Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-167-241/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-19
Bylos Nr.: e2-167-241/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
Pareiškėjas: E. G., Z. B.
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius

Kategorijos

3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.4.3.7.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas

Civilinė byla Nr. e2-167-241/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00586-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.8.2; 3.2.4.11; 3.4.3.7.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. G. ir Z. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjų prašymus patvirtinti finansinius reikalavimus atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byloje ir nutraukti su atsakove sudarytas darbo sutartis (civilinės bylos Nr. eB2-1029-945/2020), trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovei UAB „Kulautuvos vaistinė“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtinti atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų pirmos eilės kreditorių E. G. 10 019,30 Eur reikalavimas ir Z. B. 16 218,04 Eur reikalavimas.

Šalies argumentai

2. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, esant rašymo apsirikimui, patikslino pareiškėjos E. G. finansinį reikalavimą, jį sumažinant iki 2 880,10 Eur. Pareiškėjai pateikus atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. nutarčių, teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl E. G. 10 0193 Eur reikalavimo patvirtinimo ir 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį, o klausimą dėl E. G. reikalavimo tvirtinimo išskyrė į atskirą civilinę bylą.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismas perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui sustabdytą civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei UAB „Kulautuvos vaistinė“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Šioje byloje Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. e2-13174-959/2019) ieškovei Z. B. iš atsakovės priteistas 1 158 Eur nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. kovo 1 d. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) prašymą Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-13174-959/2019 procesą.

4. 2020 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismas perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui sustabdytą civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei UAB „Kulautuvos vaistinė“ dėl 2 220 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. priteisimo. 2020 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismas perdavė Kauno apygardos teismui sustabdytą civilinę bylą pagal Z. B. ieškinį UAB „Kulautuvos vaistinė“ dėl 34 754,40 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. priteisimo.

5. 2020 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismas perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui sustabdytą civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei UAB „Kulautuvos vaistinė“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Šioje byloje Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-21313-959/2018) ieškovei Z. B. iš atsakovės priteistas 4 633 Eur nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi šios bylos procesas atnaujintas pagal BUAB „Kulautuvos vaistinė“ nemokumo administratorės MB „Tavix“ pateiktą prašymą.

6. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. L-2-2021-097/05 pagal kreditorės E. G. pareiškimą skolininkei UAB „Kulautuvos vaistinė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo procesą ir bylą perdavė nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Atnaujintoje byloje Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 29 d. buvo išdavęs teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Kulautuvos vaistinė“ 2 772,10 Eur darbo užmokesčio skolą ir 108 Eur delspinigius kreditorei E. G.

Šalies argumentai

7. Pareiškėja Z. B. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patvirtinti jos papildomą 2 400 Eur finansinį reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. sausio 13 d. ir 3 035 Eur finansinį reikalavimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. Pareiškėja E. G. pateikė prašymą patvirtinti jos papildomą 2 400 Eur finansinį reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. sausio 13 d. ir 3 035 Eur finansinį reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio už penkių mėnesių laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d., vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

8. Pareiškėjos Z. B. ir E. G. pareiškė teismui reikalavimą dėl su jomis sudarytų darbo sutarčių nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir po 10 000 Eur kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Nurodė, kad net ir po bankroto bylos atsakovei iškėlimo nemokumo administratorė MB „Tavix“ be pagrindo nesprendžia darbo santykių nutraukimo klausimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi:

9.1. panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21313-959/2018 ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-13174-959/2019;

9.2. pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. lapkričio 22 d. tarp Z. B. ir UAB „Kulautuvos vaistinė“ sudarytą darbo sutartį;

9.3. atmetė pareiškėjos Z. B. reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 48 200,40 Eur darbo užmokesčio sumų pripažinimo finansiniu reikalavimu BUAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byloje;

9.4. BUAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byloje patvirtintą pareiškėjos Z. B. finansinį reikalavimą sumažino iki 10 427,04 Eur;

9.5. panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L-2-2021-097/05;

9.6. pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. sausio 25 d. tarp pareiškėjos E. G. ir UAB „Kulautuvos vaistinė“ sudarytą darbo sutartį;

9.7. atmetė pareiškėjos E. G. reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 44 315,10 Eur darbo užmokesčio sumų pripažinimo finansiniu reikalavimu BUAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byloje.

10. Teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartį dėl Z. B. priėmimo į administratorės pareigas UAB „Kulautuvos vaistinė“ vardu pasirašė K. G., kuris įvardijamas kaip darbdavio įgaliotas asmuo. 2005 m. sausio 25 d. darbo sutarties dėl E. G. priėmimo į administratorės – vairuotojos pareigas nuoraše nėra šalių parašų, yra tik F. M. patvirtinimas apie dokumento tikrumą ir įmonės antspaudas. Nuoraše nurodoma, kad darbo sutartį įmonės vardu pasirašė K. G.

11. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registre K. G. niekada nebuvo registruotas įmonės vadovu ar valdymo organo nariu. Juridinių asmenų registre iki 2019 m. sausio 15 d. atsakovės vadove buvo įregistruota V. P. Byloje esanti socialinio draudimo pažymėjimo kopija patvirtina, kad iš darbo UAB „Kulautuvos vaistinė“ V. P. buvo atleista 2004 m. lapkričio 29 d. Po darbo sutarties su buvusia vadove nutraukimo duomenys registre apie naują vadovą neįregistruoti iki pat bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2004 m. gruodžio 28 d. įgaliojimą veikti UAB „Kulautuvos vaistinė“ vardu K. G. išdavęs A. I. buvo teisės aktuose nustatyta tvarka išrinktas (paskirtas) eiti atsakovės vadovo pareigas. Šis asmuo yra nurodomas ir kaip pasirašęs bei bendrovės antspaudu patvirtinęs įrašą V. P. darbo sutartyje apie sutarties nutraukimą. Tačiau teisme liudytoja apklausta V. P. nurodė, kad A. I. ji nebuvo sutikusi, dėl darbo sutarties nutraukimo ji buvo nuvykusi į Vilnių, kur jos akivaizdoje įrašą dėl darbo santykių nutraukimo užrašė kažkokia moteris. Nei dokumentų, kurie patvirtintų, kad K. G. ar A. I. buvo atsakovės akcininkais, vadovais ar valdymo organų nariais, nei duomenų, patvirtinančių jos atšaukimo iš vadovo pareigų, liudytoja V. P. teigė nemačiusi.

13. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-912-226/2008 ir Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-521-245/2008 K. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį už tai, jog nuo 2004 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2005 m. sausio mėn. fiktyvaus UAB „Kulautuvos vaistinė“ direktoriaus A. I. vardu 2004 m. gruodžio 27 d. data surašė tikrovės neatitinkantį įgaliojimą, įgaliojantį K. G. atstovauti UAB „Kulautuvos vaistinė“, 2005 m. sausio 5 d. nurodytą įgaliojimą ir UAB „Kulautuvos vaistinė“ įmonės registracijos pažymėjimą pateikęs UAB „Lemora“ vadybininkui, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, iš anksto žinodamas, kad už paimtas prekes nebus apmokėta, ir šios sutarties pagrindu apgaule įgijo svetimą turtą. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nustatė, kad K. G. naudojosi UAB „Kulautuvos vaistinė“ ir jo paties iniciatyva surašytais, kitų asocialių asmenų (A. I. ir F. M.) pasirašytais dokumentais savo nusikalstamai veikai įgyvendinti.

14. Remdamasis liudytojos V. P. parodymais teismas nustatė, kad UAB „Kulautuvos vaistinė“ veiklą vykdė iki 2004 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, kai buvo parduotos vaistinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nors buvo rastos kitos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), į kurias buvo pervežtas įmonės turtas, patalpoms buvo būtinas remontas, todėl įmonės veikla nebuvo atnaujinta. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo teikti 2004 m. rugsėjo 28 d. Teismas sprendė, kad įmonei nevykdant ūkinės veiklos, neegzistavo joks objektyvus poreikis atsakovei samdyti darbuotojus, juo labiau sudaryti net dvi darbo sutartis iš esmės toms pačioms darbo funkcijoms atlikti. Nevykdydama jokios ūkinės veiklos, atsakovė negavo ir negalėjo tikėtis gauti jokių pajamų, iš kurių ji būtų galėjusi mokėti pareiškėjoms darbo sutartyse sulygtą darbo užmokestį.

15. Teismas nurodė, kad pačios pareiškėjos, teikdamos paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, pripažino nieko nežinančios apie kokią nors įmonės vykdytą ūkinę veiklą. Pareiškėjos darbo funkcijų vykdymą visą laikotarpį, už kurį reikalauja, kad joms būtų sumokėtas darbo užmokestis, grindžia tik savo pačių paaiškinimais. Jokių kitų įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių, kad jos atliko kokias nors darbo funkcijas, į bylą nepateikė. Nors teikdamos paaiškinimus pareiškėjos nurodė, kad pradžioje joms buvo mokama dalis darbo užmokesčio, jokių objektyvių šiuos jų teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nėra ne tik jokių duomenų apie tai, kad atsakovė bent iš dalies mokėjo pareiškėjoms darbo užmokestį, bet ir jokių kitų duomenų, patvirtinančių darbo sutarčių realų vykdymą iš darbdavio pusės, pavyzdžiui, užduočių pareiškėjoms davimą, jų vykdymo kontrolę, darbo tvarkos nustatymą, kt.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjų paaiškinimus, jų pareigos įmonėje buvo parengti pažymas buvusiems darbuotojams dėl darbo stažo, tvarkyti korespondenciją, šias funkcijas jos vykdė kiekvieną darbo dieną, pasikeisdamos, t. y. Z. B. pirmą dienos pusę, E. G. vakare. Jų darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, kuriose buvo laikomos įmonės darbuotojų asmens bylos, kurių buvo apie 200. Tačiau byloje nėra duomenų apie per visą laikotarpį pareiškėjų parengtą ir (ar) išduotą bent vieną pažymą apie darbuotojų darbo stažą ar kitą su darbo santykiais susijusią informaciją. Be to, V. P., vaistinėje dirbusios nuo 1985 m., parodymais nustatyta, kad per visą jos darbo laikotarpį UAB „Kulautuvos vaistinė“ iš viso dirbo tik apie 10 asmenų. Su Z. B. sudarytoje darbo sutartyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) yra jos gyvenamoji vieta.

17. Teismas nurodė, kad darbo sutarties faktinio vykdymo nepatvirtina ir į bylą pateikti 2015 m. sausio 13 d. ir 2018 m. gruodžio 13 d. susitarimai dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo mokėjimo. Šiuos susitarimus, veikdamos UAB „Kulautuvos vaistinė“ vardu, remdamosi K. G., veikiančio kaip UAB „Kulautuvos vaistinė“ direktoriaus 2006 m. spalio 24 d. išduotais įgaliojimais, sudarė pačios pareiškėjos viena su kita. Pareiškėjos yra artimais giminystės ryšiais susiję asmenys (motina ir dukra). Suinteresuotų asmenų sudaryti susitarimai negali būti pripažįstami objektyviu įrodymu, patvirtinančiu realių darbo santykių egzistavimą.

18. Teismas sprendė, kad tikrasis pareiškėjų tikslas nebuvo darbo santykiai ir iš jų gaunamos pajamos. Tai patvirtina ir faktas, jog pareiškėjos ne tik ilgą laiką nereikalavo darbo užmokesčio ir nesikreipė į teismą dėl iš darbo santykių kylančių sumų priteisimo, bet ir gavę joms palankius sprendimus neiniciavo priverstinio jų vykdymo. E. G. 2005 m. gavusi teismo įsakymą dėl darbo užmokesčio už kelis pirmus darbo mėnesius priteisimo, ne tik nesiėmė veiksmų šiai sumai išieškoti, bet ir iki pat bankroto bylos iškėlimo neiniciavo darbo ginčo dėl darbo užmokesčio už vėlesnius laikotarpius priteisimo. Z. B. į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi tik 2017 m., o gavusi palankų teismo sprendimą jo neteikė priverstiniam vykdymui. Akivaizdu, kad pareiškėjos suprato, jog atsakovė jokios realios veiklos nevykdo, dėl to neturi jokių galimybių vykdyti darbo sutartyse nurodytų prievolių, ir imituodamos darbo santykius siekė kitų, o ne darbo užmokesčio gavimo, tikslų. Fiktyviomis darbo sutartimis buvo siekiama sudaryti sąlygas pareiškėjoms nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą bei nepagrįstai pasipelnyti valstybės sąskaita. Tai įrodo pareiškėjos Z. B. elgesys, kai ji dėl darbo užmokesčio priteisimo į darbo ginčų komisiją, o vėliau ir teismą kreipėsi tik po to, kai 2016 m. rugsėjo 27 d. VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl jos socialinio draudimo pabaigos UAB „Kulautuvos vaistinė“ įrašymo, t. y. sužinojusi, kad tariamas jos darbas UAB „Kulautuvos vaistinė“ nebus įskaitytas į socialinio draudimo laikotarpius. Kaip nustatyta iš VSDFV Kauno skyriaus prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, būtent priimti teismų sprendimai dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo pagrindas įrašyti į registrą pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datą, draudžiamųjų pajamų bei valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas už draudiminiais pripažintus laikotarpius. Šių duomenų įrašymas į registrą sudarė pagrindą perskaičiuoti Z. B. mokamą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.

19. Iš pareiškėjų paaiškinimų teismas nustatė, kad E. G. dar iki darbo sutarčių sudarymo buvo pažįstama su darbo sutartis UAB „Kulautuvos vaistinė“ vardu sudariusiu K. G., todėl, teismo vertinimu, jis galėjo būti suinteresuotas padėti savo pažįstamoms nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą, sudarant fiktyvias darbo sutartis UAB „Kulautuvos vaistinė“ vardu, juolab ir pats K. G. veiklos nevykdančia UAB „Kulautuvos vaistinė“ pasinaudojo savo nusikalstamiems sumanymams realizuoti.

20. Teismas darė išvadą, kad 2004 m. lapkričio 22 d. ir 2005 m. sausio 25 d. su pareiškėjomis sudarytomis darbo sutartimis buvo siekiama ne realių darbo teisinių santykių sukūrimo, o tik išorinio jų iliuzijos (fikcijos) sudarymo, faktiškai siekiant sudaryti pareiškėjoms sąlygas nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą, todėl nurodytos darbo sutartys ex officio (pagal pareigas) pripažįstamos niekinėmis ir negaliojančiomis kaip tariamos, prieštaraujančiomis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pripažinus darbo sutartis negaliojančiomis dėl to, kad šalių nesiejo faktiniai darbo santykiai, atmestini pareiškėjų reikalavimai dėl darbo sutarčių nutraukimo. Konstatavus, kad faktinių darbo santykių nebuvo, pareiškėjoms nepriklauso darbo užmokestis, o atsakovė jokių iš darbo santykių kylančių prievolių nepažeidė.

21. Teismas pažymėjo, kad šiuo teismo procesiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. liepos 1 d. sprendimai už akių, kuriais pareiškėjai Z. B. iš UAB „Kulautuvos vaistinė“ iš viso buvo priteista 5 791 Eur (4 633 Eur + 1 158 Eur) darbo užmokesčio įsiskolinimo, yra naikinami, kadangi Z. B. neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakovę. Atitinkamai UAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byloje patvirtintas Z. B. finansinis reikalavimas mažinamas 5 791 Eur suma iki 10 427,04 Eur (16 218,04 Eur – 5 791 Eur), t. y. iki sumos, kurios pagrįstumas turės būti papildomai įvertintas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1969-555/2020.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Pareiškėjos E. G. ir Z. B. prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pranešti prokurorui dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo nusikalstamos veikos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Nuo 2020 m. sausio mėn. pradžios pareiškėjos yra priverstinėse pravaikštose, kadangi po to, kai įmonės vadovai apsilankė (duomenys neskelbtini) ir pasiėmė paskutinius įmonės dokumentus, jų pareiškėjos nematė. Teisme pradėtas bankroto procesas, kuriame teismo paskirta administratorė nesiėmė jokių priemonių, kad suteiktų pareigybėje numatytą darbą. Kaip ir numatyta pareigybėje, nuo darbo sutarties pasirašymo pareiškėjos tvarkė patalpas, įmonės sutartis, priiminėjo korespondenciją ir saugojo dokumentus.

22.2. Įmonės vadovas K. G. pareiškėjai E. G. yra išdavęs įgaliojimą veikti įmonės vardu, atstovaujant darbuotojams, kadangi vadovas įmonėje buvo labai retai, o pažymas įmonės darbuotojams dėl jų darbo santykių ir statuso reikėdavo išduoti dažnai. Pažymas išrašydavo abi pareiškėjos, kurias pasiimdavo vadovas ir jo pasiuntiniai. Paskutinė pažyma buvo rašoma maždaug prieš trejus metus. Vadovaudamasi minėtu įgaliojimu E. G. pati pasirašė susitarimą dėl 36 000 Eur skolos.

22.3. VSDF Kauno skyriaus procesiniuose dokumentuose nurodytomis prielaidomis apie kažkokias baudžiamąsias bylas negalima vadovautis, todėl tai laikytina pertekline informacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje yra konstatavęs faktinius darbo santykius bei išaiškino, kad nuo darbo sutarties pasirašymo iki šiol darbdavys nepateikė pranešimo apie darbo santykių pabaigą, todėl jie tęsiasi.

22.4. 2019 m. lapkričio 5 d. buvusi įmonės darbuotoja Z. B. pateikė nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos reikalavimą 16 218,04 Eur sumai. Pareiškėjos reikalavimas buvo grindžiamas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d., Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendime ir 2019 m. liepos 1 d. sprendime už akių konstatuotomis aplinkybėmis.

22.5. Administratorė kvestionuoja teismų priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus, kuriuose yra aptartos darbo sutartys ir K. G. dokumentai. Tačiau nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Taigi nebereikia nustatyti aplinkybių, kurios patvirtina pareiškėjų darbo santykius, įskaitant pareiškėjų darbo užmokesčio dydį.

Žemesnės instancijos teismas

22.6. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 tenkino reikalavimą priteisti ieškovei Z. B. iš atsakovės 10 427,04 Eur darbo užmokesčio. Teismas nurodė, kad ieškovei iš atsakovės darbo užmokestis priteistinas už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2017 m. liepos 31 d.

22.7. Pirmosios instancijos teismo teisėjas savivaldžiavo, nesivadovavo įstatymais ir todėl padarė nusikaltimą. Teisėjas, suklastojęs faktines bylos aplinkybes, tendencingai ir kryptingai kurstė administratorę, jai patarinėjo kaip elgtis, taip pažeisdamas imperatyvias normas dėl proceso atnaujinimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė niekinę ir prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms nutartį.

Atsiliepimas

23. Atsakovės BUAB „Kulautuvos vaistinė“ nemokumo administratorė MB „Tavix“ prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21313-959/2018, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-13174-959/2019 ir Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L-2-2021-097/05. Teismas taip pat pagrįstai sumažino Z. B. finansinį reikalavimą iki 10 427,04 Eur.

24. Trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Atnaujinus civilines bylas, šios bylos įstatymų nustatyta tvarka buvo perduotos nagrinėti UAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl atnaujintose civilinėse bylose pareiškėjų pareikšti reikalavimai atsakovei vertintini kaip ginčytini finansiniai reikalavimai, kurių pagrįstumo ir patvirtinimo klausimas nagrinėtinas juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

24.2. Nors Z. B. savo darbo funkcijų atlikimą įrodinėjo aplinkybe, kad ji prižiūri įmonės darbuotojų bylas (kaip nurodyta ieškinyje), tačiau iki šiol ji neperdavė nemokumo administratorei jokių dokumentų. Pati pareiškėja tiek teismui, tiek nemokumo administratorei yra pateikusi informaciją, kad UAB „Kulautuvos vaistinė“ jai niekada jokių dokumentų nebuvo perdavusi, ji neturi įgaliojimų veikti įmonės vardu, dokumentus pareiškėja prižiūrėjo (saugojo) (duomenys neskelbtini) iki 2005 m. lapkričio 15 d., t. y. iki policininkai išplėšė patalpas ir paėmė dokumentus. Pareiškėja, teikdama prieštaringą informaciją, siekia klaidinti teismą dėl darbo funkcijų vykdymo.

24.3. VSDFV Kauno skyrius ne kartą bandė susisiekti su draudėja UAB „Kulautuvos vaistinė“ ir jos buvusia vadove V. P. Draudėja jos registracijos adresu nerandama nuo 2004 m. Buvo surašyti draudėjo neradimo aktai, apie UAB „Kulautuvos vaistinė“ padarytus pažeidimus buvo informuota Valstybinė darbo inspekcija, informacija perduota Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriui. VSDFV Kauno skyriaus siųsti raštai UAB „Kulautuvos vaistinė“ grįždavo neįteikti.

24.4. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kulautuvos vaistinė“ nebuvo galima rasti buveinės adresu, įmonė veiklos nevykdė, įmonė duomenų apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas neteikė, apdraustajai Z. B. valstybinio socialinio draudimo pabaiga įrašyta 2004 m. lapkričio 22 d. skyriaus iniciatyva, vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu. VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimu pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018 buvo patikslinti Z. B. duomenys UAB „Kulautuvos vaistinė“, įrašant valstybinio socialinio draudimo pradžią – 2014 m. gruodžio 5 d., pabaigos datą – 2017 m. liepos 4 d. VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. vasario 1 d. sprendimu pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21313-959/2018 buvo patikslinta Z. B. valstybinio socialinio draudimo pabaiga iš 2017 m. gruodžio 4 d. į 2018 m. rugsėjo 23 d.

24.5. Patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad antstoliai iš skolininkės UAB „Kulautuvos vaistinė“ vykdo išieškojimą tik išieškotojų VSDFV Kauno skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Z. B. vykdomųjų dokumentų pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018 ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21313-959/2018 dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės priverstiniam vykdymui neteikė.

24.6. Pareiškėjų pasyvus elgesys neįgyvendinant teisės nutraukti darbo sutarčių faktiškai pasibaigus darbo santykiams su veiklos nevykdančiu darbdaviu, vertinamas kaip sąmoningas siekis, realiai neatliekant jokių darbo funkcijų, sukurti VSDFV teritoriniams skyriams prievolę perskaičiuoti socialinio draudimo stažą ir senatvės pensiją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad fiktyviomis darbo sutartimis buvo siekiama sudaryti sąlygas pareiškėjoms nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą bei nepagrįstai pasipelnyti valstybės sąskaita (įgijus teises į išmokas ir socialinio draudimo fondo lėšų). Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos bendrais nesąžiningais veiksmais sukūrė sąlygas sprendimų už akių priėmimui bei nuslėpė reikšmingas aplinkybes, kurioms esant įvardintoms, nebūtų buvę sąlygų tenkinti teismui reiškiamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

26. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl pareiškėjų kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų priėmimo. Pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriuos pateikė pareiškėjos, nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme. Naujais įrodymais nepripažįstami ir pareiškėjų sudaryti procesiniai dokumentai, kurie buvo teikti į nagrinėjamą bylą bei į kitas civilines bylas, kurios buvo atnaujintos ir prijungtos prie atsakovės bankroto bylos. Kiti prie atskirojo skundo pridėti įrodymai (darbo sutartys, įgaliojimai, VSDFV sprendimai) yra pateikti į nagrinėjamą bylą, todėl taip pat nelaikytini naujais įrodymais.

28. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, pagal kurį apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles. Viena iš tokių specialiųjų apeliaciniam procesui būdingų taisyklių yra įtvirtinta CPK 323 straipsnyje, kuri draudžia, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, apeliantui keisti arba papildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą naujais argumentais.

29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 323 straipsniu, atsisako priimti pareiškėjos Z. B. 2021 m. sausio 12 d. apeliacinės instancijos teismui pateikus rašytinius paaiškinimus. Kaip matyti, apeliantė savo rašytiniais paaiškinimais nepagrįstai siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus, juos papildydama naujomis aplinkybėmis bei motyvais.

30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti kartu su pareiškėjos Z. B. rašytiniais paaiškinimais pateiktų dokumentų, kurių didžiąją dalį taip pat sudaro teismų procesiniai sprendimai. Kiti su rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai (VSDFV sprendimas skirti ligos išmoką, VSDFV pažyma apie asmens įdarbinimus) neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuose dokumentuose esantys duomenys apie pareiškėjos socialinį draudimą yra užfiksuoti pirmosios instancijos teismo pripažintos niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutarties pagrindu, todėl jie niekaip nepatvirtina ir nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų dėl pačios sutarties (ne)galiojimo. Atitinkamai neturi reikšmės klausimo dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byloje išsprendimui.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2004 m. lapkričio 22 d. tarp Z. B. ir UAB „Kulautuvos vaistinė“, taip pat 2005 m. sausio 25 d. tarp E. G. ir UAB „Kulautuvos vaistinė“ sudarytas darbo sutartis. Teismas konstatavo, kad su pareiškėjomis sudarytomis darbo sutartimis buvo siekiama ne realių darbo teisinių santykių sukūrimo, o tik jų imitavimo, faktiškai siekiant sudaryti pareiškėjoms sąlygas nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą.

32. Atskirajame skunde pareiškėjos laikosi pozicijos, kad jas ir UAB „Kulautuvos vaistinė“ siejo faktiniai darbo teisiniai santykiai. Pareiškėjos nurodo, kad nuo darbo sutarčių pasirašymo jos tvarkė patalpas, kuriose įmonė vykdė veiklą, taip pat tvarkė sutartis, priiminėjo korespondenciją ir saugojo dokumentus. Atskirajame skunde pažymėta, jog UAB „Kulautuvos vaistinė“ vadovas įmonėje lankėsi retai, o pažymas įmonės darbuotojams dėl jų darbo santykių ir statuso reikėdavo išduoti dažnai, todėl pažymas, kurias pasiimdavo vadovas ar jo atstovai, išrašinėdavo abi pareiškėjos. Paskutinė pažyma, pareiškėjų teigimu, buvo rašoma maždaug prieš trejus metus.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).

34. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

35. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

36. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai pripažinti 2004 m. lapkričio 22 d. ir 2005 m. sausio 25 d. darbo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento pagrįsti išsamiu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad darbo sutartis su pareiškėjomis sudarė (jas pasirašė) asmuo, neturintis teisės atstovauti UAB „Kulautuvos vaistinė“ – K. G. Byloje buvo surinkti duomenys, kad nurodytas asmuo yra nuteistas už sukčiavimą, t. y. už tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2005 m. sausio mėn. (darbo sutarčių su pareiškėjomis sudarymo metu) naudojosi UAB „Kulautuvos vaistinė“ ir jo paties iniciatyva surašytais kitų asocialių asmenų pasirašytais dokumentais nusikalstamoms veikoms įgyvendinti. Byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjos iki darbo sutarčių sudarymo buvo pažįstamos su K. G. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis buvusios UAB „Kulautuvos vaistinė“ direktorės V. P. parodymais, nustatė, kad įmonė veiklą vykdė iki 2004 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, kai buvo parduotos vaistinės patalpos. Darbo sutartys su pareiškėjomis buvo sudarytos po to, t. y. atsakovei UAB „Kulautuvos vaistinė“ nutraukus savo veiklą.

37. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl jas ir atsakovę UAB „Kulautuvos vaistinė“ siejusių darbo santykių egzistavo nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis (CPK 178 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos darbo funkcijų vykdymą visą laikotarpį, už kurį reikalavo, kad joms būtų sumokėtas darbo užmokestis, grindžia tik savo pačių paaiškinimais, tačiau jokių įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių, kad jos atliko kokias nors darbo funkcijas, į bylą nėra pateikusios. Be to, pareiškėjų paaiškinimai ne tik nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tačiau ir prieštarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams. Nors pareiškėjos nurodė, kad jų pareigos įmonėje buvo parengti pažymas buvusiems darbuotojams, kurių buvo apie 200, tvarkyti korespondenciją, tačiau buvusios įmonės direktorės V. P., dirbusios nuo 1985 m., parodymais nustatyta, kad per visą laikotarpį vaistinėje iš viso dirbo tik apie 10 asmenų, apie kurių kreipimąsi į pareiškėjas dėl pažymų išdavimo duomenų byloje nėra. Pareiškėjos nurodė, kad jos disponavo įmonės dokumentais, juos saugojo, tačiau iškėlus įmonei bankroto bylą ir nemokumo administratorei 2019 m. lapkričio 18 d. raštu pareikalavus pareiškėjos Z. B. perduoti dokumentus, pastaroji 2019 m. lapkričio 23 d. laišku informavo, kad neturi nei dokumentų, nei įgaliojimo veikti UAB „Kulautuvos vaistinė“ vardu.

38. Atskirajame skunde pareiškėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo įvertino faktines aplinkybes, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. prejudicinius faktus. Pareiškėjų teigimu, darbo santykių egzistavimą pagrindžia aplinkybė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais joms buvo priteistas darbo užmokestis iš atsakovės. Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

39. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

40. Prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Tačiau prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 29 d. priėmė teismo įsakymą (civilinės bylos Nr. L2-2021-097/05), kuriuo priteisė iš skolininkės UAB „Kulautuvos vaistinė“ kreditorei E. G. 9 571,51 Lt skolos, 372,90 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas (iš viso 2 880,10 Eur). Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-910-773/2018) panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo dalį (civilinės bylos Nr. 2-1597-894/2018) dėl darbo užmokesčio nepriteisimo ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – priteisė ieškovei Z. B. iš atsakovės UAB „Kulautuvos vaistinė“ 10 427,04 Eur darbo užmokesčio. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-21313-959/2018) priteisė ieškovei Z. B. iš atsakovės UAB „Kulautuvos vaistinė“ 4 633 Eur nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. e2-13174-959/2019) priteisė ieškovei Z. B. iš atsakovės UAB „Kulautuvos vaistinė“ 1 158 Eur nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. kovo 1 d.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytose civilinėse bylose teismų procesiniais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, kadangi neatitinka esminės prejudicijos sąlygos – šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios lėmė darbo sutarčių pripažinimą niekinėmis ir negaliojančiomis, pirmesnėse bylose nebuvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Pareiškėjų reikalavimus dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo nagrinėję teismai nevertino aplinkybių, susijusių su darbo sutarčių sudarymu ir jų galiojimu. Svarbu ir tai, kad visos nurodytos bylos, kuriose pareiškėjoms buvo priteistas darbo užmokesčio įsiskolinimas iš atsakovės, buvo atnaujintos: Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eA2-1692-638/2020) atnaujino Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L-2-2021-097/05 procesą; Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. A2-1672-638/2020) atnaujino Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1597-894/2018 procesą; Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eA2-18320-435/2020) atnaujino Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-21313-959/2018 procesą; Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eA2-20484-886/2019) atnaujino Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-13174-959/2019 procesą.

43. Taigi teismams atnaujintus nurodytas civilines bylas, kuriomis pareiškėjoms buvo priteistas darbo užmokesčio įsiskolinimas iš atsakovės BUAB „Kulautuvos vaistinė“, šiose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai neteko res judicata (reikalas išspręstas) galios, atitinkamai bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis. Pažymėtina, kad trys iš keturių atnaujintų civilinių bylų (Nr. e2-21313-959/2018; e2-13174-959/2019; L-2-2021-097/05) buvo perduotos nagrinėti į šią atsakovės bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad su pareiškėjomis sudarytomis darbo sutartimis nebuvo siekiama realių darbo teisinių santykių sukūrimo, atitinkamai nustatęs, jog pareiškėjos realiai jokių darbo funkcijų nevykdė, pagrįstai nurodytose civilinėse bylose priimtus teismų procesinius sprendimus, kuriais iš atsakovės BUAB „Kulautuvos vaistinė“ pareiškėjoms E. G. ir Z. B. buvo priteistas darbo užmokesčio įsiskolinimas, panaikino.

44. Viena iš atnaujintų civilinių bylų – Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1597-894/2018, kurioje Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu, priimtu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, priteisė ieškovei Z. B. iš atsakovės 10 427,04 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą, šiuo metu yra nagrinėjama atskiroje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1969-555/2020 (naujas bylos Nr. 2-767-555/2021). Nors nurodyta byla nėra išnagrinėta ir joje priimtas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas nėra panaikintas, tačiau bylai esant atnaujintai, joje priimtas teismo sprendimas, kaip minėta, irgi neturi res judicata ir (ar) prejudicinės galios.

45. Pareiškėjų atskirajame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, ir joje pateikti išaiškinimai taip pat neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Nurodytoje byloje kasacinis teismas sprendė dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7301-615/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1108-773/2019, kuriomis pareiškėjos Z. B. ieškinys dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės buvo pripažintas tapatus ankstesnėje byloje pareikštam ieškiniui, o civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjų darbo sutarčių galiojimu ar realiu darbo funkcijų vykdymu. Be to, kasaciniam teismui 2020 m. kovo 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. bei Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam BUAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto bylą, t. y. į šią civilinę bylą.

46. Taigi atskirojo skundo argumentais nebuvo paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, kurios lėmė su pareiškėjomis sudarytų darbo sutarčių pripažinimą niekinėmis ir negaliojančiomis, atitinkamai nebuvo paneigtos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis panaikinti ankstesni teismų procesiniai sprendimai priteisti pareiškėjoms darbo užmokesčio įsiskolinimą iš atsakovės BUAB „Kulautuvos vaistinė“ ir atsisakyta patvirtinti pareiškėjų papildomus finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje.

47. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi BUAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto byloje patvirtintas Z. B. finansinis reikalavimas (16 218,04 Eur) buvo grindžiamas iš viso trimis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu (10 427,04 Eur); Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu (4 633 Eur); Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimu už akių (1 158 Eur)), kuriais pareiškėjai priteistas darbo užmokesčio įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir 2019 m. liepos 1 d. sprendimą už akių, pareiškėjos Z. B. finansinis reikalavimas pagrįstai buvo sumažintas iki 10 427,04 Eur (16 218,04 Eur - 4 633 Eur - 1 158 Eur = 10 427,04 Eur), t. y. iki sumos, kurios pagrįstumas yra nagrinėjamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1969-555/2020. Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iki 10 427,04 Eur sumažinto pareiškėjos Z. B. finansinio reikalavimo pagrįstumas vėlesnėse atsakovės bankroto bylos stadijose papildomai bus vertinamas pagal Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1969-555/2020 (naujas bylos Nr. 2-767-555/2021) išnagrinėjimo rezultatą. Todėl šioje byloje skundžiamos Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties įsiteisėjimas savaime nereiškia besąlygiškos pareiškėjos reikalavimo teisės į atsakovę.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjoms nepalankaus procesinio sprendimo, juolab kuris apeliacinės instancijos teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, priėmimas savaime negali lemti išvados, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl tai nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo kreiptis į prokuratūrą. Be to, iš pareiškėjų į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo tariamai neteisėtų veiksmų yra savarankiškai pranešusios ikiteisminio tyrimo institucijai.

50. Skundą atmetus, pareiškėjos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo. Duomenų apie atsakovės BUAB „Kulautuvos vaistinė“ ir trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, nėra, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėAldona Tilindienė