- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-809-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00748-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Golden Fields OÜ
- Ieškovas
- Užgirių žemės ūkio bendrovės
- Trečiasis asmuo
- notarė R
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Golden Fields OÜ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3136-1146/2023 pagal ieškovės Užgirių žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovei Golden Fields OÜ, dėl pašarų tiekimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, trečiasis asmuo notarė R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Užgirių žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ieškovė) teismo prašo: 1) pripažinti 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės ir atsakovės Golden Fields OÜ (toliau – ir atsakovė) Pašarų tiekimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); 2) pripažinti negaliojančia 2022 m. rugpjūčio 25 d. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. patvirtintą ieškovės ir atsakovės maksimaliojo įkeitimo sandorį, notarinio registro Nr. 549, nuo sudarymo momento (ab initio); 3) panaikinti 2023 m. kovo 2 d. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1238; 4) pripažinti, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės ir atsakovės sudaryta pašarų tiekimo sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovės kaltės; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje ir pačią vykdomąją bylą Nr. 0076/23/00353, užvestą pagal Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro notarės R. M. 2023 m. kovo 2 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 1238, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi prašymą patenkino. Ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje ir pačią vykdomąją bylą Nr. 0076/23/00353 pagal Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro notarės R. M. 2023 m. kovo 2 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 1238 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
4. Teismas padarė išvadą, jog ieškinio turinys ir su juo pateikti įrodymai prima facie patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą, t. y. leidžia konstatuoti tikimybę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, byloje pagal pareikštą ieškinį galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, bei sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutarė, kad preliminariai įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, ieškovės reikalavimai atsakovei preliminariai pagrįsti (suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, nurodė ir pateikė jį pagrindžiančius įrodymus, įvardijo argumentus, kurie, jos vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimą), todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
5. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju aktualu išsaugoti šalių status quo (esamą situaciją, dabartinę padėtį), kol bus išspręstas ginčas dėl sutarties, kurios pagrindu yra išduotas vykdomasis įrašas, pagal kurį atliekami vykdymo veiksmai, teisėtumo. Sustabdžius vykdymą ir išsaugant ginčo šalių status quo (esamą situaciją, dabartinę padėtį), taip pašalinama būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymo pasunkėjimo ar jo neįvykdymo grėsmė. Nesustabdžius atsakovės pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimas visa apimtimi ar iš dalies gali būti įvykdytas. Jei teismas patenkintų ieškovės reikalavimus ir priimtų jai palankų sprendimą, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių reikėtų spręsti ginčus dėl vykdymo atgręžimo (CPK 760 straipsnis). Ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju kiltų atitinkamos teisinės pasekmės – išnyktų išieškojimo pagrindas šiuo metu vykstančiame priverstinio vykdymo procese.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Teismas netinkamai atliko preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimą, neįvertino ypač svarbios aplinkybės, kad ieškovė iš esmės visiškai nepagrindė savo prašymo bei nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1.2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Pašarų tiekimo sutartis buvo sudaryta atsakovei suklaidinus ieškovę. Siekdama pagrįsti šį argumentą ieškovė nurodė, jog atsakovė sąmoningai ieškovei pateikė pasirašyti Pašarų tiekimo sutartį tik anglų kalba ir joje numatė nepagrįstas netesybas dėl Pašarų tiekimo sutarties netinkamo vykdymo. Dėl tokių veiksmų ieškovė neva buvo suklaidinta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsniu, Pašarų tiekimo sutartis pripažintina negaliojančia. Ieškovė yra verslininkė, kuriai yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl būtent ieškovė turėjo pareigą prieš sudarydama aptariamą sutartį įsitikinti, ar visos sutarties nuostatos yra aiškios bei suprantamos. Esant neaiškumų dėl aptariamos sutarties sąlygų, ieškovė turėjo realią galimybę bendradarbiauti bei spręsti šią situaciją kartu su atsakove arba kreiptis į teisininkus ar vertėjus dėl aptariamos sutarties nuostatų išaiškinimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog buvo kokia nors forma būtų pareiškusi prieštaravimus, kad sutartis būtų ne anglų kalba, o lietuvių kalba. Be kita ko, darbinė komunikacija tarp šalių vyko anglų kalba, jokių pretenzijų dėl to atsakovė neužfiksavo. Teismas, vertindamas preliminarų ieškinio pagrįstumą, atlikdamas prima facie testą turėjo pareigą pasakyti, kad ieškinio pagrindimas ieškovės (juridinio asmens) anglų kalbos nežinojimu gali kelti nuostabą, bet negali būti pagrindu reikalavimą pripažinti preliminariai vertinant pagrįstu – jis yra daugiau negu akivaizdžiai nepagrįstas.
1.3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė panaudojo apgaulę prieš ieškovę, o kartu ir darė ieškovei ekonominį spaudimą žinodama p. R. S. sveikatos būklę. Atsakovės vertinimu, tokia ieškovės pozicija akivaizdžiai prieštarauja ne tik elementariai logikai, ji dar kartą patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Ieškovė iš esmės nurodo deklaratyvaus pobūdžio teiginius, neva Pašarų tiekimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, tačiau konkrečių atsakovo neteisėtų apgaulės veiksmų nenurodo.
1.4. Ieškovė nurodo, kad turėjo susitarimus su kitais savo klientais, su kuriais būtų sėkmingai dirbusi ir pardavusi produkciją. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo realią galimybę nuimti derlių bei jį parduoti tretiesiems asmenims. Toliau ieškovė teigia, kad neturėjo realios galimybės nuimti derliaus ir jį perduoti atsakovei. Jeigu ieškovė, kaip pati pripažįsta, turėjo realią galimybę nuimti derlių be buvimo santykyje su atsakove, tai vien ši aplinkybė visus ieškovės argumentus dėl Pašarų tiekimo sutarties nevykdymo priežasčių ir sutarties negaliojimo daro negaliojančiais.
1.5. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės teises ir interesus. Net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, ieškovė teisinių galimybių ginti savo interesus neprarastų. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovė galėtų reikšti reikalavimą dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo. Būtent ieškovė yra skolinga atsakovei, t. y. būtent atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę ir patiria visas neigiamas pasekmes, susijusias su negalėjimu realizuoti savo reikalavimą. Atsakovės turima reikalavimo teisė į ieškovę, kurios pagrindu pradėtas išieškojimas, yra atsakovės nuosavybės teisė.
1.6. Atsakovės nuosavybės teisių ribojimas neatitinka visuotinai pripažintų nuosavybės teisių gynimo principų, nes neišlaiko bendrojo teisių ribojimo teisėtumo testo, kuris yra susijęs su ribojimo nustatymo įstatymu būtinumu demokratinėje visuomenėje ir taikymo proporcingumu. Teismas turėjo pareigą saugoti atsakovės nuosavybės teises nuo nepagrįsto ribojimo net tada, kai toks ribojimas laikinas. Užtikrindamas nuosavybės neliečiamumo principą, teismas privalėjo taikyti būtinumo demokratinėje visuomenėje ir proporcingumo testą.
1.7. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė vien dėl ieškinio pareiškimo fakto, o tai negali būti laikoma proporcinga priemone.
1.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išieškojimo vykdymo sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik išimtinais atvejais. Teismas formaliai konstatavo, kad nesustabdžius išieškojimo veiksmų ir vykdomosios bylos, ieškovei gali kilti papildomų sunkumų dėl atgręžtinio proceso inicijavimo. Toks teismo argumentas negali būti pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
1.9. Ieškovė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad išieškojus atsakovės naudai skolą, vėliau ieškovė jos atgauti negalėtų. Ieškovė šios aplinkybės buvimo neįrodinėja jokiais įrodymais, o tik deklaratyviais teiginiais, kas iš esmės prieštarauja civiliniame procese vyraujančiam rungimosi principui ir negali būti toleruojama.
1.10. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, privalo paisyti proporcingumo principo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ribojamos atsakovės teisės, todėl teismas turi pareigą pasverti, ar taikomu ribojimu saugomas teisinis gėris yra prognozuojamai svarbesnis negu tas, kuris ribojimu yra paneigiamas. Tokio testo teismui nebuvo įmanoma atlikti neįvertinus, ar konkuruojantys teisiniai gėriai yra tikėtini, o jeigu tikėtini – kiek. Toks preliminarus teismo vertinimas jau ieškinio priėmimo stadijoje nereiškia nei galutinio įrodymų tyrimo ir vertinimo, nei išankstinės teismo nuomonės pareiškimo, reiškia tik teismo pareigos atlikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo tinkamą vertinimą įvykdymą.
1.11. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, kad ją priėmė teismas, kuriam byla nėra teisminga.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo neįvykdymas arba jo įvykdymas gali pasunkėti ar atsirasti tokia rizika ir tai nesudarė teismui savarankiško pagrindo atsisakyti taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
2.2. Negalima daryti išvados, jog atsakovei pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai negalimas ieškovės teisių gynimo būdas. Sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nustatinėjamos visos sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu sąlygos, toks vertinimas atliekamas tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės ir įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, todėl šie atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo vertinti, kad jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
2.3. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad pašarų tiekimo sutartis buvo sudaryta neva atsakovei naudojant apgaulę ir ekonominį spaudimą ieškovės atžvilgiu. Ieškovė nurodo, kad atsakovė panaudojo apgaulę prieš ieškovę, o kartu ir darė ieškovei ekonominį spaudimą žinodama p. R. S. sveikatos būklę, nors tai atsakovei nebuvo žinoma. Atsakovė šiuo aspektu tiesiog nurodo tokias aplinkybes, kurios jam galėtų būti palankios, visiškai nepriklausomai nuo to, kad tai jai neabejotinai buvo žinoma, o atsakovė, prisidengdama šiuo faktu, bando nesąžiningai kvestionuoti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą.
2.4. Atsakovės iš konteksto paimti teiginiai dėl ieškovės bendradarbiavimo su kitais subjektais yra visiškai nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Esminis ieškovės teiginys, kurį nesąžiningai iškraipo atsakovė, buvo tai, kad iki ieškovei pradedant bendradarbiavimą su atsakove ji turėjo savo užsakovus ir tik atsakovės nesąžiningų veiksmų pasėkoje buvo nutraukti dalykiniai santykiai su jais, nes tai padarė būtent atsakovė, siekiant nesąžiningai užvaldyti ieškovės turtą ir pačia bendrovę.
2.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka šių priemonių taikymo paskirtį bei nepagrįstai neapriboja atsakovės teisių.
2.6. Atsakovė neįrodė, kaip jos interesai būtų pažeisti ir (ar) suvaržyti sustabdžius išieškojimo veiksmus ir ieškovės turto pagal ginčo sutartį, kai atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi pagal ją jokių piniginių sumų, o šiuo metu tiesiog siekia nesąžiningai pasipelnyti ieškovės sąskaita.
2.7. Ginčijama nutartimi buvo atsižvelgta į ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus ir pritaikytos mažiausią intervenciją turinčios, tačiau efektyvios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios prielaidą užtikrinti, kad ginčo objektas, jo statusas nepakis bylos nagrinėjimo metu ir bus galima įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje ir pačią vykdomąją bylą notarės išduotą vykdomąjį įrašą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: i) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, ii) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
12. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, t. y. nepagrįstai pripažino, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimą, o taip pat neįvertino ypač svarbios aplinkybės, kad ieškovė iš esmės visiškai nepagrindė savo prašymo bei nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
13. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Ieškinys preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių įrodomosios vertės bus sprendžiama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aiškiai matyti, kad reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pareikštų reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas. Pirmoji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – tenkinama.
15. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad teismas, vertindamas preliminarų ieškinio pagrįstumą, atlikdamas prima facie testą turėjo pareigą pasakyti, kad ieškinio pagrindimas ieškovės (juridinio asmens) anglų kalbos nežinojimu ar dėl vadovo sveikatos būklės negali būti pagrindu reikalavimą pripažinti preliminariai vertinant pagrįstu, nes jis yra daugiau negu akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos bus atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Šiuo atveju į klausimą, ar ieškovė ginčijamą sandorį sudarė dėl suklydimo/apgaulės/ekonominio spaudimo, bus atsakyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės.
16. Pasisakant dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinajai apsaugos priemonei taikyti – galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo neįmanomu – pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Todėl, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos taikymo, atsižvelgtina į ieškinyje suformuluotus reikalavimus bei prašomų taikyti priemonių rūšį ir pobūdį, vertintina, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovams, ir, jei tokia grėsmė yra, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas padės užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
17. Aptariamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu: 1) pripažinti 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės ir atsakovės Pašarų tiekimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); 2) pripažinti negaliojančia 2022 m. rugpjūčio 25 d. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. patvirtintą ieškovės ir atsakovės maksimaliojo įkeitimo sandorį, notarinio registro Nr. 549, nuo sudarymo momento (ab initio); 3) panaikinti 2023 m. kovo 2 d. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1238; 4) pripažinti, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės ir atsakovės sudaryta pašarų tiekimo sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovės kaltės. Taigi ginčo situacijoje įrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – laikytinas pagrįstu. Nesustabdžius atsakovės pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimas visa apimtimi ar iš dalies gali būti įvykdytas. Jei teismas patenkintų ieškovės reikalavimus ir priimtų jai palankų sprendimą, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių reikėtų spręsti ginčus dėl vykdymo atgręžimo (CPK 760 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju aktualu išsaugoti šalių status quo (esamą situaciją, dabartinę padėtį), kol bus išspręstas ginčas dėl sutarties, kurios pagrindu yra išduotas vykdomasis įrašas, pagal kurį atliekami vykdymo veiksmai, teisėtumo. Sustabdžius vykdymą ir išsaugant ginčo šalių status quo (esamą situaciją, dabartinę padėtį), taip pašalinama būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymo pasunkėjimo ar jo neįvykdymo grėsmė. Nesustabdžius atsakovės pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimas visa apimtimi ar iš dalies gali būti įvykdytas. Jei teismas patenkintų ieškovės reikalavimus ir priimtų jai palankų sprendimą, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių reikėtų spręsti ginčus dėl vykdymo atgręžimo (CPK 760 straipsnis). Ir priešingai, ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju kiltų, atitinkamos teisinės pasekmės – išnyktų išieškojimo pagrindas šiuo metu vykstančiame priverstinio vykdymo procese.
19. Atmestinas ir nepagrįstas atsakovės argumentas, jog skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl to, kad ją priėmė teismas, kuriam byla nebuvo teisminga. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 16 d. gavęs ieškovės ieškinį, Marijampolės apylinkės teismo teisėjas 2023 m. kovo 21 d. rezoliucija ieškinį priėmė, nustatė 20 dienų terminą atsiliepimams pateikti, o 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatęs, kad ieškinio reikalavimas dėl pašarų tiekimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt., kurio patenkinimo atveju ieškovė Užgirių žemės ūkio bendrovė išvengtų 6 939 229 Eur dydžio skolinės prievolės (netesybų ir baudos kylančių iš nurodytų sandorių, mokėjimo), yra priskiriamas turtinių ginčų kategorijai, dėl to civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismui patvirtinus, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas, vien tik vėliau konstatuotas teismingumo pasikeitimas nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Kiti dėstomi atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos sprendžiamo klausimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo vertinimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacine tvarka patikrintą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.