Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. M. A. (M. S. M. A.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto Užgirių žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui ,,Golden Fields OU“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė Rita Miknevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).

14. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas).

15. Viena vertus, sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad juridinis asmuo ir jam atstovaujantis bei jo vardu veikiantis juridinio asmens vadovas, kaip fizinis asmuo, nėra tapatūs subjektai civilinėje teisėje. Kita vertus, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organų funkcijos yra dvejopos: išorinės ir vidinės. Vidinė valdymo organo funkcija apima kasdienį juridinio asmens valdymą ir su tuo susijusių sprendimų priėmimą. Išorinė funkcija apima juridinio asmens atstovavimą šiam turint santykių su trečiaisiais asmenimis (sandorių sudarymą, atstovavimą juridinio asmens interesams santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 49 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas, atlikdamas išorines vadovo funkcijas, atstovavo juridiniam asmeniui civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, t. y. buvo šioje civilinėje byloje dalyvaujančiu asmeniu – šalies atstovu – ir turėjo visas tos šalies procesines teises, be kita ko, ir teisę gauti joje priimtus procesinius sprendimus (CPK 51, 54, 55 straipsniai). Tokią aplinkybę patvirtina ir prašomos atnaujinti bylos duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad būtent apeliantas juridinio asmens vardu sudarė 2023 m. vasario 22 d. atstovavimo sutartį su advokatu. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, apeliantui turėjo ir galėjo būti žinoma tiek apie prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pareikštą reikalavimą ir jo faktinį bei teisinį pagrindus, tiek ir apie byloje pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus bei jų turinį.

17. Apeliantas prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą grindžia šioje byloje abiejų instancijų teismų nustatyta faktine aplinkybe, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jis buvo tiek ieškovės Užgirių LŽŪB, tiek ir atsakovo ,,Golden Fields OU“ (t. y. sandorio šalių) vadovas. Šis faktas, kartu su kitais bylos įrodymais, lėmė abiejų instancijų teismų išvadą dėl 2022 m. rugpjūčio 25 d. sudaryto sandorio – pašarų tiekimo sutarties – neteisėtumo, teismams konstatavus, kad apelianto buvimas tiek atsakovo, tiek ir ieškovės vadovu patvirtina, kad jam neabejotinai turėjo būti žinoma tiek Užgirių LŽŪB finansinė padėtis, tiek ir galimybės įvykdyti ginčo pašarų tiekimo sutartį bei, sutarties neįvykdymo atveju, padengti netesybas, kurios, elektroniniu paštu aptariant esmines sutarties sąlygas, nebuvo atskleistos ir derinamos. Todėl nagrinėjamoje byloje pripažinta įrodytu, kad ginčo sandoris (pašarų tiekimo sutartis) buvo atsakovo (t. y. „Golden Fields OU“) nesąžiningų veiksmų rezultatas ir buvo sudarytas dėl atsakovo (t. y. „Golden Fields OU“) apgaulės ir tyčinio ieškovės (t. y. Užgirių LŽŪB) suklaidinimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-456-516/2024 50, 51 punktus).

18. Atsižvelgiant į prašyme nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą, visų pirma būtina nustatyti, kada apeliantui turėjo ir galėjo tapti žinoma apie jo prašyme įvardytą aplinkybę, t. y. apie faktą, kad ginčyto sandorio (pašarų tiekimo sutarties) sudarymo metu jis buvo abiejų šalių vadovas ir atstovavo abiem šalims tiek derantis dėl sutarties pasirašymo, tiek ir ją pasirašius. Padaryti išvadą, kad apie šį objektyvų faktą apeliantui tapo žinoma tik po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir (ar) jo įsiteisėjimo, nebūtų logiška, nes tai reikštų, kad apeliantas apie jo vadovavimą abiem bendrovėms ir sandorio abiejų bendrovių vardu derinimą bei sudarymą būtų sužinojęs tik iš teismo procesinių dokumentų turinio. Tačiau apeliantas iš esmės siekia kvestionuoti atsakovo, kuriam tebevadovauja, atliktų veiksmų, kaip ieškovės apgaulės, teisinį vertinimą, sudarant ginčo sandorį, tapatindamas tai su sužinojimu apie nusprendimą dėl jo paties, kaip nedalyvavusio bylos nagrinėjime fizinio asmens, teisių ir pareigų. Šis teisinis vertinimas buvo atliktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, apie kurios apeliantas turėjo žinoti, atitinkamai, ir termino procesui atnaujinti skaičiavimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo susietais su šių procesinių dokumentų priėmimu.

19. Šiame kontekste dar kartą paminėtina, kad apeliantui, kaip atsakovo atstovui, nuo pat bylos inicijavimo pradžios buvo arba turėjo būti žinomas ieškovės, kurios vardu reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė jau kitas ieškovės vadovas, ieškinio ir kitų jos procesinių dokumentų turinys, atitinkamai, jis žinojo arba turėjo žinoti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindais yra reiškiami reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bus įrodinėjamas šis reikalavimas. Kitokios išvados nesuponuoja ir LITEKO esantys prašomos atnaujinti civilinės bylos duomenys. Atsakovas ,,Golden Fields OU“, kurio vadovas yra apeliantas, po jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo teikė apeliacinį skundą, o vėliau ir kasacinį skundą. Ir nors bendrovės vardu apeliantas bylą buvo įgaliojęs vesti advokatą, tačiau advokatas privalo teikti informaciją, susijusią su byla ir joje priimtais sprendimais, tam asmeniui, kuris duoda pavedimą atstovauti teisme. Vadinasi, apie faktines aplinkybes, kuriomis ir yra grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindas, apeliantas žinojo nuo pat šios bylos pradžios, o ne nuo tada, kai kasacinis teismas atsisakė priimti atsakovo ,,Golden Fields OU“ kasacinį skundą.

20. Apelianto pozicija, kad sužinojimo apie nusprendimą dėl jo teisių ir pareigų momentas sietinas su Lietuvos Aukščiausio Teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ,,Golden Fields OU“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, priėmimu, nes tokia yra teismų praktika, taip pat aiškiai stokoja pagrįstumo. Apelianto atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-2-933/2023 buvo sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas) klausimas. Civilinėje byloje Nr. eA2-2-933/2023 buvo sprendžiama, kada tos bylos pareiškėjui turėjo ir galėjo tapti žinoma, kad prašoma atnaujinti byla buvo išspręsta galbūt neteisėtos sudėties teismo, o nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, kada apeliantas sužinojo apie jo paties atstovavimą abiem šalims ir veiksmų, susijusių su ginčo sandoriu, abiejų šalių vardu atlikimą bei jų teisinį įvertinimą. Todėl ir pagrindo sutikti su apeliantu, kad nagrinėjamoje byloje sužinojimo momentas turi būti nustatytas tapačiai, kaip jis buvo nustatytos jo įvardytoje byloje, nėra. Dar daugiau, įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs jokių objektyvių kriterijų, kurie taikytini nustatant sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindimo buvimą momentą. Net ir tų pačių faktinių aplinkybių kontekste subjektyvus sužinojimo momentas gali skirtis.

21. Atskirojo skundo argumentai, kad nustatant sužinojimo momentą turėjo būti, bet nebuvo įvertintos aplinkybės, kad apeliantas yra užsienio pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, neturintis teisinio išsilavinimo, kitokios išvados, nei skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, nelemia. Nurodytos aplinkybės galėtų būti įvertintos nebent sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, bet ne nustatant sužinojimo apie nusprendimą dėl asmens teisių ir pareigų momentą.

22. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad vėliausiai nuo 2024 m. gegužės 6 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 12 d., apeliantas jau turėjo ir galėjo žinoti apie teismų procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas, su kuriomis jis sieja proceso atnaujinimo poreikį. Teismas taip pat konstatavo, kad terminas inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, pažymi, kad vien tai, jog apeliantas nemoka lietuvių kalbos ir (ar) neturi teisinio išsilavinimo, nėra savaime pakankamos aplinkybės pripažinti, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, apeliantui asmeniškai ar per pasitelktą atstovauti juridiniam asmeniui advokatą objektyviai negalint įvertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio ir įtakos apelianto teisėms ar pareigoms. Apeliantas, fizinis asmuo, yra verslininkas, jo vadovaujamų bendrovių vardu sudaręs ne vieną sandorį ir turėjęs ne vieną ginčą teismuose (LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvių kalbos nemokėjimas nesudarė kliūčių apeliantui, kaip juridinio asmens atstovui, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, vystyti verslą Lietuvoje. Juo labiau kad apeliantas ir nenurodo, kaip jo situacija, buvusi po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pasikeitė prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo momentu (ar apeliantas pavėluotai įgijo teisinių žinių, ar išmoko lietuvių kalbą ir todėl jau galėjo asmeniškai įvertinti teismų procesinių sprendimų turinį bei įtaką jo teisėms ir pareigoms).

23. Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo vertinimui, kad prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir galėtų būti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-372-657/2024 proceso atnaujinimo išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Dėl už prašymą atnaujinti procesą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo

24. Apeliantas atskirajame skunde taip pat kelia žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą atnaujinti procesą, grąžinimo klausimą. Sutiktina su apeliantu, kad žyminis mokestis už prašymą atnaujinti procesą šiuo konkrečiu atveju jam gali būti grąžintas, tačiau aktualus ne CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte, o CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas.

25. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismas, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankrotas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Taigi, kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jeigu jie tokioje byloje inicijuoja pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūras, paduodami apeliacinį ar kasacinį skundą, arba, kaip yra išaiškinta aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, paduoda prašymą dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1076/2014; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023).

26. Nagrinėjamu atveju bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, ieškovė yra likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo, kuris pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio atleistas, taigi, vadovaujantis procesinio lygiateisiškumo (CPK 6 straipsnis), teisės į tinkamą teismo procesą ir bendraisiais teisingumo bei protingumo principais, apeliantas, paduodamas pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti procesą, žyminio mokesčio mokėti neturėjo. Todėl sumokėtas žyminis mokestis jam grąžinamas. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs tokiu aspektu, kad, sprendžiant žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą mokėjimo klausimą, turi būti įvertinama ir tai, ar bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, šalys nėra pagal įstatymą atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į bendruosius civilinio proceso principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eCIK-1090/2024).

27. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliantui grąžintinas už prašymą atnaujinti procesą sumokėtas 16 650 Eur žyminis mokestis. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28. Ieškovė Užgirių LŽŪB su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš apelianto 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė išlaidų faktą bei dydį patvirtinančius dokumentus.

29. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

30. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikšti atsikirtimai ar paaiškinimai, negali būti didesnis nei 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

31. Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti 935,08 Eur (2 337,70 Eur x 0,4). Taigi, kaip matyti, ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl visos jos priteisiamos iš apelianto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto Užgirių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas 165666531, iš pareiškėjo M. S. M. A. (M. S. M. A.), gimusio (duomenys neskelbtini), 931,70 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti pareiškėjui M. S. M. A. (M. S. M. A.), gimusiam (duomenys neskelbtini), už prašymą atnaujinti procesą 2025 m. birželio 9 d. sumokėtą 16 650 Eur (šešiolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį.