- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- II-639-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03415-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G.-G. 2020 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24097-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. M. 2020 m. rugsėjo 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-73762-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad L. G. 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 12.01 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai alkostesteriu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,29 promilės), kelio vingyje, važiuodamas pasirinktu greičiu, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino vairuojamą automobilį, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14 ir 126 punktų reikalavimus. 2020 m. rugsėjo 28 d. protokolo pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G.-G. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo L. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, L. G. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jis neginčija savo kaltės dėl nusižengimo padarymo, bet nesutinka su paskirtos nuobaudos griežtumu, nes mano, jog institucija, priimdama nutarimą, nevertino jo konkrečios situacijos individualiai. Institucija, skirdama nuobaudą, įvertino tik tai, kad jis gailisi dėl nusižengimo ir kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nusižengimo padarymo aplinkybių, jo pobūdžio bei jo asmenybės visiškai nevertino, dėl ko liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Institucija visiškai ignoravo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau niekad nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam, jo požiūris į alkoholį yra neigiamas, jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Priklausomybių jis neturi ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Byloje nėra duomenų, kad po šio nusižengimo padarymo jis būtų nesilaikęs KET reikalavimų, kaip ir nėra duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar būdamas neblaivus daryčiau ne tik su KET pažeidimu susijusius nusižengimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus. Jis yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio – (duomenys neskelbtini), jie yra įsitikinę, kad šis jo teisės pažeidimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Darbovietė tarpininkauja ir prašo teismo jo griežtai nebausti (pridėtas tarpininkavimo raštas). Taip pat jį teigiamai charakterizuoja ir tarpininkauja UAB (duomenys neskelbtini), su kuriais jis bendradarbiavo. Jis yra neteistas, nėra padaręs šiurkščių administracinių nusižengimų, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti. Jis yra susituokęs ir turi suaugusią dukrą, tačiau nei jo dukra, nei sutuoktinė nevairuoja, dėl ko jis negali aplankyti toli nuo gyvenamosios vietos nutolusių artimųjų kapinių, taip pat nuvežti dukros į darbovietę, ką darydavo anksčiau. Taip pat teisė vairuoti jam reikalinga, nes sveikata nėra gera, jam yra nustatyta (duomenys neskelbtini), dažnai skauda galvą, didesnio ėjimo ar kito fizinio krūvio metu jis jaučia dusulį. Dažnai jaučia skausmus krūtinėje, širdies plote. Taip pat yra sudilę jo kelio sąnariai, dėl ko jis negali eiti didesnių atstumų. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę piniginę baudą ir trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei minimalūs. Teismui neįžvelgus pagrindų tenkinti pirmąjį prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, jis sutinka, kad jam būtų skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir prašo skirti kiek įmanoma trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir kiek įmanoma trumpesnės trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat dėl sunkios finansinės padėties prašo paskirtą baudą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo L. G. skundą atmesti. Atsiliepime institucija atkreipia dėmesį į tai, kad L. G., sėsdamas už vairo girtas, turėjo suprasti ir numatyti tokio nusižengimo galimas pasekmes. Pažymima, kad nusižengimas buvo padarytas Vilniaus mieste, dienos metu, L. G. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau dėl to ir nesuvaldė vairuojamo automobilio bei nuvažiavo nuo kelio. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkių L. G. pažeidimo padarinių. Institucijos vertinimu, L. G. padarytas administracinis nusižengimas yra itin šiurkštus ir pavojingas. Tokio pobūdžio nusižengimas sukelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl vien simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymima, jog skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į darbovietę, aplankyti kapus ir asmeniniams ar šeimos narių interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo šeimos nariams. Aplinkybės, jog L. G. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbą, lankyti kapus, padėti dukrai, jam buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai L. G. nesulaikė nuo administracinio nusižengimo padarymo. Taip pat institucija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, prižiūrėti artimus šeimos narius, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Institucijos nuomone, L. G. atžvilgiu paskirta administracinė nuobauda, t.y. minimali 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. – nėra per griežta ir atitinka nuobaudos tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu L. G. nurodė, kad įvykio dieną jis gėrė iš vakaro ir dar išgėrė ryte. (duomenys neskelbtini) šventė gimimo dieną, jis dirbo šeštadienį ir sekmadienį, o pirmadienį jam buvo poilsio diena. Švęsdamas gimtadienį gėrė sekmadienį po pietų, po darbo, kažkur nuo 16 iki 18 val. Rugsėjo 28 d. iš ryto vėl išgėrė ir apie 12 val. važiavo į parduotuvę. Išgėrė gal 100 gramų viskio, nes jam buvo bloga. Į parduotuvę važiuoti nebuvo būtino reikalo, bet reikėjo daryti pietus, tam reikėjo bulvių, todėl nuvažiavo bulvių. Važiuodamas nesijautė labai išgėręs. Nežino, kaip tai įvyko, jis pats nesupranta, yra vedęs paskaitas apie alkoholio žalą, vadovavęs (duomenys neskelbtini), niekada to nebuvo. Per metus jis daugiausiai tris kartus išgeria per gimtadienius, šiaip visai nevartoja alkoholio, bet taip išėjo. Savo poelgio jis tikrai nepateisina. Jis daug analizavo, to niekada nėra buvę, nors jau (duomenys neskelbtini) metai kaip vairuoja automobilį. Tą rytą žmona buvo darbe, o jis buvo vienas. Iš ryto į vyno taurę įsipylė gal 100 gramų, gal truputį daugiau. Jam dėl ligų yra sunku vaikščioti, dar įvykio metu kažkas su sveikata buvo. Galva gal užspausta buvo, jis policijai siūlė ateiti rožių pasižiūrėti, nes augina daug rožių, tos rožės ne prie ko, jam būna, kad kažkas užspaudžia ir jis neprisimena dalykų. Sveikatos problemos jam prasidėjo šiais metais, dabar dar (duomenys neskelbtini). Jam reikalingas gydymas ir reikia važiuoti apie 10 km iki poliklinikos. Jam greičiau pėsčiomis eiti, negu su viešuoju transportu, bet jo (duomenys neskelbtini), reikia ten važiuoti gydyti. Jei norėtų, jis galėtų išsiimti invalidumą, jo (duomenys neskelbtini). Mano, kad visą kitą surašė skunde. Jei teisių atėmimo terminas nebus sutrumpintas, jis nežino, ar dar pavyks išsilaikyti teises, dabar ir jauniems sunkiau. Jis norėtų teismo prašyti, jeigu yra galimybė, sumažinti teisių atėmimo terminą ir baudą, nes dabar jis gauna 550 Eur ir reikia namą išlaikyti. Jie gyvena sode, žmona dirba, gauna didesnį užmokestį. Jis atsiliko nuo gyvenimo, 7 metus slaugė sergančią uošvienę. Šiaip jis (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) metus (duomenys neskelbtini), o kai žmona gavo geresnį atlyginimą, jis išėjo ligonio priežiūrai, nors neapsiformino dėl darbo stažo. Po uošvienės mirties pradėjo darbo ieškoti ir visi pradėjo pašaipiai žiūrėti, kad jis praplikęs, senas ir ieško geresnio darbo, tai jis nuėjo šalia į (duomenys neskelbtini) dirbti ir gauna minimumą.
Teismo posėdžio metu pagal L. G. prašymą buvo peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip L. G. bendrauja su asmeniu, pranešusiu apie administracinį nusižengimą (filmuoja minėtas asmuo). L. G. įraše sako, kad įvažiavo pranešėjui truputį į numerį ir yra truputį išgėręs. Siūlo paskambinti ir pasakyti, kad jie susitarė. Vaizdo įraše akivaizdžiai matomi L. G. neblaivumo požymiai – nerišli kalba. Pranešėjas taip pat jam sako, kad jis yra neblaivus ir kad nereikėjo sėsti už automobilio vairo.
Peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, L. G. pasakė, kad gyvenime tai tikrai nepasikartos, nežino, kaip gyvenime galima taip nusiristi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pareiškėjo L. G. veiksmuose pagrįstai konstatuota administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Pareiškėjui už įvykdytą administracinį nusižengimą skirta sankcijos ribose nustatyta 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės ir L. G. kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas tik administracinės nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo termino klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Skundu visų pirma prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – pakeisti nutarimą bei nustatyti trumpesnį nei minimalų teisės vairuoti transporto priemones terminą. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti L. G. reikalinga dėl jo prastos sveikatos būklės, dėl kurios jis negali daug vaikščioti ir patirti didelių fizinių krūvių, taip pat dėl šeimyninių aplinkybių – jo šeimoje daugiau niekas neturi teisės vairuoti, o neturėdamas teisės vairuoti jis negalės nuvežti dukros į darbą, taip pat negalės lankyti toli nuo gyvenamosios vietos nutolusių artimųjų kapų. Taip pat prašoma atsižvelgti į teigiamą L. G. asmenybės charakteristiką – tai, kad jis anksčiau nebaustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius administracinius nusižengimus, neteistas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neturintis priklausomybės nuo alkoholio.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų motyvų nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir L. G. taikyti mažesnę, negu sankcijos minimumas, baudą, ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei minimaliam, terminui.
Visų pirma, nustatyta, kad L. G. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad vairavimas neblaiviam, kai vairuotojui nustatytas lengvas girtumas, įstatymų leidėjo ir taip yra vertinamas, kai vienas iš grubiausių su vairavimu susijusių administracinių nusižengimų, tačiau nagrinėjamu atveju L. G. buvo nustatytas 1,29 prom. girtumas, kuris gerokai viršijo vairuojančiam asmeniui leistiną neblaivumo normą (iki 0,4 prom.) ir yra artimesnis vidutinio girtumo ribai (nuo 1,51 prom.), už kurią įstatymų leidėjas jau numato griežtesnę – baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis. Taip pat pažymėtina, kad L. G., pagal savo paties parodymus, alkoholį vartojo tą pačią dieną, kurią vairavo automobilį – alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini), švęsdamas gimtadienį, tačiau įvykio dienos ryte išgėrė dar apie 100 gramų viskio. Taigi, L. G. privalėjo kritiškai įvertinti savo būklę ir suvokti, jog yra per daug neblaivus vairuoti automobilį, tačiau, nepaisant to, sėdo už automobilio vairo. Atkreiptinas dėmesys, kad L. G. neblaivumo požymiai buvo akivaizdūs kitiems asmenims – iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kaip L. G. bendrauja su asmeniu, pranešusiu apie nusižengimą, akivaizdžiai matomi L. G. neblaivumo požymiai (nerišli kalba), pastarasis asmuo taip pat L. G. sako, kad jis yra neblaivus ir neturėjo vairuoti automobilio. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad L. G. šioje situacijoje galėjo sąžiningai suklysti vertindamas savo neblaivumą, priešingai – jis privalėjo pats suvokti, kad automobilio vairavimas tokios būklės yra pavojingas ir neleistinas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad L. G. automobilį vairavo dienos metu Vilniaus mieste, taigi, įvykio vietoje bet kuriuo metu galėjo būti kitų eismo dalyvių – vairuotojų bei pėsčiųjų, tokiu būdu jo automobilio vairavimas neblaiviam buvo itin pavojingas tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams. Nusižengimo pavojingumą pabrėžia ir tai, kad L. G. sukėlė eismo įvykį – nesuvaldęs vairuojamo automobilio kelio vingyje, jis nuvažiavo nuo kelio ir apgadino savo vairuojamą automobilį. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka įvykio vietoje nebuvo kitų asmenų, dėl ko pavyko išvengti sunkesnių padarinių žmonių sveikatai ar gyvybei ar turtui.
Antra, byloje nenustatyta L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o į tai, kad L. G. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese, skundžiamu nutarimu paskiriant jam minimalią administracinę nuobaudą ir minimaliam terminui atimant specialiąją teisę. Teismas teigiamai vertina L. G. pateiktus jo atsakomybę teigiamai charakterizuojančius duomenis – jis yra dirbantis, darbovietė (duomenys neskelbtini) pateikė jo charakteristiką-tarpininkavimo raštą, kuriame nurodo, kad L. G. pasižymi ypatingu organizuotumu, energija, atsakingu požiūriu į darbą, per visą darbo laiką neturėjo drausminių nuobaudų, yra skatintas finansiškai. Taip pat charakteristiką-tarpininkavimo raštą pateikė ir UAB (duomenys neskelbtini), kurie bendradarbiauja kartu su L. G. ir jį apibūdina kaip tvarkingą, atsidavusį darbui ir žmogui, pasižymintį pareigingumu, atsakomybe, idėjomis ir puikiu jų įgyvendinimu, pozityviai mąstantį žmogų. Įvertintina ir tai, kad L. G. yra neteistas, anksčiau nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus ar su alkoholio vartojimu susijusius administracinius nusižengimus. Visgi, teismas pažymi, kad L. G. administracinių baustumų istorija nėra nepriekaištinga – be aptariamo įvykio jis administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas tris kartus, iš kurių du kartus už KET pažeidimus – greičio viršijimą, tokiu būdu jis negali būti laikomas išskirtinai drausmingu ir pavyzdingu vairuotoju.
Trečia, tai kad teisė vairuoti transporto priemones L. G. reikalinga dėl turimų sveikatos problemų, dėl kurių jis negali daug vaikščioti, taip pat dėl to, kad jis yra vienintelis šeimoje, turintis teisę vairuoti, dėl ko, šios teisės netekus, jis neturės galimybės nuvežti dukros į darbą ar lankyti toli nuo gyvenamosios vietos nutolusių artimųjų kapinių, nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų šios specialios teisės atėmimo terminą sumažinti. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-851/2018). Akivaizdu, kad L. G. dar iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo automobilio vairavimo neblaiviam. Asmeniniai L. G. bei jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose bei užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.
Pareiškėjas skunde remiasi teismų praktika ir nurodo teismų sprendimus, kuriuose panašiais atvejais administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudos buvo sušvelnintos, įskaitant ir tokius atvejus, kai pareiškėjams buvo nustatytas panašus ar net didesnis girtumas. Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad priimdami sprendimus teismai yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismas atkreipia dėmesį, kad visi L. G. skunde pateikti teismų sprendimai yra pirmosios instancijos (apylinkės) teismų ir tarp jų nėra nei vieno Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Be to, nors pateiktuose teismų sprendimuose aptartos situacijos ir faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos, tačiau teismas negali remtis vien tik skunde nurodytais teismų sprendimais, nes yra ir priešingos teismų praktikos, tame tarpe ir aukštesnės instancijos teismų sprendimų, kuriais buvo panaikinti apylinkių teismų sprendimai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas (atitinkančias dabartines ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas). Kadangi ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra dispozityvus ir priklauso nuo teismo vertinimo, paremto vidiniu teismo įsitikinimu, egzistuoja ir kitokie teismų sprendimai analogiško pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo sprendimą, kuriuo pažeidėjui buvo sumažintas administracinio poveikio priemonės terminas iki 6 mėnesių, nors minėtoje byloje pažeidėjui buvo nustatytas gerokai mažesnis girtumo laipsnis – 0,60 prom., neturėdamas teisių pažeidėjas galėjo prarasti darbą, turėjo sergančią motiną, kuria turėjo rūpintis, neturėjo galiojančių nuobaudų, bet buvo baustas už greičio viršijimą, pažeidėjo atžvilgiu taip pat buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau apygardos teismas nesutiko, kad tai yra reikšmingi pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir apylinkės teismo sprendimą dėl nuobaudos sušvelninimo panaikino (2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-380/2017). Panaši situacija išnagrinėta ir Kauno apygardos teismo, kuomet buvo panaikintas apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo sušvelninta pažeidėjui skirta nuobauda. Pažeidėjui buvo nustatytas 0,76 prom. girtumas. Teismas įvertino, kad pažeidėjas augina 3 mažamečius vaikus, jie lanko mokyklas nutolusias nuo gyvenamosios vietos, teisių atėmimas trukdys jo darbinių funkcijų atlikimui, tačiau konstatavo, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą (2018 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-810/2018).
Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, ar iš viso administracinio poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-323-919/2019). Administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės poveikio priemonės paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, L. G. skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę, negu sankcijos minimumas, baudą, ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei minimaliam, terminui.
Tačiau skunde L. G. pateikė ir alternatyvų prašymą – teismui neįžvelgus pagrindų tenkinti jo prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, prašė skundžiamą nutarimą pakeisti ir skirti kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ir kiek įmanoma trumpesnės trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).
ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu būtų buvęs svarstytas klausimas dėl šios alternatyvios administracinio poveikio priemonės skyrimo L. G.. Atsižvelgiant į tai, kad skunde L. G. nurodė sutinkantis, kad jam būtų skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bei prašė jam skirti šią administracinio poveikio priemonę, teismo vertinimu, nėra pagrindo šio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo netenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, L. G. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams (minimaliems sankcijoje numatytiems terminams), bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skiriant analogišką galutinę administracinio poveikio priemonę.
Taip pat L. G. skundu prašė jam paskirtą baudą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nurodydamas, kad jo šiandieninė finansinė situacija yra labai sunki. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu L. G. paskirta 800 Eur bauda jau buvo išdėstyta į 6 dalis, kas mėnesį mokant po 133 Eur (paskutinį mėnesį sumokant 135 Eur). Visgi, atsižvelgiant į L. G. amžių, sunkią finansinę padėtį, gaunamą artimą minimaliam darbo užmokestį, teismas vertina, kad L. G. paskirtą baudą tikslinga išdėstyti ilgesniam – 10 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 80 Eur iki visiško baudos sumokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
L. G. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G.-G. 2020 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24097-2020 dalį dėl administracinio poveikio priemonės pakeisti ir L. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirti analogišką galutinę administracinio poveikio priemonę.
L. G. išaiškinti, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 311 straipsnio 3 dalis).
L. G. paskirtą 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti dalimis 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 80 (aštuoniasdešimt) eurų iki visiško baudos sumokėjimo.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Išaiškinti L. G., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmąją išdėstytos baudos įmoką turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20123449611, ir įmokos kodą – 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.