Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Inedia Trans“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, priimtos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ bankroto byloje, kuria kreditorė akcinė bendrovė Šiaulių bankas pakeista kreditore uždarąja akcine bendrove „NT takas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą pakeisti kreditorę AB Šiaulių banką naująja kreditore UAB „NT takas“ su 4 565 656,25 Eur finansiniu reikalavimu BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2019 m. liepos 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi AB Šiaulių banko 4 565 656,25 Eur finansinis reikalavimas buvo perleistas UAB „NT takas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

5.4. Faktą apie visišką atsiskaitymą AB Šiaulių bankas nurodė sutarties 3.3. ir 3.4. punktuose. Materialiojoje teisėje teisėtas kreditoriaus pasikeitimas pagrįstai patvirtintas BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje.

5.5. Apeliantė niekada nebuvo aktyvi kreditorė bankroto byloje, nei karto nesidomėjo vykstančiu bankroto procesu, nedalyvavo nei viename kreditorių susirinkime, todėl BUAB „Skirnuva“ bankroto proceso pabaigoje, kai kreditoriai jau priėmė sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, UAB „Inedia Trans“ akcininkės D. V., bendradarbiaujančios su L. K., veiksmai yra nepateisinami, jos veiksmuose yra piktnaudžiavimo kreditorės statusu, proceso vilkinimo požymių, todėl jai skirtina bauda.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų ir prieštaravimų priėmimo

7. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorės 2019 m. rugpjūčio 19 d. el. pašto pranešimą; ištrauką iš 2008 m. gruodžio 3 d. UAB „Skirnuva“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo; 2019 m. liepos 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

8. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliaciniame procese turi būti motyvuotas ir pagrįstas pagal CPK 314 straipsnyje nurodytas sąlygas. Apeliantė prašymo priimti naujus įrodymus nesuformulavo, aplinkybių, lėmusių jų pateikimą tik apeliacinės instancijos teisme, nepaaiškino, todėl teisėjų kolegija nutaria naujų įrodymų nepriimti.

9. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. spalio 1 d. gautas apeliantės procesinis dokumentas, pavadintas prieštaravimais. Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, teikia rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose išsakomi nesutikimo su BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorės atsiliepimu į atskirąjį skundą argumentai, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 straipsnis). Kita vertus, pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), o šiuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2019 m. spalio 1 d. pateiktus prieštaravimus ir jų priedus atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai) teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 3 dalį, įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.

11. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė kreditorę, neturėdamas visos reikiamos informacijos, t. y. duomenų, kad naujoji kreditorė jau yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį – sumokėjusi pradinei kreditorei.

12. Kreditorių reikalavimų tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas plačiai išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

13. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, šis teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, taip pat kad ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sąrašas, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra baigtinis.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnis reguliuoja kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą klausimus. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Minėto straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos numato, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką kreditorių finansiniai reikalavimai, suteikiantys teisę turėti įtakos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui, gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, pavyzdžiui, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. ĮBĮ nuostatos patvirtina, kad tiek atsisakydamas kreditorinio reikalavimo, tiek perleisdamas jį kitam kreditoriui arba kitam asmeniui, kreditorius laisva valia išreiškia savo ketinimus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357/2007).

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamu atveju skundžiama teismo nutartimi buvo išspręstas tik kreditoriaus pasikeitimo bankroto procese klausimas, pakartotinai nevertinant paties finansinio reikalavimo pagrįstumo (kas jau anksčiau buvo padaryta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus pradinės kreditorės finansinį reikalavimą); ja įteisintas procesinis teisių perėmimas – vieną kreditorę pakeičiant kita, perėmusia pirmosios reikalavimo teisę.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas ir kreditorės BAB banko Snoras įkeitimu užtikrintas 8 654 656,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje kreditorė BAB bankas Snoras perleisto finansinio reikalavimo dalyje buvo pakeista kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su 3 273 794 Eur įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu. Šia nutartimi buvo patvirtintas kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 3 273 794 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas ir patikslintas BAB banko Snoras 5 380 862,25 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. priėmęs procesinį sprendimą pripažinti BUAB „Skirnuva“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų įkeitimu užtikrintą BAB banko Snoras 5 380 862,25 Eur finansinį reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi BAB Snoras pakeista kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su 5 380 862,25 Eur įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu ir patvirtintas patikslintas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 8 654 656,25 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi kreditorę UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pakeitė kreditore AB Šiaulių banku su 8 654 656,25 Eur įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu. BUAB „Skirnuva“ iš dalies atsiskaičius su kreditore AB Šiaulių banku, Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtino patikslintą 5 254 656,25 Eur AB Šiaulių banko finansinį reikalavimą. BUAB „Skirnuva“ dar kartą iš dalies atsiskaičius su kreditore AB Šiaulių banku, Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtino patikslintą AB Šiaulių banko 4 565 656,25 Eur finansinį reikalavimą.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „NT takas“ 2019 m. liepos 29 d. pateikė BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorei prašymą pakeisti kreditorę AB Šiaulių banką naująja kreditore UAB „NT takas“. Prašyme nurodyta, kad UAB „NT takas“ ir AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. liepos 17 d. pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „NT takas“ nusipirko 4 565 656,25 Eur finansinį reikalavimą UAB „Skirnuva“ bankroto byloje. Kartu su prašymu UAB „NT takas“ pateikė 2019 m. liepos 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį, iš kurios matyti, kad AB Šiaulių bankas perleido UAB „NT takas“ 4 565 656,25 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje. Šios sutarties 3.4 punkte šalys patvirtino, kad naujoji kreditorė UAB „NT takas“ yra tinkamai atsiskaičiusi su pradine kreditore AB Šiaulių banku.

18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, esant galiojančiam ir nenuginčytam AB Šiaulių banko (pradinės kreditorės) ir UAB „NT takas“ (naujosios kreditorės) sudarytam sandoriui dėl reikalavimo teisės perleidimo, neturėjo pagrindo tokios situacijos traktuoti kitaip, nei tai yra išaiškinta suformuotoje teismų praktikoje. Šiuo atveju nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti AB Šiaulių banką pakeisti naująja kreditore bei tvirtinti naujosios kreditorės finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija neturi duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantė ar kiti asmenys būtų ėmęsi sudaryto sandorio dėl reikalavimo teisės perleidimo nuginčijimo veiksmų.

19. Atsakovė pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės tapatūs ginčai BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje jau buvo nagrinėjami. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1356-330/2017 netenkino pareiškėjo L. K. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria BAB bankas „Snoras“ buvo pakeistas naująja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkino L. K. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pakeista naują kreditore AB Šiaulių banku.

20. Lietuvos apeliacinis teismas šiose bylose pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka skolininko bankroto byloje anksčiau patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, o tik įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad vien tai, jog kreditorė bankroto administratorei pateikė ne visą su reikalavimo perleidimo sandorio sudarymu susijusią dokumentaciją, o tik jos dalį (sutarties fragmentus), kuria konstatuojamas reikalavimo perleidimo faktas ir nurodomos esminės šio sandorio sąlygos, tai nelemia tokio sandorio neteisėtumo. Juolab, kad jokių objektyvių duomenų, ar pagrįstų prielaidų, galinčių turėti įtakos šio sandorio galimam neteisėtumui, apeliantė nepateikė.

21. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė atskirajame skunde ne tik nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti 2019 m. liepos 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumu ar šios sutarties galiojimu, bet ir nepagrindė, kaip reikalavimo teisių perleidimas galėtų pažeisti jos pačios, BUAB „Skirnuva“, ar kitų bendrovės kreditorių teises bei interesus. Apeliantė taip pat nenurodė, kokias reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes galėtų atskleisti jos prašomos išreikalauti pilnos reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir įrodymai, kad pagal jas buvo pilnai atsiskaityta, todėl apeliantės prašymas dėl tokių įrodymų išreikalavimo netenkinamas (CPK 180 straipsnis).

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

23. BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantė akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.