokėti žyminį mokestį. Teisminis procesas Nr. 2-68-3-32259-2019-2, dėl kurio ieškovas patyrė neturtinę žalą, vyko dėl neteisėtu sulaikymu padarytos žalos atlyginimo. Taigi, ieškiniu reikalaujama priteisti žala atsirado dėl neteisėto sulaikymo – atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Jei teismas traktuos, kad ieškinys žyminiu mokesčiu apmokestinamas, ieškovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl taikytos CPK normos konstitucingumo.

5. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pats pakeitė ieškinio pagrindą. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje prašė dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) AVPK) veiksmų priteisti jam neturtinę žalą. Pasak ieškovo, neturtinio pobūdžio nepatogumus jis patyrė dėl dalyvavimo civiliniame procese, nes turėjo ginti savo teises bei prašyti neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto sulaikymo (ieškinio 4 pastraipa). Taigi, nustatytos aplinkybės ir ieškovo ieškinio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ieškinio pagrindą, remdamasis ieškovo paaiškinimais, pateiktais argumentais ir jų teisine kvalifikacija.

5.2. Ieškovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes pats pakeitė bylos pagrindą, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms (ieškinio argumentams). Kitų – nei objektyvių, nei subjektyvių – nešališkumo pagrindų ieškovas nenurodė, todėl teiginys dėl teismo šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas.

5.3. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ir nepasisakė dėl jam padarytos neturtinės žalos. (duomenys neskelbtini) AVPK su nurodytais teiginiais nesutinka. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis) neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Kadangi ieškovas neįrodė (duomenys neskelbtini) AVPK veiksmų neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nepasisakė dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nes jų nustatymas neturėtų jokios teisinės reikšmės. Todėl ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos netinkamai įvertino deliktinės atsakomybės sąlygas bei nepasisakė dėl jam padarytos neturtinės žalos, laikytini nepagrįstais.

5.4. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo padarytas išvadas dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo. Pastebėtina, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad valstybė teisėtai gynėsi teisme prieštarauja tiek protingumo principui (CK 1.5 straipsnis), tiek pačiai teisės į gynybą esmės sampratai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

8. Pirmosios instancijos teismas netenkino (atmetė) ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatęs, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareikšti, tačiau neįrodė visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

9. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nepaneigė, reiškia pripažino, kad dėl ankstesnio teisminio proceso ieškovas patyrė neigiamas pasekmes – neturtinę žalą. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė civilinės atsakomybės sąlygas, buvo šališkas, savavališkai pakeitė ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byla, mano, kad šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė gali būti sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

11. Būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos įtvirtintos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, tai yra, neteisėti veiksmai, žala ir nuostoliai, priežastinis ryšys ir kaltė. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Nesant bent vienos sąlygos civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Tai ne kartą pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2019, 33 punktas; kt.).

12. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2389-905/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-32259-2019-2) pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) AVPK, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovui A. S. iš atsakovės priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustačius, jog ieškovo laikino sulaikymo metu buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, o sulaikymo procedūra taikyta įstatyme nenustatytais pagrindais ir tvarka, taikytas suvaržymas nebuvo proporcingas siekiamiems tikslams, taip pat kitas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas. LITEKO duomenimis, teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. kovo 14 d.

13. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) AVPK, priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų turėjo inicijuoti teisminį procesą, rengė procesinius dokumentus teismui, viską darė pats, nesinaudodamas niekieno pagalba, dėl šio krūvio patyrė nepatogumų: aukojo dalį laisvalaikio, dalį šeimos gyvenimo, patyrė intelektinę naštą – gilinosi į teisės normas, teismų praktiką, rengė procesinius dokumentus; šie nepatogumai yra neturtinė žala.

14. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovę atstovaujančios institucijos atliktas savo CPK garantuojamų procesinių teisių įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, nesant atsakovę atstovaujančios institucijos veiksmų neteisėtumo, nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė, veikdama per atstovą (duomenys neskelbtini) AVPK, jai suteiktomis civilinio proceso įstatyme garantuojamomis teisėmis naudojosi netinkamai, jomis piktnaudžiavimo ar procesines teises įgyvendino paneigdama civilinio proceso tikslus ir paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29 punktas). Aplinkybė, jog ieškovas civiliniame procese, iš kurio kildina atsakovės neteisėtus veiksmus, bylą vedė tiesiogiai, be atstovo (CPK 51 straipsnio 1 dalis), ir dėl to tiesiogiai patyrė tam tikras laiko sąnaudas rengdamas procesinius dokumentus, savaime atsakovės neteisėtų veiksmų nesuponuoja. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas neturi teisinės reikšmės.

16. Nurodytų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl ankstesnio teisminio proceso ieškovas patyrė neigiamas pasekmes – neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog viena vertus, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turtinio tokios išvados padaryti negalima. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nenustatinėjo. Minėta, jog nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju – neteisėtų veiksmų), asmeniui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylinėjimasis teisme, siekiant apginti savo pažeistas teises, savaime nepripažintinas lemiančiu neturtinę žalą, kurią turėtų atlyginti kita bylos šalis, todėl aplinkybė, jog dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų prasidėjęs teisminis procesas galėjo ieškovui sukelti neigiamų emocijų, nepatogumų, savaime negali būti traktuojama neturtinės žalos atlyginimo pagrindu. Atitinkamai aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytų aplinkybių nepaneigė savaime nereiškia, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pripažino neturtinės žalos atsiradimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (CPK 178 straipsnis) numato, jog civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę) turi įrodyti ieškovas, reiškiantis reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

17. Sutiktina, jog valstybės civilinės atsakomybės santykiui dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnio 1 dalis) ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnio 1 dalis) atsirasti pakanka neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšio, tačiau ieškovui neįrodžius bent vienos iš šių trijų sąlygų žalos atlyginimas negalimas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2019, 33 punktas; kt.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė civilinės atsakomybės sąlygas, savaime nelemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų neturtinės žalos atlyginimo atveju, sprendime įvardijo bendrąsias ir būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, nurodęs, kad kaltė kaip viena civilinės atsakomybės sąlygų būtina, išskyrus įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės be kaltės išimtis. Tai nurodęs pirmosios instancijos teismas apelianto nurodomos klaidos (neteisingai nurodo civilinės atsakomybės sąlygas) nepadarė.

18. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo, šalių procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas savavališkai pakeitė vieną iš ieškinio pagrindų.

19. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog 2022 m. kovo 10 d. laimėjo paties inicijuotą teisminį procesą Nr. 2-68-32259-2019-2; kad laimėtų procesą rengė ir teikė teismams ieškinio pareiškimą, atskirąjį skundą, prašymą nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui procesinio veiksmo atlikimo terminą, privalomą dubliką, apeliacinį skundą, kasacinį skundą, dalyvauti apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. posėdyje, rengė šį ieškinį, dėl šio krūvio patyrė nepatogumus: aukojo dalį laisvalaikio, dalį šeimos gyvenimo, patyrė intelektinę naštą – gilinosi į teisės normas, teismų praktiką, rengė nurodytus procesinius dokumentus, šie nepatogumai yra neturtinė žala. Taigi būtent šios aplinkybės sudarė ieškovo ieškinio pagrindą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog būtent šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino spręsdamas ieškovo ieškinio (ne)pagrįstumo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ar pakeitė ieškinio pagrindą. Aplinkybė, jog ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių vertinimu ar aplinkybes vertina kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodomo civilinio proceso įstatymo pažeidimų nesuponuoja. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (laikino sulaikymo) atlyginimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl pakartotinai negalėjo būti sprendžiamas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

22. Apelianto abejonės pirmosios instancijos teismo šališkumu atmestinos kaip nepagrįstos. Apeliantas teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jokių tokį teiginį pagrindžiančių aplinkybių ar argumentų apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankų procesinį sprendimą, su kuriuo ieškovas nesutinka, nesant kitų duomenų, savaime pirmosios instancijos teismo šališkumo nepagrindžia.

23. Apeliantas, be kita ko, prašo grąžinti jam už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį, nurodo, jog jo ieškinys žyminiu mokesčiu neapmokestinamas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą; jei teismas manytų priešingai, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos normos konstitucingumo.

24. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio bylose, kurias nagrinėja teismai, atleidžiamos šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.

25. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas atlyginti neturtinę žalą, kurią ieškovas nurodo patyręs, kadangi turėjo inicijuoti teisminį procesą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nors ieškovas šioje byloje prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja su ankstesnėje civilinėje byloje nustatytais ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais (laikinu sulaikymu), iš ieškovo procesinių dokumentų turinio matyti, jog reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad dalyvaudamas jo paties inicijuotame teisminiame procese patyrė laiko sąnaudas ir nepatogumus rengiant procesinius dokumentus, įskaitant ieškinį šioje byloje. Taigi reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir siejami su ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais, nustatytais ankstesniame teisminiame procese, grindžiami kitais nei CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju už ieškinio pareiškimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas turėjo sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, kadangi reikalavimai, tokie kokie yra pareikšti, į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto apimtį nepatenka. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, jog ieškovas žyminį mokestį už ieškinį ir atitinkamai už apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo sumokėjo nepagrįstai, todėl apelianto prašymas sumokėtą žyminį mokestį grąžinti negali būti tenkinamas.

26. Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nepagrindė, aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti civilinio proceso įstatymo normos konstitucingumu nenurodė, prašymą grindė subjektyvaus pobūdžio teiginiais. Apeliacinės instancijos teismas objektyvių priežasčių, suponuojančių būtinybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto nurodoma CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata byloje nėra taikoma. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant kitų ieškovo prašymą pagrindžiančių argumentų, ieškovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia kitokios teismo išvados dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz.: Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindamas visas nustatytas byloje aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, ir pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.