Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. V. 2018-11-23 teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam visiškai nesuprantamas kaltinimas. Jis kaltinamas, jog skolingas L. Z.. Buvo įkurta įmonė. D. T. nepažinojo. Jo brolis klausė, ar gali nuvežti briketes į (duomenys neskelbtini). Veždavo ir per A. S. įmonę ir ne. Kažkada pas L. Z. žaidė biliardą, paskambino (duomenys neskelbtini). Paklausė, ką siūlo. L. Z. pasakė, koks yra biznis. L. Z. turėjo pinigų, (duomenys neskelbtini) perparduos briketes. Sakė, kad reikia įmonės, važiavo tartis pas A. S.. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, nupirko ir nuvežė briketes. Atsiskaitė, viskas buvo gerai. Po savaitės (duomenys neskelbtini) paprašė 8 fūrų. Pasakė, kad pakalbės su L. Z., nes jis tokių pinigų neturi. Paskambinęs kalbėjo per įjungtą garsiakalbį. Vėl važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir vėl pirko. Už pirmą fūrą sumokėjo, už antrą irgi. D. Š. pasakė, kad veš vėliau. (duomenys neskelbtini) atsisakė paimti briketes, nes pavėlavo su nuvežimu. Ieškojo kam parduoti arba sandėliuoti. Sakė, kad turi pažįstamą fermerį, gal jis sutiks priimti. S. sutiko priimti ir laikyti briketes iki rudens. L. Z. irgi sutiko. Jis pats skambino vežėjams ir nurodė kitą adresą. Atvažiavo briketės, jas iškrovė, vieną fūrą pirko pats S.. Už ją sumokėjo. Dėl kitų fūrų bendravo pats L. Z., jie apsikeitė elektroninių paštų adresais. Jie dar tarėsi dėl baldų ir langų. Jis jų pokalbyje nedalyvavo. Klausė, kaip dėl raštelio, sakė, kad nekreiptų dėmesio. Klausimas, ar jis, uždirbęs pinigų, nesugalvojo dar pasipelnyti. Parodymai nesutampa. A. S. dirbo prie generatorių, jis, A. S. ir (duomenys neskelbtini) sugalvojo verslą. Per dieną atidarė įmonę (duomenys neskelbtini). Turėjo įdarbinti lietuvius D.. (duomenys neskelbtini) pinigų nelegaliai mokėti nenori. Jis padėjo atidaryti įmonę, A. S. ieškojo žmonių, kas dirbs D.. Žmonių nerado, jis tuo metu buvo D.. (duomenys neskelbtini) augino viščiukus, lietuviai, kurie ten dirbo, gaudavo juodus pinigus. Su A. S. vežė ne tik briketes, bet ir durpes. Norint į (duomenys neskelbtini) parvežti briketes, reikėjo sumokėti didelius pinigus. Jis su A. S. buvo apgauti. Jei remtis dokumentais, tai jis skolingas L. Z.. Pagal kaltinimą, kaip nurodė A., kad jeigu suranda briketus pigiau, tai užsideda procentus. Jeigu jis pinigus paimdavo, tai ir sumokėdavo. Viskas buvo nuvežta, sumokėta ir po kurio laiko baudžiamoji byla. Kur teigiama, kad jis pardavė brangiau, bet tos briketės buvo pirktos iš (duomenys neskelbtini), jos geresnės kokybės, ir tai nesusiję su L. Z.. Iš ko pirko (duomenys neskelbtini), reikia tikrinti telefono numerius ir elektroninį paštą, nes neatsimena. Jis dėl A. S. įmonės D. nieko neplanavo. Jam jos nereikėjo. Jis paėmė tik įmonės įstatus. Įmonės dokumentų neėmė, (duomenys neskelbtini) m. vasarą buvo atvažiavę (duomenys neskelbtini), tada jiems rodė. A. S. dokumentus grąžino. Kad įmonė uždaryta, nieko nežinojo. Po to dokumentai buvo pas A. S.. A. S. nurodė, kad veiklos nevykdė. Su L. Z. sutarė, kad perka, parduoda, pelną pasidalina. Pinigai buvo L. Z., klientai jo. 6 tome 171-176 psl. parodymai jo. Jam pirmas paskambino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nepažinojo. Susitarė, kad mokės L. Z.. Kas pasirašė, jam nebuvo svarbu. Kiek pamena, A. K. jam atidavė pinigus už transportą, bet kiek, nepamena. Tai buvo (duomenys neskelbtini), ar buvo taikyta nuolaida, nežino. Jei surandi pigesnį transportą, užsidirbi pinigų. Negali pasakyti, ar N. N. buvo, kai A. K. atidavė pinigus. Jie kalba susitarę. D. Š. sumokėjo pinigus, bet ne (duomenys neskelbtini). Kol jie nenuvažiavo, fūrų niekas nekrovė. Jie nuvažiuoti vėlavo, fūros jau buvo. Vėlavo 20 minučių. Kad (duomenys neskelbtini) jam davė pinigus, nieko nereiškia, jis ir pats turėjo pinigų. Kam buvo skolingas (duomenys neskelbtini) m., neatsimena. Vežė (duomenys neskelbtini) granules 2012-01-26 iki vasaros. Viską darė su A. S., nuo fūros uždirbdavo 500. (duomenys neskelbtini) su juo atsiskaitė, pinigus pervedė į jo sąskaitą. Įmonė sąskaitos neturėjo. Jo sąskaitos buvo veikiančios. Iš (duomenys neskelbtini) gavo pinigus pagal sąskaitą-faktūrą. Vežė daug, būdavo, kad apmokėdavo ir grynais, ir pervesdavo į sąskaitą. Briketes vežė kelis kartus. Jas yra pirkęs iš (duomenys neskelbtini). Pristatydavo ir parduodavo pačiam (duomenys neskelbtini). Nesąmonė, kad brangesnes briketes vežtų atgal. Jis buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) policijos, tai buvo tada, kai paskutinį kartą buvo D.. Jo parodymai teisingi. Įsilaužimo pėdsakų į sandėlį nebuvo, parašė taip, kaip sakė S.. Gal dėl to jo daugiau ir nekvietė į (duomenys neskelbtini). Su L. Z. rašė lapelius, kad jis apsisaugotų nuo jo. Pasirašė, nes žinojo, kad parduos. Kad pavėlavo, ne jo kaltė. L. Z. sakė, kad jis jam neskolingas. Kad neskolingas, įrodymų nėra, taip kaip nėra, kad jis skolingas. Pinigus už briketes mokėjo jam. Ant paskolos lapelio yra prierašas, kad jis mokėjo, iš tikrųjų mokėjo S.. Jis negali įrodyti, kad L. Z. neskolingas. Jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policiją, nes (duomenys neskelbtini) nebūtų pradėta byla. Į policiją kreipėsi, nes turėjo garantinį raštą, kodėl nepasipelnius. Tokių 2012-02-20 raštų, kaip IV tome, yra daug, nežino, kuris teisingas. (duomenys neskelbtini) bendravo su L. Z. ir už briketes atsiskaitė su juo. (duomenys neskelbtini) parodymai nesutampa su jo. Jis nebendravo su juo. 2011-12-21 tikslinė sutartis 3991 eurų. J. S. sumokėjo, minusuojame vieną mašiną. Tai dalis skolos, ji jam nusirašo. Iš (duomenys neskelbtini) pirko briketes, A. S. pasirašė dokumentus. Kodėl nebuvo įmonės sąskaitos, reikia klausti A. S.. Pinigus gaudavo į asmeninę sąskaitą. Jis tik padėjo atidaryti įmonę. (duomenys neskelbtini) pirko briketus už iš palikimo gautais pinigais. Pinigus ėmė iš mamos, po to atidavė. Turėjo reikalų su antstoliais, todėl į savo sąskaitą pinigų nepervedinėjo.

Kaltinamasis A. V. 2018-12-12 teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos papildomai paaiškino, kad su A. S. turėjo kartu dirbti, jis jam siūlė kažką daryti. Planavo iš (duomenys neskelbtini) įdarbinti žmones D.. (duomenys neskelbtini) įmonė turėjo skolinti žmones (duomenys neskelbtini) įmonei, nes mažesni mokesčiai. Turėjo būti žmonių įdarbinimas. Pirmi žmonės dirbo, bet atlyginimus gavo „juodais“ pinigais. (duomenys neskelbtini) reikėjo išrašyti (duomenys neskelbtini) sąskaitas-faktūras, jiems taip geriau, todėl reikėjo įmonės. Jiems mažesni mokesčiai, paprasčiau apmokėti. Kokiu laiku tai buvo, nepasakys. Su A. S. vežė durpes (duomenys neskelbtini), bet čia dar iki L. Z. reikalų. A. S. visur dalyvavo kartu. Iki L. Z. kartu su A. S. pirko briketes, drožles. Buvo susitarta, kad investuoja, nuperka, jie dalinasi po 500. Jie pardavė, bet niekas neatsiskaitė. A. S. pasirašė sutartį. Neatsimena, kada pasirašė, ar kai pirko briketes, ar vėliau. Paskolos lapelius jis pasirašė, nes nebuvo tikslo apgauti. Tikslas buvo užsidirbti. Paskolos sutarties tekstą surašė L. Z.. Pirmą sutartį pasirašė, kad skolinasi pinigus. Jis pasirašinėjo sutartis, kad niekas nedingtų. 4 tomas 135 psl. pasirašė ir rašė jis. Visą tekstą, išskyrus paskutinę pastraipą, rašė jis. 4 tomas 137 psl. tekstą rašė jis, tik viršuje ne, rašyta ne jo. Kieno rašytas kompiuterinis tekstas, nežino. 4 tomas 138 psl. garantinį raštą pasirašė, nes nebuvo jokios apgavystės. L. Z. jo prašė savo saugumui, todėl pasirašė. (duomenys neskelbtini) m. garantinį raštą pasirašė, tai briketės turbūt jo. Dabar gaunasi, kad jis jam skolingas. Teisingai parašyta, kad skolinosi. Briketes įsigijo, už pervežimą sumokėjo. Pretenzijų iš vežėjų nėra. L. Z. nustatė terminus. Jis, nesulaukęs termino, pasakė, jog jis jam neskolingas. Įrašas, kad atsiskaitė, nepadarytas. Nėra jokių tai įrodančių popierių. Jis pasakė, kad jis jam neskolingas. Prašė grąžinti skolos lapelį, bet sakė, kad jo nebėra. Fiziškai pinigų nedavė. Jis sakė, kad pasiėmė briketes ir jis jam neskolingas. 2012-01-26 briketes pardavė pagal sąskaitas–faktūras, jas išrašė ne jis, o turėjo išrašyti (duomenys neskelbtini). Briketes pirko iš (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė. Iš ko pirko, tos įmonės nebėra. Iš ko pirko, jam rodė vizitinę kortelę. 2012-01-26 briketės buvo realiai parduotos. Kada išrašyta sąskaita, tada sumokėjo ir pardavė. Jis nesupranta kaip yra, bet prieš pusę metų pardavė briketes, o po metų jos atsirado sandėlyje. Niekam neskambino, paliko L. Z.. Jis turėjo dano kontaktus, elektroninį paštą ir pats tvarkėsi. (duomenys neskelbtini) grįžę pasirašė, kad jis neskolingas. Kito įrašo nėra, nes sakė, kad nėra skolos lapelio. L. Z. viską užtvirtino garantiniu raštu. Jis jam neskolingas, bet tik dabar tai supranta, kad yra kitaip, nei manė prieš 6 metus. Jam skambino iš (duomenys neskelbtini) policijos, klausė apie briketes, pasakė, kad jos yra sandėlyje. Sakė, kad teiraujasi atvykusi moteris. Apie L. Z. nieko nežinojo. Apie jį sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo. Iš kur buvo įsigytos briketės, niekas nesidomėjo. Jie pirko daug brikečių, prisirašė skolų lapelių, dabar liko skolingas. Viskas buvo daroma, kad abiems būtų gerai. 4 tomas 135 psl. paskolos lapelį su palūkanomis pasirašė jis. Buvo paskaičiuota, kad nebūtų minuso. 2012-01-06 (duomenys neskelbtini) parduoti briketai pigiausi visoje (duomenys neskelbtini). Iš „(duomenys neskelbtini)“ pirktos briketės daromos iš žievės, nes jam tiko. Pirko ir kitokias briketes, bet ne su L. Z.. Ir kiekis ne toks. Kad A. S. įmonė pagal 2011-12-28 sutartį briketes parduoda L. Z., sužinojo teisme. Nežino, kokiomis aplinkybėmis surašyta sutartis. Jis nesupranta, kam yra skolingas. Parašyta, kad L. Z. sumokėjo A. S., vadinasi, jis sumokėjo du kartus. Jei mokėjo, turi būti sąskaita ar važtaraštis. Jis to rašto nepasirašė ir nieko nežino. Gali būti, kad G. M. iš jo pirko 4 fūras. Jam užtekdavo paskambinti ir jis atgabendavo. Gabeno iš visur - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kur dingo briketės, nesidomėjo, apie jų dingimą jis sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Jam skambino iš (duomenys neskelbtini) policijos. S. S. po to nebendravo ir nieko jam nepardavė. Su L. Z. daugiau verslo nevykdė. Su A. S. dirbo toliau. Pardavinėjo granules ir per jo įmonę vežė tiesiai klientui. Buvo atvažiavę (duomenys neskelbtini), jie žiūrėjo, ar jiems tinka brikečių kokybė. A. S. taip kalba todėl, kad jis daugiausiai prisirašęs raštelių ir sutarčių, lieka kalčiausias. A. S. ne visur kartu dalyvavo, bet sandoriai buvo su jo žinia. Uždirbtu pelnu dalinosi su A. S.. Pinigai buvo išsiųsti į jo sąskaitą ir į A. S.. Siuntė, nes D. nuo didelės sumos yra dideli mokesčiai. Darbininkai siuntė pašto perlaidas A. S.. Taip būdavo, kai jo nebuvo D.. Parodymai skirtingi, nes per apklausas daug ko neatsiminė. Jis skaitė bylą, kaltinimą, gilinasi ir prisimena. Neigia, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų neėmė. Iš dalies jo parodymai kaip ir nesikeičia. Į A. S. įmonę žmonės buvo įdarbinti iš karto, kai ją atidarė. Kartu su A. S. vežė ir kitas prekes. Nežino, kodėl jis sako, kad nieko nevežė. Pasirašė sutartį, kad briketės jo, nesirūpino dėl jų, nes jos buvo. Niekas nesakė, kad jos pavogtos. Jie trise aptarė, kad jei kas pirks, bendraus su L. Z.. Pagal dokumentus brikečių savininkas jis. Nesirūpino, nes briketės buvo L. Z.. Nežino, kodėl jis jomis nesirūpino. Sutartis tikra. Ar skolinosi pinigus, ar buvo skolingas L. Z., neatsimena. Paskola buvo įforminta, kad L. Z. pats parsiduos briketes. Jam skolino pinigus, pirkimo metu jis įsipareigojo, kad skolingas. Jis pasirašė dėl savo savisaugos ir L. Z. ramybės. Jis galvojo, kad nuo pirmos dienos jis apgaudinėja. Vežė 2 fūras, jas pirko (duomenys neskelbtini). Pirko L. Z. ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tapo brikečių savininkas, kiekis didelis, iki pavasario jų parduoti neįmanoma. (duomenys neskelbtini) dėl brikečių turėjo skambinti L. Z., jam tik nusirašo skola. Jis (duomenys neskelbtini) neskolingas, sutvarkė jo mašiną. Suma didelė ir gali pasakyti ką tik nori. Buvo sutarta, jei kas nors bus parduota, pinigus atiduotų L. Z.. Iš (duomenys neskelbtini) pirko briketes ir vežė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prirodė kitą (duomenys neskelbtini), bet jam netiko briketės, kurios buvo pas T.. Skambino ir ieškojo kitų brikečių. (duomenys neskelbtini) nesandėliuoja, jis iš karto parduoda. Jei niekas neperka, krenta kainos. L. Z. galėjo pasakyti stop. Briketes (duomenys neskelbtini) pirko iš mamos pinigų, ir kai tik jas iškrovė, už jas apmokėjo. Atvažiuoja mašinos ir už jas sumoka. Su L. Z. neatsiskaitė, nes tai buvo visai kitos briketės. Nesupranta, kodėl turėjo atiduoti už kitas briketes gautus pinigus. Jei jas pirko, tai nereiškia, kad turėjo kitiems atiduoti pinigus. Dabar taip gaunasi, kad už briketes paėmė pinigus? A. pasiūlė transportą. Klausė, kiek kainuoja nuvežimas ir iš karto sumokėjo pinigus, niekas nesiginčijo. Iš „(duomenys neskelbtini)“ paėmė tik skirtumą. Jei už pervežimą sumoki iš anksto, visada vėluoja atvežti. Pinigus paėmė, bet sumokėjo už transportą. Sumokėjo jis, bet jie vėlavo 20 min., todėl jų niekas iš karto neiškrovė. Fūros atvažiavo skirtingu laiku, todėl laukė, kol atvažiuos visos. Pinigus sumokėjo, tada iškrovė briketes ir nuvažiavo pas (duomenys neskelbtini)ą kalbėtis apie jų pardavimą. Svetimus pinigus paimti galima, jei nėra jokios apgaulės. Jis visas sąlygas įvykdė, viską sumokėjo. Grįžę sudarė sutartį. Jis jokio turto neturėjo, surašė paskolos sutartį. Turėjo uždirbti pelną. Jam turėjo likti 250. Jei parduodi, tai uždirbi. Taip būtų atidavęs skolą. Sąskaitoje 100 000 neturėjo. Būtų ėjęs dirbti, stovi darbo biržoje. Per 10 metų būtų atidavęs. Įsipareigojimas buvo realus, garantavo ir sutiko su tuo, ko L. Z. prašė. Savo pajamų nenurodys. Savo skolas jis žino. Jei ką perka, tai skolinasi iš mamos arba sutaria su klientu, kad jis sumokėtų. Būtų pardavęs briketes ir atidavęs L. Z.. Jei (duomenys neskelbtini) nebūtų pardavęs, būtų kreipęsis į jį, kad jis grąžintų briketes ar pinigus. Dabar niekas nesikreipė. Pavasarį su L. Z. važiavo pas (duomenys neskelbtini)ą. Paliko jiems mašiną, jie grįžo su jo mašina. Jis važiavo kartu, kad pamatytų, ar yra briketės, ir ar jo niekas neapgaudinėja. Jam kiekvienas centas brangus. Kaip vyko derybos, neatsimena, bet visiems viskas sumokėta. Su L. Z. planavo parduoti briketes ir užsidirbti. Su „(duomenys neskelbtini)“ apie nuolaidą kalbėjo telefonu. Gal tai buvo tą pačią dieną. Nežino, kaip yra užrašyta, bet čia transporto suradimas ir išsiderėti pinigai. A. tuos pinigus būtų pasidėjęs sau į kišenę. Jis sakė, kad pats sumoka už transportą ir jam lieka 6500 likutis. Jis nelabai atsimena, kaip buvo, bet rašėsi dėl transporto. Ta suma susideda nuo 8 mašinų. Todėl jis nusprendė, kad geriau pats sumoka už transportą. Likutis lieka, todėl sakė A., kad jis jam sumokėtų, o už transportą jis pats mokės. Buvo sumokėta ir už briketus, ir už transportą. Jis nelabai pamena, bet turėjo būti susiję su transportu. Taip išeina, kad 27600 litų ir 6597 litų skirtumą pasiėmė. Jis ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad neatsimena. Jei nusideri, tai pinigai jo. Verslą vykdė su (duomenys neskelbtini), bet jis su juo neatsiskaitė. Vežė granules. Yra dokumentai, kad nuvežė, kad pirko, bet atsiskaitymo nėra. Jis jam turi daug pretenzijų, jis neatsiskaitė su B. įmone. Tai buvo seniai. (duomenys neskelbtini) pirko briketes, jis pinigus turėjo sumokėti į sąskaitą. (duomenys neskelbtini) rašo pretenzijas, bet tai nesusiję su šia byla. Gabenant briketes, ant transportavimo lapo buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), tik kai pradėjo vėluoti fūros, tada sakė, kad yra fermeris, galima važiuoti tartis dėl brikečių iškrovimo pas jį. Susitarė, kad atvažiuos 4 fūros, bet atvažiavo 1 fūra. Už likusias fūras sumokėjo, kai jos atvažiavo. Sumokėjo iš A. K. gautais pinigais. Turėjo sumokėti už kiekvieną mašiną. Atvažiavo fūros, o jie vėlavo 20 min., todėl jų niekas nekrovė, laukė, kol apmokės. (duomenys neskelbtini)o parodymai nesutampa. Susitarimas su L. Z. buvo. S. S. daugiau nebendravo, o kodėl jis nurodė, kad jis išvežė briketes, nežino. L. Z. niekas nevertė briketes laikyti pas (duomenys neskelbtini)ą. Kodėl L. Z. važiavo į (duomenys neskelbtini) policiją, pasakyti negali. Kodėl įmonę atidarė A. S., tiksliai nepasakys, bet jam atrodo, jis negalėjo, nes neturėjo registracijos vietos. A. S. buvo ten dirbęs ir galėjo prisiregistruoti. Su A. S. visada atsiskaitė, kodėl jis parašė pareiškimą, kad jis jam skolingas, nežino. Jis turėjo savo sąskaitą. (duomenys neskelbtini) pervedė į mamos sąskaitą, nes iš jos pirko. Jo sąskaita (duomenys neskelbtini) areštuota, yra skolingas antstoliui. Apgavystės niekada nebuvo. Vienintelis skolininkas jis. A. S. per jo apklausą neuždavė klausimų, nes tie veiksmai turėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Jis A. S. nieko neklausė, nes viskas užfiksuota. Su S. jokių pinigų nesidalino, klausinėjama nesąmonių. Prie stalo kalbėjosi angliškai. L. Z. jis specialiai kvietė prie stalo, kad girdėtų. L. Z. sakė, kad angliškai šiek tiek supranta. Iš kur jis žinojo, ar kalbama (duomenys neskelbtini) ar angliškai.

Kaltinamasis A. V. 2020-01-23 teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis su kaltinimu visiškai nesutinka, čia tiesiog sugalvojimas pasipelnyti. Nupirko briketus (duomenys neskelbtini), juos ne laiku nuvežė į užsienį, tai padarė kartu su kitais asmenimis. Ne visus nuvežtus briketus nupirko, todėl likęs jų kiekis buvo susandėliuotas. Kiek suprato iš (duomenys neskelbtini) , kad iš sandėlio juos buvo paėmęs pats L. Z.. Pinigus, sumokėtus už briketus, L. Z. gavo į rankas. Tie pinigai, kurie buvo sumokėti ir pervesti į banko sąskaitą, buvo išgryninti bei sumokėti L. Z.. Raštas, kuriame parašyta, jog jis L. Z. nebeskolingas, buvo kažkur stebuklingai dingęs. Po kelių metų tas raštas atsirado ir L. Z. pareiškė, kad jis jam yra skolingas. Mano, jog jis tik nori iš jo pasipelnyti. A. S. jam yra bendras pažįstamas, o L. Z. kažkoks giminaitis. Žino, kad D. buvo įsteigta A. S. įmonė. A. S., išeidamas iš darbo, nebenorėdamas ten dirbti, sakė, kad reikia įsteigti įmonę ir įdarbinti darbininkus. Jis jam pasakė, kad, kas susiję su (duomenys neskelbtini) , A. S. suves su (duomenys neskelbtini)s, taip pat, esant reikalui, pavertėjaus. Jis imdavo darbininkus iš (duomenys neskelbtini), juos įdarbindavo savo įmonėje D.. Gali būti, kad 2009 m. liepos 5 d. buvo įsteigta įmonė, nes jis tikslios datos nepamena. A. S. šios įmonės įsteigti neliepė. Jam padėjo dėl įmonės steigimo, nuvežė, kur reikėjo, į mokesčių inspekciją įregistruoti įmonę ir kitur. (duomenys neskelbtini) laisvai gali kalbėti, rašyti, bet skaityti nelabai. Jam jokių dokumentų nedavė, davė A. S., kai jis steigė įmonę. Jis (duomenys neskelbtini) kalbą supranta, bet skaityti (duomenys neskelbtini), kaip ir jis, nelabai moka. Dokumentuose, ant kurių rašėsi A. S., buvo nurodyti tik įmonės įstatai. Įsteigta įmonė galėjo daug kuo užsiimti, pats nežino, kuo ta įmonė užsiėmė. Jam paskambino brolis ir pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), kuris nori pirkti medžio briketus. Broliui pasakė, jog duotų jo telefono numerį, ir tegul (duomenys neskelbtini) jam paskambina. Jam paskambino (duomenys neskelbtini) K. T., kuris pasakė, kad nori pažiūrėti, kokie briketai yra (duomenys neskelbtini), koks kiekis pristatomas, per kiek laiko pristatoma. Kažkada kultūros namų rūsyje jis ir L. Z. žaidė biliardą. Tada jis L. Z. pasakė, kad turi reikalų su užsieniu ir, jei yra galimybė, galima kažkur investuoti. L. Z. pasakė, kad „pirmyn, prasukam kokį nors reikalą“. Tuo metu jis jam pasakė, kad reikia nupirkti du vilkikus briketų, nes žmogus nori pasižiūrėti, kokie briketai iš (duomenys neskelbtini) ir, ar apsimoka juos pirkti. Briketų jis ieškojo po visą (duomenys neskelbtini), galiausiai rado (duomenys neskelbtini) , bet jie netiko, nes buvo maišyti su šienu. Galiausiai su L. Z. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, ar pirmą kartą iš šios įmonės pirko du ar vieną vilkiką briketų. Nusipirko tuos briketus iš „(duomenys neskelbtini)“, juos galėjo greitai pakrauti. Jis, A. S. su L. Z., viską apmokėję, sėdo į jo automobilį ir išvažiavo. L. Z. sumokėjo už briketus, o juos pirko A. S. įmonės vardu. Jis, A. S. ir L. Z. nuvyko į (duomenys neskelbtini), išsinuomoję kambarį, permiegojo gal dvi naktis. Tada jam paskambino vilkiko vairuotojas ir pasakė, kurioje vietoje jis jau buvo. L. Z. ir jis nuvyko vilkiko vairuotojo nurodytu adresu ir ten jo laukė, atvažiavo briketų pirkėjas (duomenys neskelbtini), kurio jie abu nežinojo ir nebuvo matę. Po kiek laiko atvyko ir krovininis automobilis iš (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo pirkėjas, apžiūrėjo vilkiką ir pasakė, kad pas jį briketų vežti nereikės, nes jis yra tarpininkas, perparduotojas, kažkiek sandėliuojasi, bet nedaug. Taip pat pirkėjas paaiškino, kad dažniausiai jis nupirkdavo ir duodavo kitą adresą, kur prekę nuvežti. Pirkėjas atsiskaitė ir liko laukti iš jo tik žinių. Dabar tiksliai neatsimena, gal tam pačiam (duomenys neskelbtini) ir dar kartą buvo vežtas vilkikas su briketais. Grįžus į (duomenys neskelbtini), praėjus kiek laiko, vėl paskambino tas pats pirkėjas (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad paimtų didelį kiekį būtent tų pačių briketų. Jis (duomenys neskelbtini) nurodė, jog jam reikia pasikalbėti su kolegomis, pasiteiravo dėl atsiskaitymo, tai yra pinigų pervedimo į įmonės sąskaitą, o (duomenys neskelbtini) pasakė, kad atsiskaitys grynais pinigais. L. Z. tada visą savaitę gėrė, jis jam skambino, bet neprisiskambino. Vėliau jis atsirado, atvažiavo pas jį kartu su kažkokiu draugu, kuris dirba (duomenys neskelbtini) ir supranta angliškai, nes neva jis pats anglų kalbos nesupranta visiškai. Jiems atvažiavus, įsėdo į to automobilio galą. Tada pasakė, jog iš jo telefono paskambintų tam (duomenys neskelbtini). Kalba eina apie ta patį K. T., kuris pirko briketus. Jis paskambino tam (duomenys neskelbtini) iš L. Z. telefono, klausė, kiek jis nori užsisakyti briketų, ar tiko jam tie briketai, jis atsakė, jog tiko. Taip pat nurodė norintis užsisakyti aštuonis vilkikus tų briketų, tada paklausė, kokiu adresu atvežti, jis pasakė, kad prekes su visais aštuoniais vilkikais galima atvežti jo adresu. Buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) adresas. Po dienos ar dviejų jam paskambino L. Z. ir pasakė, kad vežtume prekę, nes jis turėjo pinigų. Jis sutiko, ir taip jie susitarė. Aptarė ir atlygį jam, A. S., t. y. po 250 eurų, o L. Z. 500 eurų. Kiek kartų buvo vežtos prekės, L. Z. nei karto nei su juo, nei su A. S. neatsiskaitė, vis sakydavo, kad atsiskaitys iš paskutinių, bet taip ir neatsiskaitė. Jis, A. S. ir L. Z. vėl nuvyko į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kur nupirko tuos briketus. Dėl briketų pirkimo bendravo jis ir kiti prieš tai minėti asmenys su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju K.. Nuvažiavus į šią įmonę, buvo sutarta, už kokią kainą ir kiek briketų bus nupirkta, kainos nepamena, tik prisimena, kad kaina buvo labai gera. Kai pirko briketus, paklausė, ar patys susiras transportą, ar pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turės surasti transportą. Galiausiai transportas buvo paimtas iš „(duomenys neskelbtini)“, kad nereikėtų sukti galvos, už jį L. Z. sumokėjo savo pinigais, kurie buvo padėti ant stalo. Briketus į (duomenys neskelbtini) turėjo pervežti pervežimo įmonė. Tuo vienu atvažiavimu į „(duomenys neskelbtini)“ jis, A. S. ir L. Z. su tos įmonės darbuotoju K. susitarė ir iš karto už viską atsiskaitė, viskas buvo apmokėta. Susitarus su įmone ir sumokėjus už sutartas paslaugas, buvo išrašytas dokumentas, kurį pasiėmė L. Z.. Neatsimena, kas pasirašė ant dokumentų darant susitarimą su įmone, galėjo pasirašyti bet kuris iš jų trijų. Briketai buvo perkami įmonės vardu. Buvo tokia situacija, kai sėdėjo jis, A. S. ir L. Z. pas „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, jis tiesiog pasakydavo „pasirašykite kažkuris“, tai vienas iš jų trijų ir pasirašydavo. Jis nežino, dėl kokių priežasčių pats įmonės direktorius negalėjo pasirašyti, gal net ir pats nesirašė, nes rūkė lauke, neprisimena, kaip ten buvo. Nežino, ar A. S. įmonė tuo metu dar buvo veikianti. Tuo metu A. S. viską buvo atsivežęs, tame tarpe ir įmonės spaudą. Nematė, kad spaudas būtų dedamas, ir nematė paties spaudo, tik matė A. S. rankinę. Jis toje rankinėje visada turėdavo spaudą, popierius ir kompiuterį. Tikrai neprisimena, kuris iš jų trijų pasirašė. Nepamena, kokią nuolaidą padarė „(duomenys neskelbtini)“. Viena nuolaida gavosi, kai tarėsi su L. Z. ir A. S., oficiali kaina buvo vienokia, o jie gavo kainą tokią, kokią nusiderėjo. Ką jis daugiau susiderėjo su įmone, tai susiderėjo atskirai be A. S. ir L. Z., ir jie šioje vietoje iš viso nei prie ko. Tos jo antros individualios derybos įvyko maždaug po savaitės laiko nuo tų derybų, kuriose dalyvavo A. S. ir L. Z.. Savo asmeninėse derybose įmonės paklausė, ar jam būtų pigiau, jei jis pats susirastų transporto įmonę ir su ja viską savarankiškai suderintų, jie jam pasakė, kad už darbą pinigus vis tiek ima, tačiau rezultate jam gaunasi pigiau. Pasiūlė įmonei surasti klientų ir pirkti daugiau briketų, bet pasiteiravo, ar tokiu atveju gautų nuolaidą. Įmonės vadovas atsakė, kad padarys nuolaidą, nes tokiu atveju jam būtų buvęs neblogas biznis. Tai gavosi taip, kad jis pats vienas be L. Z. ir A. S. tapo tos įmonės klientu. Su įmone individualiai susiderėjo taip, kad jam tuos briketus gavosi nuvežti pigiau. Pinigus, kuriuos susiderėjo pats, vienas paėmė iš įmonės ir atvežus briketus jis tuos pačius pinigus sumokėjo už atvežimą, nes kitu atveju niekas jų nebūtų išsikrovęs. Nusikaltimo niekur nėra. Tiksliai nepasakys, ar nuolaida, kurią gavo, buvo 1910 eurų ir 77 euro centai. Grynais pinigais buvo mokėta, grynais pinigais nuolaidą ir atgavo. Kai asmeniškai su įmone derėjosi dėl nuolaidos, jokio dokumento, kad atgavo dalį pinigų, iš jos turbūt negavo. Kaip įmonė gali paimti grynus pinigus, neatsimena, ar kažkoks orderis buvo rašomas dėl grynųjų pinigų paėmimo, neatsimena. Kai jis iš įmonės asmeniškai atgavo kažkokią pinigų dalį, neatsimena, ar buvo surašomas koks nors dokumentas. Jis individualiai susitarė su „(duomenys neskelbtini)“, kad briketus į (duomenys neskelbtini) transportuos ta pati transporto įmonė. Vėliau pats tarėsi su transporto įmone, skambindamas D. ir pas ją nuvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) . Jam „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už transportą tai, kas buvo sutarta, ir tie pinigai visada buvo pas jį. Negavo jokio dokumento, patvirtinančio, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo tą pinigų dalį. Jis supranta, kad turėjo A. S. ir L. Z. informuoti, jei kažkas butų buvę nepristatyta. Tačiau neatsimena, ar juos informavo, kad nusiderėjęs gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ pinigų dalį, kaip nuolaidą, ar kad ši įmonė jam davė pinigus už transportą, kuriuos buvo sumokėjęs L. Z.. Gal tokias aplinkybes kam nors ir pasakė, kad pats asmeniškai nutarė tartis su „(duomenys neskelbtini)“ dėl briketų transportavimo į (duomenys neskelbtini), jog pasiėmė pinigus. Visi sutarti briketai buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini), tik vėlavo jų atvežimas. Po jo, A. S., L. Z. susitarimo su „(duomenys neskelbtini)“ įmone į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo vienas ar du sunkvežimiai. Pirma atvažiavo tik vienas pavėlavęs sunkiasvoris automobilis, o buvo susitarta dėl aštuonių sunkvežimių. Tas vienas pavėlavęs sunkvežimis atvažiavo pas T.. (duomenys neskelbtini) už tą vieną sunkiasvorį automobilį sumokėjo iš karto, pinigus padavė jam, o jis juos iškart perdavė L. Z.. Jam atrodo, kad jis to vieno atvažiavusio sunkvežimio vairuotojui sumokėjo pinigus už atvežimą. Pinigus, kuriuos davė vairuotojui, turėjo su savimi. Kiti likę sunkvežimiai atvažiavo labai vėluodami. Kai jis ir L. Z. buvo D., jam buvo pasiūlyta tų likusių sunkvežimių net nebesikrauti, nes jie iš (duomenys neskelbtini) dar net nebuvo pajudėję. Su transporto įmonėmis taip ir yra, joms sumokėjus, jos nebedirba. Tačiau šiuo atveju buvo taip, kad buvo sumokama atvežus krovinį. Po to vieno sunkvežimio visi likę sunkvežimiai labai vėlavo ir L. Z. galėjo iš viso jų nebevežti. Todėl, kad pats (duomenys neskelbtini) pasakė, jog su kroviniu vėluoja. Neskambino į (duomenys neskelbtini), kad tų likusių sunkiasvorių automobilių su kroviniu nebevežtų, nes L. Z. sakė vis tiek vežti, nes, pasak jo, parduos ir taip uždirbs, nes yra D.. Visi aštuoni sunkvežimiai turėjo važiuoti pas T.. Kadangi buvo nuspręsta atsivežti ir likusius sunkvežimius su kroviniu, reikėjo rasti, kur atvežtus briketus D. sandėliuoti. L. Z. per savo pažįstamus bandė ieškoti sandėliavimo vietos, bet labai brangiai būtų išėję, apie 15 000 kronų pusmečiui. Jis L. Z. pasakė, kad turi pažįstamų ūkininkų ir jis jiems gali pamėginti pasiskambinti. Ū. S. pasakė, kad galima pas jį laikyti briketus, po to susitars, kaip atsilygins. Jis L. Z. pasakė, kad pardavę briketus su ūkininku atsiskaitys, bet gal net nebūtų reikėję atsiskaityti, būtų iš draugiškumo padaręs kokią nors paslaugą ir viskas. L. Z. sutiko, bet pasakė, kad jis visą laiką viską kontroliuos. Paskambinęs į (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad keturi sunkvežimiai jau buvo išvažiavę iš (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai tie sunkiasvoriai automobiliai jau turėjo būti D., jis ir L. Z. nuvyko susitikti su (duomenys neskelbtini) ūkininku S.u, nes pas jį jau turėjo atvažiuoti tie keturi sunkvežimiai, norėjo prie to paties iš karto sumokėti krovinių vairuotojams ir iškrauti briketus, nes jie, kol nesumokėta, neleidžia iškrauti krovinio. Atvykus į vietą, ten buvo jis, L. Z. ir S.as, neatsimena, kiek tų sunkvežimių atvažiavo, bet ne visi, kiti likę sunkvežimiai atvyko tik už kelių dienų. Tos pirmosios fūros važiavo tiesiai pas S.ą. Nežino, kokie adresai buvo nurodyti dokumentuose, kur tos fūros turėtų važiuoti. Atvažiavusius sunkvežimius S.as, pasiėmęs traktorių, pats vienas iškrovė. Jis sumokėjo vilkikų vairuotojams už atvežimą iš tų pinigų, kas buvo sumokėta įmonei. Dėl apmokėjimo niekam nekilo jokių problemų, nes kai krovinių vairuotojai gavo iš jo pinigus, paskambino į (duomenys neskelbtini) įmonei ir pasakė, kad atsiskaitė, o tuomet buvo duotas leidimas iškrauti krovinį. Kai atvyko sunkvežimiai, priėjo prie vairuotojo, jis pasakė, kiek turi sumokėti už visus vilkikus. Tai jis tam vienam vairuotojui iš karto sumokėjo už visus sunkvežimius, net ir už tuos, kurie dar buvo pakeliui, bet matė, kad jie nevėluos, todėl ir sumokėjo. Su transporto įmone buvo kilę problemų dėl apmokėjimo, kadangi norėjo, jog už atvežimą sumokėtų, kai vilkikai atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ krautis briketų. D. dėl apmokėjimo už atgabenimą jokių problemų nekilo, nes iškart atvykus sunkvežimiams priėjo ir susimokėjo. Neatsimena, kiek sumokėjo už likusius septynis vilkikus, bet žino, jog apmokėjo viską iki galo. Atlikęs apmokėjimą už atvežimą, jokio dokumento iš vairuotojo negavo. Jei vairuotojas būtų pasakęs įmonės vadovei, kad pinigų negavo, nebūtų leidę išsikrauti krovinio. Tuo metu reikiamą pinigų sumą turėjo su savimi, kad iš karto sumokėtų už visus septynis sunkvežimius. Pas S.ą buvo ir kitų darbininkų, bet tuo metu, kai buvo jis, L. Z., tai jis vienas iki išnaktų krovėsi briketus. Po to S.ą buvo pakeitę, nes jis ir L. Z. pas jį į už maždaug kilometro esančius namus važiavo atsigerti kavos. S.as paklausė, jei jis norėtų nusipirkti briketų, ar juos galėtų pirkti paletėmis, o L. Z. jam atsakė, kad nėra jokių problemų, paskaičiavo, jog jam net pigiau būtų atidavęs. Tokiu būdu viskas būtų išsisprendę, kad už tą laikymą nebūtų reikėję mokėti. S.as nusipirko briketų. T. S. su L. Z. už briketus atsiskaitė grynais pinigais, daniškomis kronomis. Nepamena, kiek palečių jis pirko, gal net visą sunkvežimį. Visi vilkikai buvo iškrauti ir vieną vilkiką nusipirko S.as, už kurį tą pačią dieną grynais, daniškomis kronomis atsiskaitė su L. Z.. L. Z. S.ui pasakė, kad čia jo briketai, jis už juos atsakingas ir, jei kas, tegul skambina jam, o tada jie apsikeitė telefono numeriais. Ūkininkas gali parduoti kur kas daugiau, o tuo metu buvo žiema, tik nebuvo sniego, todėl niekam iš viso tų briketų nereikėjo. S.as su L. Z. bendravo anglų kalba. Jie vienas kitam siuntinėjo elektroninius laiškus, nors L. Z. sakė, kad anglų kalbos nemoka, tai gal jam padėjo žmona. Jis ir L. Z. viską susitvarkė ir iš (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini). D. buvo tol, kol visi vilkikai nesuvažiavo ir nebuvo iškrauti. Viso į (duomenys neskelbtini) vežė aštuonis sunkvežimius, vieną nusipirko (duomenys neskelbtini), antrą nusipirko S.as, liko šeši sunkvežimiai briketų. Jis buvo (duomenys neskelbtini), o tuos likusius šešis sunkvežimius turėjo pardavinėti S.as, turėjo pasiūlyti pirkti briketus ūkininkams. Buvo toks laikas, kad briketai ar granulės niekam nebuvo įdomios. Nieko jie su tais briketais nedarė, jie stovėjo ir tiek. Tie briketai stovėjo iki vasaros. Po to dar vieną sunkvežimį nupirko kažkoks (duomenys neskelbtini) ir pinigus jam pervedė į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Jis tuos pinigus išgrynino ir sumokėjo L. Z., dar pasirašė ant lapo, kad parduotas dar vienas sunkvežimis. Tuos briketus iš S.o nupirko kažkoks kaimynas ar šiaip pažįstamas (duomenys neskelbtini), kai jis ir L. Z. buvo (duomenys neskelbtini). S.as elektroniniu paštu parašė L. Z., kad pardavė vieną sunkvežimį. Pinigus už sunkvežimį S.as pervedė jam, nes L. Z. neturėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Neatsimena, kokia suma jam buvo pervesta už parduotą vilkiką. Tuos pinigus išsigrynino (duomenys neskelbtini) ir padavė L. Z., nepamena, kokia tai buvo pinigų suma ir kurioje vietoje juos padavė. Ant popieriaus lapo pasirašė, kad sumokėjo L. Z. už dar vieną sunkvežimį. Dokumentas, ant kurio rašėsi, buvo pavadintas kontraktu. Šį dokumentą ir jo sąlygas sukūrė L. Z.. Neatsimena, koks buvo dokumentas, ant kurio pasirašė perduodamas pinigus už sunkvežimį. Šis dokumentas turbūt buvo rašomas tam, kad jis jo neapgautų. Pats nesupranta, koks apgavimas, jei briketai stovėjo vietoje. Dokumento nepamena, buvo kažkoks dokumentas, ant kurio rašė, kad atsiskaitė su L. Z. už parduotus sunkvežimius. Pardavinėjant likusius vilkikus jis dalyvavo paprasčiausiai kaip bendras pažįstamas, nes su L. Z., kai jis gerdavo, nebūdavo galimybės visą savaitę susisiekti. J. S. tuo metu susisiekė su juo, tai reiškia, kad jis neturėjo galimybės tiesiogiai susisiekti su L. Z.. Neatsimena, kur pasirašė dokumentą, apie kurį kalba. Po šio pardavimo liko stovėti penki sunkvežimiai. L. Z. pasakė, kad neišeina parduoti likusių briketų, todėl važiuoja jis pats. Jam padėjo žmona, nes kažkur netoli gyveno jos draugė, susituokusi su (duomenys neskelbtini) ūkininku. Jis išvažiavo pas tą žmonos draugę, tada lygtais jau buvo vasara. Nežino, kodėl tų briketų jis iš karto nevežė draugei, nes tai padaryti turėjo daug puikaus laiko. Tų pačių metų vasarą L. Z. sakė, kad kiek parduota briketų, tiek, daugiau veža pas tą draugę ir parduos už savikainą tam, jog visas šis reikalas daugiau jam nekabėtų, kad jie būtų atsiskaitę. Nežino, kokiu būdu jis tuos briketus iš S.o pervežė į kitą vietą. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Jis išvažiavo pas tą savo pažįstamą į (duomenys neskelbtini). Nežino, ar jis ten važiavo vienas. Praėjus savaitei, jam paskambino L. Z., būdamas D., ir pasakė, kad jis jam nebeskolingas. Jo pats paprašė, kad kai grįš, jam duotų tai patvirtinantį dokumentą. Grįžęs jis pasakė, kad to dokumento nebeturi, nes jis kažkur tarp popierių pasimetė, bet pasakė, kad jis jam nebeskolingas. Kai jis pasakė, kad jis nebėra skoloje, jis nustojo sukti galvą. Grįžusio L. Z. jis neklausė, ką jis darė su tais briketais, nes jam net nebuvo įdomu. S.ui taip pat neskambino ir neklausė, kas su tais briketais buvo padaryta. Jo veiksmuose nusikaltimo nėra. Jeigu jis būtų žinojęs, jog yra skolingas L. Z., kažkaip tą skolą būtų grąžinęs. Dabar teisme sužinojo, kad jis jam skolingas pinigų sumą ne už 5 sunkvežimius briketų, o už visus 8, dar plius kažkokie procentai, kurie jam susidėjo per 8 – 9 metus. Mato bandymą iš jo pasipelnyti. Policijos tyrėjai nieko neieškojo, jokių skambučių nebuvo. Jį iškvietė į policiją, o jis jiems pasakė, kad tegul pasižiūri į L. Z. telefoną, su kuo jis susirašinėjo, kalbėjo, tegul patikrina jo elektroninį paštą. Jam (duomenys neskelbtini) policija paskambino gal vasarą, tikrai ne iškart po visų briketų vežimo. To skambučio metu, jam atrodo, dar nebuvo parduoti visi briketai, jie dar buvo pas S.ą angare. Jis nežino, ar jam tikrai paskambino (duomenys neskelbtini) policija. Paskambinęs žmogus paklausė, ar jis pažįsta S.ą, tada dar kažką klausė dėl briketų. Paklausė, ar jam reikia atvykti į policiją D., buvo nurodyta, kad nereikia. Skambino tuo tikslu, jog sužinotų, ar pažįsta S.ą. Jokios naudos iš tų sandorių neturėjo. Nežino, ar jam liko tie pinigai, kuriuos nusiderėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, kaip nuolaidą. Gal iš šių pinigų jis sumokėjo už transportą ar išleido ant maisto, ar sau pasiliko. Tie pinigai buvo jo. O iš L. Z. sandorio jam jokios naudos nebuvo. Jei visi buvo patenkinti, viskas buvo nuvežta, ir jis pats buvo laimingas, reiškia kažką iš to uždirbo. Jam iš to buvo nulis naudos, kad jis visur važiavo, skambino, derino. Jei L. Z. būtų mokėjęs už kiekvieną vilkiką po 500 eurų, santykiai būtų normalūs. Prašė L. Z., kad susimokėtų, o jis vis sakydavo, kad susimokės iš paskutinio sunkvežimio. Tarp jo ir L. Z. apie pusmetį vyko dialogas ir gavosi taip, kad jis liko skolingas. Liko skolingas jam, nes ne viskas buvo parduota. Per tą pusmetį jis skaičiavo pinigus, kadangi buvo paskolinęs ir įdėjęs pinigų, nes jis buvo neuždirbęs. Jam buvo nesvarbu, kad visi briketai stovi, nors ir neparduoti. Prekyba po truputį judėjo. S.as už briketų laikymą nieko neprašė, jei jis nupirko briketus, tai juos nupirko už mažesnę sumą, o tai reiškia, kad jau automatiškai yra atsiskaityta už briketų laikymą. Įvykio laikotarpiu jis gyveno iš vežimo, briketų pirkimo, durpių, sausmolio iš (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Jis yra tarpininkas, jam įsteigti įmonės nereikia. Kodėl jis iš savo atlyginimo turi atsiskaityti su savo skolininkais. Už ką jis turėtų atsiskaityti. Ar (duomenys neskelbtini) m. – (duomenys neskelbtini) m. savo vardu (duomenys neskelbtini) turėjo nekilnojamojo turto, neatsimena. Oficialaus pragyvenimo šaltinio (duomenys neskelbtini) tuo metu neturėjo. (duomenys neskelbtini)o parodymus, kad jis bendravo tik su juo, o su L. Z. net nebendravo, vertina taip, kad būtent šiuose jo parodymuose yra pasakyta, kad jis bendravo tik su tuo žmogumi, kuris atvažiavo pirmą kartą, tai L. Z., jis jo neįvardijo, kadangi nežinojo nei vardo, nei pavardės. Pinigus, kurie buvo skirti už tuos 8 sunkvežimius, A. K. padavė jam. Tų pinigų iškart nenuvežė ir nepadavė direktorei Š., bet niekas nuo to nenukentėjo. Gal dėl tokio pasakymo, jog atvykusiems vilkikams į (duomenys neskelbtini) jis nesumokėjo pinigų už atvežimą, atvežimo įmonės direktorei galėjo pasakyti pats L. Z.. Kaip ji gali būti liudytoja, jei jos ten nebuvo. Š. tikrai bendravo su L. Z.. Pasak L. Z., jis ėjo du kilometrus, jog pasiskolintų pinigų, kadangi pats pinigų neturėjo, kad sumokėtų sunkvežimių vairuotojams už atvežimą. S.as tuo metu krovėsi sėdėdamas traktoriuje. Jis sumokėjo vienam vilkiko vairuotojai už visus sunkvežimius, jie visi buvo iškrovimo vietoje. Visa byla yra inicijuota jo brolio L. V., tas (duomenys neskelbtini) yra jo geriausias draugas D.. Kad briketus paliktų saugoti pas patį S.ą, buvo pirmas ir vienintelis kartas. J. B. S. sako, kad briketus pirko iš S. angaro, tai kodėl jis jo neinformavo ir kodėl L. Z. nepervedė pinigų. (duomenys neskelbtini) yra pardavęs labai daug briketų, granulių, bet, kaip nurodyta jo parodymuose, jis jam pinigus pervedė ne už briketus, kurie buvo saugomi pas S.. Tuos pinigus, kuriuos gavo iš A. K., su savimi nusivežė į (duomenys neskelbtini), prieš tai jų niekur nebuvo naudojęs. Apie tai, kad N. N. nurodė, jog tuo metu jis jam padavė 200 litų, gali pasakyti, kad jei jam sumokėsi, jis pasakys ką tik nori. Kuris iš liudytojais įvardintų asmenų šioje byloje gali būti liudytoju, jei nei vieno iš jų ten nebuvo ir jie to nematė. Ar N. N. rodė, kad gavo tuos pinigus, jis tik nurodė, kad gavo. Briketus S. vežė ta įmonė, su kuria jį suvedė A. K.. Jis pats skambino tai pervežimo įmonei. Po to, kai buvo nupirkti tie 8 sunkvežimiai iš „(duomenys neskelbtini)“, jam atrodo, daugiau iš jos granulių nepirko, bet tiksliai nepamena. S. parodymus, kad briketų išvežimą iš jo organizavo jis, gali paaiškinti taip, kad posėdžio metu S. nurodė, kad gal A. organizavo, o išversta buvo, kad, pasak jo, jis organizavo. Todėl norėtų, kad profesionalus vertėjas padarytų vertimą, nes išversta yra ne taip, kaip buvo pasakyta. Koks tikslas buvo pradėti šią bylą, todėl, kad jis turi raštą, jog jis jam yra skolingas. Pats L. Z. pasakė, kad visa ši byla pradėta jo brolio iniciatyva. Registracijos pradžia prasidėjo, kai pirko pirmus briketus su L. Z.. Kai jis vienas derėjosi su A. K., jis derėjosi ne dėl L. Z. pinigų, o derybos vyko su įmone dėl įmonės pinigų. Su A. K. derėjosi ne A. S. įmonės vardu ir ne L. Z. įmonės vardu. Jei tie pinigai, dėl kurių jis vienas derėjosi su A. K., būtų priklausę A. S. įmonei ar L. Z. įmonei, tai tada nors vienas iš jų ir turėjo derėtis dėl nuolaidų. Jis derėjosi su įmone, bet ne A. S. ir ne L. Z. vardu. Jei įmonė jam būtų mokėjusi pinigus, jis būtų jai suradęs klientų, todėl jis gavo pinigus iš jos už tai, ką pats uždirbo. Pokalbyje su A. K. iniciatoriai buvo A. S., L. Z. ir jis. Mano, kad A. K. kaip iniciatorių pokalbyje dėl briketų pervežimo nurodė jį, nes jam susidarė toks vaizdas, nes jis vienintelis kalbėjo, o A. S. ir L. Z. tylėjo. Tų raštų buvo prikurta labai daug, todėl jis negali pasakyti, kuriam tikslui buvo sukurtas garantinis raštas, nes nebepamena, ir net nepamena raštų, ant kurių pats pasirašė. Jam atrodo, visus raštus, ant kurių pasirašė, skaitė. Jis nebijojo pasirašinėti, kadangi norėjo, jog žmogus būtų ramus. Pas S. 192 tonų briketų, kaip nurodyta 2012 m. sausio 15 d. garantiniame rašte, sandėliuojama nebuvo. Briketų kiekio garantiniame rašte nepataisė, nes svorio paletėmis neskaičiuoja, užrašomas bendras svoris ir tiek. Garantinį raštą, apie kurį kalbama, sukūrė L. Z.. Ant šio garantinio rašto pasirašė nepatikrinęs sandėliuojamų briketų tonažo, nes kiekvieną kartą buvo atsiskaitoma. Sunkvežimis parduodamas ir atsiskaitoma su L. Z., žmogus gaudavo pinigus, jam viskas buvo gerai, tai ko reikėjo bijoti. Jis nei vieno rašto kopijos neturėjo. Būdavo tik sakoma, kad pasirašytų, jog jis grąžins jam pinigus pardavęs sunkvežimį briketų. Šiuo garantiniu raštu jis prisiėmė pilną materialinę atsakomybę už visus briketus. Ten yra išminusuota, kad jis jam yra atsiskaitęs iš tų briketų tonų. Pasirašė šį raštą ir prisiėmė materialinę atsakomybę nepatikrinęs, kiek tonų briketų yra, nes žinojo, kad kitoje pusėje buvo rašoma, jog sumokėta už vieną ar kitą sunkvežimį. Prisiėmė materialinę atsakomybę už briketus, nes jautė, jog iš to dar turi ir uždirbti. L. Z. su S. buvo susitarę tik dėl to, kad S. jam atsiskaitys tik už tai, ką jis parduos. Jis tą atsakomybę tikriausiai prisiėmė pačioje pradžioje, kai dar niekas nebuvo parduota. Pasirašė raštą ne iš blogos valios, jei būtų siekęs kažko blogo, tokio rašto nebūtų pasirašęs. Jam atrodo, šį garantinį raštą pasirašė L. Z. automobilyje, (duomenys neskelbtini). Tą skolą, kuri yra skolos lapelyje, pripažįsta. Bet apie šią skolą sužinojo tik iš teismo. Jei L. Z. būtų anksčiau pasakęs apie skolą, net nebūtų teismo. Jam reikia skaičiuoti, kokią dalį skolos jis pripažįsta, kadangi reikia pažiūrėti, kiek buvo parduota, kiek jam buvo sumokėta ir kas pas jį patį užrašyta. L. Z. dėl skolos turėjo bandyti su juo susisiekti, paskambinti, bet jis to nepadarė. L. Z. visą laiką bendravo su D. Š., nes sunkvežimiai važiavo iš (duomenys neskelbtini). Jis jai naktimis skambindavo, kad paklaustų, kur randasi vilkikas tokiu ar kitokiu numeriu, ar jau išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ar ne. Jam nėra žinoma tokia aplinkybė, kad 2011 m. gruodžio 28 d. A. S. įmonė briketus buvo pardavusi L. Z., nes jis toje įmonėje net nedirba. Kai 2012 m. sausio 15 d. rašėsi garantinius raštus, nežinojo, kad tokie dalykai yra. Tuos raštus rašėsi tam, kad L. Z. būtų ramus, kad jam grąžins skolą. Jis kaip ir turėjo užstatą, kad tie briketai neparduoti, buvo ir pinigai, nes žmogus neateis ir neišsineš toną sveriančių briketų. Įmonės dokumentai yra įmonės įstatai, kur parašyta, kuo įmonė gali užsiimti. Su tais dokumentais nieko negali padaryti. Įmonės įstatus buvo pasiėmęs, net internete galima juos rasti, jie nėra įmonės dokumentai. Neatsimena, ar tą vasarą po 8 sunkvežimių su briketais įsigijimo buvo pasiėmęs įmonės įstatus. Bet, jam atrodo, kad tą vasarą taip būti galėjo, nes buvo atvažiavę (duomenys neskelbtini), kurie norėjo įsitikinti, ar ta įmonė gali užsiimti pirkimu – pardavimu ir vežimu į užsienį. J. S. nurodė, kad briketus 2012 m. sausio 26 d., 27 d., 28 d. ir 29 d. pagal jo išrašytą sąskaitą-faktūrą pirko iš (duomenys neskelbtini) įmonės, tai, vadinasi, iš jos ir pirko. Jis briketus pardavinėjo (duomenys neskelbtini) ir dar milijonui (duomenys neskelbtini) . Jis (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos neturėjo, nes (duomenys neskelbtini) negyveno, jo sąskaita (duomenys neskelbtini) buvo areštuota antstolių, turėjo sąskaitų užsienyje, todėl pinigus kartais pervesdavo mamai ar žmonai. (duomenys neskelbtini) įmonės pinigai už parduotus briketus buvo pervesti į jo mamos banko sąskaitą, nes D. nėra skirtumo, kur pinigai pervedami. Šie pinigai buvo gauti ne iš pas S. esančių briketų pardavimo, o už visai kitus. Tas liudytojas, kuris kviečiamas nepasirodė, po Naujų metų iš karto atvežė savo briketus, gaminamus (duomenys neskelbtini), ir pardavė (duomenys neskelbtini). Apie tuos pačius pirmus briketus, kur užsakė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasakė, kad šie briketai jam netinka, nes tamsūs, pirktų briketus, jei jie būtų šviesūs. Tai, kaip tada (duomenys neskelbtini) tuos pačius tamsius briketus galėjo pirkti iš S.. Įmonės iš (duomenys neskelbtini) gali pateikti labai daug duomenų, kad iš jų buvo pirkti briketai. Tikslinė pinigų skolinimo sutartis 2011 m. gruodžio 21 d. surašyta jo raštu, bet jis jos nekūrė, ką jam L. Z. diktavo, tą ir surašė. Kai ją rašė, suprato aptariamos sutarties tekstą ir prasmę. Šis dokumentas reiškia, kad jis parduoda briketus ir jam atiduoda pinigus, būna skoloje. Vasarą L. Z. jam pasakė, kad jis jam nebeskolingas. Šį dokumentą pasiėmė L. Z., jis jokio dokumento neturėjo. Nebuvo sudėti parašai dėl visos grąžintos sumos, kaip nurodoma sutartyje, kad grąžinimai surašomi kitoje lapo pusėje, ten tik parašyta, kad jis jam grąžino 13 781 eurų. Kai (duomenys neskelbtini) jam davė grynus pinigus, jis jų neužrašė kitoje sutarties lapo pusėje. Prašė, kad L. Z. ištrauktų šį lapą, bet jis vis neturėdavo laiko. Tada jis vasarą jam pasakė, kad jis jam nebeskolingas, todėl jam nebebuvo tikslo to lapo ieškoti. Jis pats neturėjo jokio lapo, kam jam draustis, jei žinojo, kad briketai ten stovi. Jis turėjo visokių transporto priemonių. Transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dar ir dabar turi. Jam atrodo, šis automobilis registruotas mamos vardu. Jis neturi aiškintis, kodėl jo turtas registruotas kitų asmenų vardu. 2011 m. – 2012 m. be L. Z. jis dar buvo skolingas broliui, bet skolą atidavė, buvo skolingas ir antstoliams, tačiau irgi atidavė. Jam atrodo, antstoliai jo sąskaitą buvo areštavę už nesumokėtą baudą valstybei. Dabar žinotų, ar buvo skolingas fiziniams asmenims.

Nukentėjusysis L. Z. 2018-10-24 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju A. V. buvo pažįstami, dabar jokių santykių nėra. Kaip jau girdėjo, A. V. pragyvenimo šaltinis yra apgaudinėti žmones. Jo planas buvo pakviesti jį kartu dirbti, o po to primelavo, kad reikia brikečių. Buvo nupirktos pirmos dvi fūros. Į (duomenys neskelbtini) jis važiavo kartu, pardavė, pavyko uždirbti. Tai buvo gal mėnuo iki įvykio. Galėjo būti spalio mėnesį. Po to pasakė, kad reikia 8 fūrų. Prie jo paskambino ir pasakė, kad reikia dar 8 fūrų. Kalbėjo (duomenys neskelbtini). Važiavo į „(duomenys neskelbtini)“, jis užmokėjo pinigus. Mokėjo už briketes ir už transportą. Už transportą sumokėjo 8 000 eurų. Po to A. V., nuvažiavęs į „(duomenys neskelbtini)“, pinigus už transportą atsiėmė. Važiavo kartu į (duomenys neskelbtini). Pasirodo, kad pirko tik 1 fūrą. O visa kita pavogta. Važtaraščiai (duomenys neskelbtini), jau tada buvo aišku. Surado sandėlį, kad sandėliuos briketes. Nupirko vieną fūrą, pinigus sumokėjo. D. prasėdėjo savaitę, bet niekas brikečių nepirko. Grįžo, pasakė, kad rašytų raštelius, prigalvojo visko, kad būtų garantija. A. V. nieko neturi, ir nieko iš jo neišieškos. Surašė raštelius, S. paliudijo. Jis pats D. ieškojo pažįstamų, kad parvežtų briketes į (duomenys neskelbtini). Pavasarį rado kur jas padėti. Skambino S. S. ir sakė, kad nei pinigų, nei brikečių neduotų A. V.. S. S. pasakė, kad A. V. jam skolingas ir nieko neduos. Tada jis kreipėsi į policiją, kad apvogė, bet nieko. Apgavo už 100 000 Lt. Prašo nuteisti ir priteisti civilinį ieškinį. Briketės pirktos įmonės vardu, jis negalėjo kreiptis į policiją. A. V. patarė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kad jis pirko. Ją sudarę galėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ieškoti. Sausio mėnesį A. V. jam grąžino 13 000 litų. Atmetus grąžintą sumą, skolingas liko 100 000 litų. Jis su A. V. tolimi giminaičiai. Vienas kitą pažinojo iš seniau. Briketes pirko, atrodo, iš „(duomenys neskelbtini)“. Ten sumokėjo visą sumą. A. V. niekada nemokėjo ir neinvestavo. Vežė briketes į (duomenys neskelbtini), pardavė T.. Pelnas buvo, A. V. įgijo pasitikėjimą. Dėl didesnio kiekio visos išlaidos buvo 113000 litų. Jie skaitė, kad atidavė už vieną fūrą. Važiavo kartu, D. pamatęs sandėlį suprato, kad aštuonių fūrų pirkti negalėjo. Dvi fūras taip, pirmą iškrovė, pardavė, po to antrą. Kaip pirkėją įvardijo T., jis pirko. Važiavo pas jį į parduotuvę, turėjo atiduoti pinigus. Už pirmas fūras sumokėjo per keletą kartą. Pinigus atidavė jam. Pinigus iki 10 000 Lt atidavė gal D.. Liko 100 000 litų. Matė, kaip buvo atvažiavo visos fūros. A. V. S. S. prašė paskolinti pinigų. Mano, jis prašė, kad sumokėtų už aštuonias fūras, o kaip užstatą pasiliko briketus. Jam brikečių sakė neduos. S. S. padavė pinigus vairuotojui ar A. V., o šis padavė vairuotojui. Angliškai kalba sunkiai, vasarą paskambino S. S., jis pasakė, kad brikečių neduos, nes A. V. jam skolingas 100 000 litų. Sandėlis buvo tuščias. S. S. klausė, kur briketės, pasakė, kad išsivežė A. V.. O V. teigia, kad S. S. išsivežė. A. V. su S. S. apgavo ir kauniečius su kemperiais. S. S. nepažinojo, su juo susipažino per A. V.. Kai jie su briketėmis buvo D., tuo metu vyko kemperių pardavimai. Į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti brikečių važiavo vienas. Policijoje liepė laukti laiško, sakė jie parašys, kai išsiaiškins. Metus laiko nieko nebuvo. Siuntė užklausimą, bet nieko neišsiaiškino. A. V. grąžino 13 781 Lt, jie suapvalino sumą, kad liktų apvali skola 100 000 litų. „(duomenys neskelbtini)“ vyko pokalbis dėl brikečių transportavimo. Jis sumokėjo už transportą ir briketes. A. K. paliko, kad perduotų (duomenys neskelbtini) pervežimo įmonei. A. V. pinigus pasiėmė sau. Pervežimo įmonei jų nenuvežė. Jie visi kartu kalbėjosi, kad jis sumoka už viską. Vėliau A. V. grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ ir atsiėmė už transportą. Sąskaitas irgi išrašė už mažesnę sumą. Kad K. atidavė pinigus, jis nematė. Briketes pirko (duomenys neskelbtini) įmonės vardu. Žadėjo susigrąžinti PVM. Mano, kad S.i kažkiek sumokėjo. Su A. K. tarėsi A. V.. Pasakė, už kiek gali nupirkti, paėmė pinigus ir važiavo. Jis su A. K. nesitarė. Nepamena, iš kur pirko 2 fūras brikečių, jei iš „(duomenys neskelbtini)“, tai tada ten buvo du kartus. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) pas A. K. klausti, kodėl atidavė 8000 eurų. A. K. sakė, kad A. V. važiavo į (duomenys neskelbtini) ir sakė, jog pats nuveš pinigus pervežimo įmonės direktorei D. Š.. Iš kur D. Š. gavo jo telefono numerį, nežino. Gal jis jai skambino. Ar ji skambino iki išvežant į (duomenys neskelbtini) briketus, nepasakys, neatsimena. Atrodo, skambino ir klausė, kas toks A. V.. Jai sukėlė įtarimą. A. K. pasakė, kad pinigus padavė, bet A. V. jų nenuvežė. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvena D., bet ne tame pačiame mieste. (duomenys neskelbtini) gyvena vienkiemyje. Laukė, kad briketes parduos ar pats pirks. Gyveno viešbutyje, dėl jo tarėsi A. V.. Ar mokėjo už viešbutį, nežino. S. į (duomenys neskelbtini) kartu nevažiavo, jis buvo (duomenys neskelbtini). Po to buvo su juo susitikę, klausinėjo, kaip ten viskas, sakė reikia klausti A. V.. S. atsisakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir parvežti briketes. Sakė niekas jam už tai nemoka. Tada pas notarą sudarė sutartį. „(duomenys neskelbtini)“ A. K. pasirašė, jam niekur pasirašyti nereikėjo. A. K. nenorėjo rašyti išankstinės sąskaitos, bet jis pasakė, kad moka pinigus ir jam reikia. Tikroji sąskaita buvo išrašyta mažesnei sumai. Jie sutarė mažesnę sumą, padarė 6000 litų nuolaidą. Dar grąžino ir 8000 Eur už transportą. Jis prašė parodyti sąskaitą, bet A. K. atsisakė, nes pirkėjas „(duomenys neskelbtini) “ įmonė. Pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys, nes A. V. susitaręs jį apgavo. Kai grįžo, surašė garantinį raštą. Rašė ir paskolos raštelį. 2011-12-21 raštelis teisingas. A. K. parašas atsirado todėl, kad jis prašė, jog parašytų, kad pinigus sumokėjo jis. Rašė sausio mėn., o datą nurodė gruodžio mėn., t. y. tada, kada pirko briketes. A. V. pasirašė, neprieštaravo. Dėl skolinimo sutarties pretenzijų turi, nes padarytas nuostolis už 100 000 litų. A. V. iškelta byla dėl sukčiavimo, bet jis žinojo, kad nieko iš jo niekas neprisiteis. Buvo aišku, kad (duomenys neskelbtini) aštuonių fūrų nepirks. 8000 paėmė už transporto paslaugas. Skolinosi iš S., kad padengtų kitą skolą. Briketai nupirkti už jo pinigus, pasirašė garantą, kad, jei dings briketės, A. V. jam skolingas. Briketai nupirkti, už transportą sumokėta. Sutartis sudaryta praėjus kelioms savaitėms po to, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). 13 000 litų atvežė kovo mėnesį. Sausio mėnesį rašėsi sutartį, kai (duomenys neskelbtini) davė A. V. pinigus. A. V. jam buvo skolingas 113 000 Lt su trupučiu, suapvalino, skolingas liko 100 000 litų. Byloje yra patvirtinimas. Raštuose duomenys nurodyti teisingai. Reiškia pretenzijas dėl 100 000 litų. Rašė visą sumą, jis A. V. neapgavo, kaltinamasis jį apgavo. Buvo septynios fūros ir liko jam skolingas 100 000 litų. Tada atsiranda dar vienas raštas, kad skolingas. Jis sutiko pasirašyti. Dėl skolos priteisimo civiline tvarka į teismą nesikreipė, nėra tikslo. Atsirado daugiau apgautų žmonių ir tada atsirado ši byla. Pretenzijos A. V. dėl skolos nerašė, nes nesikreipė į teismą. Pas tyrėją parašė civilinį ieškinį. Iki dabar į teismą, kad civiline tvarka prisiteistų skolas, nesikreipė. A. S. patvirtinimai yra byloje. A. S. patvirtinimai atsirado, nes jis prašė, kad paliudytų. A. S. matė, kaip jis mokėjo pinigus. A. S. buvo kartu, kai pirko briketus, nes pirkta buvo ant jo įmonės vardo. Visi buvo pas A. K. ir tarėsi. Viskas vyko A. V. iniciatyva. Turėjo dalyvauti jis, nes turėjo pinigus. A. S. buvo, nes ant jo įmonės vardo buvo pirkta. Dalyvavo ir A. V., nes jis žinojo, kur padės briketes. Jis dalyvavo, kai pirko 2 fūras ir 8 fūras. Po to nebebendravo. Verslo neturėjo ir jam užteko to nuostolio. Kieno yra briketai, suprask kaip nori. Vienas mokėjo, kitas parašė patvirtinimą. Pagal dokumentus briketai priklausė (duomenys neskelbtini) įmonei. Jis mano, kad kieno pinigai, to ir briketai. Briketai kainavo didelius pinigus. Jam reikia pinigų arba brikečių. Įvardintų, kad dingo pinigai, bet gali atiduoti briketes. Teisingiau būtų, kad grąžintų pinigus su 5 proc. palūkanomis. Palūkanas parašė, nes taip visi prašo. Iš paskolos 5 proc. irgi prašo, nes taip surašė. Kada išvažiavo pirma mašina, neatsimena. Ne vienu metu išvažiavo. Tarp mašinų buvo 5-10 dienų skirtumas. Važiavo kartu su fūromis, kad jos nedingtų. Su T. susitiko pirmai mašinai atvažiavus į (duomenys neskelbtini). Savaitę A. V. slėpė, kad (duomenys neskelbtini) nebepirks kitų brikečių. Ko gero, visos mašinos buvo išvažiavusios iš (duomenys neskelbtini). A. V. sakė, kad (duomenys neskelbtini) neperka, važiuos pas S.ą, jis padės parduoti. Sakė reikia džiaugtis, kad turi kur iškrauti briketes. Sprendė klausimą, ar vežti į (duomenys neskelbtini), bet parvežimas per pusę brangiau, todėl paliko D.. Visos fūros buvo iškrautos pas S.ą. Liko tikėtis, kad S. parduos. Jis ir pats ieškojo žmonių, kas paims briketes. S. pasakė, kad neduos brikečių. Rudenį važiavo, skambino vasarą. Žino, kad buvo kieme. Kažką šventė ir sužinojo, kad nieko nebėra. S. kontaktus turėjo. Jis norėjo naujų baldų, siuntė brėžinius, norėjo jam padėti. Kai skambino, sakė, kad neatiduos brikečių, tada jos dar buvo. A. S. nei prie ko, viskas buvo tik ant jo vardo. Logiškai mąstant, A. V. turėjo skambinti į (duomenys neskelbtini), bet kaip buvo, nepamena. (duomenys neskelbtini) savo reikmėms sunaudojo 25 padėklus. Jam pretenzijų nereiškė, nes jis užsienietis. A. V. prie jo akių pasiėmė pinigus iš (duomenys neskelbtini). D. Š. skambino ir sakė, kad, kol nesumokės visų pinigų už pervežimą, neiškraus. Tada A. V. pusvalandį tarėsi su (duomenys neskelbtini), po to atnešė pinigus. Matyt, A. V. (duomenys neskelbtini) pinigų neatidavė, todėl jis kaip ir teisus. A. K. dėl pervežimo tarėsi su D. Š.. Sakė, kad paliktų 8000 ir nuveš. A. V. D. Š. nepažinojo. Jo kontaktus jai davė A. K. arba A. V.. Gal jis sakė, kad A. K. duotų jo kontaktus D. Š.. Jei būtų pardavę briketus, tai būtų sumokėję A. S.. Kaip sutarė su A. S., neatsimena. Logiškai mąstant, jie turėjo sumokėti jam už paslaugą. Nesvarstė skolą prisiteisti iš A. S. įmonės. Viską vykdė A. V. ir (duomenys neskelbtini). Už pirmą fūrą brikečių pinigus gavo. (duomenys neskelbtini), kiek turėdavo pinigų, tiek duodavo. Davė už pusę mašinos, kitą dalį iškrovė veltui. Pas T. iškrovė, jis pirko, bet už transportą nesumokėjo 1000 litų. Jis liko skoloje. A. V. pinigų neskolino, jis pats pirko briketes. Jis įsivaizduoja, kad buvo pinigų skolinimas ir pirktos briketės. A. V. pasiūlė nupirkti briketus. Jis mano, kad jam naudingiau sakyti, jog skolino pinigus ir pirko briketus. Jis padėjo pinigus ant stalo „(duomenys neskelbtini)“. Baudžiamoji byla yra todėl, kad apgavo, jei būtų civilinė byla, tada pinigus skolino. Jis važiavo kartu. Viską planavo A. V., o jis pats prižiūrėjo, kad neapgautų. Jis pasiūlė už jo pinigus nupirkti ir parduoti. Sakė nupirks briketes, parduos D., o pelną pasidalins. Iš anksto nesitarė, kad pinigus jam paskolins. (duomenys neskelbtini) biuras į jį kreipėsi, kai buvo apgauti (duomenys neskelbtini). Nusikaltimai daromi tokiu principu, kad sunku įrodyti. Į teismą civiline tvarka nesikreipė. A. V. ieškojo daug žmonių, visi žino, kad gyvena bute, kuris žmonos vardu, mašina mamos, pinigai pervedami irgi į kitų žmonių sąskaitas. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), tada prašė, kad parašytų skolos lapelį ir, kad yra atsakingas už briketus. Jis viską tvarkė, liepė parašyti garantinį raštą. Visi raštai buvo po to, kai nebuvo pirkimo. 2011-12-11 raštą sukūrė kartu. Rašė dviese. Jo pinigai dingo, jis garantavo verslą. Dviese kūrė, dviese rašė. 5 proc. metinių palūkanų - tai kaip kompensacija. Jis nežinojo, kad taip ilgai viskas tęsis. Jam žadėjo grąžinti po metų. Durpes pavogė, todėl minimaliai prašo 5 proc. prie prašomų 100 000 litų.

Nukentėjusysis L. Z. 2019-05-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. A. V. įkalbėjo nupirkti 8 sunkvežimius briketų, neva (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jam paskambino, patvirtino, kad perka 8 sunkvežimius. Pradėjo kalbėti (duomenys neskelbtini), kad jis nesuprastų. Viskas ten buvo iš anksto suplanuota. (duomenys neskelbtini) nupirko 1 sunkvežimį, o 7 sunkvežimiai važiavo į S. S. sandėlius. Važtaraščiai jau iš anksto buvo išrašyti (duomenys neskelbtini)o adresu. A. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė dalį pinigų, apie 6000 Lt, pasiėmė jo duotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pinigus už transportavimą. A. V. primelavo, kad tuos pinigus nuveš į (duomenys neskelbtini) , o juos pasisavino. Kai nuvežė briketus į (duomenys neskelbtini), savininkė D. paskambino vairuotojams, pasakė, kad nekrautų prekių, kol neatsiskaitys. A. V. nubėgo pas (duomenys neskelbtini)ą, įkalbinėjo, sakė užstato briketus, kad (duomenys neskelbtini)as duotų pinigų. (duomenys neskelbtini)as davė pinigų. Briketai dingo. Paskambino (duomenys neskelbtini)ui, pasakė, kad atvažiuoja pasiimti briketus, nes įtarė, kad gali juos pavogti. Jam pasakė, kad jam briketų neatiduos, nes A. V. jam skolingas. Nėra nei briketų, nei pinigų. D. sandėlis buvo tuščias, (duomenys neskelbtini)as sakė, kad briketus išsivežė A. V., A. V. sakė, kad nieko nežino. Sakė A. V. važiuoti į policiją ieškoti briketų. Su A. S. susitarė, kad jis irgi važiuotų, nes briketai pirkti jo vardu, tačiau A. S. nebevažiavo. Sutarė, kad perrašo briketus jo vardu, kad turėtų dokumentus kreipdamasis į policiją. (duomenys neskelbtini) policijoje nieko nepešė. Prašo priteisti apie 100 000 Lt, tikslios sumos neprisimena, ir 5 proc. metinių palūkanų, bei nuteisti A. V. už sukčiavimą, nes jis yra apgavęs daugybę žmonių. A. V. buvo jo tolimas giminaitis. (duomenys neskelbtini) vieni kitus pažįsta, jo dėdė buvo jo sesers vyras. Nepasitikėjo juo. Manė, kad kartu vyks į (duomenys neskelbtini) pasiimti pinigų. (duomenys neskelbtini) briketų nepirko, reikėjo juos kažkur sandėliuoti. A. S. irgi iš matymo pažįstamas. A. V. jam pasiūlė sandėrį dėl briketų. Jis paskambino, pasakė, kad reikia nuvežti briketus, užsidirbs pinigų. Reikėjo, kad jis finansuotų, nes jis kaip visada neturi pinigų. Pasakė, kad reikės jam mokėti. Nebuvo kalbos, kad rašysis kokius nors dokumentus, nes manė, kad nuvyks, pasiims pinigus ir viskas. Kadangi taip nevyko, grįžę pasirašė garantinius raštus. A. V. surado, iš kur pirkti briketus. Važiavo jis, A. V. ir A. S.. A. V. bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Buvo pasakyta kaina, kiekis, pasakė sumą, sumokėjo pinigus. Už pervežimą direktoriui paliko 8000 Eur. Neva seniai bendradarbiauja, turėjo perduoti pinigus D.. A. V. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš direktoriaus iškaulijo pinigus. Jam nežinant, dar nusiderėjo 6000 Lt, vadinasi, tuos pinigus irgi pasisavino. Kiek pasakė, tiek sumokėjo. Išrašė išankstinę sąskaitą, nes neva nebuvo buhalterės ir dėl to nerašė nuolatinės sąskaitos. Dabar aišku, kad sąskaitos nerašė dėl to, jog pasidalintų skirtumą. Jis pasiėmė išankstinę sąskaitą. Perkant briketus, daugiau jokių dokumentų negavo. Kai sužinojo, kad A. V. išviliojo pinigus už nuvežimą, D. jam paskambino, paklausė, kodėl nesumokėti pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė parodyti tikrą sąskaitą, kiek išrašyta už briketus, bet jam pateikti sąskaitą atsisakė, nes pirkėjas A. S. ne jis. Briketai buvo pirkti kaip A. S. įmonės. Nepamena, ar jis pasirašinėjo kokius dokumentus, ar turėjo įmonės antspaudus. Gal už savaitės laiko briketai turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Laukė, kol pakraus sunkvežimius. A. S. kartu nevažiavo, važiavo jis ir A. V.. Turėjo važiuoti 8 sunkvežimiai. D. laukė sunkvežimių. Vienas sunkvežimis nuvažiavo pas T., 7 sunkvežimiai pas (duomenys neskelbtini)ą. A. V. su T. neva kalbėjo (duomenys neskelbtini), pusiau angliškai, (duomenys neskelbtini) turėjo pirkti 8 sunkvežimius. (duomenys neskelbtini) visai nesupranta, angliškai supranta silpnai. A. V. aiškino, kad pirkėjas yra (duomenys neskelbtini), reikia nuvežti 8 sunkvežimius, kol dar žiema. Tiksliai neprisimena, gal nuo sunkvežimio turėjo uždirbti po 1000 Lt. Gautus pinigus būtų dalinęsi. A. V. sakė, kad kažkiek sumokėti reikės ir A. S.. Kažkoks pelnas turėjo likti, dabar neprisimena. (duomenys neskelbtini) nupirko tik vieną sunkvežimį, jam sumokėjo grynais pinigais. Tiksliai neprisimena, kiek jam sumokėjo, su savimi dokumentų neturi. N. T. likusius sunkvežimius atsisakė pirkti, tai juos nusiuntė pas (duomenys neskelbtini)ą. Nieko neklausinėjo, nes sunkiai kalba angliškai, tikėjo A. V.. A. V. pažinojo (duomenys neskelbtini)ą, jam anksčiau kažką buvo pardavęs. Jam pasakė, kad džiaugtųsi, jog už sandėlius neprašys pinigų. S. S. buvo sutarta iš anksto, nes iš karto priėmė pasiūlymą. Sunkvežimiai buvo iškrauti prie jo akių. Sandėlis didelis, būtų tilpę visi briketai. Briketus krovė pats (duomenys neskelbtini)as. S. S., kad briketai jo, kad A. V. pinigų neatiduotų. Mano, kad (duomenys neskelbtini)as suprato, ką jam pasakė. Džiaugėsi, kad leidžia sandėliuoti, dėl to neprašė, kad susirašytų kokius nors dokumentus. D. paskambino vairuotojams ir pasakė, kad nekrautų briketų, kol A. V. neatsiskaitys už vežimą. Kai sužinojo, kad A. V. pasiėmė D. skirtus pinigus, A. V. pasakė, kad D. padarys dar vieną verslą ir atsiskaitys D. už vežimą. A. V. pasakė (duomenys neskelbtini)ui, kad duotų pinigų, nes kitaip vairuotojai neleis krauti briketų. Matė, kaip (duomenys neskelbtini)as padavė pinigus vairuotojams. A. V. sakė, kad nepavyko biznis, dėl to nėra pinigų už vežimą. Gruodžio mėn. iškrovė briketus. Iškrovė, susandėliavo ir vyko namo. V. sakė, kad (duomenys neskelbtini)as pažadėjo rasti pirkėją. (duomenys neskelbtini)o telefono numerį ir el. pašto adresą turi. Telefonu skambino, ieškojo D. vietos, kur patikimai sandėliuoti briketus. Surado patikimas patalpas, paskambino (duomenys neskelbtini)ui, kad atvažiuoja pasiimti briketų, jam pasakė, kad neduos, nes A. V. jam skolingas. Buvo apie liepos mėn. Iki liepos mėn. nebuvo nuvykęs pažiūrėti, ar yra briketai. Lapkričio mėn. vyko į (duomenys neskelbtini) policiją rašyti dėl briketų, kad neatiduoda. Kadangi A. S. ir A. V. kartu į (duomenys neskelbtini) nevažiavo, susirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kad jis būtų briketų savininkas. Jokių atsakymų iš (duomenys neskelbtini) policijos negavo. Siuntė užklausas, ar kas nors vyksta, bet jokių atsakymų negavo. K. S. pasakė, kad neduos briketų, A. V. klausė, kas vyksta. Gal jis sakė, kad atiduos pinigus, nebeprisimena. Gal kai sužinojo, kad neatiduos briketų, su A. V. nebebendravo, nebeprisimena. Pareiškimo iniciatorius buvo A. V. brolis, kadangi jis irgi buvo apgautas, tai jį įkalbėjo rašyti pareiškimą. Brolio kaltinimus atmetė, tai byla išsivystė dėl jo pareiškimo. Kai paliko briketus, pasidarė neramu, sakė rašyti dokumentus, tai susirašė, kad jis parduos briketus. Susirašė paskolos raštelį, kad jis jam skolingas. Susirašant dokumentus, žinojo, kokia V. turtinė padėtis. Kai žmogus daro tokį verslą, turto niekada neregistruoja savo vardu. V. pinigų niekada neturėjo. Rašydamas dokumentus, neturėjo vilties, kad įsipareigojimas bus įvykdytas. Skola buvo 113 000 Lt, grąžino 13 000 Lt, liko 100 000 Lt. Už vieną sunkvežimį išbraukė sumą. Dar 1000 Eur liko skoloje (duomenys neskelbtini). Gal juos pasiėmė A. V., nežino. Nepamena, kas paėmė pinigus iš (duomenys neskelbtini) už vieną sunkvežimį briketų. Jis už briketus sumokėjo grynais, liko 1000 Eur skoloje. Kas sumokėjo už transportą, nežino. Kai A. V. skolinosi pinigus iš (duomenys neskelbtini)o už pervežimą, tai gal skolinosi 8 sunkvežimiams. Nematė, kokią pinigų sumą pasiskolino. Buvo surašytas garantinis raštelis, paskolos raštelis, kuriame A. S. pasirašė kaip liudininkas. Visi raštai buvo surašyti jo iniciatyva. Jis surašė, A. V. paskaitė ir pasirašė. Kaltinamasis dokumentus pasirašė savanoriškai. A. V. sako, kad (duomenys neskelbtini)as pardavė briketus, pinigų reikia prašyti jo. Kai rado tuščią sandėlį, paskambino A. V., įjungė garsiakalbį, tai jie kaltino vienas kitą. Suprato, kad A. V. ir (duomenys neskelbtini)as po to susipyko. Kai atvežė sunkvežimius, jie bendravo kaip verslininkai, kaip kolegos. Susipyko prie jo, o kaip šiaip bendrauja, nežino. Su kaltinamuoju šiai dienai visai nebendrauja. Jei briketai buvo palikti pas (duomenys neskelbtini)ą, tai jis darė su jais ką norėjo. Niekas jo neklausė, ar jis gali naudoti briketus, gal buvo susitaręs su A. V.. Pas (duomenys neskelbtini)ą buvo palikti 7 sunkvežimiai briketų, jam niekas nuo to nesikeičia, kiek briketų jis pardavė, kiek pats sunaudojo. Su A. V. važiuojant į (duomenys neskelbtini), pasakė užsukti pas (duomenys neskelbtini)ą, nes norėjo pažiūrėti, ar yra sunkvežimiai. Buvo viskas užrakinta, tai važiavo namo. Po to vyko į (duomenys neskelbtini), kai rado tuščią sandėlį, buvo lapkričio mėn. Kai vasarą (duomenys neskelbtini)as pasakė, kad neatiduos briketų, ieškojo, kas jam gali padėti. Dėl nuomos su (duomenys neskelbtini)u nesitarė. A. V. reikia klausti, ką jis susitarė. Jis stovėjo ir matė, kaip vairuotojas uždraudė krauti, A. V. nulėkė iki (duomenys neskelbtini)o, kuris po pokalbio atsinešė pinigų, tuomet vairuotojai leido iškrauti. Žino, kad vairuotojams buvo paduodami pinigai, nes po to leido iškrauti. D. sakė, kad neleis iškrauti, kol nebus sumokėta už transportavimą. Nežino, kodėl (duomenys neskelbtini)as tos aplinkybės nepripažįsta. Sako tai, ką žino. Už atvežimą yra atsiskaityta iš (duomenys neskelbtini)o pinigų. Supranta, kad briketai (duomenys neskelbtini)ui buvo palikti kaip garantas. Gal su mašina nuvyko namo pasiimti pinigų. A. V. pats sakė, kad (duomenys neskelbtini)as turi pinigų, namie yra seifas. Gal pinigų turėjo pasidėjęs sandėlyje. Laukė pusvalandį, kol vairuotojai leido krautis. A. V. su (duomenys neskelbtini)u išsprendė problemą dėl krovimo. Pokalbio tarp A. V. ir (duomenys neskelbtini)o negirdėjo, stovėjo apie 20 metrų atstumu. Suprato, kad A. V. (duomenys neskelbtini)o prašė pinigų. Apie ką dar buvo galima kalbėtis, jei stovi sunkvežimiai ir neleidžia iškrauti briketų. Visi sunkvežimiai atvažiavo savaitės bėgyje, neprisimena, gal vėlavo 1-2 dienas. Sutartyje nurodyta ta data, kuomet važiavo briketai, nors sutartis sudaryta vėliau. Sutartis reikalinga tam, kad galėtų (duomenys neskelbtini) policijai parodyti, jog briketai jo. Nurodyta atbulinė data. Briketai buvo pirkti už jo pinigus, tik pirkimas formintas A. S. vardu. Po to dokumentus pakeitė į jo vardu. Žinoma, kad briketai jo, nes nupirkti už jo pinigus, o užrašyti galima ant bet ko. Norėtų atgauti arba pinigus, arba briketus. Briketai jau seniai parduoti. Padaryta afera. Prieš tai buvo padarytas toks dalykas. (duomenys neskelbtini) nupirko du sunkvežimius. (duomenys neskelbtini) neturėjo pinigų, po to sumokėjo, kažkiek uždirbo. Du sunkvežimius pirko A. S. vardu, pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, finansavo jis. Ten buvo mažas kiekis, viskas neva vyko gerai. Tuomet padidino kiekį ir apgavo. A. V. sakė, kad yra A. S., kuris turi (duomenys neskelbtini) įmonę, susigrąžins PVM, papildomai užsidirbs. Kadangi A. V. viską organizavo, tai ir formino ant A. S. įmonės. Nežinojo, kas tai per įmonė. A. S. sakė, kad turi įmonę, yra kažkokių problemų, bet neprisimena. Jam tik reikėjo visą reikalą finansuoti ir pelną pasidalinti. Negali atsakyti, ar A. V. turėjo ryšius su A. S. įmone. Gal turėjo, jei A. S. juo pasitikėjo. Važtaraščiuose nurodyti (duomenys neskelbtini)o adresai, vadinasi, iš anksto žinojo, kad (duomenys neskelbtini) visų sunkvežimių nepirks. Vienas sunkvežimis nuvyko pas T.. Kai pamatė sandėlį, suprato, kad iš anksto buvo žinoma, jog (duomenys neskelbtini) visų briketų nepirks, nes jo sandėlyje vietos yra tik vienam sunkvežimiui. Neprisimena, ar pirmą kartą abu sunkvežimiai nuvyko vienu metu. Jie gyveno viešbutyje ir laukė arba antro sunkvežimio, arba pinigų, neprisimena. Gal antras sunkvežimis atvažiavo vėliau, neprisimena. Kai sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) nepirks visų briketų, sunkvežimiai jau buvo išvažiavę iš (duomenys neskelbtini). A. V. jam paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) visų briketų nepirks. Neprisimena, kiek dienų praleido D.. Būnant D. po kokios savaitės sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) visų briketų nebepirks. Sunkvežimiai jau buvo iškrauti pas (duomenys neskelbtini)ą. A. V. aiškino, kad turėjo pirkti (duomenys neskelbtini), bet briketai važiavo pas (duomenys neskelbtini)ą. Nebeprisimena smulkmenų. A. V. žinojo, kad pas (duomenys neskelbtini)ą sandėlis yra tuščias. Pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nebepirks, bet pas (duomenys neskelbtini)ą yra sandėlis, reikia vežti pas jį. (duomenys neskelbtini)as briketų nepirko. (duomenys neskelbtini)as aiškino, kad buvo šilta žiema, niekas briketų neperka, kaina krenta, dėl to (duomenys neskelbtini)as briketų nepirko. Taip sakė pats A. V.. Atgal į (duomenys neskelbtini) briketų nevežė, nes transportavimo kaina buvo didelė. Dar turėjo viltį, kad A. V. neapgaus. Klausė V. apie sandėlio nuomą, tai jį ramino, kad nereikės mokėti už nuomą, kad reikia džiaugtis.

Liudytojas A. S. 2018-09-07 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju buvo draugai, dabar pažįstami. Nukentėjusįjį pažįsta. Byla yra dėl granulių ir brikečių. Pačios pradžios, kaip viskas buvo, nežino, A. V. ir L. Z. žadėjo į (duomenys neskelbtini) vežti granules. Važiavo į (duomenys neskelbtini), A. V. už L. Z. pinigus pirko granules. Nežino, kiek tiksliai pirko. L. Z. davė pinigus. Jis turėjo savo įmonę D.. Ten ir vežė. Buvo kažkoks (duomenys neskelbtini) ir darė verslą. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Buvo litais, už kiek pirko, nežino. Nupirko 8-10 fūrų. Dvi fūros buvo pabandymui, po to, jei viskas gerai, žadėjo vežti daugiau. Sumokėjo pinigus ir išvažiavo. Kas vyko toliau, nežino. Pirmą kartą, kai vežė dvi fūras, važiavo kartu. Didesnis kiekis važiavo be jo. Savo įmonę D. jam padėjo įkurti A.. Įmonė įkurta prieš 10 metų, 2009 m. Ant jo įmonės vardo be jo žinios A. dar kažką vežė. Tai vyko jam nieko nežinant. Be jo žinios vežė granules ir briketus. Vėliau sužinojo, kai paskambino iš V. ir pradėjo ieškoti įmonės direktoriaus. Iki to atvejo bandė, bet niekas nesigavo ir viską baigė. Kai sužinojo, keliai išsiskyrė. Jam žadėjo, kad nuo fūros mokės 100 eurų už tai, kad leidžia naudotis įmone. Kalbėjo su L. Z. apie atlygį. (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ antspaudas buvo pas jį. A. kartą atvažiavęs prašė įmonės dokumentų, kad parodyti klientams. Tada dingo savaitei. Tai buvo prieš įvykį. (duomenys neskelbtini) jo ieškojo per (duomenys neskelbtini). A. sakė, kad nieko nežino. Kada uždarė įmonę, nežino. Ją uždarė ten gyvenantis draugas. Jam skambino ir klausė, ar uždaryti. Jis sutiko, kad uždarytų. Jo įmone naudojosi, tiksliai kada, neatsimena. Bet A. atidaryti įmonės savo vardu negalėjo, nes jo sąskaitos areštuotos. Į (duomenys neskelbtini) važiavo visi trys. Į kokį miestelį važiavo, nepamena. Su S. bendravo A.. Nežino, kur buvo nuvežtos dvi bandomos fūros. Buvo ir dar vienas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutarė, kaip nuveš. Kalbėjo, kad per (duomenys neskelbtini) . Ar A. V. grąžino ir kiek pinigų, nežino. Direktorius kalbėjo apie transportavimą. Jis leido naudotis savo įmone. Tai buvo 2011 m. prieš Kalėdas. Kai granulės buvo nupirktos ir vežamos į (duomenys neskelbtini) , su A. V. važiavo kartu. Mašinos neturėjo, važiavo tartis dėl nuvežimo. Pervežimo įmonėje kalbėjo A., nežino apie ką. Kalbėjo su moterimi - direktore. Ar pinigus davė, nežino. Mano, kad su L. Z. kalbėjo po to įvykio. Apie fūrų dingimą girdėjo iš nuogirdų, kad dingo, niekur nenuvežė. Kaip granules vežė, nežino. Ar etapais ar kitaip, pasakyti negali. Jis atlygio negavo. L. irgi apgavo, tai nieko negavo. Dėl briketų apgavo L., jis jam ir pasakė, kad apgavo. Klausė, gal jis kartu su A. V.. Į A. V. kreipėsi dėl atlygio, bet liepė kreiptis į L. Z.. O L. Z. sakė, kad pats mato kaip yra. L. Z. automobilyje padavė pinigus ir norėjo, kad pasirašytų dokumentą. Gal vekselį pasirašė, tiksliai nepasakys, jis buvo kaip liudytojas. Parašė kokią sumą sumokėjo ir pasirašė. D. dirbo samdomu darbininku. Rizikuoti naudojant savo įmonę bijojo, bet norėjosi didesnių pinigų. A. V. žadėjo, kad bus klientų. (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka. A. V. sakė, kad turi pažįstamų, galima dirbti. A. V. vežė ant jo įmonės vardo. Pajamų niekada negavo. Darbo užmokesčio nemokėjo, nes nevykdė veiklos. Kai įkūrė įmonę, tuo metu pats dirbo D.. Verslą kūrė D., nes ten pats dirbo. Verslo santykių D. neturėjo. Dirbo prie generatorių. Koks buvo pradinis susitarimas, nežino, jis nebuvo. Viską darė ant jo įmonės vardo. Reikėjo adreso ir dokumentų, A. V. ir L. Z. kalbėjosi. Iš gatvės negali nupirkti ir nuvežti, todėl naudojosi jo įmone. Jam pinigus padavė L. Z., o jis perdavė. Lyg ir taip buvo, iš rankų į rankas. Už medžiagas mokėjo L. Z.. Jam viskas ir priklausė. Nupirko jis, bet medžiagos jų. Dvi mašinos buvo bandomoji partija. Neatsimena, ar jos išvažiavo kartu, nes tuo metu buvo D.. Kokiu adresu buvo nuvežta, nežino. D. S. S. buvo matęs, bet vežė ne pas jį. Už tas fūras (duomenys neskelbtini) atsiskaitė. L. Z. dėl dviejų mašinų nesiskundė. Jei būtų neatsiskaitę, nebūtų daugiau vežę. Už dvi ar vieną mašiną (duomenys neskelbtini) atsiskaitė. Įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksuota, nes nebuvo buhalterės. Tų dviejų mašinų į apskaitą neįtraukė. Draugas uždarė įmonę, nes jis ten gyvena. D. N., pavardės nepamena. Įgaliojimų niekam nerašė. Už tas dvi fūras jam nemokėjo, gal jas vežė ne jo vardu. Kas mokėjo už dvi fūras, nežino. Matė, kaip (duomenys neskelbtini) sumokėjo, ir viskas. Išvykę buvo savaitei. Kada išvažiavo kitos fūros, nežino. Visi trys - A. V., L. Z. ir jis prabuvo savaitę. Verslą darė A. V. ir L. Z., jo įmone naudotis pasiūlė kažkuris iš jų. Gal kartu nusprendė. Kitų fūrų užsakymus lėmė tos dvi pirmos fūros. Kam turėjo vežti, nežino. Jo tai nelietė, todėl nežino. Apie terminus, kada turi pristatyti, nežino. Dokumentai buvo pas jį, po to pas A. V., vėliau jam grąžino. Grąžino lyg ir vasarą, sakė, kad gėrė, telefonu neatsiliepė. Susitarimą pasirašė mašinoje ant paprasto lapo. L. Z. norėjo garantijų. A. sutiko, atrodo, pasirašė. Jis pasirašė. Ar buvo parašai, neatsimena. A. V. pasirašė paskolos lapelį, kurį ko gero pasiėmė L. Z.. 4 tome 20 lape raštelis anglų kalba, jis nieko nerašė, o gal ir buvo. Iš pradžių pasirašė, o po to vertė į anglų kalbą. Su anglų kalba pasirašė, bet čia jo parašo nėra. Dėl likusios dalies, ar nuvežė, pasakyti negali. Fūrų turėjo būti apie 8-10. Tiksliai skaičiaus nepamena. Nesiaiškino, nors pirko jo įmonės vardu. Viskas pakibo ant jo įmonės, kas vyko, nesidomėjo, neįdomu. K. K. sumokėjo pinigus, pasirašė jis. Vardas, pavardė ir parašas ne jo. Kažką pasirašė. Į. D. galėjo uždaryti mokesčiai. D. negyveno, jokių pranešimų negavo. Kada buvo uždarymo data, nepasakys. Atrodo, kad uždarė (duomenys neskelbtini). Apklausoje rodė sąskaitas-faktūras. Neatsimena kokias. Datos nepamena. Galėjo būti (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėn. 4 tomas 138 psl. raštas panašus į jo. 135 psl. esančiame dokumente raštas ne jo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Tada aplinkybes prisiminė gerai. Įmonė buvo kurta ne dėl briketų pirkimo. 133 psl., 134 psl. patvirtinime yra jo vardas, pavardė ir parašas. Buvo skolinti pinigai ir nupirkti briketai, tada parduoti. Pelno nesidalino, ar jie turėjo dalintis ir kaip, nežino. Jam nuo fūros turėjo mokėti po 100. Patvirtinimus pasirašė savo valia, niekas neapgavo. Iki kada turėjo grąžinti pinigus A. Z., tarėsi, bet kada nežino. Galėjo būti iki gruodžio 31 d. Įmonė įstatus turėjo.

Liudytojas A. S. 2018-11-23 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad per įmonę briketes vežė vieną kartą. Jis veiklos nevykdė, gal vežė A. V., kai turėjo pasiėmęs dokumentus. Įmonėje įdarbintų žmonių nebuvo. Žmonės važiavo į (duomenys neskelbtini), bet neįdarbino. Iš pradžių norėjo vykdyti veiklą, susijusią su statybomis, bet keliai išsiskyrė, ir viskas baigėsi. Daugiau nieko nevežė. Apie sutartį tarp A. S. įmonės ir L. Z. nieko nežino. Pas notarą nebuvo. Buvo kitas teismas dėl dokumentų klastojimo. A. V. buvo pasirašęs jo vardu. Parašas 4 tome 90 psl. ne jo. Su L. Z. susitarimo lyg nedarė. Jis to neatsimena, nepamena, kad būtų daręs sutartį. „(duomenys neskelbtini)“ buvo trise. Sutartys pasirašytos, bet vėliau mašinoje. A. V. pasirašė paskolos sutartį su L. Z.. L. Z. išsigando ir norėjo, kad neapgautų. Gal pasirašė sutartį, bet pas notarą nebuvo. Jis bijojo, kad neapgautų. Jis granulių neturėjo. A. S. įmonė briketes pirko iš (duomenys neskelbtini). 2011-12-28 pasirašyta sutartis. Neatsimena, kaip ten buvo, žino, kad nieko nepardavė L. Z., jokių pinigų negavo. Nematė parašo ant išversto dokumento. Jis nepamena, ar buvo pas notarą. Brikečių negavo, kad pasirašė, nepamena. Jei matytų parašus, galėtų pasakyti. Kada buvo sudarinėjamos sutartys, nepamena. Pinigų negavo. Briketai A. V. ir L. Z., jis jų neturėjo. Jis neprisimena, kieno iniciatyva ir kas surašė, žino, kad ne jis. Kas kūrė sutarties tekstą, nežino. Kur sutarties originalas, nežino. Jei ji dar anglų kalba, tai jis net nesupranta, nes nemoka anglų kalbos. Ar šis dokumentas tikras, ar ne, nežino. Kad jis pasirašė, nepamena. Kas buvo pas notarą, irgi nežino. Savo įmonės dokumentus turi, bet sutarties neturi. Jei turėtų, tai žinotų. Įmonės dokumentai buvo pas jį ir pas A. V.. Sąskaitos buvo išrašytos, kad apmokėtų. Darbininkai iš (duomenys neskelbtini) dirbo picerijoje, jo nebuvo. Žino, kad žmonės buvo atvažiavę, bet jis nieko nevežė. Ant kitų sąskaitų pats pasirašęs gal ir buvo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo du kartus, tai pasirašė. Ant sąskaitų, kurios nesusijusios su L. Z., gal pasirašė, tiksliai nepamena. Praėjo daug laiko, sunku prisiminti. Buvo atvejų, kai A. V. kalbėdavo, tardavosi, bet jis nesudalyvavo. Kitokių prekių nevažiavo. Jam skambino iš V. ir klausė, ar pažįsta A. V.. Sakė, kad jo vardu buvo išvežtas didelis kiekis prekių ir neapmokėta. Ar D. buvo atliekamas tyrimas dėl brikečių, nežino. L. Z. prašė pasirašyti, nes norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) tvarkytis dokumentus. Sudarinėjo ir pasirašinėjo, po savaitės tokios sutarties nebuvo. Gal pasirašė po kurio laiko, bet nepamena. Įmonė sukurta A. V. prašymu. Įmonė sąskaitos neturėjo. Sąskaitą turėjo asmeninę. Kai atidarinėjo įmonę, planavo pirkti briketes ar granules. Įmonės dokumentai buvo pas jį. Po to dokumentus pasiėmė A. V. ir dingo, po savaitės grąžino. Kada grįžo su dokumentais, nepamena. Sakė, kad buvo atvažiavęs (duomenys neskelbtini), pasiaiškino, kad savaitę gėrė su (duomenys neskelbtini) , todėl dokumentus grąžino po savaitės, galėjo būti 2012 m. vasara. Įmonės vardu nieko nebuvo daroma. Galvojo atlikti statybos darbus, bet nieko nedarė. Jis, (duomenys neskelbtini)as ir A. V. buvo nuvykę, bet ką jie kalbėjo, nežino. (duomenys neskelbtini) nieko nesupranta. A. V. daug ką sakė, buvo apie 20 atvejų, ir S.ui irgi sakė. Jis neatsimena, ar buvo granulės ar briketės. D. B. S. neatsimena. Vienas (duomenys neskelbtini) kreipėsi, kad viską išsiaiškintų. Klausė, ar A. V. žino, jo paties (A. S.) nebuvo. Kaip sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Jis į „(duomenys neskelbtini)“ nevažiavo. A. V. įmonės dokumentus atvežė su N. mašina. Įmonės atidarymą planavo bendrai, tik jo vardu. Jis sakė savo vardu nieko daryti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido kitiems. Žmonės važiavo, atidarė įmonę, kad galėtų dirbti, bet nieko nespėjo, nei žmonių įdarbinti, nei veiklos vykdyti. Tarėsi, kad atidaro įmonę ir žmonės važiuoja dirbti. Parodymai teisingi, taip ir buvo. Su A. V. buvo tartasi, kad veiklą vykdys jo (A. S.) vardu. Jis rūpinosi žmonėmis, o A. V. ieško D., kur jie dirbs. A. V. pavyko rasti pirkėjus, o jam nepavyko. Jei vežė, tai pavyko. Pinigus paėmė iš dano, tai kažkas vyko. Kuriant įmonę jis sakė, kad negali duoti savo sąskaitos, nes uždėtas areštas.

Liudytojas L. V. 2018-09-07 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju sieja kraujo ryšys, bet parodymus duoti sutinka. Nukentėjusįjį pažįsta. Byla dėl L. Z.. Jį apgavo A. V., beje, kaip ir daugelį kitų žmonių. Žino, kad pirko briketes. A. V. apgavo ir jį, jau praėjo šešeri metai, bet tyla. Girdėjo, kad buvo įveltas į verslą. (duomenys neskelbtini) pirko granules ir vežė į (duomenys neskelbtini). Vežė ar ne, nežino. Kažką pirko. Žmonės, kurie turi paskolos raštelius, gali kreiptis į prokuratūrą, jis negali, nes neturi raštelio. A. V. įgauna pasitikėjimą ir apgaudinėja. Jis turi talentą. Jis pasitikėjo juo, nes brolis. Jis jam irgi skolino pinigus. 18 000 eurų ir dar 2000. Kai suprato, kad pinigų neatgaus, pradėjo domėtis. Jis neturėjo jokio verslo. Vėliau sužinojo, kad apgaulės būdu kažką darė D.. A. S. pažinojo nuo vaikystės. Kad turi įmonę, sužinojo po įvykio. D. turėjo pažįstamų, nes ilgai ten dirbo. T. pažinojo, su juo dirbo. Jis tiekė statybines medžiagas. Brolis prisitrynė prie (duomenys neskelbtini) ir jį apgavo. Su (duomenys neskelbtini) ne jis supažindino. Bet jis jį susirado per T.. Jis klausė, kur rasti A. V., sakė nunešė daug pinigų. A. neatsiliepė į skambučius, S. nepažįsta. Raštelio neturi, nes broliu pasitikėjo. Rašytinių dokumentų neturi. Dalį pinigų skolino, dalį perskolino. Rašė pareiškimą, po to santykiai buvo konfliktiniai. Jie nebendrauja. Jis tuščia vieta. Tvirtina pirminius parodymus, jie yra teisingi. Skolinosi verslui ir nieko negrąžino.

Liudytojas A. K. 2018-09-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, keletą kartų bendravo verslo reikalais. Nukentėjusįjį matė vieną kartą. Įvykis buvo senokai, bet, jei trumpai, tai atstovauja „(duomenys neskelbtini)“ ir bendravo su A. V.. Jis buvo atsivežęs užsieniečius, bendravo dėl granulių pirkimo. Jiems reikėjo 8-10 mašinų. Pasakė, kad atvažiuos dėl sandorio. Buvo A. S., nukentėjusysis L. Z. ir A. V.. Mokėjo grynais. Išsirašė dokumentą už granules. Liepė perduoti pinigus už transportą. Po to už transportą pinigus pasiėmė. Nukentėjusysis jo klausė, kodėl atidavė pinigus A. V.. Užpirkimą darė A. V. ir A. S.. Nukentėjusysis buvo kaip ir niekas. A. V. buvo atvažiavęs dar kartą su užsieniečiais, ir dar skambino. Kokie kiekiai buvo, tiksliai nepasakys. Tai buvo gal prieš metus. Atvyko trise, A. S. - kaip įmonės atstovas, A. V. - kaip organizatorius, o nukentėjusysis L. Z. turėjo pinigus. Dokumentus pasirašinėjo A. S.. Iš įmonės pusės jis tvarkė dokumentus. A. S. dokumentus atsišvietė. A. V. derino sumas. Už briketus ir transporto paslaugas sumokėjo. Po to už transportą atsiėmė. Jis jiems rekomendavo transporto įmonę iš (duomenys neskelbtini). Pinigus sumokėjo tą pačią ar kitą dieną. Užpirkimas buvo vakare, tai kai kurie darbuotojai jau buvo išėję, tai galėjo būti, kad pinigus sumokėjo kitą dieną. Pinigų už transportą atvyko pasiimti A. V., bet kas dar buvo, nežino. Briketų kaina buvo sutarta, kai derino su transporto paslauga. Po to be transporto, todėl suma pasikeitė. Nuolaida buvo, kai grąžino šaknelę, ir jis išrašė kitą šaknelę. Šaknelę grąžino, jis išrašė kitą. Viską organizavo A. V., tai jam ir atidavė. Transporto įmonę rekomendavo iš (duomenys neskelbtini). Bet jie buvo nepatenkinti, nes ilgai neiškrovė mašinų. Įmonei vadovavo D. Š., ar su įmone atsiskaitė, nežino. Žino, kad buvo ilgas užkrovimas, stumdė mašinas. Įmonei reikalingas transportas kitiems kroviniams. Antroji suma turėjo būti mažesnė. Pats tyrėjai pateikė visus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. A. S. turėjo įmonę, jei nebūtų turėję įmonės D., būtų turėjęs parduoti (duomenys neskelbtini) įmonei. Tada būtų paskaičiuotas PVM. Atidavimų ir priėmimų dokumentuose pasirašė A. S.. Sąskaitas išrašė, kai pakrovė. Buvo išrašyta išankstinė sąskaita, pinigų priėmimo-perdavimo aktas. Kai pakrauna, tada išrašo sąskaitą. Kas pasirašė ant dokumentų, nematė. Skaičiavo pinigus, reikėjo sutikrinti dokumentus, todėl nematė. L. Z. priekaištavo, kad atidavė pinigus, bet A. V. viską tvarkė, todėl jam ir atidavė. L. Z. pretenzijas reiškė prieš pakraunant. Skambino, po to buvo atvažiavęs tikrinti. Mašinas krovė ne vieną dieną. Pakrovė per savaitę. Pakrovime dalyvavo L. Z., tik nežino, ar visų mašinų. Su A. S. po to nebendravo, o tą dieną keletą žodžių „persimetė“. Jis pats sandoryje dėl transporto nedalyvavo. Neatsimena, kaip tiksliai buvo. Su A. S. jis nieko nederino. Be A. S. įmonės sandorio sudaryti negalėjo. Įgaliojimo nepateikė, atvažiavo kartu ir pasirašė pats A. S.. Pinigus atidavė A. V., nes jis atnešė šaknelę. Sandoris buvo pratęstas, tai derino A. V.. Jo parašai netiko, nes ne jo įmonė. Šaknelę atidavė A. S.. Įmonę atstovavo pats A. S.. Pinigus atidavė A. V., įrodymų, kad jis įmonės darbuotojas, nebuvo. Jis nepamena, ar pinigus tiksliai atidavė A. V.. A. S. paso kopijas pasidarė. Pinigus turėjo atiduoti tam, kas derino. Pinigus dokumentaliai turėjo grąžinti A. S., kam konkrečiai atidavė, nepamena. Ant kitos šaknelės pasirašė A. S.. Jei nebūtų A. S., o būtų atvažiavęs L. Z., tada būtų skambinęs A. V.. Jie klientų darytis įgaliojimų nesiunčia. Kvitą atvežė, todėl pinigus atidavė. Pinigus paėmė iš juridinio asmens. Skirtumas susidarė dėl to, kad atsisakė transporto paslaugų. Jie patys organizavosi transportą, dėl to kainą ir sumažino. Į pirmą kvitą buvo įtraukti transporto kaštai. Jei jis būtų organizavęs transportą, suma būtų didesnė. 7000 litų nuolaida už tai, kad nieko neorganizavo. Suma su pervežimu 86000, plius neįforminta suma. Padarė nuolaidą 6000. Tvirtina pagarsintus parodymus (2 t., b. l. 176-177). Kokia suma buvo palikta, nepasakys. Tuo metu galėjo būti 1000 eurų už mašiną. Pinigus paėmė kaip iš juridinio asmens. Paėmė, apiformino ir atidavė. Tai būtų daręs kaip įmonė. To nepadarė, nes būtų reikėję apmokėti už transportą. Jis siūlė jiems tvarkytis patiems. Jie transporto paslaugų neteikia, todėl paliko pinigus, kad perduotų. Transporto paslaugos kainuoja 1000-1200 už mašiną, o kadangi buvo 8-10 mašinų, tai galėjo būti 86 150 litų suma. Jis nežino, ar su transporto įmone atsiskaitė, neklausė. Jam pasakė, kad daugiau tokių klientų nesiųstų. Sandoris buvo vakare, o gal kitą dieną, nežino kada. N. N. buvo atvažiavęs į ankstesnius sandorius. Ar buvo tuo metu, nepamena. Kad padavė vokelį su pinigais, gali būti. Su A. V. jokių pinigų nesidalino. Pinigus už pervežimą ir skirtumą atidavė „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Skirtumą irgi atidavė. Kvitai surašyti prieš atiduodant pinigus. Šaknelę pasirašė A. S.. Jis skaičiavo pinigus, A. S. dokumentus atsišvietė, skaičiavo pinigus ir tuo metu pasirašė. Pas jį pinigai, o pas juos šaknelė. Paima šaknelę, atiduoda pinigus. Pinigus atidavė po kvitų „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Voką padavė kieme. Ar jie perskaičiavo pinigus, nežino. Pasirašant kvitą turbūt buvo A. S., tiesiog neatsimena. Jis pasidarė paso kopijas, pasirašė ar prie jo, ar ne, nepasakys. Pinigų atidavime A. S. turbūt turėjo dalyvauti. Pirmo sandorio metu buvo trys asmenys. Po visko išsiskirstė. Sandoris buvo A. V. iniciatyva. Kad pinigus mokėjo L. Z., jis pasirašė. Pinigus atidavė A. V., nes jis organizavo. A. V. įgijo pasitikėjimą. Su juo turėjo ne pirmą sandorį ir jį matė ne pirmą kartą.

Liudytojas N. N. 2018-09-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, juos supažindino 2009 m. Važiavo į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilio. Su nukentėjusiuoju susipažino per A. V.. Supažindino ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilio. Per dvi dienas išviliojo 5 tūkstančius litų. Sakė pinigus grąžins. Vėliau apsireiškė kaip draugas. Pradėjo įkalbinėti, kad į (duomenys neskelbtini) vežtų durpes. Sakė yra (duomenys neskelbtini) S. S., ir jis padės parduoti. Tada vežė briketus ir granules į (duomenys neskelbtini). Jis iš (duomenys neskelbtini)paėmė 25 000 litų paskolą. A. V. ir juos išviliojo. Vežė iš (duomenys neskelbtini) gal 5 fūras. Tai galėjo būti gal 2011 metais. Tada iš (duomenys neskelbtini) granulių gamyklos. Pinigus investavo jis, ir iš kitų gaudavo. Įrodymų neturi, nes jei turėtų, rašytų pareiškimą. A. S. žino, bet su juo nebendravo, tik tiek, kad jis buvo šalia. Jie nebendravo, bet suprato, kad A. S. ėjo su juo, kad atsiimtų pinigus. Jis lygiai taip pat. Briketus pirko per A. S. įmonę. Už kažkokius procentus. Jo 5000 litų buvo pervesti į A. S. įmonę. A. V. sakė, kad užspaudė ir tada jo pinigus atidavė jam. A. V. įkalbėjo L. Z., kad galima parduoti briketus. Pirma dvi mašinos, kad daugiau investuotų. (duomenys neskelbtini) sutarė dėl transporto ir briketų. Jie prirodė (duomenys neskelbtini) transporto įmonę, paliko pinigus. Pinigus atvežė prie jo. Jam davė 200 eurų, nes neturėjo iš ko gyventi. A. V. jam davė, nes nuo jo neatstojo. Jo paskola perrašyta tėvui ir jis mokėjo. Jis buvo prisimelavęs žmonėms. A. V. prigėręs jam viską papasakojo, daug ko ir nepasakojo. Jis daug žmonių apgavęs. Dar buvo sugalvojęs vieną aferą dėl kemperio. Gyveno netoliese ir jis viską žinojo. Kaip atvažiavusios fūros nuvažiavo ne ten, kur reikėjo. Po kurio laiko jis išvyko į (duomenys neskelbtini) ir sakė greitai grįš su pinigais, bet nusipirko mašiną. 200 eurų jam davė prie (duomenys neskelbtini) įmonės. Kai jie vykdė sandorį, važiavo pasižiūrėti, ar tikrai tai įvyks. A. S. ir L. Z. važiavo kartu. A. V. važiavo kitu automobiliu. Padavė vokelį, pinigų niekas neskaičiavo. Pinigai buvo už transportą. Jis žinojo, kad jis ten bus, ir jis jo laukė. Kai nupirko briketus, jis buvo D.. Su jais susitiko kitą dieną, nes gyveno kartu su A. V., L. Z. ir A. S.. Atrodo, buvo nupirktos 8 mašinos, bet tiksliai nepasakys. V. sakė, kad mašinos važiuoja pas (duomenys neskelbtini) s S. S. ir T. C.. Jis matė tik vieną mašiną. Kai pas S. S. atvežė briketus, jis sėdėjo mašinoje. Jei būtų matęs briketus D., būtų atsiėmęs pinigus. A. V. pasakė, kad S. S. nepatiks, jei jis važiuos kartu. Neleido važiuoti nei jam, nei L. Z.. Brikečių tolimesnis likimas neaiškus. A. V. jam skolingas, jis ištrynė tą istoriją. Parodymus tvirtina. Su A. V. susipažino, o jis supažindino su L. Z.. Nuoskaudos yra likusios, bet parodymus duoda ne iš pykčio. A. V. stengdavosi, kad jie su (duomenys neskelbtini)s nesusitiktų. A. S. dokumentų nepasirašė, tai darydavo A. V.. Iš (duomenys neskelbtini) granulės buvo pirktos du kartus, o (duomenys neskelbtini) - tris kartus. Iš tų pirkimų jam ir liko skolos. Paskola neatiduota. Iš draugų skolinosi pinigus ir liko skolos. Tai buvo apie 10 000 eurų. Neatgavo nei dalies. A. V. atiduodavo, o kitą dieną išviliodavo, jo automobilis buvo užstatytas ir jį prarado. Jis neatgavo nieko. Buvo nuvežtos dvi fūros, tada gavo pinigus, bet ir vėl pasakė, kad reikia investuoti ir išviliojo. Susitarimas tarp L. Z. ir A. V. buvo, gal dviejų dienų tarpas. Tai buvo ne litais, o eurais. Kur buvo sandėliavimas, nežino, nematė. Kam A. V. pardavė, nežino. Turėjo draugą (duomenys neskelbtini), kuris tiekdavo statybines medžiagas. Tai sakė, kad veš jam. Kai darė pirkimus, ne visada dalyvaudavo. Ar siūlė briketus (duomenys neskelbtini), ir ar jis pirko, nežino. Už transportą reikėjo atsilyginti. Jei imdavo pinigus, jo niekur kartu nesiėmė. Kai vežė briketus, už transportavimą D. sumokėjo dalį pinigų. O kitą dalį, sakė grįžtant duos krovinį, lyg tai sakė duos parvežti „(duomenys neskelbtini)“. Jokių dokumentų nepasirašinėjo.

Liudytoja D. Š. 2018-09-20 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žino, asmeniškai nepažįsta. Nukentėjusiojo nepažįsta, lyg tai vardas L.. Skambino dėl transporto, po to paskambino gamintojas ir pasakė, kad nori pirkti prekes. Klausė, ar apsiims dirbti. Nežino, kas pirmas skambino, ar L., ar kitas. Aptarė sąlygas. Skambino iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Krovinį reikėjo vežti į (duomenys neskelbtini). Paskambino, jie kaip ir sutarė. Naujam klientui sakė, kad turėtų sumokėti iš anksto arba pristačius krovinį. Buvo pakrautos mašinos ir išvežtos į (duomenys neskelbtini). Turėjo atvažiuoti sumokėti pinigus. Sakė atvažiuos. Atvažiavo A. V.. Krovinius vežė per „(duomenys neskelbtini) “ įmonę. Viskas legalu, A. S. atvežė pažymėjimą. Atvažiavo, aptarė ir laukė pinigų. Nebuvo patenkinta, kad prekės yra, o atsiskaitymo nėra. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir vežiojo iš vienos vietos į kitą. Pasakė klientui, kad vairuotojams neleis iškrauti krovinio. Tada vairuotojams padavė pinigus. Su jų įmone atsiskaitė, klientui pretenzijų neturi. Jai skambino visi, L. irgi skambino. Turėjo atvažiuoti A. V. ir dar žemas vyrukas, lyg įmonės savininkas. Iš pradžių reikėjo dokumento, kad už transporto paslaugas atsiskaitys. Sakė, kad „(duomenys neskelbtini) “ įmonė ir D. dirbantis savininkas. Atsiuntė duomenis, ji pasitikrino, viskas buvo gerai. Tada skambino, kad sumokės D.. Pinigus gal turėjo atiduoti L.. Už paslaugas norėjo išankstinio apmokėjimo. Tada pasakė, kad sumokės D.. Sakė davė pinigus, kad jai atvežtų, bet neatvežė. Visada dirbo (duomenys neskelbtini), ji savininkė. Vairuotojams nenorėjo atsiskaityti, ji neleido iškrauti. Vairuotojas pinigus turėjo jai parvežti. Negali pasakyti, kas sumokėjo, gal (duomenys neskelbtini) sumokėjo, tiksliai nežino. Ikiteisminio tyrimo metu gal sakė, kad (duomenys neskelbtini) atnešė pinigus. Su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bendrauja ir dabar. Sakė, kad pakrauta ir jai turi atvežti pinigus už transportą. Nepamena, ar direktorius kalbėjo apie atsiskaitymą su jais. Ji sakė, kad neduos prekių, kol neatsiskaitys. Jai atrodo, kad pagal dokumentus buvo perduota ir vežta į kitą vietą. (duomenys neskelbtini) vardų nei pavardžių nepamena. (duomenys neskelbtini) pinigų nedavė, D. sumokėjo už visas mašinas. Asmens įvardinti negali. Vairuotojas paėmė pinigus pagal orderį. Įformino gautus pinigus, kad moka „(duomenys neskelbtini) “ įmonė. Mano, kad visi dokumentai yra buhalterijoje. Ji pateikė visų dokumentų kopijas. Yra tarpininkas ir gauna mažą dalį. Visi pinigai transporto įmonei. Reikia klausti buhalterės. Kiek sumokėjo, nežino, žino, kad atsiskaitė. Jei A. S. būtų atvežęs, būtų pasiėmusi savo dalį, o kitą atidavusi vežėjams. Nežino, ar vienas vairuotojas parvežė pinigus, ar keli. Jai atrodo, kad sumokėjo vairuotojas, bet kuris, negali pasakyti. Sumokėjo grįžęs po reiso. Savaitės bėgyje. Nėra sudėtinga peržiūrėti dokumentus, tada pasakytų tiksliai. Su L. atvykęs nebuvo, bendravo telefonu gal 3-5 kartus. A. S. buvo atvykęs, bet kalbėjo A. V.. A. S. tylėjo, su juo nieko nederino. Jį matė vieną kartą, jis kaip savininkas, dirbantis D.. Ar dokumentus atsiuntė el. paštu ar pateikė pats, tiksliai nežino. A. S. su ja telefonu nebendravo. Nežino, ar atsiskaitė (duomenys neskelbtini) ar lietuvis. Kokiais pinigais buvo atsiskaityta, tiksliai nepamena. Ji turėjo atsiskaityti su pervežėjais. Vairuotojai parvežė pinigus ir daugiau nieko jiems nereikia žinoti. Visi dokumentai yra pas buhalterę. Vairuotojai įneša pinigus įvairiomis sumomis. Kiek konkrečiai įnešė šiuo atveju, dabar nepasakys. Pinigus iš vairuotojo įformino. Buvo kasos pajamų orderis, kad A. S. įmonė apmoka už transporto paslaugas. Įmonėje yra visi dokumentai, galima pažiūrėti tiksliai kiek buvo. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentų kopijas - (duomenys neskelbtini) važtaraščius ir visus dokumentus. Kasos pajamų orderiai yra įmonės, ji jų neturi. Ji yra tarpininkas ir gauna tik mažą dalį. Vairuotojas jai parveža krovinio važtaraščius, turėjo kažko imtis, kad neliktų kalta. Ar vairuotojas parvežė į transporto įmonę, ar pas ją, tiksliai nepamena. Ar dokumentus sutvarkė, nepamena. Už transporto paslaugas atsiskaityta. Yra sutartis ir (duomenys neskelbtini) važtaraščiai. Ji dirba 18 metų ir užtenka parašyti elektroniniu paštu. Svarbu yra galiojanti įmonė, kuri atsiskaitys. Taip daro o. ir (duomenys neskelbtini).

Liudytojas D. K. 2018-09-20 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo vardą žino, nukentėjusiojo nepažįsta. Kas parašyta, prašo pagarsinti ir daugiau jo netrukdyti. Kažkada ieškojo darbo. Jie rinko darbininkus darbui į (duomenys neskelbtini). A. V. jį supažindino su (duomenys neskelbtini) ir jis ten dirbo. Dirbo (duomenys neskelbtini) sandėliuose. Visi sandėliai buvo užimti. Jis prie jų ir dirbo. Vienoje pusėje sandėliai pasidėjimui, kitoje pusėje buvo auginami broileriai. Daugiausia buvo sandėliuojami šiaudai. Buvo sudėtos ir atsarginės dalys. Matė, kad buvo briketės, bet nedidelis kiekis. Kiek laiko buvo, nežino. Mano, kad (duomenys neskelbtini) buvo pažįstamas su A. V.. Darbdavio automobilį varė į (duomenys neskelbtini) remontuoti. Kad iškrautų briketes, matyti neteko. Kad kur išvežtų, irgi nematė. 2012 m. pas (duomenys neskelbtini) dirbo. Pas jį dirbo iki šių metų. Prieš Kalėdas kas tris mėnesius važiuodavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykio metu, nežino. (duomenys neskelbtini) nusiskundimų negirdėjo. Jo žiniomis, jis kitų sandėlių neturėjo. Ką turėjo A. S., nežino. Nuo 2012-01 iki 2012-04 pas S. galėjo ir nebūti. Koks kiekis buvo sandėliuojamų brikečių, nežino, gal sunkvežimis, jų iškrovimo nematė. Pats jų nekrovė. Jis pas jį dirbo, bet ne vienas. Valdo krautuvą, bet irgi ne jis vienas. Lietuvis buvo vienas. Kiti (duomenys neskelbtini) studentai. Jis nežino apie nuomojamas patalpas. Nukentėjusiojo pas (duomenys neskelbtini) nematė. A. V. po to nematė. Prieš jį buvo, nes jis jį įdarbino. Buvo atvažiavęs maišelio brikečių. Vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir lėktuvu, ir autobusiuku. S. S. apie briketes nekalbėjo. Girdėjo, kad lyg norėjo atvažiuoti pareigūnai ir jį apklausti, bet niekas neatvažiavo. Po įdarbinimo A. V. atvažiavo brikečių pavyzdžio. Daugiau jo nematė. K. S. padėjo granules, nežino. Jis pats neturėjo kur. Jo krosnis kūrenama malkomis. Turėjo grūdų katilą. Nesiskundė, kad granulių niekas nepaėmė. Kalbėti pradėjo, kai jį įtraukė kaip liudytoją. Vištidė sena, kas nori, tas ten ateina. Vartai sulūžę, bet D. niekas neina ir nieko neima. Tonos brikečių rankomis nepasiimsi, reikia technikos.

Liudytojas S. S. S. 2019-03-01 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. V. pažįsta. Prieš 10 metų samdė žmones. A. V. pažįsta, prieš 10 metų su juo turėjo verslą. Jis samdė žmones ir nuomojo 4 aukštų namą. Buvo patalpa kaip sandėlis. Per tą kompaniją samdė žmones. Anglų kalba labai silpna. Jis stengiasi suprasti, ko klausia. Su A. V. kalbėjo apie sandėliavimo patalpas. Sandėliuoti norėjo briketes. Koks buvo metų laikas, neatsimena. Kiek laiko briketes laikė, negali atsiminti, nes buvo seniai. Susitarimo dėl brikečių nebuvo. Kas paėmė briketes iš sandėliavimo vietos, neatsimena, kadangi ten visada atidaryta ir tai buvo seniai. Brikečių išvežimą organizavo A. V.. Žino dar vieną asmenį lietuvį, bet nei vardo, nei pavardės nežino. Žmogų matė pradžioje, kai jie tik atvažiavo. Už saugojimą buvo pažadėtas atlygis. Kokia suma, tiksliai neatsimena, kadangi nėra jokių dokumentų. A. V. liko jam skolingas. Paskolinti pinigų A. V. neprašė. Už brikečių sandėliavimą jam nieko nedavė. Nėra tikras, bet, kiek pamena, keletą palečių brikečių pirko sau. Kiek prisimena, už jas sumokėjo. Kiek brikečių sandėliavo, neatsimena. Išvežus briketes, su kitu lietuviu bendravo toliau. Su juo bendravo, jis pasakė, kad viskas baigta. Pasakė, kad briketai jo ir daugiau nekalbėjo. A. V. liko skolingas už brikečių saugojimą, bet nedaug. Suma nedidelė. Atsimena, kad 2012 m. buvo apklaustas dėl brikečių. Tikslios datos neatsimena. Ką sakė per apklausą, neatsimena. Neatsimena, ar K. pasiėmė briketes. Teritorija didelė ir atvira, krauna ir iškrauna daug, nepamena, kas vyko prieš 10 metų. Su A. V. turėjo reikalų iki brikečių, jis samdė žmones. Iš A. V. briketes pirko. Kokios spalvos ar rūšies buvo briketės, neatsimena. Ar pažįsta L. Z., nežino. A. V. atvežė briketes saugojimui, buvo su kitu lietuviu. Ar 25 paletes brikečių sunaudojo savo reikmėms, pasakyti negali. Buvo keletas palečių, bet neatsimena. Ar A. V. buvo atvažiavęs po to, kai buvo atvežtos briketės, neatsimena. Atvežimo momento neatsimena. Kas pasiėmė briketes, nesiteiravo. Nėra tikras, bet A. V. turėjo draugą N. N.. J. N. N. nepažįsta. Kai pristatė briketus, apie kitą asmenį nieko nesakė. Jis su kitu asmeniu verslo santykių neturėjo. Kiek kartų briketes atvežė A. V. saugojimui, neatsimena. Ar tai buvo vienas kartas, neatsimena. Kai atvežė briketes su kitu lietuviu, A. V. paskolinti pinigų neprašė. Nėra tikras, bet atrodo kompanija, iš kurios pirko briketus, vadinosi A. S. įmonė. A. S. nepažįsta. Kiek laiko pas jį buvo briketai, atsiminti negali. Vieną ar du mėnesius, atsiminti negali, nes praėjo daug laiko. Ar ankstesniuose parodymuose nurodė, kad 2012 m. vasarą buvo sandėliuoti briketai, pasakyti negali. Savo parodymų neatsimena. Dirba didelėje kompanijoje ir negali visko atsiminti. Ar 2012-11-22 policijoje nurodė, kad briketus pasiėmė 2012 m. liepos mėnesį, neatsimena. Neatsimena, kiek laiko buvo saugojami briketai. Ar pas jį liko brikečių, neatsimena.

Iš dalies be paties kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų A. V. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme.

Iš 2015-03-23 L. Z. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. V. atžvilgiu pagal LR BK 182 str. 2 d., nurodydamas, jog A. V., panaudodamas apgaulę, pasisavino jo turtą, t. y. briketų pervežimui skirtas lėšas (8000 Eur) ir lėšas, perduotas briketų pirkimui (100 000 Lt (28962 Eur)) (1 t., b. l. 33-37).

Iš 2014-09-02 L. Z. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą A. V. atžvilgiu, nurodydamas, jog A. V. apgaulės būdu pasisavino L. Z. pinigus, t. y. 100 000 Lt (28962 Eur). Pareiškime nurodė, kad nuvežus 8 sunkvežimius medžio briketų į (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas tik vienas, už kurį jis gavo 13 000 Lt (3765,06 Eur), o likę 7 sunkvežimiai, kurių vertė 100 000 Lt (28962 Eur) buvo nuvežti pas (duomenys neskelbtini) pilietį. 2012 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) pilietis nurodė, kad krovinį išsivežė A. V. (2 t., b. l. 5-6).

Iš 2015-10-26 akistatos protokolo matyti, kad, atliekant akistatą tarp A. V. ir A. S., A. S. nurodė, jog briketai iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkti jo (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu, perkant briketus iš „(duomenys neskelbtini)“ už briketus grynais pinigais atsiskaitinėjo L. Z., buvo pirkta apie 10 fūrų (2 t., b. l. 70-75).

Iš 2016-05-27 akistatos protokolo matyti, kad, atliekant akistatą tarp A. K. ir A. S., A. K. nurodė, jog už perkamus briketus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė L. Z., A. S. sutiko, kad už jo įmonės vardu perkamus briketus atsiskaitė L. Z.. A. S. patvirtino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis pasirašė pateiktą dokumentą, tačiau ties žodžiu „sumokėjau“ nėra jo rašysena pasirašytas vardas, pavardė, parašas. A. S. teigė, kad pinigai buvo L. Z., nes yra girdėjęs, kad A. V. - kontaktai, o L. Z. – pinigai. A. K. taip pat patvirtino, kad jam tuo metu susidarė lygiai tokia pati nuomonė, kad A. V. turėjo kontaktus, L. Z. – pinigų, o A. S. – įmonę (2 t., b. l. 78-81).

Iš 2015-11-23 persiųsto L. Z. elektroninio laiško adresatui (duomenys neskelbtini)matyti, kad L. Z. pateikė 2013-09-13 užklausimą-prašymą, kuriame nurodė, jog 2012-11-23 (duomenys neskelbtini) policijos skyriui buvo pranešta apie 168 tonų medžio briketų dingimą, kurie buvo susandėliuoti pas S. S., (duomenys neskelbtini)adresu. Jam policijoje buvo pasakyta, kad policija apklaus S. S. ir kitus su tuo susijusius asmenis ir bus jam pranešta laišku ar kitais būdais apie esamą situaciją, bet iki šiol neturi jokio atsakymo. Padaryta didelė materialinė žala (29 400 Eur) ir norėtų žinoti, kokia situacija dėl šių medžio briketų dingimo. Nurodė, kad visi dokumentai buvo nukopijuoti ir palikti (duomenys neskelbtini) policijoje 2013-11-23 (2 t., b. l. 122).

Iš 2015-10-27 akistatos protokolo matyti, kad A. V. atsisakė nuo parodymų davimo akistatos metu su L. Z., nurodydamas, jog nėra skolingas L. Z. ir neturi ką jam sakyti (2 t., b. l. 142-143).

Iš 2016-04-04 akistatos protokolo matyti, kad, atliekant akistatą tarp A. K. ir L. Z., A. K. nurodė, jog 2011-12-21 (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose susitikime dalyvavo keturi asmenys: A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, A. S., A. V. ir L. Z.. Jei neklysta, A. V. paskambino A. K. iš anksčiau, nes A. V. jau buvo pirkęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos, tik pirko ne savo vardu, o buvo atsivežęs kitataučius, kurių nebepamena. Atvykus išsiaiškino, kad medžio briketai bus perkami A. S. (duomenys neskelbtini) įmonės vardu. Kiekio nepamena. Išrašytas A. S. įmonės vardu kvitas buvo be transporto paslaugų. Pamena, kad buvo palikti pinigai už transportą, tačiau nepamena kiek. Buvo sutarta, kad medžio briketus perveš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovauja D. Š.. Kitą dieną A. V. paskambino A. K. ir pasakė, kad pats važiuos pas D. ir susitars dėl pervežimo. A. V. atvažiavus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, A. K. A. V. grąžino iš vakaro paliktus pinigus už nupirktų medžio briketų transportavimą. Atvykus A. V. atsiimti pinigų už transportą, nedalyvavo nei L. Z., nei A. S.. L. Z. su A. K. parodymais sutiko (2 t., b. l. 149-152).

Iš 2015-08-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. K. atpažino L. Z. kaip asmenį, atvykusį kartu su A. S. ir A. V. pirkti briketų iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 166-168).

Iš 2011-12-21 pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. už 192 tonas granulių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 86150 Lt (24950,76 Eur), pinigus gavo A. K. (2 t., b. l. 173).

Iš 2011-12-21 pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. už 192 tonas granulių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 79552,51 Lt (23039,99 Eur), pinigus gavo A. K. (2 t., b. l. 173).

Iš 2017-04-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. K. atpažino A. V. kaip asmenį, apie kurį 2017-04-27 davė parodymus (3 t., b. l. 24-27).

Iš 2012-01-03 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio (25 palečių (24 tonų)) siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas įmonė (duomenys neskelbtini)., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) , važtaraščio 24 laukelyje „krovinys gautas“ matyti parašas S. S. (3 t., b. l. 68).

Iš 2012-01-03 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio (25 palečių (24 tonų)) siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas įmonė (duomenys neskelbtini)., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 11).

Iš 2012-01-05 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad krovinio (25 palečių (24 tonų)) siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini) logistika“, gavėjas įmonė (duomenys neskelbtini)., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 12, 119).

Iš 2011-12-30 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio (25 palečių (24 tonų)) siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas įmonė (duomenys neskelbtini)., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 13).

Iš 2011-12-28 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio (25 palečių (24 tonų)) siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas įmonė (duomenys neskelbtini)., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 14).

Iš 2011-12-28 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio (25 palečių (24 tonų)) siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas įmonė (duomenys neskelbtini)., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 15).

Iš 2011-12-29 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad krovinio (25 palečių (24 tonų)) siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas įmonė (duomenys neskelbtini)., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 16).

Iš 2012-01-03 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio (25 palečių (24 tonų)) siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas įmonė (duomenys neskelbtini)., vežėjas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 123).

Iš 2012-01-15 garantinio rašto matyti, kad A. V. patvirtino, jog 2011-12-21 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" pirkti medžio briketai, yra sandėliuojami adresu (duomenys neskelbtini) sandėliuose, kurių savininkas yra S. S.. Sandėliuojamas kiekis 192 tonos medžio briketų. Garantuoja naudoti produktus pagal paskirtį ar grąžinti juos savininkui L. Z. bei apmokėti visas su transportavimu susijusias išlaidas. Prisiima materialinę atsakomybę dėl iškilusių nesusipratimų ar klausimų dėl sandėliavimo mokesčių taikymo, laikymo sąlygų ar prekių netinkamumo realizacijai, pardavimo tretiems asmenims ar kitokiu realizavimo būdu ir įsipareigoja tai atlikti iki sutartos abiejų susitarimu datos, t. y. 2012-12-31 (4 t., b. l. 20).

Iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų atsakymo į teisinės pagalbos prašymą ir 2016-07-11 tyrimo ataskaitos matyti, kad 2016-07-12 liudytojas (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog jį maždaug prieš keturis metus A. V. apgavo apie 500 000 kronų sumai. Jie buvo pradėję bendradarbiauti, (duomenys neskelbtini) pirko iš A. V. medienos briketus ir granules, tačiau vienu metu prekių tiekimas nutrūko. Iš „(duomenys neskelbtini) “ jis gavo 4 sąskaitų-faktūrų (Nr. (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijas, visos sąskaitos išrašytos 2012-01-26, jos išrašytos K. B. įmonės briketams, bendra 4 sąskaitų-faktūrų suma 123 120 kronų. Gauta informacija, kad įmonė (duomenys neskelbtini). įkurta 2009-08-25, uždaryta 2011-12-31, nurodyta, kad sąskaitos-faktūros, kurias A. V. išrašė įmonės vardu 2012 metais, gali būti suklastotos. 2016-07-14 liudytojas T. C. paaiškino, kad jam prieš 2011 metų Kalėdas A. V. pasiūlė pirkti keletą siuntų medienos briketų. Jis sutiko nupirkti vieną siuntą, kuri buvo pristatyta kitą dieną. Pinigus, apie 24000 kronų, sumokėjo A. V. grynais. Vėliau T. C. suabejojo jų metodais ir nutraukė prekybą su jais. Bijojo keršto vėliau ir sunaikino šio pirkimo įrodymus (4 t., b. l. 27-31).

Iš atsakymo į teisinės pagalbos prašymą matyti, kad 2016-10-03 D. liudytoju buvo apklaustas S. S., kuris parodė, kad pažįsta A. V. maždaug nuo 2010 metų, kai A. V. parūpino darbo jėgos jo ūkiui ir vėliau S. S. pirko iš jo durpių. L. Z. žino tiek, kiek jis dirbo kartu su A. V.. Žino, kad L. Z. nemoka nei (duomenys neskelbtini) , nei anglų kalbos, o jis nemoka lietuvių kalbos, tad jie nėra kalbėję su juo tiesiogiai. Jis iš įmonės ,,S.“ 2011 metais du kartus yra pirkęs durpių. Buvo išnuomojęs A. vieną patalpą, kurioje buvo sandėliuojami medienos briketai, tikslios datos nepamena. Visas bendravimas vyko per A.. Jie buvo iškrauti adresu Egeskovvej 4, 7323 Give, logistikos centre, smulkiau neprisimena. Jis nemokėjo už briketus, kadangi neplanavo pirkti. Jis juos laikė sandėlyje ir už tai turėjo gauti pinigų, tačiau jų negavo, nes negalėjo susisiekti su A. po to, kai jis pasiėmė briketus. Tačiau po paėmimo buvo likę keletas padėklų. Negali prisiminti, kiek laiko jie ten stovėjo, gal kokį mėnesį. Nežino, kas buvo tikrasis briketų savininkas. L. V. jis nepažįsta. A. pažįsta per A. ir jų įmonę „S.", iš kurios pirko durpes. Jį buvo sutikęs kelis kartus, kai turėjo atsiskaityti. Įmonę „S.“ žino gerai. Su policija bendravo seniai ir tiksliai nebeprisimena aplinkybių. Žmogaus vardu T., kuris būtų susijęs su šia byla ar su šiais asmenimis, nepažįsta. Jo įmonė E. A. A tuo metu buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini)4 t., b.l. 46).

Iš atsakymo į teisinės pagalbos prašymą matyti, kad 2012-11-22 įtariamuoju D. buvo apklaustas S. S. S., kuris parodė, jog jis prekiavo su A. V., kai pirko 3 sunkvežimius medienos drožlių po keleto ankstesnių sandorių, todėl manė, jog pažįsta A.. Jis iš anksto buvo sumokėjęs už 4 medžio drožlių siuntas 200 000 kronų. Jis negavo drožlių, kadangi, pagal A. paaiškinimą, muitinės tarnybos (duomenys neskelbtini)uoste tarp drožlių aptiko cigarečių, kurias sunkvežimio vairuotojas buvo paslėpęs. Jis taip pat negavo jokios sąskaitos-faktūros. Tuo metu jis buvo su N. N.. Kai pasirodė A. su L. ir norėjo sandėliuoti briketus, jis leido jiems laikyti medienos briketus tuščioje vištidėje. Jis manė, kad tikriausiai turėjo geresnę padėtį A. įsipareigojimų nevykdymo atžvilgiu, pavyzdžiui, medienos briketų sunkvežimį jis galėjo pasiimti ir užskaityti kaip A. skolą. Jis iš A. suprato, kad pastarasis ir L. buvo prekybos partneriai. A. turėjo tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) įmonę. Jis 2012 m. vasarą kalbėjo A., kad pastarasis turėtų parduoti medienos briketus, kad jis galėtų naudoti sandėlį šiaudams krauti po derliaus nuėmimo. A. vienu metu, tikriausiai 2012 metų liepos mėnesį, pranešė, kad atvyks krovinių kompanija ištuštinti patalpas. D. K. pakrovė medienos briketus į sunkvežimius, kurie buvo atvažiavę dieną, kai jis nebuvo namie. Jis pats sunaudojo 25 padėklus medienos briketų, ir dar turėjo maždaug 3 ½ padėklą. Jis vėliau turėjo kontaktų su keliais kitais žmonėmis, kurie, kaip ir jis, buvo „kvaili", kad iš anksto sumokėjo už medienos briketus ir medienos drožles. Jis paminėjo E. B., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurie buvo atsidūrę panašioje istorijoje su vairuotoju, kuris buvo paslėpęs cigaretes siuntoje, kad buvo areštuotas ir stovėjo (duomenys neskelbtini) uoste. Jis pažymi, kad vėliau stebėjosi, kodėl A. kalbėjo (duomenys neskelbtini) su juo tą dieną, kai buvo atvykęs pas jį kartu su L., o L. šiek tiek supranta angliškai kaip ir jis ir A.. Jis neabejoja, kad L. neturėjo girdėti apie susitarimą. Mano, kad paimti medienos briketai gali būti pristatyti vienam iš kitų kreditorių (4 t., b.l. 47-49).

Iš atsakymo į teisinės pagalbos prašymą matyti, kad 2016-07-12 D. liudytoju buvo apklaustas (duomenys neskelbtini), kuris parodė, jog jis buvo (duomenys neskelbtini)gamyklos direktorius. Gamykla prekiavo medienos briketais ir granulėmis. Įmonei vadovavo daug metų, tame tarpe ir 2011-2012 metais. Jis puikiai prisimena A. V., kadangi šis daug kartų buvo apgavęs liudytoją didelėmis pinigų sumomis. Apie lapkričio mėn. jis kalbėjo su T. , dirbusiu tame pačiame sektoriuje, kadangi jis irgi prekiavo medienos granulėmis. T. paklausė, ar jis domisi medienos briketais iš (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo kontaktinį asmenį. Jis susidomėjo, todėl T. nurodė jam savo kontaktinį asmenį. Netrukus po to atsirado A. V. ir pasiūlė pirkti medienos briketų. Kaina siekė apie 1100 kronų plius PVM. Tai buvo gera ir reali nedidelė kaina, apie 100-150 kronų mažesnė nei kitose vietose. A. V. paaiškino, kad briketus užsakęs klientas nebenorėjo jų pirkti, todėl juos nori parduoti pigiau. Kaip kontaktinį asmenį A. V. nurodė vyriškį (duomenys neskelbtini) miestelyje, kurio vardas S. S. S., su kuriuo A. V. anksčiau prekiavo. A. V. pasakė, jog turįs briketų, kurie yra sandėliuojami pas (duomenys neskelbtini). Jis paskambino (duomenys neskelbtini), kuris patvirtino, jog jo sandėlyje yra medienos briketų ir nelaidavo, kad A. V. laikėsi savo sutarčių. Jis niekada nesusidarė įspūdžio, kad briketai priklausė ne A. V.. Jo įsitikinimu, S. S. buvo tik suteikęs patalpas. Jis sutiko nupirkti 5-10 siuntų. Jis neprisimena tikslaus kiekio, bet jis tikriausiai yra išsaugojęs sąskaitas-faktūras ir važtaraščius. Po to jis per palyginti trumpą laikotarpį kelis kartus tiekė medienos briketus. Juos pristatė (duomenys neskelbtini) registruotas sunkvežimis su užsienio vairuotoju. A. V. dalyvavo visuose briketų pristatymuose, kartu su draugu ar partneriu iš (duomenys neskelbtini), su kuriuo kalbėjo nedaug ir nežinojo jo vardo. Pirmojo briketų pristatymo metu jie padarė savo tapatybės kortelės kopiją. A. V. visada išsiskyrė iš kitų ir stebėjo iškrovimą. Jam kilo jausmas, kad A. V. buvo svarbu iš karto gauti savo pinigus. Vieną kartą jis sumokėjo grynaisiais pinigais ir dėl to nesirūpino, o toliau gavo galimybę pervesti pinigus pagal sąskaitą-faktūrą. Sąskaitos-faktūros ateidavo iš (duomenys neskelbtini) bendrovės „S." ir buvo su (duomenys neskelbtini) PVM, ir dėl to jokių įtarimų nekilo. Prekyba vyko gerai, kokybė buvo tinkama, kas padėjo atsirasti daugiau pasitikėjimo tarp jų. Jis kartu su savo partneriu (duomenys neskelbtini) nusprendė užsakyti 10-15 siuntų medienos granulių tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) per A. V.. Tai kainavo apie 500000 kronų su pristatymu. Dėl tos priežasties jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) aplankyti A. V. ir pamatyti gamyklas vietoje. Viskas atrodė labai gerai, ir jie ten buvo supažindinti su keliais asmenimis. A. V. vertėjavo, nes kalbėjo ir (duomenys neskelbtini), ir lietuviškai. Vėliau jis pradėjo nerimauti, ar A. V. tikrai išvertė tai, ką jis norėjo pasakyti. Greitai jiems susidarė įspūdis, kad A. V. nebuvo įmonės, su kuria jie prekiavo, direktorius ar savininkas. Jie gavo 1-2 siuntas medienos granulių, kaip jie ir buvo sutarę, bet paskui pristatymai sustojo. Visi pristatymai buvo į įmonės sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . Jis paskambino A. V., kuris pateikė daugybę įvairiausių pasiteisinimų. Kažkas buvo negerai gamykloje, kažkas buvo negerai su jo motina, kažkas buvo negerai su banku, kažkas buvo negerai su krovinių kompanija. Nuolat buvo išsakomi nauji pasiteisinimai. Vienu metu jis buvo informuotas, kad atsirado nauja krovinių kompanija, galinti pristatyti prekes. Jie turėtų sumokėti 70 000 – 80 000 kronų, kurias turėjo sumokėti į sąskaitą. Vėliau išsiaiškino, kad sąskaita priklauso A. V. motinai, vardu A.. Prekės vis tiek nebuvo pristatytos. Vėliau apklausiamasis kreipėsi į skolų išieškojimo tarnybą ir kalbėjosi su kitais šio verslo atstovais, kurie buvo patyrę panašių dalykų. Apie L. V. nurodė, kad tai A. V. brolis, kurį A. V. taip pat apgavo. Pastarasis taip pat yra suinteresuotas atgauti savo pinigus ir suteikė jam naudingos informacijos. Apie L. Z. jis nurodė, kad jis neprisimena asmens tokiu vardu. Apie A. S. jis nurodė, kad nežino tokio asmens, tačiau jis yra prekiavęs su įmone „S.“. Apie T. jis nurodė, kad tai gali būti T. (duomenys neskelbtini) įmonės. Pastarasis pirmą kartą jį supažindino su A. V. (4 t., b. l. 50-54).

Iš banko sąskaitų išrašų D. matyti piniginių lėšų, esančių A. V. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , judėjimas (4 t., b. l. 56-60).

Iš D. esančios Nordea banko 2012-02-06 išrašo matyti, kad A. V. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užsako 80000 (duomenys neskelbtini) kronų ekvivalentą pervesti į LTL kursu 216,41. Pervesta suma 36966,87 LTL kursu 216,41. Lėšų gavėjas O. V. (4 t., b. l. 61).

Iš atsakymo į teisinės pagalbos prašymą matyti, kad 2016-07-14 D. liudytoju buvo apklaustas T. C., kuris parodė, jog jis buvo įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas. Įmonė be kitų gaminių taip pat prekiavo medienos briketais ir medienos granulėmis. Biokuro pramonė buvo paženklinta apgaule ir apgavystėmis ir kad anksčiau jį šimtatūkstantinėmis sumomis buvo apgavęs (duomenys neskelbtini) D. M.. Prekyba (duomenys neskelbtini) šioje pramonėje buvo įprastas reiškinys. Jis žinojo, kas yra A., kadangi jis pažinojo A. brolį L. V.. L. laikotarpiu nuo maždaug 2009 iki 2014 metų dirbo netoliese esančiame(duomenys neskelbtini) , su kuriuo jis dažnai prekiavo. Tokiu būdu jis ir buvo sutikęs L.. Prieš 2011 metų liepą pas jį atvyko A. V. su dviem kitais, jam nepažįstamais lietuviais. Jie atvažiavo dideliu prabangiu automobiliu ir vilkėjo odines striukes. Jis gerai neprisimena tų dviejų lietuvių. Abu jie buvo maždaug 30-40 metų. Buvo akivaizdu, kad A. buvo svarbiausias asmuo, kadangi kalbėjo. Tie du vyriškiai atrodė kaip jo pakalikai. Pamatęs šiuos du vyriškius, tikriausiai galėtų juos atpažinti. A., kuris kalbėjo (duomenys neskelbtini), paklausė jo, ar nenorėtų prekiauti medienos briketais, su kuo jis sutiko. Sužinojo, kad vienas klientas nebenorėjo priimti užsakytų briketų ir jam buvo pasiūlyta juos nupirkti pigiai. Kaina siekė apie 1 000 – 1100 kronų už padėklą. Tai buvo gera, reali nedidelė kaina. Jis veikė sąžiningai. Jis sutiko nupirkti treilerį medienos briketų ir nurodė po to (duomenys neskelbtini), kurį jis pažinojo kaip dirbantį šioje pramonėje, gal pastarasis irgi susidomėtų siūlomais briketais. Kitą dieną padėklus su briketais atgabeno (duomenys neskelbtini) registruotas sunkvežimis. Kartu su sunkvežimiu savo dideliu „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu atvažiavo A. su tais pačiais dviem lietuviais, kurie buvo atvykę dieną anksčiau. Norėjo, kad būtų sumokėta grynais prieš iškraunant prekes. Kaina, kuri siekė apie 24000 kronų, buvo sumokėta grynais A. V., kuris ir užrašė tos dienos datą. Jis nerimavo dėl jų metodų ir nusprendė daugiau nebeprekiauti su jais. Vėliau pakalbėjo su L. V., kuris primygtinai atkalbinėjo prekiauti su A., kadangi pastarasis yra aferistas. Jam buhalteris paaiškino, kad išrašytas pirkimo dokumentas yra negaliojantis. Jam A. vėliau daug kartų skambino ir norėjo parduoti daugiau, tačiau apklausiamasis atsisakė pasiūlymų. Jis bijojo susidorojimo, todėl sunaikino visus su tuo pirkimu susijusius dokumentus. Jis jautėsi nesaugus, kadangi lietuviai naudojo „gangsterių metodus“. Jis nepažįsta ir negali prisiminti, ar yra girdėjęs apie L. Z., A. S. ar įmonę „S.“ (4 t., b. l. 63-66).

Iš 2012-11-22 pranešimo protokolo matyti, kad D. P. (duomenys neskelbtini) policijoje buvo apklaustas L. Z.. Jis kreipėsi į policiją dėl 7 siuntų po 25 padėklus po 950 kg medienos briketų, viso 168 tonų, kurių bendra vertė 219 000,00 kronų vagystės/grobstymo iš (duomenys neskelbtini) sandėlio. L. Z. paaiškino, kad per pažįstamą lietuvį A. V. buvo išsinuomojęs sandėlį medienos briketams laikyti. A. V. laisvai kalba (duomenys neskelbtini), angliškai, lietuviškai ir rusiškai. A. V. supažindino su S. S. S., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kuris domėjosi prekyba briketais. Buvo susitarta, kad S. turėjo padėti parduoti medienos briketus ir atsiskaityti su L. Z., bet jis negavo jokio atsiskaitymo ir jam buvo pranešta, kad nieko nebuvo parduota. L. Z. susisiekė su vertėja R. N. ir paprašė ją paskelbti apie briketų pardavimą. R. surado kontaktus su keletu besidominčių ir pranešė jam, kad ji rado keletą suinteresuotų pirkėjų. Jis pranešė jai, kad atvyks į (duomenys neskelbtini) sutvarkyti atsiskaitymo su briketų pirkėju klausimus. R. susisekė su S., o šis pasakė, kad briketų nebėra. R. paklausė S., kas nutiko su briketais. S. paaiškino, kad A. kreipėsi į jį telefonu ir informavo, jog atvažiuos keletas sunkvežimių paimti briketų. S. pakrovė briketus į keletą sunkvežimių net neišsiaiškinęs, iš kokios transporto kompanijos jie atvyko. L. Z. asmeniškai nuvyko pas S. ir kartu su S. galėjo konstatuoti, kad briketų sandėlyje nėra. S. paaiškino, kad ne jis, bet kažkokie darbuotojai lietuviai pakrovė briketus į sunkvežimius, o jis nematė, iš kokios transporto kompanijos buvo atvykę sunkvežimiai. L. Z. teigė, kad meluoja arba S., arba A., kuris apklausiamas pareiškė, jog jis nebuvo susisiekęs su S. ir neliepė perduoti krovinio transporto kompanijai (4 t., b. l. 91-94).

Iš 2011-12-28 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. S. įmonė parduoda L. Z. 168 tonas medienos briketų, kurių kaina 29400 Eur (arba 101 403 Lt). Pardavėjas įsipareigoja pristatyti medienos briketus adresu: (duomenys neskelbtini), D. K.. L. Z. perka 168 tonas medienos briketų, kurių kaina 29400 Eur (arba 101 403 Lt) ir sumoka pinigus grynais pasirašant šią sutartį. A. S. pasirašo, kad pinigus gavo, įsipareigoja briketus pristatyti iki 2012-01-30 (4 t., b. l. 97).

Iš 2012-11-22 (duomenys neskelbtini) centrinio gyventojų registro išrašo matyti, kad S. S. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir gyvena D. (4 t., b. l. 99).

Iš 2012-01-26 sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S./v įmonė parduoda (duomenys neskelbtini)/ K. B. briketus už 24624 (duomenys neskelbtini) kronų + PVM 6156 (duomenys neskelbtini) kronų, viso 30780 (duomenys neskelbtini) kronų pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą (4 t., b. l. 100-103).

Iš 2012-01-27 sąskaitos išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini)/ K. B. pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei „S.“ grynais pinigais sumokėjo 123120 kronų, t. y. už briketus pagal 2012-01-26 sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 55).

Iš (duomenys neskelbtini) AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus medžiagos, gautos iš D. K. pagal teisinės pagalbos prašymą, analizę, nustatyta, jog liudytojas (duomenys neskelbtini), pirkdamas briketus, gavo 2012-01-26 datos sąskaitas faktūras - Nr. (duomenys neskelbtini) . Iš sąskaitų matyti, kad mokėtojas K. B. V/(duomenys neskelbtini), sąskaitose nurodytas aprašymas: briketai (kiekis nenurodytas), suma 24 624,00 (duomenys neskelbtini) kronų. B. S. pateikė grynųjų pinigų - 123 120 kronų išėmimo 2012-01-27 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančios K. B. įmonei, patvirtinimą. Kaina su PVM kiekvienoje sąskaitoje - faktūroje 30 780 kronų, bendra visų keturių sąskaitų-faktūrų (Nr. (duomenys neskelbtini)) suma 123 120 kronų. Suma atitinka B. S. grynųjų pinigų išėmimo patvirtinime nurodytą sumą - 123 120 kronų. Be to, nustatyta, kad liudytojas (duomenys neskelbtini), pirkdamas granules, gavo sąskaitas faktūras - Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-02-01 pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. V/(duomenys neskelbtini) perveda 153900,00 DKK į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) . 2012-02-06 A. V. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) perveda O. V. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-03-01 pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. V/(duomenys neskelbtini) perveda 216 348,00 DKK į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) . 2012-04-23 pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. V/(duomenys neskelbtini) perveda 9 600 eurų A. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). K. B. V/(duomenys neskelbtini) atlikus pervedimus pagal sąskaitas faktūras - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-04-23 gavo pajamų (4 t., b. l. 104-105).

Iš 2015-04-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. K. savo iniciatyva pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, A. S. asmens tapatybės dokumento kopiją, dokumento, įrodančio, kad (duomenys neskelbtini) įmonė yra galiojantis PVM mokėtojas, kopiją, PVM sąskaitos-faktūros ir (duomenys neskelbtini) kopijas (4 t., b. l. 106-125).

Iš 2015-06-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. K. savo iniciatyva pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-21 pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (4 t., b. l. 126-127).

Iš 2015-08-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas L. Z. pateikė dokumentų kopijas: 1) 2011-12-21 išankstinio mokėjimo sąskaitos Nr(duomenys neskelbtini); 2) 2012-02-20 patvirtinimų, kad A. S., įmonės savininkas patvirtina, jog medžio briketai yra susandėliuoti pas S. S. ir yra įforminti jo įmonės „S." vardu, pinigus už briketų pirkimą sumokėjo A. V., kuriuos jis pasiskolino iš L. Z.; 3) 2011-12-21 tikslinės pinigų skolinimosi sutarties, iš kurios matyti, kad A. V. pasiskolino iš L. Z. 113 781,00 Lt ir už šiuos pinigus nupirks medžio briketus, juos pardavęs D., grąžins pinigus, paskolą bet kokiu atveju A. V. įsipareigojo grąžinti iki 2012-12-31 su 5 proc. metinių palūkanų, nurodyta, kad visi grąžinami pinigai bus užrašomi ant šio lapo ir dedami parašai, kol nebus grąžinti visi pinigai, įrašyta, kad 2012-01-05 A. V. grąžino L. Z. 13781 Lt; 4) 2012-01-15 patvirtinimo, iš kurio matyti, kad A. V. patvirtina, jog 2011-12-21 nupirktų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 192 tonų medžio briketų nuvežimą suorganizavo tarpininkė D. iš (duomenys neskelbtini), šiuo metu šie briketai yra susandėliuoti D., pas S. S., adresu (duomenys neskelbtini), ir yra pardavinėjami; 5) 2012-01-15 garantinio rašto, iš kurio matyti, kad A. V. garantuoja naudoti produktus pagal paskirtį ar grąžinti juos savininkui L. Z. bei apmokėti visas su transportavimu susijusias išlaidas, A. V. prisiima materialinę atsakomybę dėl iškilusių nesusipratimų ar klausimų dėl sandėliavimo mokesčių taikymo, laikymo sąlygų ar prekių netinkamumo realizacijai, pardavimo tretiesiems asmenims ar kitokiu realizavimo būdu, ir įsipareigoja tai atlikti iki sutartos abiejų susitarimu datos, t. y. 2012-12-31 (4 t., b. l. 128-138).

Iš 2015-12-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. S., anot paties A. S., pateikia užsienio kalba atspausdintus jo vardu D. registruotos įmonės „S.“ įregistravimo dokumentus (4 t., b. l. 139-162).

Iš 2016-01-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. V. pateikė du dokumentus – 2012-04-26 invoice (duomenys neskelbtini) , išrašytą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl 24 palečių medžio briketų, pirkėjas – įmonė „S.“, pristatymo adresas – įmonė „S. B.“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , ir pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini), išrašytą dėl briketų pagal sąskaitą, kurios (duomenys neskelbtini) , išrašytą 6761,96 Lt sumai (4 t., b. l. 163-166).

Iš (duomenys neskelbtini) VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2016-01-07 rašto matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautos dokumentų kopijos, susijusios su atliktais užsakymais iš A. S. (duomenys neskelbtini) įmonės dėl medžio pjuvenų briketų pervežimo į (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 167-188).

Iš 2017-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini) “ rašto matyti, kad 2010-2011 metais nei A. V., nei A. S., nei individuali įmonė „(duomenys neskelbtini).“ iš įmonės produkcijos nepirko (5 t., b. l. 14).

Iš 2017-07-27 UAB „(duomenys neskelbtini) “ rašto matyti, kad 2012-04-26 buvo išrašyta sąskaita- faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei S..V. Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ pirkėjas įsigijo 24 paletes pjuvenų briketų. Transportavimu rūpinosi pati įmonė „S.“, pirkimo-pardavimo procese neprivalo dalyvauti įmonės vadovas (5 t., b. l. 13-19).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-06-12 rašto matyti, kad 2011 metais (išskyrus 2011-12-21) A. V., A. S., A. Z. ir (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini).“ iš įmonės produkcijos nepirko. Tačiau negali patvirtinti ar paneigti, kad minėti asmenys netarpininkavo užsienio įmonėms perkant iš jų įmonės prekes 2011 m. (5 t., b. l. 21).

Iš AB „(duomenys neskelbtini) “ 2017-06-16 rašto matyti, kad 2010-2011 metais individuali įmonė „(duomenys neskelbtini).“ 2011-05-02 pirko jų produkcijos (5 t., b. l. 22-26).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-15 rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2014-07-30 buvo pasirašyta partnerytės sutartis tarp „(duomenys neskelbtini) “ ir įmonės K. B., jos direktorius - (duomenys neskelbtini), kuris kreipėsi į juos su prašymu išieškoti 69000 Eur skolą iš A. V.. Pasitikėjimo pagrindu pinigai už prekes buvo pervesti į A. V. mamos A. B. sąskaitą bei į įmonės S. ((duomenys neskelbtini) ) sąskaitą, tačiau B. S. prekių negavo. Susisiekus su A. V., jis informavo, kad skolos nepripažįsta (5 t., b. l. 41).

Iš (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos (duomenys neskelbtini) 2015-11-02 informacijos pateikimo matyti, kad iš I. D. nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, jog patikrinus nacionalinę duomenų bazę, gautas sutapimas: bylos Nr. (duomenys neskelbtini) byla baigta); pareiškėjas L. Z., įtariamieji – A. V., S. S. S.. Duomenų bazėje nurodoma, kad pareiškėjas pranešė, jog laikotarpyje 2011-12-28 – 2012-11-22 asmuo buvo apgautas aukščiau nurodytų įtariamųjų bei jam padaryta žala 219 000 (duomenys neskelbtini) kronų (5 t., b. l. 100).

Iš (duomenys neskelbtini) Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos ((duomenys neskelbtini)) 2017-07-28 pranešimo matyti, kad iš I. D. nacionalinio skyriaus buvo gautas pranešimas, jog South E. J. policija atsiuntė atsakymą, kad 2013-01-02 (duomenys neskelbtini) policija byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą toliau netirti bylos, todėl byla buvo baigta 2013-01-12. Oficialaus dokumento, kuriame būtų sprendimas, ir kurio kopija galėtų būti atsiųsta, nėra. Toks sprendimas buvo priimtas, nes tuo metu nebuvo galima išsiaiškinti incidento iš bylos dokumentų ir apklausų. Byla „nevedė" prie jokių kaltinimų pateikimo ar teismo (5 t., b. l. 104).

Iš (duomenys neskelbtini) AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. 2015-10-29 tarnybinio pranešimo matyti A. B. piniginių lėšų judėjimo sąskaitose analizė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-06-10. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, išrašo matyti, kad 2012-04-24 gauti pinigai iš (duomenys neskelbtini) 11159,53 Lt sumai ir 33065,28 Lt sumai (6 t., b. l. 17-25).

Iš 2016-11-11 (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)" 2011-12-21 pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Sumokėjau" rankraštinį įrašą „A. S." parašė A. V.. Tikėtina, kad eilutėje „Sumokėjau" šalia rankraštinio įrašo „A. S." pasirašė ne A. S., o kitas asmuo. Nustatyti, ar A. S. vardu pasirašė A. K., A. V., L. Z. ar kitas asmuo, nebuvo galima, nes nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms duoti, tiriamasis parašas yra trumpos apimties ir nesudėtingos sandaros (6 t., b. l. 83-86).

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme A. V. savo kaltės dėl sukčiavimo nepripažino. Kaltinamasis, 2018-11-23 teisiamojo posėdžio metu aiškindamas aplinkybes, susijusias su individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)." įkūrimu, nurodė, kad jis dėl A. S. įmonės D. nieko neplanavo, jam jos nereikėjo, jis paėmė tik įmonės įstatus, įmonės dokumentų neėmė. A. V. 2020-01-23 teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad žino, jog D. buvo įsteigta A. S. įmonė, A. S., išeidamas iš darbo, nebenorėdamas ten dirbti, sakė, kad reikia įsteigti įmonę ir įdarbinti darbininkus, jis jam pasakė, kad, kas susiję su (duomenys neskelbtini) , A. S. suves su (duomenys neskelbtini)s, taip pat, esant reikalui, pavertėjaus, gali būti, kad 2009 m. liepos 5 d. buvo įsteigta įmonė, jis tikslios datos nepamena, A. S. šios įmonės įsteigti neliepė, jam tik padėjo dėl įmonės steigimo, nuvežė, kur reikėjo, nuvežė į mokesčių inspekciją įregistruoti įmonę ir kitur, nes (duomenys neskelbtini) laisvai gali kalbėti, rašyti, tik skaityti nelabai, jam jokių dokumentų nedavė, davė A. S., kai jis steigė įmonę, dokumentuose, ant kurių rašėsi A. S., buvo nurodyti tik įmonės įstatai, įsteigta įmonė galėjo daug kuo užsiimti, pats nežino, kuo ta įmonė užsiėmė. Kaltinamasis taip pat teigė, kad A. S. (duomenys neskelbtini) kalbą supranta, bet skaityti (duomenys neskelbtini), kaip ir jis, nelabai moka. Duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, kad A. S. nesiūlė ir neįtikinėjo atidaryti įmonės, jis tik tarpininkavo atidarant įmonę D., nes A. S. nemokėjo (duomenys neskelbtini) kalbos (tai yra nemokėjo skaityti (duomenys neskelbtini)), jo tarpininkavimas pasireiškė tuo, kad jis kartu su A. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) (mokesčių inspekciją) ir ten užpildė A. S. pateiktus dokumentus, kuriuos jis išvertė, o pastarasis kur reikėjo, nurodė savo duomenis ir pasirašė, tokiu būdu buvo atidaryta daniška įmonė, visi įmonės dokumentai atidarius įmonę buvo pas A. S., jis su įmone „(duomenys neskelbtini)." susijęs tik tiek, kad tarpininkavo ją atidarant. Tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais gali remtis tik iš dalies, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga. Be to, pamimėtina, kad kaltinamojo paaiškinimai dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)." įsteigimo viso proceso metu nėra nuoseklūs, t. y. kaltinamasis skirtingai aiškino įvykio aplinkybes dėl įmonės įsteigimo. Kaip minėta, teismui teigė, kad pats A. S., išeidamas iš darbo, nebenorėdamas dirbti, pasakė, kad reikia įsteigti įmonę, tuo tarpu A. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis pats tuo metu atsidaryti įmonės D. negalėjo, nes pagal įstatymą neturėjo galimybės, todėl (duomenys neskelbtini) paklausus, gal jo draugas norėtų pradėti verslą, jis A. S. pasiūlė verslo planą, A. S. su tokiu pasiūlymu sutiko, todėl buvo atidaryta įmonė „(duomenys neskelbtini).". Iš tokių ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, jog A. V. apklausos metu netgi sutiko su kaltinime įvardinta aplinkybe apie įmonės įsteigimo aplinkybes, kad jis pats buvo įmonės įsteigimo iniciatorius. Tokie duomenys, t. y. paaiškinimų nenuoseklumas, rodo, jog kaltinamojo parodymais teismas gali remtis tik gretindamas juos ir lygindamas su kitais byloje esančiais įrodymais, tiek, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga.

Liudytojas A. S. 2018-09-07 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įmonę D. jam padėjo įkurti A., įmonė buvo įkurta (duomenys neskelbtini) m., A. atidaryti įmonės savo vardu negalėjo, nes jo sąskaitos areštuotos, o jis (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka, A. V. pasakė, kad turi pažįstamų, galima dirbti, reikėjo adreso ir dokumentų, verslą darė A. V. ir L. Z., jo įmone naudotis pasiūlė kažkuris iš jų, dokumentai buvo pas jį, po to pas A. V., vėliau jam grąžino, ant jo įmonės vardo be jo žinios A. kažką vežė, tai vyko jam nieko nežinant, be jo žinios vežė granules ir briketus, vėliau sužinojo, kai paskambino iš V. ir pradėjo ieškoti įmonės direktoriaus, kai sužinojo, jo keliai su A. V. išsiskyrė. Liudytojas A. S. 2018-11-23 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įmonė sukurta A. V. prašymu, įmonė sąskaitos neturėjo, sąskaitą turėjo asmeninę, kai atidarinėjo įmonę, planavo pirkti briketes ar granules, įmonės dokumentai buvo pas jį, po to dokumentus pasiėmė A. V. ir dingo, po savaitės grąžino, tvirtino, kad jis (duomenys neskelbtini) nieko nesupranta. A. S. teisme taip pat teigė, kad jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tada aplinkybes prisiminė gerai. Kaip rodo bylos medžiaga, iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. A. S., apklaustas 2015-07-30, parodė, kad A. V. pradėjo sakyti, jog galima uždirbti iš medžio granulių pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kad jis turi klientus, galbūt A. sakė jų vardus, pavardes, tačiau neprisimena, taip pat pradėjo kalbėti, kad reiktų įkurti įmonę, kuri galėtų užsiiminėti importu-eksportu, todėl susigundė įkurti savo vardu įmonę D. pavadinimu „S.", įmonės įsteigimas truko apie mėnesį, tuo metu kalbėjo, kad minėta įmonė bus jo ir A. V. bendras verslas, tačiau bendrasavininkais įmonės dokumentuose nebuvo, nes A. V. pasakė, jog negali būti įrašytas į firmos dokumentus, nes kažkas negerai su A. V. ankstesne įmone ir neleis kartu įkurti jų įmonės „S.", todėl jis pats vienas tapo įmonės „S." steigėjas ir savininkas. Liudytojas taip pat teigė, kad tvarkant įmonės „S." dokumentus, jam padėjo A. V., pastarajam dėl (duomenys neskelbtini) kalbos nekilo problemų, kas būdavo neaišku, pasiklausdavo darbuotojų, įsisteigus įmonę „S.", gavo krūvą popierių, kurie buvo surašyti (duomenys neskelbtini) kalba, jų neskaitė ir nesistengė išsiversti bei su jais susipažinti (2 t., b. l. 26-32). Be to, iš 2017-04-21 liudytojo A. S. apklausos protokolo taip pat matyti, kad A. V. jam aiškino, jog pastarasis negali nieko steigti ar atsidaryti savo vardu, nes visos sąskaitos, turtas areštuotas, A. V. aiškino, kad (duomenys neskelbtini) nelinkę atsiskaitinėti grynais, todėl būtina yra įmonė verslo darymui, kadangi jis A. V. pasitikėjo, todėl ir sutiko steigti įmonę ir bandyti daryti verslą, kas liečia įmonės steigimą, visus reikalus sutvarkė A. V., atidarant įmonę jis vyko į atitinkamą instituciją dėl įmonės įsteigimo ir dokumentuose, kuriuos nurodė A. V., pasirašė. Be to, liudytojas tvirtino ir tai, kad po įmonės įsteigimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo padarytas įmonės spaudas, nes A. V. nurodė, kad spaudas reikalingas įmonei, be jo negalės sudarinėti sandorių, jei gerai pamena, kai užsakinėjo įmonės spaudą, jis buvo kartu su A. V., spaudą pasiėmė A. V. (nes jis įmonėje, kuri darė spaudą, parašė prašymą, kad spaudas būtų atiduotas A. V.) (2 t., b. l. 54-56). Dar daugiau, liudytojas A. S., apklaustas 2017-06-16, patvirtino, jog įkurti įmonę jam konkrečiai siūlė pats A. V., jokie kiti asmenys dėl (duomenys neskelbtini) įmonės įkūrimo su juo nekalbėjo, taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini) jis supranta ir gali pasakyti tik keletą žodžių (tai pagrindiniai žodžiai, kaip pasisveikinti, atsisveikinti, kažko paprašyti) (2 t., b. l. 58-60). Be to, A. S. 2018-09-07 vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka, 2018-11-23 teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) nieko nesupranta. Tokie liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, jog A. S. (duomenys neskelbtini) kalbą supranta, bet skaityti (duomenys neskelbtini), kaip ir jis, nelabai moka. Dar daugiau, nustatytos aplinkybės dėl A. V. vykimo kartu su A. S. į įstaigas dėl įmonės įsteigimo, padėjimo jam pildyti dokumentus, paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, jog A. S. (duomenys neskelbtini) suprato, tik nemokėjo skaityti kaip ir jis, paneigia ir paaiškinimus, jog A. S. jau turėjo verslo organizavimo patirties, bei patvirtina A. S. parodymus apie jo užsienio kalbos nemokėjimą, taip pat parodymus, kad jis pats nuvykęs tik dėjo parašus, kur pasakė A. V.. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. S. parodymais, duotais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kaip rodo bylos medžiaga, A. S. parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jo parodymai, duoti viso proceso metu, iš esmės gali būti vertinami kaip nuoseklūs. Paminėtina ir tai, kad nors teisme buvo keliama versija, jog individuali įmonė ,,(duomenys neskelbtini).“ nebuvo kuriama briketų vežimui, pardavimui, o galėjo užssiimti įvaria veikla, tačiau byloje esantys įmonės dokumentai rodo, kad pagrindinė įmonės veikla – kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse (4 t., b. l. 154).

Aukščiau aptartos aplinkybės, t. y. paties kaltinamojo siūlymas A. S. kurti įmonę, A. V. aktyvūs veiksmai įmonės įsteigimo procese, tvarkant dokumentus bei gaminant įmonės spaudą, kaltinamojo veiksmai po įmonės įsteigimo, t. y. veiklos vykdymas pasinaudojant įmone ,,(duomenys neskelbtini).“ be A. S. žinios (tai patvirtino liudytoju apklaustas A. S., kad A. V. ant jo įmonės vardo be jo žinios kažką vežė, tai vyko jam nieko nežinant, be jo žinios vežė granules ir briketus), įmonės dokumentų pasiėmimas (šios aplinkybės iš dalies neneigė ir pats kaltinamasis, teigdamas, jog trumpam buvo paėmęs dokumentus), įvertinant liudytojo A. S. ribotas galimybes kalbėti (duomenys neskelbtini), tvarkyti dokumentus D., taip pat atsižvelgiant į A. S. ir A. V. tarpusavio santykius, kad įmonės įkūrimo metu jie buvo draugai, kaip ne kartą apklausos metu tvirtino A. S., jis A. V. pasitikėjo (šią aplinkybę patvirtina ir A. S. parodymai apie pinigų skolinimus A. V. nepasirašant jokių skolos dokumentų), rodo kaltinamojo siekį gauti finansinę naudą pasinaudojant įmone ir neginčijamai patvirtina kaltinime įvardintą aplinkybę dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)." įkūrimo.

Kaip minėta, teisme aiškinantis įvykio aplinkybes dėl A. V. suformuluoto kaltinimo, nukentėjusysis nurodė, kad važtaraščiai jau iš anksto buvo išrašyti (duomenys neskelbtini)o adresu, teigė, jog su (duomenys neskelbtini)u buvo sutarta iš anksto. Kaltinamasis tokias aplinkybes neigė ir 2018-12-12 teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad gabenant briketes, ant transportavimo lapo buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), tik kai pradėjo vėluoti sunkvežimiai, tada sakė, kad yra fermeris, galima važiuoti tartis dėl brikečių iškrovimo pas jį. 2018-11-23 teisiamojo posėdžio metu A. V. teigė, kad (duomenys neskelbtini) atsisakė paimti briketes, nes pavėlavo su nuvežimu, todėl ieškojo kam parduoti arba sandėliuoti, pasakė, kad turi pažįstamą fermerį, gal jis sutiks priimti, S. sutiko priimti ir laikyti briketes iki rudens, L. Z. irgi sutiko, todėl jis pats skambino vežėjams ir nurodė kitą adresą. Iš esmės panašiai A. V. aiškino ir 2020-01-23 teisiamojo posėdžio metu, kad visi aštuoni sunkvežimiai turėjo važiuoti pas T., paskambinęs į (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad keturi sunkvežimiai jau buvo išvažiavę iš (duomenys neskelbtini), tie pirmi sunkvežimiai važiavo tiesiai pas S.ą, nežino, kokie adresai buvo nurodyti dokumentuose, kur tos fūros turėtų važiuoti. Byloje esantys tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, jog juose krovinio iškrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) , tik keliuose jų nurodyta tiksli iškrovimo vieta. Kaip matyti iš 2012-01-03 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 11), iš 2012-01-05 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 12, 119). Aiškinantis, kam priklauso šis adresas, nurodytas minėtuose važtaraščiuose, svarbus yra atsakymas į teisinės pagalbos prašymą. Šis dokumentas liudija, jog 2016-10-03 D. liudytoju apklausus S. S., jis parodė, kad jo įmonė E. A. (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 46). Dar daugiau, iš byloje esančio 2012-01-03 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio (25 palečių (24 tonų)) siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas įmonė (duomenys neskelbtini)., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) , važtaraščio 24 laukelyje „krovinys gautas“ matyti parašas S. S. (3 t., b. l. 68). Be to, teisme liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad jai iš karto už paslaugas nemokėjo ir paprašė leisti apmokėti pristačius prekes D., sutartyje buvo nurodyta krovinį nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestą, D., kur registruota A. S. įmonė, pagal susitarimą vėliau jis turėjo nurodyti tikslų adresą. Tokių aplinkybių visumos analizė paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, jog visus 8 sunkvežimius užsisakė T. C. ir juos vežė būtent šiam asmeniui.

Byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog pardavus vieną sunkvežimį T. C., likę 7 sunkvežimiai buvo vežami pas S. S. ir ten sandėliuojami. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjęs asmuo, S. S., bet šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis. Teisiamojo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl atsiskaitymo už briketų transportavimą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini). Kaip rodo kaltinamojo apklausos protokolai, teisme jis nebuvo nuoseklus, aiškindamas šią aplinkybę. 2018-11-23 teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis už briketes sumokėjo iš A. K. gautais pinigais, turėjo sumokėti už kiekvieną mašiną, atvažiavus sunkvežimiams, jie vėlavo 20 min., todėl briketų niekas nekrovė, laukė, kol apmokės. Be to, tame pačiame posėdyje taip pat teigė, jog tai, kad S. S. jam davė pinigus, nieko nereiškia, nes jis ir pats turėjo pinigų. A. V. 2020-01-23 teisiamojo posėdžio metu jau aiškino, kad dėl apmokėjimo niekam nekilo jokių problemų, nes kai krovinių vairuotojai gavo iš jo pinigus, paskambino į (duomenys neskelbtini) įmonei ir pasakė, jog atsiskaitė, o tuomet buvo duotas leidimas iškrauti krovinį, kai atvyko sunkvežimiai, priėjo prie vairuotojo, jis pasakė, kiek reikia sumokėti už visus vilkikus, tai jis tam vienam vairuotojui iš karto sumokėjo už visus sunkvežimius, net ir už tuos, kurie dar buvo pakeliui, bet matė, kad jie nevėluos, todėl ir sumokėjo. Tuo pačiu matyti, jog A. V., bandydamas švelninti savo teisinę padėtį, aiškino, jog su transporto įmone buvo kilę problemų dėl apmokėjimo, kadangi norėjo, jog už atvežimą sumokėtų, kai vilkikai atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ krautis briketų, tačiau D. dėl apmokėjimo už atgabenimą jokių problemų nekilo, nes iškart atvykus sunkvežimiams priėjo ir viską iki galo susimokėjo, tuo metu reikiamą pinigų sumą turėjo su savimi, kad iš karto sumokėtų už visus septynis sunkvežimius. Tačiau tokiomis kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis dėl jų nenuoseklumo remtis negalima. Kaip matyti, A. V., aiškindamas, jog už briketus atsiskaitė iš A. K. gautais pinigais, tuo pačiu teigė, jog atsiskaitymui pinigus jam davė S. S.. Nukentėjusysis L. Z. 2018-10-24 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. Š. skambino ir sakė, kad, kol nesumokės visų pinigų už pervežimą, neiškraus, tada A. V. pusvalandį tarėsi su (duomenys neskelbtini), po to atnešė pinigus, A. V. S. S. prašė paskolinti pinigų, mano, jis prašė, kad sumokėtų už aštuonis vilkikus, o kaip užstatą pasiliko briketus, S. S. padavė pinigus vairuotojui ar A. V., o šis padavė vairuotojui, A. V. skolinosi iš S. S., kad padengtų kitą skolą, A. V. prie jo akių pasiėmė pinigus iš (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis L. Z. 2019-05-15 teisiamojo posėdžio metu iš esmės analogiškai aiškino apinkybes dėl atsiskaitymo už briketų transportavimą, parodydamas, jog kai nuvežė briketus į (duomenys neskelbtini), savininkė D. Š. paskambino vairuotojams, pasakė, kad nekrautų briketų, kol neatsiskaitys už vežimą, A. V. nubėgo pas (duomenys neskelbtini)ą, įkalbinėjo, pasakė (duomenys neskelbtini)ui, kad duotų pinigų, nes kitaip vairuotojai neleis krauti briketų, sakė užstato briketus, (duomenys neskelbtini)as davė pinigų, matė, kaip (duomenys neskelbtini)as padavė pinigus vairuotojams, tuomet vairuotojai leido iškrauti, t. y. už atvežimą buvo atsiskaityta iš (duomenys neskelbtini)o pinigų. Nukentėjęs taip pat teigė, jog, kai sužinojo, kad A. V. pasiėmė D. skirtus pinigus, A. V. pasakė, kad D. padarys dar vieną verslą ir atsiskaitys D. už vežimą, taip pat kaltinamasis pasakė, jog nepavyko biznis, dėl to nėra pinigų už vežimą. Be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu analogiškai aiškino, tvirtindamas, jog matė, kad A. V. ėjo kalbėtis su S. S., kuris nuėjo į namus ir po kiek laiko atnešė A. V. pinigus, kad atsiskaitytų už briketų pristatymą į (duomenys neskelbtini), nes D. neleido iškrauti, kol nebus apmokėta už atgabenimą (2 t., b. l. 109, 133-135). Tokios aplinkybės leidžia teismui remtis nukentėjusiojo parodymais visa apimtimi ir traktuoti juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, įvertinant jų nuoseklumą viso proceso metu, taip pat tai, kad jie duoti davus priesaiką. Be to, tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja D. Š.. 2018-09-20 teisiamojo posėdžio metu ji teigė, kad už paslaugas ji norėjo išankstinio apmokėjimo, tada pasakė, kad sumokės D., sakė, jog davė pinigus, kad jai atvežtų, bet neatvežė, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), pasakė klientui, kad vairuotojams neleis iškrauti krovinio, nes vairuotojams nenorėjo atsiskaityti, tada vairuotojams padavė pinigus, su jų įmone atsiskaitė, negali pasakyti, kas sumokėjo, gal (duomenys neskelbtini) sumokėjo, tiksliai nežino, ikiteisminio tyrimo metu gal sakė, kad (duomenys neskelbtini) atnešė pinigus. Liudytoja D. Š., 2015-10-09 apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad krovinys buvo pakrautas ir pristatytas sausuma, pamena, kad atvykus pirmam automobiliui su briketais, pinigai nebuvo paduoti vairuotojui, nors taip buvo sutarta, jos nurodymu, atvykus kitiems trims sunkiasvoriams automobiliams su pjuvenų briketais, nebuvo leista išsikrauti, ir tik po to jai nežinomas asmuo padavė vairuotojui visus pinigus už transporto paslaugas (3 t., b. l. 4-5). Pastebėtina, jog liudytoja analogiškas aplinkybes nurodė ir 2016-11-15 apklausos protokole (2 t., b. l. 12-13). Liudytoja D. Š. taip pat parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nenustatytas jos suinteresuotumas bylos baigtimi, be to, parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, kas neleidžia teismui jais abejoti. Kaltinamojo A. V. parodymus apie tai, kad jis A. K. jam atiduotais pinigais už transportavimą atsiskaitė D., iš dalies paneigė ir liudytojas N. N., kuris parodė, kad A. V. jam yra skolingas, jis vis prašydavo, kad A. V. jam grąžintų pinigus, 2011 m. lapkričio – gruodžio mėn. A. V., atvykęs pas jį, nurodė, kad įkalbėjo L. Z. investuoti - nupirkti ir parduoti granules (duomenys neskelbtini) T., A. V. minėjo, kad tai bus apie 4 vilkikus, pinigų sumų nepamena, bet A. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vadybininką įkalbės paimti už transportą iš karto ir, kad ta pinigų suma bus šiek tiek didesnė, ir, kad jam grąžins skolą iš pinigų už transportą, tą skirtumą, kuris liks, pasidalins su liudytoju N., kad turėtų už ką pragyventi, jis matė, kaip prie „(duomenys neskelbtini)“ privažiavo A. V., už 5-10 minučių privažiavo „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, jei gerai pamena, A., kuris perdavė A. V. grynus pinigus vokelyje, kokią pinigų sumą, nežino, iš jų pokalbio suprato, kad tai pinigai už transporto išlaidas, tada jam A. V. padavė 200 ar 300 eurų, tokią pat dalį pasiėmė ir sau, kaip jam nurodė A. V., tai skirtumas tarp to, kiek sumokėjo L. Z. už transporto išlaidas, ir kiek jis turės sumokėti D.. Aukščiau aptartų aplinkybių analizė rodo, kad A. V., pasiėmęs iš A. K. nukentėjusiojo už transportavimą perduotus pinigus (7 993,51 Eur), šių pinigų įmonei į (duomenys neskelbtini) nenuvežė, be to, net ir atvežus briketus į (duomenys neskelbtini), jų jau nebeturėjo, o atsiskaitymui už briketų transportavimą pinigus skolinosi iš S. S..

Aiškinantis aplinkybes dėl likusių 7 sunkvežimių, kaltinamasis 2020-01-23 teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog S. S. nusipirko vieną sunkvežimį briketų, S. su L. Z. už briketus atsiskaitė grynais pinigais, daniškomis kronomis, taip pat teigė, kad nepamena, kiek palečių jis pirko, gal net visą sunkvežimį, visi vilkikai buvo iškrauti ir vieną vilkiką nusipirko S., už kurį tą pačią dieną grynais, daniškomis kronomis atsiskaitė su L. Z., taip liko šeši sunkvežimiai briketų. Šiuo atveju paminėtina, kad tokius kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis L. Z. 2018-10-24 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. S. savo reikmėms sunaudojo 25 padėklus, jam pretenzijų nereiškė, nes jis užsienietis, S. S. kiek turėdavo pinigų, tiek duodavo, davė už pusę mašinos, kitą dalį iškrovė veltui. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas S. S. S.. Apklaustas 2019-03-01 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nėra tikras, bet, kiek pamena, keletą palečių brikečių pirko sau, kiek prisimena, už jas sumokėjo, ar 25 paletes brikečių sunaudojo savo reikmėms, pasakyti negali, buvo keletas palečių, bet neatsimena. 2012-11-22 įtariamuoju D. apklausus S. S. S., jis taip pat parodė, kad kai pasirodė A. su L. ir norėjo sandėliuoti briketus, jis leido jiems laikyti medienos briketus tuščioje vištidėje, jis manė, kad tikriausiai turėjo geresnę padėtį A. įsipareigojimų nevykdymo atžvilgiu, pavyzdžiui, medienos briketų sunkvežimį jis galėjo pasiimti ir užskaityti kaip A. skolą, taip pat teigė, kad jis pats sunaudojo 25 padėklus medienos briketų, ir dar turėjo maždaug 3 ½ padėklą. Tokios aplinkybės iš esmės patvirtina, jog vieną sunkvežimį medžio briketų įsigijo S. S., už jas L. Z. mokėjo. Šiuo atveju paminėtina, kad, nors iš nukentėjusiojo L. Z. parodymų ir matyti, jog jis iš S. S. visų pinigų už briketus negavo, nes buvo sumokėta tik už pusę sunkvežimio, tačiau pats L. Z. tvirtino, jog S. S. pretenzijų nereiškė, nes jis užsienietis.