Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Ir Institucija) 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarime pažymima, jog žodinio bylos nagrinėjimo metu M. P. paaiškino, kad augina du vaikus. Į butą atsikraustė prieš 3 metus. Nuo tada nuolat susiduria su kaimynės, gyvenančios apatiniame aukšte, priekaištais dėl triukšmo. Jis visada reagavo į kaimynės pastabas dėl įvairių šaltinių: sutepė balkono duris kai šios jos teigimu per garsiai girgždėjo, vaikų kambariuose patiesė kilimus, nes šie per garsiai vaikšto, nupirko mažą kamuoliuką, kad būtų mažesnis garsas vietoj krepšinio kamuolio, tačiau priekaištai niekada nesiliovė ir jis nebeturi priemonių reaguoti į tokius priekaištus, kad „per garsiai vaikšto žmona“ arba „triukšmauja vaikai“. Teigia jokiais tyčiniais veiksmais nesiekia trikdyti kaimynės ramybės, tačiau nebeturi priemonių reaguoti į kaimynės priekaištus, kadangi gyvena įprastą šeimyninį gyvenimą, ir negali išvengti tokių reiškinių kaip vaikų žaidimų, šokinėjimo ar parėkavimo. Kaip įrodomoji medžiaga prie bylos pateikti vaizdo/garso įrašai, tačiau tik trys įrašai yra padaryti inkriminuojamu nusižengimo laikotarpiu. Tiek visi kiti įrašai, tiek kaimynų paliudijimai apie O. B. bute girdimą triukšmą yra po 2024 m. rugsėjo 1 d., todėl negali būti vertinami kaip įrodymai nagrinėjamoje byloje.

Peržiūrint įrašus girdėti garsas, panašus į kamuolio dunksėjimą, tačiau bylos duomenimis nėra kategoriškai nustatyta, kad triukšmo šaltinis yra būtent atsakomybėn traukiamo asmens butas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P. ne kaip triukšmo kėlėjas, o kaip buto savininkas, kuris neužtikrina, kad jo bute nebūt keliamas triukšmas trikdantis kitų asmenų poilsį ir ramybę. M. P. ir jo vaikų veiksmai neatitinka šio straipsnio sudėties. Gyvenamajame daugiabutyje paprastai yra girdimi garsai, sklindantys kasdieninėje veikloje, t. y. žaidžiantys ar rėkaujantys, verkiantys vaikai, kalbantys asmenys, dulkių siurbimas, skalbimo mašinos veikimas ir t. t., tačiau tokie garsai nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei užtraukti atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Pareiškėja O. B. teismo posėdžio metu skundą palaikė, jame išdėstytais motyvais ir prašė nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. prašė skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma). Dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo traukiamas tiesiogiai tą nusižengimą padaręs asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1235/2012, N3-1265/2006, N17-1468/2006, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-276-255/2020, AN2-277-380/2020, AN2-56-795/2021 ir kt.), tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečios bylos aplinkybes ir nustatyti, ar yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Triukšmo vertinimas dažnai yra pakankamai subjektyvus dalykas. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai kaimynai konfliktuoja ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), turi būti surinkti objektyvūs duomenys apie galimą viešosios rimties sutrikdymą, o situacija, kai tokių duomenų nėra, yra vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį reikia įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjos pateikto skundo argumentus, įvertinęs byloje esančius M. P. paaiškinimus, kitus rašytinius įrodymus bei garso įrašus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, kadangi nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Teismas pažymi, jog privati nuosavybė, šiuo atveju M. P. butas, iš kurio galimai sklisdavo triukšmas pasak pareiškėjos, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y., vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir pan. Teismas pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet taip pat ir konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu). Atkreiptinas dėmesys, jog aptartos įstatymo nuostatos nereiškia, kad asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, apskritai nėra keliami jokie reikalavimai, tačiau akcentuotina tai, jog nėra keliami specialūs reikalavimai, palyginus su tais, kurie keliami asmeniui esant viešoje vietoje.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2024 m. balandžio 19 d. policijos el. paslaugų portale buvo gautas O. B. pranešimas, kuriame buvo teigiama, jog (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. 15 val. girdisi monotoniškas daužymas krepšinio kamuoliu į grindis po 3-5 valandas per dieną. Treniruojasi ir su draugais, nepakeliamas triukšmas. Berniukas lanko krepšinio treniruotes, o paskui treniruojasi namuose. Nuo lubų nukrito tinko gabalai, po jo kambariu. Kvietė meistrų komandą, kad šie sutvarkytų, nes pas juos įtempiamos lubos. Meistrai sakė, kad tai atsitiko tik nuo daužymo į grindis. Jokie prašymai kaimyno neveikia. Prašo imtis priemonių, kad vėl galėtų ramiai gyventi. Vėliau, t. y. 2024 m. rugsėjo 10 d. analogišku būdu pareiškėja vėl kreipėsi į policijos pareigūnus nurodydama, kad vakaro metu, nuo 19 val. su pertraukomis iki 22 val., kiekvieną dieną rugpjūčio mėn. antroje pusėje kaimynų bute (duomenys neskelbtini) vyksta triukšmas, daužymas į grindis, šokinėjimas, žaidimas su kamuoliu. 2024 m. rugsėjo 13 d. policijos pareigūnams apklausus M. P., šis nurodė, kad nuo atsikraustymo dienos iš apačioje esančio kaimynų buto girdisi nuolatiniai skundai. Iš pradžių dėl remonto, tada dėl to, kad vaikai per garsiai bėgioja, žmona per garsiai vaikšto. Skundėsi, kad grindys pas jį blogos, per garsiai girgžda. Reaguodamas į skundus, sutepė balkono duris, vaikų kambaryje patiesė kilimus, bet skundai nesiliovė. Jo sūnus lanko krepšinio mokyklą ir kitus būrelius. Dukra lanko darželį. Jis savo vaikams leidžia žaisti su kamuoliu, bet tik su mažu. Vaikai apie 21 val. eina miegoti. 2024 m. rugsėjo 13 d. ir lapkričio 14 d. M. P. atžvilgiu buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Teikdamas paaiškinimus jis nurodė nesutinkantis su pažeidimais, nurodydamas, kad specialiai keliamo triukšmo iš jo buto nėra. Jo bute vyksta kasdienis gyvenimas su augančiais nepilnamečiais vaikais, kurie eina miegoti anksti, t. y. apie 21 val.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2024 m. spalio 10 d. buvo gautas pranešimas, kad 2024 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini), nuo 17 iki 21 val. be pertraukų buvo triukšmas. Daužymas į grindis, šokinėjimas, futbolo ar krepšinio žaidimas. 2024 m. lapkričio 11 d. apklausta liudytoja R. S. G. parodė, kad spalio 9 d., apie 18 val., į savo butą ją pakvietė kaimynė O. B.. Ji girdėjo iš (duomenys neskelbtini) sklindančius garsus, panašius į kamuolio mušinėjimą. Grįžus į savo butą garsų girdima nebuvo. 2024 m. lapkričio 7 d. policijos pareigūnų apklausta D. K. parodė, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, apie 19 val. 30 min., pakviesta kaimynės O. užėjo į jos butą. Girdėjo didelį triukšmą, buvo girdėti kamuolio smūgiai. Kaimynė jai minėjo, kad triukšmas atsiranda vakarais po 19 val. Dažniausiai yra girdimas kamuolio daužymas į grindis. 2024 m. lapkričio 30 d. O. B. pranešė, kad lapkričio 23 d. nuo 19 iki 22 val. 20 min. minėtame bute vyko vakarėlis, vaikai kamuoliu daužė grindis, sienas, garsiai šūkavo, šokinėjo. Tai vyksta kiekvieną dieną įvairiu laiku iki 21 val.

Iš byloje esančių vaizdo/garso įrašų matyti, kad juose užfiksuoti garsai, panašūs į kamuolio dunksėjimą, nedidelį šokinėjimą. Įrašai padaryti skirtingais laikotarpiais. Vertinant šių įrašų turinį teismas pažymi, kad negalima kategoriškai tvirtinti, jog triukšmo šaltinis yra būtent iš M. P. buto. Teismas pažymi, kad daugiabučiuose namuose esančiuose butuose paprastai yra girdimi garsai, sklindantys kasdieninėje, įprastinėje veikloje ar žaidžiant vaikams, tačiau tokie garsai nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei užtraukti atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.

Tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai konfliktas tarp kaimynų yra užsitęsęs ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagristų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, teismas pažymi, kad policijos pareigūnai tyrimo metu apklausė ne tik pačią pareiškėją, bet ir kaimynus, kurie nors ir patvirtino girdėję garsus, panašius į kamuolio mušinėjimą, tačiau nurodomos aplinkybės buvo apie tai, kad, pvz., kamuolio mušinėjimas buvo girdimas 2024 m. spalio 9 d., 18 val., kas neužtraukia atsakomybės pagal minimą straipsnį arba nenurodant ir neprisimenant konkrečios dienos. Tuo tarpu teismui pateiktame skunde pareiškėja iš esmės nenurodė konkrečių aplinkybių, kodėl, jos manymu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Šio kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Apibendrinant byloje esančius duomenis galima teigti, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama tam, kad būtų galima tinkamai įvertinti M. P. veiksmus dėl galimai keliamo triukšmo, tačiau tai neleidžia konstatuoti neabejotinos kaltės padarius jam tyrimo pradžioje inkriminuotą nusižengimą. Teismas mano, kad padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjos O. B. pareiškime nurodytų aplinkybių. Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto 488 straipsnio 1 dalyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjos O. B. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.