- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2-11891-1162/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07157-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. S. pareiškė ieškinį prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 500 Eur neturtinės žalos, patirtos rengiant procesinius dokumentus ir prarandant laiką laisvalaikiui, šeimai, atlyginimą, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2022 m. kovo 10 d. laimėjo paties inicijuotą teisminį procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu ieškovui iš to paties atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas pats rengė tiek pirmajai, tiek apeliacinei, tiek kasacinei instancijai skirtus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje, taip pat rengė ieškinį šioje civilinėje byloje. Dėl šio krūvio ieškovas patyrė nepatogumą, nes aukojo dalį laisvalaikio, dalį šeimos gyvenimo, patyrė intelektinę naštą gilindamasis į teisės normas, teismų praktiką, rengė nurodytus procesinius dokumentus. Šis nepatogumas yra neturtinė žala, nes atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
2. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti institucija Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį, prašo jį atmesti suėjus ieškinio senaties terminui arba kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas. Pateiktame ieškinyje ieškovas nurodo apie patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, tačiau kitų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų nenurodo bei jų neįrodinėja. Ieškovas, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jo ieškinį iš dalies patenkino, priteisė ieškovui iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiame civiliniame procese nenustatyta, kad atsakovės atstovas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas - netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis, dėl kurių ieškovui galėjo būti padaryta neturtinė žala. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vertinimu, atsakovės atstovas civiliniame procese Nr. (duomenys neskelbtini) elgėsi apdairiai ir rūpestingai, procesinius veiksmus atliko operatyviai, sąžiningai, naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo vertinti jo elgesio kaip prieštaraujančio galiojančioms teisės normoms arba atidumo ir rūpestingumo reikalavimams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti kitaip. Teisės aktais pagrįstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovavimas civiliniame procese Nr. (duomenys neskelbtini) savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas neįrodė pagrindinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų / neveikimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė nepatogumus, nes turėjo rengti procesinius dokumentus, susipažinti su teisės normomis ir teismų praktika, dalyvauti posėdžiuose, tačiau tai nesudaro prielaidų konstatavimui, jog CK 6.250 straipsnio prasme ieškovui būtų sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Ieškovui, neįrodžius privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos, deliktinės civilinės atsakomybės taikymas atsakovei negalimas. Kadangi atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir kaltės – tampa teisiškai nereikšmingi. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl jų nepasisako. Be to, iš civilinėje byloje esamų procesinių sprendimų matyti, kad visi ieškovo nurodyti veiksmai, kurie neva sukėlė jam nepatogumus, buvo atlikti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo. Taigi, ieškinio senaties terminas baigėsi 2025 m. vasario 8 d. Šioje civilinėje byloje ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2025 m. kovo 10 d., todėl ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, kas yra savarankišku pagrindu ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas A. S. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimas įsiteisėjo po 30 dienų 2022 m. kovo 10 d. Iki tol teismo sprendimas nebuvo galutinis. Tik teismo sprendimui įsiteisėjus ieškovas sužinojo, kad jo teisės pažeistos. Ieškinys teismui pateiktas 2025 m. kovo 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje sprendžiamas teisinis klausimas, ar ieškovas, iniciavęs civilinį teisinį procesą valstybei, kurio metu nustatyta, kad valstybė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė neturtinę žalą, ir pats save jame atstovaudamas, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. civilinio teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) eigos ir rezultato. Atsakovę Lietuvos Respublika atstovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo taikyti ieškinio senatį.
5. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
6. Spręsdamas dėl ieškinio senaties teismas sutinka su ieškovu, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovui savo patirtą neturtinę žalą siejant su ankstesnius civiliniu procesu, jo rezultatas galėjo būti žinomas tik įsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2389-905/2022 įsiteisėjo 2022 m. kovo 11 d., o ieškovas ieškinį pareiškė 2025 m. kovo 10 d. (CPK 74 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai ieškovas senaties termino nepraleido. Todėl spręstinas klausimas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.
7. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023, 18 punktas).
8. Nagrinėjamu atveju teismas visų pirma pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Vienas iš civilinio proceso principų yra šalių procesinis lygiateisiškumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 68 punktas). Taigi, ieškovui kreipusis į teismą dėl valstybę atstovaujančios institucijos veiksmų, valstybė neturėjo jokios pareigos sutikti su ieškovu, jei ją atstovaujanti institucija manė neatlikusi neteisėtų veiksmų, ir siekti įrodyti šias aplinkybes. Todėl atsakovę atstovaujančios institucijos atliktas savo CPK garantuojamų procesinių teisių įgyvendinimas (CPK 42 straipsnio 1 dalis) negali būti laikomas neteisėtais veiksmais. Priešingas aplinkybių vertinimas sukurtų situaciją, kuomet būtų paneigiamas šalių lygiateisiškumas civiliniame procese, nes atsakovas, siekdamas išvengti dar ir ieškinio dėl žalos atlyginimo dėl prieš jį pradėto civilinio proceso, visada būtų linkęs sutikti su ieškiniu nepaisant jo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Kartu būtų paneigta ir esminė teismų funkcija – teisingumo, kurį galima įgyvendinti tik vadovaujantis visais civilinio proceso principais, civilinėse bylose vykdymas. Sutiktina ir atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato argumentu, kad atsakovė civiliniame teisminiame procese Nr. (duomenys neskelbtini) savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, nepateikė nepagrįstų apeliacinių ar kasacinių skundų ar kitų procesinių dokumentų, ką pagrindžia teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
9. Taigi, nesant atsakovę atstovaujančios institucijos veiksmų neteisėtumo, nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų ir ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas papildomai pažymi, kad ieškovo patirtus nepatogumus nulėmė jo paties sprendimas įgyvendinti savo teisę pačiam kreiptis į teismą ir save atstovauti pradėtame civiliniame procese, nors jis ir turėjo teisę turėti atstovą bei teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atitinkamai valstybė negali būti laikoma atsakinga dėl tokio ieškovo pasirinkimo.
10. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neteikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ar įrodymų, šioms išlaidos pagrįsti, todėl atsakovę atstovaujančios institucijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Atmetus ieškovo ieškinį, nėra pagrindo atlyginti jo patirtas išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį. Teismas argumentus, dėl ko sprendžia, kad ieškovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais yra išdėstęs 2025 m. kovo 18 d. nutartyje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.