Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. O., atstovaujamos advokatės Julijos Manako-Galminės, ieškinį atsakovui D. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) nustatyti sūnaus V. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove L. O.,

2) priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui V. U., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 350,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę,

3.1. Iki 2024-05-09 (kol vaikui sueis 5 metai) D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką šeštadienį 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje/vizitai pas gydytojus/ arba užduoti namų darbai ir pan., D. U. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos bei užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą;

3.2. Nuo 2024-05-09 (kai vaikui sueis 5 metai) D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 16.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje/vizitai pas gydytojus/arba užduoti namų darbai ir pan., D. U. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos bei užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą;

3.3. D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną trečiadienį, paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje/vizitai pas gydytojus/ arba užduoti namų darbai ir pan., D. U. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos bei užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą;

3.4. D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienais metais Birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) bei (duomenys neskelbtini) (D. U. gimtadienis), paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19.00 val.;

3.5. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną bei L. O. gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), šalių vaikas praleidžia su motina;

3.6. Iki 2026-09-01 D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), neporinių metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 19.00 val.), porinių metų Šv. Velykas (nuo pirmos dienos 10.00 val. iki antros dienos 19.00 val.). Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir į ją grąžinamas. Jeigu tą ar kitą dieną nepilnametis vaikas turi užsiėmimus/ būrelius ir pan., D. U. turi užtikrinti vaiko dalyvavimą juose;

3.7. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2026-09-01, D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais per žiemos atostogas nuo gruodžio 23 d iki gruodžio 30 d., nelyginiais per žiemos atostogas nuo gruodžio 30 d iki sausio 7 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19.00 val.; įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.) bei atliktų užduotus ugdymo įstaigoje užduotus namų darbus;

3.8. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2026-09-01, D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais per Vasario mėnesio žiemos atostogas nepertraukiamai 7 kalendorines dienas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;

3.9. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2026-09-01, D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), nelyginiais metais per pavasario atostogas nepertraukiamai 7 kalendorines dienas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;

3.10. D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 7 kalendorines dienas paeiliui vaiko vasaros atostogų metu nuo 16.00. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; Nepertraukiamo iki 14 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką Šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;

3.11. D. U. būdamas su vaiku, įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.), bei atliktų užduotus ugdymo įstaigoje užduotus namų darbus;

3.12. Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar D. U. komandiruotė sutampa su D. U. bendravimo su vaiku dienomis, D. U. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

3.13. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiko, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, bet ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra bei šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas;

3.14. Bet kuriuo nurodytu laiku D. U. bendraujant su vaiku turi sudaryti sąlygas L. O. susisiekti su vaiku telefonu ir privalo suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

3.15. Vaikų motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikui, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, bei kitomis ryšio priemonėmis;

3.16. Bendravimo su vaiku laikotarpiais D. U. turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų (įspėjant vaikų motiną prieš 7 dienas), bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaiko saugumui;

3.17. Bendravimo su vaikais laikotarpiais L. O. turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų (įspėjant vaikų tėvą prieš 7 dienas), bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaiko saugumui;

3.18. Pasiimdamas vaiką bendravimui, vaiko tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių tam vaikui reikmenų turėjimą pas save – atskiros lovos, drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti, bei suteikti vaiko motinai adresą, kur vyks bendravimas;

3.19. D. U. įsipareigoja atsižvelgti į vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią. Jeigu tai kartojasi, šalys tokiais atvejais susitaria kartu prašyti psichologinės pagalbos dėl bendravimo su vaiku gerinimo;

3.20. Šalims susitarus, D. U. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė preliminarią rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad Skyrius neprieštarauja ieškovės pareikštiems reikalavimams.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir reikalavimu nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką sutiko visiškai. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo sutiko iš dalies, t.y. sutiko sūnui mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį (ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį). Atsakovas paaiškino, kad po tai, kai prieš 4 metus nutrūko santykiai su ieškove, jis vaiko išlaikymui mokėjo po 100 Eur kas mėnesį. Vėliau susitarė mokėti po 250 Eur kas mėnesį, tokį išlaikymą pastaruoju metu ir teikia. Jis savaitgaliais pasiima vaiką, kai ieškovė leidžia. Jis su vaiku norėtų bendrauti dažniau. Iš esmės jį tenkina ieškovės siūloma bendravimo tvarka su vaiku, jis su ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutinka. Jis dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju, darbo grafikas yra kiekvieną darbo dieną nuo 7 val. iki 16.30 val., kartais darbas trunka iki 17 val.-17.30 val., priklauso nuo tos dienos darbo krūvio. Jo darbo užmokestis sudaro apie 950-1050 Eur per mėnesį. Gyvena su žmona dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butas priklauso jo tėvui. Už komunalinius mokesčius moka jis, nes žmona uždirba apie 700 Eur, tačiau ji siunčia pinigus savo giminaičių išlaikymui. Jis įgijo profesinį suvirintojo išsilavinimą, šiuo metu papildomai mokosi (dalyvauja nuotoliniu būdu IT kursuose). Kursai trunka kasdien, t. y. vieną dieną studijuoja medžiagą, kitą dieną atlieka namų darbus. Po studijų ketina gauti papildomų pajamų. Sveikatos problemų neturi. Kitų išlaikytinių neturi. Registruotino turto neturi. Žino ir pripažįsta, kad sūnus turi alergijų, fiziologinių sutrikimų ir jam reikia pirkti specialius vaistus. Sutinka, kad reikia išlaidų už vaiko būrelius, tačiau mano, kad vaikas turėtų lankyti karate, o ne šokių būrelį. Mano, kad vaiko išlaikymui užtektų jam teikti po 300 Eur kas mėnesį, nes toks išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius. Jis taip pat perka vaikui rūbus ir maistą, kai vaikas būna pas jį, todėl prisideda prie jo išlaikymo. Be to, su žmona planuoja šeimos pagausėjimą, jam pačiam reikia lėšų pragyvenimui. Paaiškino, kad kuria video ir juos kelia į internetą, tačiau iš tokios veiklos papildomų pajamų negauna, tai neužima daug laiko ir netrukdo bendravimui su vaiku.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą apie tai, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra tinkanti, prieštaravimų nėra. Ginčas kyla dėl išlaikymo dydžio. Vaikas turi sveikatos problemų, raidos sutrikimų, jam reikalinga logopedo paslauga. Vaikui reikia skirti papildomo dėmesio, laiko ir pinigų, siekiant pagerinti jo sveikatą, taip pat reikia sekti vaiko maitinimosi rėžimą, jam netinka bet koks maistas. Vaikui reikia brangesnių rūbų, patalynės, kurie nekeltų alergijos. Vaikas lanko būrelį, todėl reikia lėšų ir jo lavinimui. Sutinka, kad vaikui turi būti priteistas išlaikymas po 350 Eur kas mėnesį. Buvo apsilankyta abiejų tėvų gyvenamosiose vietose, vaikui gyventi sąlygos tinkamos pas abu tėvus. Ieškovės pateikta bendravimo tvarka išsami, tinkanti, užtikrins maksimalų bendravimą su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismas laiko nustatytomis sekančias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Gimimo įrašo išrašas patvirtina, kad ieškovei L. O. ir atsakovui D. U. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus V. U..

VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

Iš pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-07-31 sudarė apie 600 Eur per mėnesį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis, ieškovė nuo 2021-10-12 dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro 840 Eur (neatskaičius mokesčių).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad atsakovas 2022-10-20 sudarė santuoką su K. Š. B. (po santuokos sudarymo suteikta pavardė – U.).

VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu nuosavybės teise nėra įregistruoto nekilnojamojo turto.

Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. sudarė apie 1000 Eur per mėnesį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis, atsakovas nuo 2023-05-22 dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro nuo 1200 Eur iki 1800 Eur (neatskaičius mokesčių).

Iš ieškovės pateikto Swedbank, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-01-16 iki 2023-07-25 atsakovas atliko kas mėnesį po 260 Eur dydžio pervedimus, nurodant „vaikui“.

Atsakovo pateiktas jo sąskaitos banke Swedbank AB išrašas patvirtina, kad atsakovas per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui pervesdavo po 260 Eur.

E-sveikata.lt išrašo duomenimis, pacientui V. U. diagnozuotas normalios fiziologinės raidos sutrikimas, sezoninės alergijos, nenustatytos formos alergijos; vaikui išrašomi vaistai. Iš UAB „Medicina practica laboratorijos“ tyrimų rezultatų protokolo matyti, kad V. U. nustatyta alergija nurodytos rūšies žiedadulkėms, šunims.

Iš 2023-09-10 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-223 matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad namuose visi patogumai, būstas švarus, tvarkingas, vaikui sudarytos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti.

Iš 2023-09-10 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-222 matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad namuose visi patogumai, būstas švarus, tvarkingas, yra visi reikalingi daiktai tokio amžiaus ir išsivystymo vaikui.

Iš 2023-08-14 antstolio Mindaugo Mažrimo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FP-180-23-35 matyti, kad užsakovė L. O. pateikė mobilaus telefono momentines ekrano nuotraukas su susirašinėjimu ir savo mobilų telefoną su išsaugotu susirašinėjimu „Messenger“ programėlėje su asmeniu programėlėje įvardintu (duomenys neskelbtini), kuris kaip nurodė užsakovė, yra atsakovas. Iš susirašinėjimo matyti, kad šalys derino ir aptarė klausimus dėl atsakovo bendravimo su sūnumi ir kitus su vaiku susijusius klausimus (vaiko sveikatą).

Iš 2024-01-24 antstolio Mindaugo Mažrimo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FP-180-24-8 matyti, kad internetiniame puslapyje www.youtube.com kanale (duomenys neskelbtini) matoma D. U. nuotrauka, puslapyje patalpinti įvairaus ilgumo vaizdo įrašai, kuriuose matomas ir kalba D. U., jis rusų kalba reaguoja ir komentuoja kitų asmenų įkeltus vaizdo įrašus, D. U. kalbėdamas ir komentuodamas kartais vartoja necenzūrinę leksiką, keiksmažodžiai girdimi ir komentuojamose vaizdo įrašuose.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą išsprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo ir motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos A. T. 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti sūnaus V. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, prieštaravimų nereiškė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų vaiko geriausiems interesams. Byloje pateiktas 2023-09-10 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovės būste šalių nepilnamečiui sūnui yra sudarytos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalys santuokos nebuvo sudariusios, šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. U., šalys nuo 2020 m. pradžios kartu nebegyvena, tačiau šalių nepilnametis sūnus liko gyventi su mama (ieškove). Vertinant visas aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri tinkamai juo rūpinasi ir prižiūri, nepilnamečiui vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, šiuo metu neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė, Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka, kad nustačius nepilnamečio V. U. gyvenamąją vietą su ieškove bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, teismas sprendžia, kad nepilnamečio V. U. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jiems neprieštarauja, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA nustatytas dydis yra 924,00 Eur (atskaičius mokesčius – 709,00 Eur).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių sūnus V. U. yra beveik 5 metų amžiaus, vaikas lanko darželį, šokių būrelį, vaikui diagnozuoti sveikatos sutrikimai (fiziologinės raidos sutrikimas, alergijos).

Bylos duomenimis, ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Ieškovė gyvena jos tėvui priklausančiame bute. Ieškovė dirba, jai mokamas minimalus darbo užmokestis. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi.

Atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Atsakovas įregistravęs santuoką, su sutuoktine gyvena atsakovo tėvui priklausančiame bute. Atsakovas dirba, jo darbo užmokestis apie 1000 Eur per mėnesį. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi.

Taigi, vertinant šalių turtinę padėtį, teismas pripažįsta, jog šalių turtinė padėtis yra apylygė, tačiau atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 300 Eur didesnis už ieškovės gaunamą darbo užmokestį (ieškovės darbo užmokestis – apie 700 Eur, atsakovo – apie 1000 Eur).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsakovas nesutinka nepilnamečiui sūnui teikti 350 Er dydžio išlaikymą motyvuodamas tuo, kad jam pačiam reikia lėšų pragyvenimui, be to, jis su sutuoktine planuoja šeimos pagausėjimą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo svarbu pažymėti, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Taigi, atsakovo nurodytas motyvas apie šeimos planuojamą pagausėjimą atmestinas, kadangi atsakovas turi pareigą imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamai pajamų tiek šalių sūnaus V. U., tiek planuojamo vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias ieškovui dirbti ir užsidirbti, todėl ieškovas turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio sūnaus poreikius.

Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur (709 Eur – 96,25 Eur), šiuo atveju neįrodinėtinas atsakovo teiktinas vaikui išlaikymo dydis yra 306 Eur (612,75 / 2) per mėnesį.

Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos sutrikimų (fiziologinės raidos sutrikimas, alergijos), dėl ko kiekvieną mėnesį yra reikalingos papildomos lėšos (maistui, vaistams, higieninėms priemonėms, kremams, drabužiams, patalynei). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės reikalaujamas išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis nemažintinas valstybės mokama išmoka vaikui (vaiko pinigais). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgiant į atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį, į tai, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, nėra duomenų apie atsakovo skolinius įsipareigojimus, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis yra proporcingas šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui bei šalių turtinei padėčiai, todėl atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui V. U., mokamas periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečiui V. U. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis, 3.202 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nors atsakovas atsiliepime iš dalies nesutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu galutinėje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra tinkama.

Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (atsakovui) maksimaliai bendrauti su sūnumi.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi stengtis bendradarbiauti ir, kiek įmanoma, sklandžiau komunikuoti, dėti maksimaliais pastangas išvengti konfliktinių situacijų, atsižvelgiant į jų nepilnamečių vaikų interesus ir būtinybę bendrauti su abiem tėvais. Pažymėtina, kad šalys bendru sutarimu gali keisti šią bendravimo tvarką, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, vaikų poreikius ir savo galimybes, apie tai informuodami vienas kitą iš anksto.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas ir nustatytina ieškinyje pateikta bendravimo tvarka.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

2023-08-31 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus (pažymą dėl atstovavimo išlaidų, mokėjimo nurodymus ir banko sąskaitos išrašą), pagrindžiančius šias ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 218,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį; 2000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (200,00 Eur už konsultaciją, 1600,00 Eur už ieškinio parengimą, 200,00 Eur už atstovavimą teisme); 208,90 Eur už antstolio faktinių aplinkybių 2023-08-14 ir 2024-01-24 konstatavimo protokolus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, šiuo atveju ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo.

Teismas konstatuoja, jog prašomų priteisti 2000,00 išlaidų už advokatės teisinę pagalbą dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Minėtų Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad byla nėra sudėtinga, procesinių dokumentų parengimas tokio pobūdžio byloje nėra sudėtingas procesas, nereikalaujantis specialių žinių, byla yra nedidelės apimties, taip pat atsižvelgtina į pareikštų reikalavimų pobūdį, į tai, kad ginčas tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės nebuvo kilęs, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas visiškai sutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymu, t.y. atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas iš dalies sutiko ir su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, ginčas tarp šalių kilo dėl 50 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui sumos. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas pripažįsta, jog ieškovės prašomos priteisti 2000,00 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą yra per didelės, todėl jos mažintinos iki 1200,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad tenkinti ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, už kuriuos ieškovė sumokėjo 218,00 Eur žyminį mokestį, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Be to, ieškovė prašo priteisti 208,90 Eur išlaidų, patirtų už antstolio faktinių aplinkybių 2023-08-14 ir 2024-01-24 konstatavimo protokolus. Vertinant šiuos pateiktus rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, jog šie įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą tarp šalių, juos teismas pripažįsta kaip perteklinius įrodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės turėtos 208,90 Eur išlaidos, patirtos už antstolio faktinių aplinkybių 2023-08-14 ir 2024-01-24 konstatavimo protokolus, iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-08-11 sprendimu atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 50 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta pažyma patvirtina, kad išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 341,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteistina 170,84 Eur (341,67 Eur / 2) išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis mokėtinas žyminis mokestis – 95,00 Eur (350,00 Eur × 12 mėnesių × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, į tai, kad atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteistina 47,50 Eur (95,00 Eur / 2) dydžio žyminis mokestis valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio V. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui V. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki V. U. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio V. U. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę L. O..

Nustatyti atsakovo D. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. U. tvarką sekančiai:

1. Iki 2024-05-09 (kol vaikui sueis 5 metai) D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką šeštadienį 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje/vizitai pas gydytojus/ arba užduoti namų darbai ir pan., D. U. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos bei užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą;

2. Nuo 2024-05-09 (kai vaikui sueis 5 metai) D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 16.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje/vizitai pas gydytojus/arba užduoti namų darbai ir pan., D. U. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos bei užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą;

3. D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną trečiadienį, paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje/vizitai pas gydytojus/ arba užduoti namų darbai ir pan., D. U. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos bei užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą;

4. D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienais metais Birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) bei (duomenys neskelbtini) (D. U. gimtadienis), paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19.00 val.;

5. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną bei L. O. gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), šalių vaikas praleidžia su motina;

6. Iki 2026-09-01 D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), neporinių metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 19.00 val.), porinių metų Šv. Velykas (nuo pirmos dienos 10.00 val. iki antros dienos 19.00 val.). Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir į ją grąžinamas. Jeigu tą ar kitą dieną nepilnametis vaikas turi užsiėmimus/ būrelius ir pan., D. U. turi užtikrinti vaiko dalyvavimą juose;

7. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2026-09-01, D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais per žiemos atostogas nuo gruodžio 23 d iki gruodžio 30 d., nelyginiais per žiemos atostogas nuo gruodžio 30 d iki sausio 7 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19.00 val.; įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.) bei atliktų užduotus ugdymo įstaigoje užduotus namų darbus;

8. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2026-09-01, D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais per Vasario mėnesio žiemos atostogas nepertraukiamai 7 kalendorines dienas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;

9. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2026-09-01, D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), nelyginiais metais per pavasario atostogas nepertraukiamai 7 kalendorines dienas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;

10. D. U. bendrauja su sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini), per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 7 kalendorines dienas paeiliui vaiko vasaros atostogų metu nuo 16.00. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; Nepertraukiamo iki 14 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką Šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;

11. D. U. būdamas su vaiku, įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.), bei atliktų užduotus ugdymo įstaigoje užduotus namų darbus;

12. Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar D. U. komandiruotė sutampa su D. U. bendravimo su vaiku dienomis, D. U. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

13. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiko, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, bet ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra bei šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas;

14. Bet kuriuo nurodytu laiku D. U. bendraujant su vaiku turi sudaryti sąlygas L. O. susisiekti su vaiku telefonu ir privalo suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

15. Vaikų motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikui, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, bei kitomis ryšio priemonėmis;

16. Bendravimo su vaiku laikotarpiais D. U. turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų (įspėjant vaikų motiną prieš 7 dienas), bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaiko saugumui;

17. Bendravimo su vaikais laikotarpiais L. O. turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų (įspėjant vaikų tėvą prieš 7 dienas), bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaiko saugumui;

18. Pasiimdamas vaiką bendravimui, vaiko tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių tam vaikui reikmenų turėjimą pas save – atskiros lovos, drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti, bei suteikti vaiko motinai adresą, kur vyks bendravimas;

19. D. U. įsipareigoja atsižvelgti į vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią. Jeigu tai kartojasi, šalys tokiais atvejais susitaria kartu prašyti psichologinės pagalbos dėl bendravimo su vaiku gerinimo;

20. Šalims susitarus, D. U. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.

Priteisti iš atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1418,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika Eur) bylinėjimosi išlaidų (218,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 1200,00 Eur už advokato teisinę pagalbą) ieškovei L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,50 Eur (keturiasdešimt septynis Eur 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-405-1048/2024.

Priteisti iš atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,84 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur 84 ct) išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-405-1048/2024.

Informuoti atsakovą, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

2023 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo D. U. priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. U., gim. (duomenys neskelbtini) - panaikinti įsiteisėjus šiam sprendimui.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.