- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-1041-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02028-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ir atsakovo D. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį (patikslintą) atsakovui D. V., institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų klausimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti J. V. ir D. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)), dėl D. V. kaltės; 2) nustatyti dukters L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnaus D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su mama J. V.; 3) tėvo D. V. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) nenustatoma ir bus vykdoma šalių sutarimu; 4) priteisti iš tėvo D. V. nepilnamečių vaikų L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui kiekvienam vaikui po 250 Eur iki vaikų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą šiuo būdu: transporto priemonę, automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 300 Eur, priteisti J. V.; 6) J. V. palikti pavardę „D.“; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2017 m. rugpjūčio 8 d. teisme gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti ir bylą dalyje nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškovės J. V. (iki santuokos sudarymo – D., a. k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes, ieškovei – „D.“, atsakovui – „V.“. Ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. V.. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Kitoje dalyje bylą nutraukė ir patvirtino ieškovės J. V. bei atsakovo D. V. 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą taikos sutartį.
4. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau nurodo, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur, jai padeda tėvai (finansiškai, užaugintomis daržovės). Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Londone. Teismui pateiktos 2017 m. rugpjūčio 8 d. taikos sutarties 7 p. šalys nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčija atsakovo 2016 metų pajamų, kurios yra 23 000 svarų sterlingų, ir nuomos kas mėnesinių išlaidų, kurios sudaro 500 svarų sterlingų, todėl atsakovas neteikė banko sąskaitos ir buto nuomos dokumentų vertimo į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę laikė, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 1917 svarų sterlingų, iš kurių be kita ko turi būti mokamas nurodyto dydžio nuomos mokestis, atsižvelgė į tai, kad išlaidos pragyvenimui Londone yra ženkliai didesnės (vartojimo išlaidos didesnės). Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu perveda vaikams apie 340,00 – 350,00 Eur, t. y. apie 170 – 175 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė su vaikais gyvena vieno kambario bute priklausančiame ieškovei, butas tvarkingas, su visais patogumais. Ieškovė nurodo, kad vienam nepilnamečiam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 422,11 Eur (poreikių lentelė).
5. Atsižvelgęs į išdėstytą, į duomenis apie išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, į šalių pajamas, į minimalios mėnesinės algos dydį, teismas darė išvadą, kad šalių galimybės teikti išlaikymą iš esmės yra vienodos (šalys darbingo amžiaus, nėra duomenų apie turimus sveikatos sutrikimus), tačiau atsakovas šiuo metu gauna didesnes pajamas, atsižvelgė į tai, jog specialių poreikių vaikams nenustatyta, į vaikų amžių bei Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, pripažino, kad 200,00 Eur išlaikymo dydis vienam vaikui atitinka proporcingumo principą, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-05-09) iki jų pilnametystės. Pažymėjo, kad ieškovo 2017 metų gegužės – liepos mėnesiais nepilnamečiams vaikams teiktas išlaikymas įskaitytas į priteisiamo išlaikymo sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 200 Eur ir priteisti iš D. V. nepilnamečių vaikų L. V. ir D. V. išlaikymui kiekvienam vaikui po 250 Eur nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai L. V. ir D. V. gyvena su ieškove. Abu vaikai lanko mokyklą. Atsakovas gyvena Anglijoje. Vaikus lanko retai, švenčių laikotarpiais ir vasarą. Visa vaikų priežiūros ir auklėjimo našta atitenka ieškovei. Ieškovė viena vaikus augina, prižiūri ir auklėja. Šiuo metu ieškovė tvarko namus, kartais atlieka grožio procedūras. Jos pajamos kartais siekia iki 500 Eur. Taip pat ieškovei padeda tėvai. Nuo spalio 1 d. ieškovė dirbs sporto klubo administratore, kiekvieną dieną po 4 valandas. Dirbti pilną darbo dieną ieškovė negali, nes turi pasitikti vaikus iš mokyklos.
8. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, kad vieno vaiko išlaikymas per mėnesį siekia apie 422 Eur. Ieškovė prašė teismo atsižvelgti į tai, kad Anglijoje atsakovas turi gerai apmokamą darbą ir pakankamai dideles pajamas, dėl ko prašė nustatyti, kad vaikų tėvas prisidėtų prie vaikų išlaikymo didesne dalimi. Dėl šios priežasties ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 250 Eur kiekvienam vaikui.
9. Vertinant atsakovo turtinę padėtį ieškovė nurodė, kad atsakovas pats teismui pateikė įrodymus apie tai, kad jo pajamos 2016 m. buvo 2199 Eur į mėnesį, iš kurių 552,88 Eur sudarė nuomos mokestis. Padengus nuomos mokestį, atsakovui likdavo 1646 Eur. Atsakovui sumokėjus 500 Eur vaikams, jam liktų 1146 Eur į mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis leidžia sumokėti nepilnamečiams vaikams didesnį išlaikymą nei 200 Eur kiekvienam vaikui. Iš J. V. banko sąskaitos matyti, kad laikotarpyje nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. atsakovas pervedė ieškovei 36 903 Lt (10 687 Eur), kas sudarė vidutiniškai po 971 Eur per mėnesį, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. atsakovas pervedė ieškovei 7400 Eur, kas sudarė 616,66 Eur per mėnesį, laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovas pervedė ieškovei 6810 Eur, kas sudarė po 567,5 Eur per mėnesį. Teismui pridėti įrodymai apie pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymą patvirtina, kad atsakovas turi finansinę galimybę mokėti kiekvienam vaikui po 250 Eur per mėnesį.
10. Ieškovė rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais privalėjo supirkti vaikams visus daiktus, reikalingus mokyklai, tai yra įsigyti uniformas, pratybų sąsiuvinis, įsigyti visas reikalingas mokymo priemones, apmokėti visas kitas mokyklos išlaidas. Ieškovė ne vieną kartų nurodė atsakovui, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, prašė sumokėti bent jau rugsėjo mėnesį didesnę išlaikymo sumą, tačiau nenorėdamas įrodyti galimybės dengti didesnę išlaikymo sumą, atsakovas pervedė ieškovei kaip visada, po 175 Eur.
11. Ieškovei žinoma, kad orientaciniu kriterijumi išlaikymo dydžiui nustatyti yra minimalus mėnesinis atlyginimas, tačiau įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad teismas priteisia išlaikymą, atsižvelgiant į vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė. Atsakovui sumokėjus nuomos mokesčius, bei išlaikymą (skaičiuojant po 250 Eur), lieka 1146 Eur. Tai yra pinigų suma, skirtina tik atsakovui, kuris beje, neima vaikų kas antrą savaitgalį ir neturi laisvalaikio su vaikais išlaidų. Teismas priteisdamas iš atsakovo kiekvienam vaikui po 200 Eur, pažeidė proporcingumo principą, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį.
12. Atsakovas atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
13. Atsakovas D. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nustatant išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 175 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki vaikų pilnametystės.
14. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjant ginčus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, vienas iš būtinųjų nustatyti kriterijų yra konkretaus vaiko poreikiai. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečių vaikų poreikius, remtasi tik ieškovės teikiamais pasvarstymais ir prielaidomis (galbūt vaikai lankys būrelius), išlaikymo dydis nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, nors ieškovė turėjo daugiau negu pakankamai laiko pagrįsti patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui. Atsakovo nesutikimas dėl reikalaujamo išlaikymo dydžio vaikams, ieškovei buvo žinoma. Faktinės aplinkybės, kad daugiau nei metus teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesinėmis 175 Eur dydžio išmokomis kiekvienam iš vaikų, buvo pakankamas iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsakovo teikiamo išlaikymo dydis patenkino nepilnamečių vaikų poreikius.
15. Ieškovės argumentai, teismo sprendime nurodomi motyvai, kad išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui negalintis būti mažesnis nei viena minimali mėnesio alga, yra nepagrįsti ir prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant dėl išlaikymo dydžio orientuojamasi ne į minimalios mėnesinės algos dydį, o į vaiko poreikių dydį.
16. Nagrinėjant ginčą dėl išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams priteisimo, ne tik nebuvo nustatyti vaikų poreikiai, vadovautasi nepagrįstais ieškovės skaičiavimais, nenustatytas didesnis nei vidutinių vartojimo išlaidų poreikis. Vidutinės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2016 metais gyvenančiam mieste asmeniui sudarė 305,70 Eur (Priedas Nr. 4 Lietuvos statistikos departamento suvestinė). Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento teikiamais duomenimis, didėjant šeimos narių skaičiui bendros šeimos vartojimo išlaidos didėja, tačiau kiekvienam iš šeimos narių proporcingai mažėja. Kaip antai, namų ūkyje be vaikų vienam namų ūkio nariui tenkančios išlaidos yra 30 % didesnės už vienam namų ūkio nariui tenkančias vidutines išlaidas namų ūkyje su dviem vaikais (Priedas Nr. 5 Lietuvos statistikos departamento suvestinė).
17. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio turi būti atsižvelgiama ir į tėvų turtinę padėtį. Sprendime apsiribota išvada, kad atsakovas šiuo metu gauna didesnes pajamas. Atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. 2016 metų pajamos (neatskaičius mokesčių) yra 23 000 svarų sterlingų, iš kurių kas mėnesį būtinos išlaidos sudaro 500 svarų (būsto nuoma). Atsakovo disponuojama mėnesio pajamų suma, skirta tiek jam pačiam pragyventi, tiek nepilnamečiams vaikams išlaikyti, yra vidutiniškai 1420 svarų sterlingų ((23 000 metinės pajamos - 6000 nuomos išlaidos 12 mėn.), kas yra net mažiau nei minimalus atlyginimas Jungtinėje Karalystėje (Priedas Nr. 3 Eurostat suvestiniai duomenys).
Atsiliepimas
18. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad teismui buvo pateikta nepilnamečių vaikų poreikių ir jų išlaidų skaičiavimo lentelė, kurioje aiškiai nurodyti jų poreikiai bei kainos. Atsakovas pridėjo Lietuvos statistikos departamento suvestinės duomenis, kuriais prašė vadovautis nustatant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Visu pirma, atsakovas nurodė, kad vartojimo išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį sudarė 305,70 Eur. Tačiau vartojimo išlaidos Vilniuje sudarė 329,4 Eur. Antra, atsakovo pridėti įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku, nes atsakovas nei neigia, nei patvirtina aplinkybes, turinčias įtakos vaikų išlaikymo dydžiui. Atsakovas nepasisako dėl konkrečių išlaidų maistui, drabužiams, vaistams, mokyklos reikmėms. Nėra aišku, ar atsakovas pripažįsta šias išlaidas, ar ne. Atsakovas žino, kokio dydžio išlaikymo išlaidas patiria ieškovė, nes pervedinėjo kiekvieną mėnesį ženkliai didesnes sumas, nei perveda šiuo metu. Atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nes atsakovo pajamos keturis kartus viršija ieškovės pajamas. Padengus visas išlaidas, kartu su nuomos mokesčiu bei ieškovės prašomu išlaikymu vaikams kiekvienam vaikui po 250 Eur, atsakovui lieka 1000 Eur. Atsakovas pats ieškovei teikė dvigubai didesnį išlaikymą vaikams, tačiau ieškovei pradėjus santuokos nutraukimo procesą, išlaikymui skirtas sumas sumažino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
21. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
22. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
23. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).
24. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
25. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas, vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 p.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017,26 p).
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, atsakovas sutiko mokėti po 175 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo D. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. ir D. periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200 Eur per mėnesį. Apeliantė ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą iš atsakovo iki 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, nurodė, kad pateikė įrodymus jog vieno vaiko išlaikymas per mėnesį siekia apie 422 Eur, nurodė, kad atsakovas turi gerai apmokamą darbą užsienyje, gauna pakankamai dideles pajamas, dėl to jis gali prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi. Nurodė, kad atsakovas anksčiau teikė išlaikymą vaikams (iki ieškovė pradėjo santuokos nutraukimo bylą) didesne dalimi, nei teismas priteisė, tai įrodo, kad atsakovas turi materialines galimybes teikti prašomą išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad ieškovė turėjo itin dideles materialines išlaidas rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, kai vaikai buvo ruošiami ir pradėjo eiti į mokyklą. Nurodė, kad ieškovės materialinė padėtis yra žymiai blogesnė nei atsakovo, o išlaikymas vaikams turi būti teikiamas pagal jų poreikius. Apeliantas atsakovas prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį vienam vaikui iki 175 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas yra per didelis, nepagrįstas vaikų poreikiais, teismas pervertino atsakovo finansinę padėtį ir neįvertino atsakovo galimybių. Nurodė, kad pagal statistikos duomenis, Lietuvoje 2016 metais vienam namų ūkio nariui per mėnesį gyvenančiam mieste, vidutinės vartojimo išlaidos sudarė 305,70 Eur.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma atitinka realius šalių nepilnamečių dukros ir sūnaus poreikius, tai patvirtina ieškovės pateikti duomenys (poreikių ir jų išlaidų skaičiavimo lentelė), kurie pagrindžia išlaidas vaikų poreikiams, todėl įrodo, kad teismo nustatyta suma (kiekvienam vaikui per mėnesį po 200 Eur), iš esmės užtikrina vaikų poreikius. Apelianto teiginys, kad pakankamas išlaikymo dydis būtų 175 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, niekuo nepagrįstas (CPK 178 str.). Nors teisminėje praktikoje pasitaiko jog pripažįstama pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Šiuo atveju, tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaikams išlaikymą maksimaliai patenkinant jų poreikius, tuo labiau, kad apeliantas D. V. neneigia, kad anksčiau jis pervesdavo ieškovei didesnes pinigų sumas vaikų išlaikymui, kaip pvz. 2014 metais vidutiniškai 971 Eur per mėnesį; 2015 metais – 616 Eur per mėnesį; 2016 metais – 567 Eur per mėnesį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).
28. Apeliantas D. V. nurodė, kad teismas nustatydamas vaikų poreikius, rėmėsi tik ieškovės teikiamais pasvarstymais ir prielaidomis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kadangi net ir pačioje detaliausioje vaikų poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaikų sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vitaminai, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat būtina užtikrinti vaikų teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikams reikiamų priemonių jų gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
29. Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl Lietuvos statistikos departamento suvestinės duomenų, kuriais jis prašo vadovautis, nustatant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakovo pridėti įrodymai apie statistines vartojimo išlaidas (pažymėtina, kad Vilniuje jos sudarė 329,4 Eur), niekaip nesusiję su vaikų poreikiais, nes vertinama, ar išlaikymas bus pakankamas vaikų vystymosi sąlygoms tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovas nepasisako dėl konkrečių išlaidų maistui, drabužiams, vaistams, mokyklos reikmėms, todėl vertinama, kad atsakovas iš esmės nepaneigia ieškovės nurodytų išlaidų vaikų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai dukra L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnus D. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvena kartu su ieškove, laikytina, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnamečių dukters ir sūnaus poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti. Kadangi apeliantas atsakovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas išlaidas šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, laikytina, kad apelianto argumentas, kad vienam nepilnamečiui vaikui pakaktų 175 Eur išlaikymo per mėnesį, yra tik apelianto gynybinė pozicija, siekiant išvengti reikiamo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti išlaikymo teikimo.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas vaikams priteistino išlaikymo dydį, netinkamai vertino šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų darbo pajamas, kitas aplinkybes, todėl neteisingai sprendė, kad išlaikymą vaikams abu tėvai turi teikti vienodai. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovo pajamos dirbant jam Jungtinėje Karalystėje, pragyvenimo lygis šioje šalyje (kur gyvena atsakovas), jam leidžia savo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti po 200 Eur.
31. Viena vertus, vien faktas, jog abu nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove (Lietuvoje), leidžia teigti, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pažymėtina ir tai, kad abu nepilnamečiai vaikai auga, kiekvieną dieną jų interesai keičiasi ir didėja, kas taip pat lemia didesnio išlaikymo dydžio poreikį. Kita vertus, kaip pripažino ieškovė, ji negali dirbti pilną darbo dieną, kadangi turi pasitikti vaikus iš mokyklos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių (sūnui D. 7 metai sukaks š. m. birželio mėn.), į aplinkybę jog ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, ieškovės nurodyta aplinkybė dėl galimybės dirbti nepilną darbo dieną yra pagrįsta. Kaip matyti iš Sodros duomenų, ieškovė dirba UAB „Apela“ nuo 2017 m. spalio mėn., jos darbo užmokestis yra apie 200 Eur per mėnesį. Kita vertus, sutiktina su ieškove, kad atsakovas gyvendamas užsienyje, retai bendrauja su nepilnamečiais vaikais ir tokiu būdu iš esmės neturi papildomų išlaidų bendraujant su vaikais jų laisvalaikiu. Byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jo pajamos per 2016 metus sudarė 23 000 svarų sterlingų, t. y. yra daug didesnės nei ieškovės. Be to, apeliantas jauno amžiaus, darbingas ir gebantis susirasti papildomą darbą, jei jo poreikių netenkina gaunamas darbo užmokestis. Teismas pažymi, kad aplinkybė jog abu nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, tik padidina atsakovo galimybes realiai daugiau užsidirbti, kadangi jis nėra kasdieną atsakingas už vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas turi materialines galimybes prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėti didesne nei ieškovė išlaikymo dalimi, ta apimtimi, kurią prašo patenkinti ieškovė apeliaciniame skunde. Teismas pažymi, kad ieškovės prisidėjimas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo (kas mėnesine 300 Eur suma abiems vaikams), pagal jos turtinę padėtį bei įvertinus aplinkybę, jog vaikai gyvena su ieškove, bei ši juos prižiūri ir auklėja viena, nepažeidžia proporcingumo principo.
31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas patenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant iš atsakovo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydį iki 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Priteisto išlaikymo suma turi būti kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
32. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeitus ir ieškinį patenkinus šioje dalyje pilnai, priteistos iš atsakovo D. V. bylinėjimosi išlaidos valstybei didinamos iki 135 Eur.
Ieškovė paduodant apeliacinį skundą dėl reikalavimo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, todėl jai grąžinamas sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.; 2 d., 87 str.). Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jo naudai bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, patenkintų reikalavimų dydžiui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista) Valstybei – 27 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo patenkinti pilnai. Priteisti iš atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. V. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo D. V. 135 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei“.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. V. į valstybės biudžetą 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį.