- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-22-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05321-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- I. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 spalio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui I. A. (I. A.) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 685,97 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn., 18,94 Eur delspinigių, iš viso 704,91 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti per atsakovo darbovietę UAB R., tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovo I. A. 685,97 Eur skolos, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusi ieškinio dalis atmesta. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė atsakovui priklausančiam butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. Formaliai vertinant teismui pateiktus įrodymus laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovei priteistina 685,97 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn.
Šalies argumentai
3.2 Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 18,94 Eur delspinigių, skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 6 mėn. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.72 straipsnis numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Duomenų, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis, nėra. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 36¹ punkte nurodyta, kad delspinigiai šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją. Būtent rašytinėje sutartyje su vartotoju turi būti įtvirtintas terminas, konkretus delspinigių dydis, skaičiuojamas vartotojui už atsiskaitymo termino praleidimą. Tokia sutartis teismui nėra pateikta. Be to, apraše nurodyta šilumos tiekėjo pareiga raštu informuoti šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodyti jų dydį ir susidarymo priežastį. Nurodytų duomenų ieškovė teismui nepateikė nei su ieškiniu, nei šalindama trūkumus. Tokiu būdu ne tik įstatymas, bet ir Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas numato būtinybę ieškovei su vartotoju sudaryti sutartį, kurioje turi būti nustatytas terminas atsiskaitymui už suvartotą šilumą ir susitarta dėl konkretaus delspinigių dydžio. Tik ieškovei įvykdžius įstatyme ir apraše nurodytus reikalavimus galima reikalauti iš vartotojo atsakomybės už prievolės nesavalaikį vykdymą. Ieškovės nurodytas delspinigių skaičiavimo pagrindas prieštarauja įstatymui, todėl delspinigiai iš atsakovo negali būti priteisti.
3.3 Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punktą, gyvenamąsias patalpas eksploatuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nėra socialiai remtinas.
3.4 CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3.5 Atsižvelgus į teismų praktiką, įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, ieškovę kitose bylose teisme atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys atstovai, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, nedidinti skolos ir taip nepajėgiantiems už gaunamas šildymo paslaugas susimokėti Klaipėdos miesto gyventojams, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad 90,00 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos.
3.6 Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 97 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 15,52 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė AB „Klaipėdos energija“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės AB „Klaipėdos energija“ naudai iš atsakovo I. A. 18,94 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei padidinti ieškovės naudai iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 106,00 Eur. Taip pat prašo apeliantės naudai priteisti iš atsakovo 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame procese. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1 Dėl delspinigių priteisimo apeliantė nurodo, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia buvo išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Mano, kad apeliantė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Reikalavimas priteisti delspinigius iš individualią (rašytinę) sutartį nepasirašiusio asmens negali būti pripažintas nesąžiningu. Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. priskaičiuota 18,94 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymi, kad nors mokesčių skaičiavimo pažymoje delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (už 6 mėn.) nuo konkrečios neapmokėtos sąskaitos, bet nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėn., gautųsi tos pačios delspinigių sumos. Nuo visos 685,97 Eur skolos už 6 mėn. gaunasi 24,69 Eur delspinigių (685,97 Eur × 0,02 proc. × 180 dienų), tačiau nedraudžiama prašyti mažiau delspinigių, todėl reikalavimas priteisti 18,94 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas.
4.2 Pažymi, jog apeliantė neturi įrodymų, kad atsakovas nėra socialiai remtinas, tačiau, vadovaujantis rungtyniškumo principu, tokius įrodymus, jei jais atsakovas grįstų savo nesutikimą su ieškiniu, turėtų teikti atsakovas.
4.3 Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantė nurodo, kad prašė priteisti 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (16,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur atlyginimą advokatui). Klaipėdos apylinkės teismas priteisė tik 15,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (dalį sumokėto žyminio mokesčio), o reikalavimo dalį dėl 90,48 Eur (0,48 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) atmetė. Tačiau teismas neteisingai aiškino įstatymą, nes teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet diskrecijos teisė mažinti išlaidas, atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės advokatui sumokėta 90,00 Eur suma neviršija Rekomendacijomis nustatyto maksimalaus dydžio. Be to, ši suma yra žymiai mažesnė už priteistinas išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą, neteikiant (nevertinant) įrodymų, todėl yra daug paprastesnis procesinis dokumentas negu šioje byloje pareikštas ieškinys.
4.4 Apeliantė nurodo ir tai, jog už apeliacinį skundą ji sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Prašo, tenkinus apeliacinį skundą, šią sumą priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir advokato pagalbos išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl delspinigių priteisimo
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. neatsiskaitė, liko ieškovei skolingas 685,97 Eur. Ieškovė taip pat reikalavo priteisti iš atsakovo 18,94 Eur dydžio delspinigius. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.
10. Apeliantė nurodo, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Teigia, kad ji turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Nurodo, kad nuo visos 685,97 Eur skolos už 6 mėn. gaunasi 24,69 Eur delspinigių, tačiau ieškovė prašo priteisti mažiau, t. y. 18,94 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti mokesčių paskaičiavimo pažymoje už 6 mėn. Mano, kad toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nagrinėjamų sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė ginčo situacija. Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją – realizuota konkliudentiniais veiksmais.
12. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Taigi, sudarant šilumos tiekimo sutartis turi būti numatoma ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
13. Ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Taigi delspinigiai yra nustatyti įstatymo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Viešai skelbiamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės didžioji dalis akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi, ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas nurodytas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775.
14. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė užtikrino atsakovui energijos tiekimą, atsakovas priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to jam nepadarius, ieškovė pagrįstai paskaičiavo delspinigius.
16. Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungtyniškumo principu ir CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga teigiančiam, o ne neigiančiam asmeniui, įrodymus, kad atsakovas yra socialiai remtinas, turėtų teikti atsakovas, jei jais grįstų savo nesutikimą su ieškiniu.
17. Byloje nustatyta, kad pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. priskaičiuota 18,94 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Skaičiuojant nuo visos priteistos skolos (685,97 Eur) už 6 mėn. gaunasi 24,69 Eur delspinigių, tačiau ieškovei nedraudžiama prašyti mažiau delspinigių, negu galima priteisti, todėl reikalavimas priteisti 18,94 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas.
18. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir konstatavus, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, tiekė šilumos energiją atsakovo butui, tačiau atsakovas laiku nesumokėjo už gautą šilumos energiją, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, jų dydį pagrindė mokesčių paskaičiavimo pažyma.
19. Analogiškos pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1346-524/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1210-459/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-613/2020; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-909-826/2020, 2020 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-265/2020 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiškose bylose.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantė, kuri yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė ir tiekia Klaipėdos miesto savivaldybės šilumos energiją (šildymą ir karštą vandenį), neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę, t. y. laiku atsiskaityti už patiektą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra ginčo, jog apeliantė savo pareigą tiekti šilumos energiją atsakovo butui įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, konstatuotina, kad apeliantė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo tiek sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, tiek delspinigius už vėlavimą atsiskaityti įvykdyti pagrindinę prievolę. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės reikalavimas dėl 18,94 Eur delspinigių priteisimo pagrįstas, ši suma priteistina apeliantei iš atsakovo.
Dėl advokato pagalbos ir žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų
21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo sumažintas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodoma, kad ieškovės AB „Klaipėdos energija“ advokatui sumokėta 90,00 Eur suma neviršija Rekomendacijomis nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliantė mano, jog turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
23. Pažymėtina ir tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Be to, apeliantės teisė yra spręsti, kaip bus vedama konkreti byla, todėl, net jeigu apeliantė turi teisininkus, tai nereiškia, kad įmonei uždrausta samdyti advokatą, kuris specializuojasi teisminiuose ginčuose.
24. Ieškovė pateikė duomenis, įrodančius, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 90,00 Eur. Apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija Rekomendacijų 7, 8.2 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio už ieškinio parengimą, bet yra daugiau nei 37 kartus mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų už ieškinio parengimą maksimumas. Net ir atsižvelgusi į tai, kad byla nėra sudėtinga, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija mano, kad ši suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šios sumos apeliantei.
25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, ieškovei priteistina visa bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, kurią sudaro 106,00 Eur (16,00 Eur žyminis mokestis ir 90,00 Eur už advokato teisines paslaugas).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, delspinigių priteisimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, priteisiant ieškovei delspinigius, bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir padidinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė, paduodama apeliacinį skundą, 2020 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3189 sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas visiškai, iš atsakovo apeliantei priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo už akių visą rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovo I. A. (I. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) 685,97 Eur skolą, 18,94 Eur delspinigių, iš viso 704,91 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo I. A. 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.