- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-47-613/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu įgytą pavardę, nepilnamečių vaikų T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisti nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas kas metai indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo sumokėti įnašai mažajai bendrijai (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ atitenka atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis, nepriteisiant jai piniginės kompensacijos už šiuos įnašus. Taip pat prašo nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką pagal teismui pateiktą siūlymą.
2. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jų santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, pomėgių ir požiūrio į gyvenimą, jie negali gyventi kartu, todėl mano, kad abu yra kalti dėl santuokos iširimo. Nurodo, kad jau daugiau nei dvejus metus kartu negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo, gyvena atskirai, o vaikai gyvena su ieškove. Mano, kad nėra galimybių išsaugoti jų santuoką. Prašo sprendime nenurodyti konkrečių faktų dėl santuokos iširimo. Iki santuokos sudarymo buvo sudaryta vedybų sutartis, kurioje buvo aptartas viso turto teisinis režimas, tačiau nebuvo aptartas klausimas dėl santuokos metu įsteigtų įmonių pasidalijimo. Nurodo, kad vaikai gyvena su ieškove ir yra prisirišę prie jos, todėl vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, o iš atsakovo priteisti vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį. Kreditinių įsipareigojimų neturi.
3. Atsakovas A. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dieną šalys neturi bendrų dalytinų prievolių, kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. Tarp banko ir atsakovo 2010 m. liepos 7 d. buvo sudaryta kredito sutartis ir ši sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo, todėl prievolės, kylančios iš šios sutarties, tarp šalių nėra dalytinos.
5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, joje nurodyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jos motinai priklausančiame name, kur ieškovei ir vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovės teigimu, ji nekliudo atsakovui bendrauti su vaikais, tik, esant karantinui, neleidžia atsakovui atvykti į jų gyvenamąją vietą, kadangi jie gyvena su senyvo amžiaus ieškovės mama, tačiau atsakovui leidžia vaikus pasiimti. Pasak ieškovės, vaikai nori bendrauti su tėvu ir jį myli. Atsakovas telefonu specialistams nurodė, kad jis teikia reguliariai vaikams išlaikymą kas mėnesį mokėdamas po 400,00 Eur ir bendrauja su vaikais. Išvadoje nurodyta, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau mano, kad vaikų ir tėvo bendravimo tvarka galėtų būti platesnė, nes ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra per siaura. Mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų būti pakankama kasdienių vaikų poreikių tenkinimui.
Šalies argumentai
6. Ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad santuoka iširo dėl nuolatinių barnių ir nesutarimų. Ieškovė skatina vaikus bendrauti su tėvu, tačiau nori, kad būtų nustatytas konkretus vaikų ir atsakovo bendravimas. Vyresnysis sūnus yra alergiškas dulkių erkutėms, todėl reikia pasirūpinti priemonėmis miegojimui. Visi vaikai šiuo metu lanko ugdymo įstaigas. Ieškovės pajamos (atskaičius mokesčius) yra apie 811,00 Eur, o šį mėnesį 870,00 Eur. Taip pat gauna 333,00 Eur iš valstybės vaiko pinigų. Gyvena jos mamai priklausančiame name ir prisideda prie šio turto išlaikymo. Santuokos metu jokio nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto neįgijo, asmeninių ar bendrų kreditorių neturi. Patvirtino, kad atsakovas šiuo metu teikia vaikams išlaikymą po 400,00 Eur bendrai visiems trims vaikams. Jos apskaičiavimu, vyriausiojo sūnaus išlaikymui reikia apie 490,00 Eur per mėnesį, viduriniam – 432,00 Eur, o mažiausiam – 391,00 Eur per mėnesį. Turi automobilį, kuris įgytas jau gyvenant atskirai, be to, yra sudarę povedybinę sutartį, pagal kurią visas įgytas turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Pažymėjo, kad išlaidos komunaliniams mokesčiams šiuo metu yra mažesnės nei nurodyta lentelėje. Lentelėje nurodyti apskaičiavimai yra į ateitį, kadangi ketina pirkti butą. Šią dieną mokesčius už būstą moka kartu su mama, už elektrą ir internetą atskaičiuoja nuo jos mamos sąskaitos, kūrena malkomis, vanduo – iš šulinio, atliekos kainuoja (20,00 Eur per mėnesį žmogui). Nurodė, kad ji pardavė butą, o gautus pinigus paskolino atsakovo įmonei, sutartis baigiasi už 6 mėnesių, po to planuoja už tuos pinigus pirkti butą. Prašo atsakovo sumokėtus įnašus MB „(duomenys neskelbtini)“ palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis ir kompensacijos nereikalauja.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka santuoką nutraukti, nenurodant konkrečių faktų dėl santuokos iširimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra ginčo. Iš esmės sutinka ir dėl bendravimo tvarkos, tačiau jį labiau tenkintų laisvos formos bendravimo tvarka. Sutinka dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ įnašų, kad jie atitektų jam asmeninės nuosavybės teise. Paaiškino, kad jis neturi galimybių pasiimti visų vaikų su nakvyne pas save, nes gyvena ne savo bute. Nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad jis yra įmonės direktorius, per mėnesį jo pajamos už gegužės mėnesį sudarė 750,00 Eur atskaičius mokesčius, o vasarą – gal šiek tiek kils. Su išlaikymo dydžiu nesutinka vien dėl sunkios finansinės padėties. Turi aukštąjį išsilavinimą. Pajamos mažos dėl karantino. Turi komercines patalpas, o kitas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui. Bankui įmokas moka po 600,00 Eur per mėnesį. Turtas yra išnuomotas ir už nuomą gauna 600,00 Eur. Jis pats gyvena tėvo bute. Turi įmonės automobilį. Galėtų kiekvienam vaikui išlaikymą skirti po 150,00 Eur per mėnesį. Turi dar vieną išlaikytinį (16 metų vaiką), jam taip pat teikia išlaikymą. Jo įmonė prekiauja darbužiais ir avalyne. Neturi pastovaus darbo grafiko, todėl norėtų laisvesnės jo ir vaikų bendravimo tvarkos. Karantino metu neprekiavo internetu. Dėl pirmojo sūnaus išlaikymo yra pasirašęs notarinę sutartį ir moka po 150,00 Eur. Butą išlaiko jo tėvai. Planuoja parduoti namą arba per verslą grąžinti skolas. Paskolos likutis bankui šią dieną yra apie 85 000,00 Eur. Įmonė turi skolų.
8. Išvadą teikianti institucija byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės prašoma tvarka yra siaura, nes trūksta aptarimo, kaip bus praleidžiamos metų šventės ar atostogos, o dėl bendravimo savaitgaliais tvarka yra tinkama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė:
9.1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 856, tarp M. A. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9.2. Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę pavardę A., o ieškovei santuokos metu įgytą pavardę A.
9.3. Nustatyti, kad nė vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.
9.4. Priteisti iš atsakovo A. A. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų) išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, tai yra T. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), B. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo dienos 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9.5. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę M. A.
9.6. Nustatyti atsakovo A. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. A., B. A. ir A. A. tvarką:
9.6.1. A. A. bendrauja su vaikais kas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį paimant visus 3 vaikus iš motinos namų šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinant vaikus į motinos namus sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;
9.6.2. Šalių susitarimu A. A. gali bendrauti su vaikais ir kitomis savaitės dienomis nepažeidžiant vaikų mokymosi bei dienos režimo;
9.6.3. A. A. kiekvieną kartą apie atvykimą pabendrauti su vaikais arba negalėjimą atvykti nustatytu laiku prieš 24 val. apie tai informuoja ieškovę SMS trumpąja žinute;
9.6.4. M. A. ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki 1 punkte nurodytos bendravimo laiko pradžios informuoja A. A. apie vaikų susirgimus ir kitas objektyvias priežastis, dėl kurių vaikai negalėtų nustatytu laiku bendrauti su tėvu.
9.6.5. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo A. A. sumokėti įnašai MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka atsakovui A. A., nepriteisiant ieškovei M. A. piniginės kompensacijos.
9.7. Priteisti iš atsakovo A. A. 796,75 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 75 ct) ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
9.8. Priteisti iš atsakovo A. A. 237,00 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
9.9. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, vertino šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, kadangi nesiekė išsaugoti santuokos, nevykdė abipusės prievolės būti pakantiems ir lojaliems vienas kitam, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.
11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių pavardžių, įvertino tai, kad ieškovė neprašo sugrąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę, todėl nusprendė, kad šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.
Teismas, spręsdamas klausimas dėl tarpusavio išlaikymo, nustatė, kad šalys yra sveikos, darbingo amžiaus, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, todėl padarė išvadą, kad išlaikymas šalims nepriteistinas.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja, o pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovei išlaikymo priteisimo klausimo nesprendė, bet nusprendė, kad atsakovas neturi teisės į išlaikymą.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius, kreditinių įsipareigojimų paskirstymo klausimo teismas nesprendė.
14. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vertino tai, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su motina, tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, įvertino išvadą teikiančios institucijos išvadą, vaikų amžių, byloje esančius rašytinius duomenis, todėl nusprendė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina.
15. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, vertino šalių paaiškinimus, tai, kad atsakovas jokių prieštaravimų dėl atskirų ieškovės siūlytų bendravimo tvarkos sąlygų nereiškė ir (ar) pageidautinos bendravimo tvarkos nenurodė, todėl nusprendė, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka nustatytina pagal ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą tvarką. Teismo vertinimu, atsakovo išsakyta neapibrėžta jo ir vaikų bendravimo tvarka neatitiktų šalių vaikų interesų, kadangi vaikams yra būtinas pastovumas. Be to, nustatyta tvarka padės šalims planuoti savo ir vaikų laisvalaikį.
16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, įvertino nepilnamečių vaikų poreikius, amžių, specialiuosius poreikius, tėvų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą turtą), išlaikytinių skaičių, ir konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra protingas, atitinkantis tokio amžiaus vaikų poreikius, nepažeidžiantis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Teismas pažymėjo, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, to nepadarius, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams arba tėvų turtinei padėčiai, teismas gali sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį.
17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo ir prievolių kreditoriams, nustatė, kad šalys iki santuokos sudarymo sudarė vedybų sutartį, ja aptarė viso turto teisinį režimą, todėl atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas su įsipareigojimais, o ieškovei priklausantis kilnojamasis turtas pagal minėtą sutartį laikytinas asmenine kiekvienos iš šalių, kurios vardu registruota, nuosavybe ir prievole ir nutraukiant santuoką tarp šalių nedalytina. Teismas taip pat nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo dalytiną turtą – įnašus mažajai bendrijai „Mano forma“. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į tai, kad ginčo tarp šalių dėl šio turto padalijimo nėra, nusprendė, kad minėtas turtas po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos.
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintinas visiškai, byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas A. A. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 150,00 Eur mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimo.
Žemesnės instancijos teismas
19.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, neįvertino, kad šalys buvo susitarusios dėl 350,00 Eur išlaikymo dydžio, šio susitarimo atsakovas laikėsi.
19.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas, jų dydį ir į tai, kad jis gyvena remiamas tėvų.
19.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas be šalių nepilnamečių vaikų turi dar vieną išlaikytinį, jam teikiamas 150,00 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
19.5. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų poreikius, rėmėsi vien tik ieškovės nurodytais paaiškinimais, ieškovės pateikta vaikų poreikių lentele, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, rašytiniais įrodymais.
20. Ieškovė M. A., atstovaujama advokatės Marinos Saveljevos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, dėl šalių turtinės padėties ir galimybės teikti atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
20.2. Mano, kad teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, turėjo pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi teismo pareiga yra užtikrinti, kad nepilnamečiams vaikams būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti vaikų minimalius poreikius, bet ir užtikrinti palankias sąlygas jiems visapusiškai vystytis, jų kultūrinį ir kitokį ugdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams, turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
27. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisti po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis. Apeliacinio skundo pagrindu nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties, neteisingai ir nepagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų poreikius, prioritetą suteikdamas ieškovės paaiškinimams ir pateiktiems rašytiniais įrodymams. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, motyvuodama tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
28. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
29. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 8 d., banko išrašą apie kredito sutartį ir kredito likutį, M. A. gimimo liudijimą.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, dėl ko įrodymai teikiami apeliacinės instancijos teismui, dalis pateiktų dokumentų (skundžiamas teismo sprendimas, gimimo liudijimas) yra nagrinėjamoje byloje, kita dalis rašytinių įrodymų yra susijusi su aplinkybėmis dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir įsipareigojimų bankui, kurių ieškovė neginčija ir ginčo byloje dėl to nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas nepagrindė šių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktus dokumentus atsisakytina priimti. Kadangi šie dokumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, buvo pateikti per elektroninių paslaugų portalą, jie apeliantui negrąžintini.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimo, nors tokį reikalavimą ieškovė buvo pareiškusi. O tai, atsakovo vertinimu, yra vienas iš esminių klausimų.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto paaiškinimus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir rezoliucinę dalį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu sprendimu teismas neišsprendė vieno iš ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų, t. y. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje išsprendė ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau savo sprendimo neišdėstė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vertina tai kaip rašybos apsirikimą, kuris gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo, patikslinant rezoliucinę skundžiamo teismo sprendimo dalį.
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių skundžiamo teismo sprendimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nagrinėjamu atveju nenustatyta. O dėl apelianto nurodytų pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų procesinės teisės normų pažeidimo, lėmusio galbūt neteisingą bylos išsprendimą, teisėjų kolegija pasisakys tolesnėse nutarties dalyse.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
34. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), B. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas, į tai, kad atsakovas turi ir kitų išlaikytinių (teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiam vaikui), nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, netinkamai nustatė nepilnamečių vaikų poreikius, vadovaudamasis tik ieškovės pateikta poreikių apskaičiavimo lentele, kuri nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais.
35. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.
36. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
37. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.
38. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
39. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
40. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
41. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų poreikius, vadovavosi išimtinai ieškovės pateikta nepilnamečių vaikų poreikių lentele, tačiau nereikalavo pateikti nepilnamečių vaikų poreikius pagrindžiančių rašytinių įrodymų.
42. Ieškovė nurodė, kad T. A. išlaikymui (maistui, rūbams, avalynei, higienos, mokyklinėms reikmėms, vaistams, laisvalaikiui) per mėnesį reikia 494,12 Eur, B. A. išlaikymui – 432,11 Eur, A. A. išlaikymui – 391,23 Eur. T. A. turi alergiją dulkių erkutėms, vaistus alergijai gydyti kompensuoja valstybė, tačiau antialergine patalyne turi pasirūpinti ieškovė. Ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
43. Atsakovas, nesutikdamas su prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma, nurodė, kad maksimali suma, kurią gali skirti vaikų išlaikymui, yra 150,00 Eur kiekvienam vaikui.
44. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 233,00 Eur. Taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaikų amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, tai, kad šalių nepilnametis sūnus T. A. turi sveikatos problemų (alergiją) ir jam reikalingos papildomos išlaidos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad ieškovės nurodomos vaikų išlaikymui per mėnesį reikalingos išlaidos yra protingos ir atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo, konstatavo, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
46. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovė, prašydama priteisti ne didesnes nei minimali mėnesinė alga išlaidas, turėjo pareigą jas pagrįsti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su prašoma priteisti išlaikymo suma, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl T. A. turimų sveikatos problemų, neteikė jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė savo nesutikimo / atsikirtimų dėl priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio.
47. Be kita ko, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas, įsipareigojimus bankui, išlaikytinių skaičių, todėl neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti priteistą išlaikymo dydį. Taip pat nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo.
48. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
49. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, nurodytais šios nutarties 47 punkte, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, formuojama civilinėse bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes teisingam ginčo išsprendimui, t. y. tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atsakovo išlaikytinių skaičių, nustatė ir įvertino atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, įsipareigojimus bankui, amžių, sveikatą ir kt., todėl apelianto teiginiai atmestini kaip niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs.
50. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo.
51. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
52. Antra, apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nukrypo nuo lygių dalių principo, nepagrindžia savo teiginių. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, nepilnamečių vaikų poreikius, gaunamas iš valstybės vaikų išmokas ir atsižvelgdama į iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, padaro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą ir (ar) iš esmės (žymiai) nukrypo nuo lygių dalių principo.
53. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
54. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 31 ir 32 punktuose nurodytas aplinkybes, nusprendžia patikslinti skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti nauja redakcija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
57. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, spręsti bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą nėra pagrindo.
58. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 54,00 Eur žyminio mokesčio. 2021 m. liepos 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu M. A. suteikta 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Teismui pateiktoje 2021 m. gruodžio 9 d. pažymoje nurodoma, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei sudaro 184,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistina 184,00 Eur ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, tik patikslinti jo rezoliucinę dalį išdėstant nauja redakcija:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 856, tarp M. A. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo „O.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę pavardę „A.“, o ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „A.“.
Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.
Priteisti iš atsakovo A. A. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų) išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, tai yra T. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), B. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo dienos 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę M. A.
Nustatyti nepilnamečių vaikų T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo A. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. A., B. A. ir A. A. tvarką:
1. A. A. bendrauja su vaikais kas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį paimant visus 3 vaikus iš motinos namų šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinant vaikus į motinos namus sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;
2. Šalių susitarimu A. A. gali bendrauti su vaikais ir kitomis savaitės dienomis nepažeidžiant vaikų mokymosi bei dienos režimo;
3. A. A. kiekvieną kartą apie atvykimą pabendrauti su vaikais arba negalėjimą atvykti nustatytu laiku prieš 24 val. apie tai informuoja ieškovę SMS trumpąja žinute;
4. M. A. ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki 1 punkte nurodytos bendravimo laiko pradžios informuoja A. A. apie vaikų susirgimus ir kitas objektyvias priežastis, dėl kurių vaikai negalėtų nustatytu laiku bendrauti su tėvu.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo A. A. sumokėti įnašai MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka atsakovui A. A., nepriteisiant ieškovei M. A. piniginės kompensacijos.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. A. 796,75 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 75 centus) ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų. Valstybei priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. A. 237,00 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 0 centų) žyminio mokesčio valstybei. Valstybei priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.
Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus“.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. A. 184,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 0 centų) ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų. Valstybei priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.