Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus J. K. prašymą dėl L. K. įtraukimo į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ kreditorių sąrašą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Skirnuva“ iškelta bankroto byla; bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio administratorių agentūra“ (toliau – bankroto administratorė).

2. BUAB „Skirnuva“ kreditorius J. K. 2020 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas patikslinti jo finansinį reikalavimą, kadangi pagal 2020 m. gegužės 28 d. teismo patvirtinto finansinio reikalavimo perleidimo sutartį jis 2000 Eur finansinio reikalavimo dalį perleido naujajam kreditoriui L. K..

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditoriaus J. K. 2960,75 Eur finansinį reikalavimą ir į BUAB „Skirnuva“ kreditorių sąrašą įtraukė L. K. su 2000 Eur finansiniu reikalavimu.

4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino kreditoriaus J. K. prašymą neturėdamas bankroto administratoriaus nuomonės šiuo klausimu, t. y. neatlikus pirminio kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje kreditoriui J. K. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikus prašymą dėl finansinio reikalavimo tikslinimo, pirmosios instancijos teismas, gindamas bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, turėjo spręsti klausimą dėl prašyme nurodytų aplinkybių tinkamo patikrinimo ir įvertinimo, siekiant užtikrinti tiek įmonės kreditorių, tiek bankrutavusios bendrovės interesus. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas bankroto administratorės nuomonės tiriamu klausimu ir priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino finansinio reikalavimo perleidimo sutarties, jos sąlygų. Kaip matyti iš apeliantės atskirajame skunde nurodytų motyvų, ji kvestionuoja minėtos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą apeliuodama į jos prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, be to, nesutinka su ginčijamu teismo procesiniu sprendimu ir dėl kreditoriaus J. K. nesavalaikio prašymo teikimo, suinteresuoto asmens L. K. prašymo įtraukti jį į bankrutavusios bendrovės kreditorių sąrašą nebuvimo.

5. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taipogi nurodė, kad nors nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis), tačiau BUAB „Skirnuva“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ (2015 m. rugpjūčio 27 d.), todėl atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ priskiria kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, darė išvadą, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas (kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas prilyginamas jų tvirtinimo procedūrai) turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas.

6. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ pateikė teismui atsiliepimą į J. K. prašymą, kuriame prašo kreditoriaus prašymo dėl L. K. įtraukimo į BUAB „Skirnuva“ kreditorių sąrašą netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad prašymas teismui pateiktas po to, kai bankroto administratorius prieš kelis mėnesius prašė teismo užbaigti BUAB „Skirnuva“ likvidavimo procedūras, tačiau L. K. siekia įstoti į bylą kaip asmuo, kuris tyčia privedė įmonę prie bankroto. Pažymi, kad bankroto procesas turi vykti operatyviai ir koncentruotai. Šiuo atveju akivaizdžiai nepagrįsto ir nesavalaikio prašymo padavimas asmens, kuris sistemingai veikė prieš įmonės teises ir teisėtus interesus, turi būti vertinamas ypač principingai. Atkreipia dėmesį, kad L. K. pareikšti kaltinimai dėl lėšų pasisavinimo nagrinėjami Kauno apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-919/2020. Pažymi, kad L. K. yra skolingas tiek BUAB „Skirnuva“, tiek nemokumo administratorei, tiek kitiems kreditoriams pagal įsiteisėjusius procesinius sprendimus (e2-1138-390/2017, 2-872-798/2020). Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, skolininkas L. K. susitarimo sudarymo metu turėdamas itin didelius kreditorinius įsipareigojimus negalėjo pažeisdamas imperatyvias teisės normas prisiimti naujų piniginių prievolių ir atsiskaityti su artimu giminaičiu apeidamas atsiskaitymų su esamais kreditoriaus įstatyminę tvarką. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, todėl ir pati J. K. pateikta teismui sutartis yra niekinė pagal įstatymą (CK 1.80 straipsnis). L. K. siekis įstoti į bylą yra piktnaudžiavimas teise ir procesu, ką imperatyviai draudžia įstatymas, nes L. K. teisės į reikalavimo patenkinimą iki bankroto bylos UAB „Skirnuva“ iškėlimo nebuvo įgijęs (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys).

7. Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į prašymą nurodo, jog su J. K. prašymu sutinka, prašo jį įtraukti į BUAB „Skirnuva“ kreditorių sąrašą su 2000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bankroto administratoriui skirti 5000 Eur baudą, pusę sumos paskiriant L. K..

8. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Skirnuva“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Skirnuva“ kreditorių sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. 2016 m. spalio 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditoriaus J. K. 4 960,75 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Ši nutartis įsiteisėjusi.

10. Kreditorius J. K. 2020 m. gegužės 28 d. Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi perleido 2000 Eur dydžio reikalavimą už 500 Eur sumą naujajam kreditoriui L. K.. Ši sutartis yra pasirašyta sutarties šalių, joje nurodyta, kad sutartis įsigalioja jos sudarymo dieną (b. l. 3).

11. Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reguliuoja CK 6.101 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Minėto straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos numato, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką kreditorių finansiniai reikalavimai, suteikiantys teisę turėti įtakos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui, gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, pavyzdžiui, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. ĮBĮ nuostatos patvirtina, kad tiek atsisakydamas kreditorinio reikalavimo, tiek perleisdamas jį kitam kreditoriui arba kitam asmeniui, kreditorius laisva valia išreiškia savo ketinimus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357/2007). Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-330/2017).

13. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tam, jog reikalavimo perleidimo sutartis būtų pripažįstama sudaryta ir sukuriančia civilinius teisinius santykius, būtina nustatyti sutarties šalių suderintą valią (susitarimą), t. y. pradinio kreditoriaus valią perleisti reikalavimą naujam kreditoriui ir naujo kreditoriaus valią sutartomis sąlygomis perimti reikalavimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.159 straipsnis). Nesant sutarties šalių suderintos valios (išreikšto susitarimo) dėl reikalavimo perleidimo, sutartis negali būti laikoma sudaryta, o reikalavimas negali būti laikomas perleistu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-837-790/2020).

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios 2020 m. gegužės 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties matyti, jog pradinis kreditorius J. K. išreiškė valią 2000 Eur dydžio reikalavimo dalį perleisti naujajam kreditoriui L. K., o naujasis kreditorius L. K. sutiko priimti tokią reikalavimo dalį į skolininkę BUAB „Skirnuva“ ir sumokėti už tai 500 Eur atlyginimą. Taigi, abi sandorio šalys 2020 m. gegužės 28 d. išreiškė valią ir sulygo dėl reikalavimo teisių perleidimo tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos rašytiniame sutarties tekste.

15. BUAB „Skirnuva“ bankroto administratoriaus teigimu, ši reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes naujasis kreditorius L. K. turėdamas skolinių įsipareigojimų tiek bankrutavusiai UAB „Skirnuva“, tiek kitiems šios įmonės kreditoriams, atlygintinai perima kito kreditoriaus reikalavimo dalį, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, todėl tokia sutartis yra niekinė.

16. Pažymėtina, kad siekiant pripažinti, jog 2020 m. gegužės 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, turėtų būti pareikštas toks reikalavimas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

17. LITEKO informacinės sistemos duomenimis teismuose nėra nagrinėjama byla dėl 2020 m. gegužės 28 d. Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties, pasirašytos tarp J. K. ir L. K., pripažinimo niekine ar negaliojančia.

18. Vien deklaratyvios BUAB „Skirnuva“ bankroto administratoriaus prielaidos, kad L. K. siekia įstoti į bylą kaip asmuo, kuris tyčia privedė įmonę prie bankroto, kad prašymas paduotas asmens, kuris sistemingai veikė prieš įmonės teises ir teisėtus interesus, kai jau yra atlikti visi likvidavimo veiksmai, nesudaro pagrindo abejoti reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumu.

19. BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorius pagrįstai nurodo, kad bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas suteikia su bankroto procesu susijusius klausimus sprendžiančiam teismui didesnes galias (pvz., savo iniciatyva išreikalauti įrodymus, peržengti bylos nagrinėjimo ribas), tačiau viešojo intereso kriterijus nepašalina proceso dalyviams tenkančios įrodinėjimo pareigos. Teismo įsitikinimu, nesant net minimalių požymių, pagrindžiančių kreditorių sudaryto reikalavimo perleidimo sandorio neteisėtumą (tokių duomenų bankroto administratoriui nepateikus), teismui nėra pareigos iš esmės vertinti sudaryto sandorio teisėtumą, t. y. savo iniciatyva atlikti išsamų tyrimą, apimantį tiek sandorio sudarymo aplinkybes, tiek sandorio sąlygų vertinimą, o juolab analizuoti, ar toks privatus sandoris nepažeidžia BUAB „Skirnuva“ kreditorių interesų.

20. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu L. K. perėmė iš J. K. 2000 Eur dydžio reikalavimo teises į skolininkę BUAB „Skirnuva“, nėra nuginčyta, taip pat byloje nėra duomenų, kad ji būtų ginčijama, todėl teismas konstatuoja, jog teisių perėmimas įvyko.

21. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka skolininko bankroto byloje anksčiau patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, todėl analizuojamu atveju nustačius, kad pradinio kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, ir nesant duomenų, pagrindžiančių šalių sudaryto sandorio dėl reikalavimo teisės (finansinio reikalavimo) perleidimo neteisėtumą, teismas laiko pagrįstais J. K. ir L. K. prašymus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teismui ex officio spręsti dėl reikalavimo perleidimo sutarties tarp J. K. ir L. K. (ne)galiojimo.

22. Suinteresuotas asmuo (naujasis kreditorius) L. K. prašo bankroto administratoriui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorius akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.

23. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 28 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, teismui nepateikta duomenų, kad ši sutartis būtų ginčijama, todėl nėra teisinio pagrindo atmesti kreditoriaus J. K. prašymą. Kadangi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi yra patvirtintas kreditoriaus J. K. 4960,75 Eur dydžio finansinis reikalavimas, o prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo grindžiamas reikalavimo perleidimo sutartimi, yra pagrindas patikslinti bankroto byloje kreditoriaus J. K. 2960,75 Eur (4960,75 – 2000 = 2960,75) finansinį reikalavimas ir į bankrutavusios UAB „Skirnuva“ kreditorių sąrašą įtraukti naują kreditorių L. K. su 2000 Eur finansiniu reikalavimu (ĮBĮ 26 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje patikslintą kreditoriaus J. K. 2960,75 Eur finansinį reikalavimą.

Į BUAB „Skirnuva“ kreditorių sąrašą įtraukti kreditorių L. K. ir patvirtinti jo 2000 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

Nutarties kopijas išsiųsti kreditoriams L. K., J. K. ir bankroto administratoriui, įpareigojant jį su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.