Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, Irenai Adamovič, Kristinai Jurginytei, Patricijai Lauraitytei, dalyvaujant prokurorams Ievai Rondomanskaitei, Vaidai Andriulaitienei, nukentėjusiesiems T. M., J. B. (J. B.), kaltinamojo A. V. (A. V.) gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui, kaltinamajam A. V. (A. V.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 4 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 4 dalį – 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme su viso turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nutartimi subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nutartimi ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. kovo 2 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/2 turto konfiskavimu. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo "Dėl amnestijos" 5 straipsnį paskirta bausmė sumažinta ir skirta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/2 turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 26 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – pagal BK 278 straipsnio 1 dalį išteisintas, veika iš BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį – paliekant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, turto konfiskavimas panaikintas;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 286 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2019 m. rugsėjo 4 d., apie 23.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t. y. dešine ranka sugriebė savo tarnybines pareigas atliekančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos pirmojo būrio vyriausiajam patruliui T. M. už kairės rankos, suko ją, dėl šių veiksmų T. M. nukrito ant žemės bei pajuto fizinį skausmą kairės kojos blauzdoje, tokiais veiksmais jis, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – savo tarnybines pareigas atliekančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos pirmojo būrio vyriausiajam patruliui T. M. ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, jis 2020 m. vasario 2 d. apie 21.30 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš J. B., t. y. tyčia dešinės rankos alkūne sudavė vieną smūgį šiam į dešinę akį, po to dešinės rankos kumščiu sudavė mažiausiai 2 smūgius į veidą, bei kojomis sudavė ne mažiau 5 kartų į rankas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam J. B. poodines kraujosruvas veide bei rankose, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 286 straipsnyje

Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu nebuvo nagrinėjami kaltinamojo A. V. veiksmai ir bendra konfliktinė situacija, minėtu nutarimu pasisakyta tik apie kaltinamojo žmonos M. V. veiksmus. Tai, kad nėra nustatyta, jog A. V. ar kartu su juo buvę asmenys padarė kokį nors teisės pažeidimą, ir už tai jie nėra nubausti, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju pareigūno T. M. veiksmai buvo neteisėti. Esant tokioms aplinkybėms, kaip jau minėta pagal Policijos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, policijos pareigūnai gavę pranešimą apie galimą nuskalstamą veiką – smurtą artimoje aplinkoje, nuvykę į įvykio vietą, nagrinėjamoje situacijoje turėjo teisinį pagrindą nustatyti visų įvykyje dalyvavusių asmenų tapatybes ir šis teisėtas reikalavimas įvykio vietoje buvusiems asmenims, tame tarpe ir A. V. buvo privalomas. A. M. atlikti veiksmai – atsisakymas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, aktyviais veiksmais vengimas būti sulaikomu, pasireiškęs dešinės rankos sugriebimu nukentėjusiajam T. M. už kairės rankos, jos sukimu, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės bei pajuto fizinį skausmą kairės kojos blauzdoje, pripažinti pasipriešinimu policijos pareigūnui. Kaltinamasis A. V. atlikdamas šiuos veiksmus, suvokė, kad priešinasi policijos pareigūnui, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, kaltinamojo A. V. atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 140 straipsnio 1 dalyje

Iš 2020 m. vasario 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareiškėjas J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2020 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini), apie 21.30 val. į jo namus atėjo iš matymo pažįstamas vyras vardu Tolik ir namo virtuvėje sudavė jam alkūne į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Išstūmęs iš virtuvės nugriovė ant žemės, kur spardė jį kojomis ir rankomis. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 140–145).

Iš 2020 m. vasario 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Gyvenamasis plytinis namas, esantis (duomenys neskelbtini), aptvertas metaline tvora. Įėjimas į virtuvę yra iš vidinės kiemo pusės. Aplinka tvarkinga. Ant J. B. veido prie dešinės akies prie nosies matosi nubrozdinimo ir patinimo žymės (1 t., b. l. 140–145).

2020 m. vasario 5 d. nutarimu J. B. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 148).

Iš 2020 m. gegužės 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog užfiksuota, kad pasiūlius nukentėjusiajam J. B. parodyti, kaip prieš jį 2020 m. vasario 2 d. naudojo smurtą A. V., nukentėjusysis parodė, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 21:30 val., kai jis bandė raminti A. V.. t. y stovėdamas A. V. už nugaros, padėjo dešinę ranką ant peties ir paprašė nusiraminti. A. dešinės rankos alkūne sudavė nukentėjusiajam į dešinę akį (nuotrauka Nr.1), po to nukentėjusysis paėmė A. už rūbų, bei A. paėmė už rūbų nukentėjusiajam. Tuomet J. B. bandė ištempti jį iš namų, užsikabinęs už slenksčio nukrito ant betoninių grindų, kur jam gulinčiam A. V. sudavė kelis kartus rankos kumščiu, sudavė į veidą (nuotrauka 2), vėliau kojomis norėjo suduoti į veido sritį, bet kadangi nukentėjusysis stengėsi veidą užsidengti, pataikė į rankas (nuotrauka Nr. 3). Vėliau nukentėjusysis pradėjo šaukti, kad jo sugyventinė iškviestų policijos pareigūnus, tai išgirdęs A. V. išsigando ir pabėgo. Tuo parodymų patikrinimas baigtas (1 t., b. l. 158–162).

2020 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 439/2020(01) nurodoma, kad J. B. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir rankose, kietais bukais daiktais ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui ir nebūdingi susižalojant sau pačiam. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2020 m. vasario 2 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie sukėlė skausmą (1 t., b. l. 166).

Iš 2020 m. vasario 26 d. apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota, kad apžiūrimas garso įrašas "download_10.102.186.22_2020-02-02_21-18-02_25.01". Garso įrašo data: 2020 m. vasario 2 d. Garso įrašo pradžios laikas: 21:18:02. Garso įrašo trukmė: 00.58 min. Garso įraše girdima, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, kuri prašo iškviesti policiją ir medikus, nurodo adresą, paaiškina, kad atėjo neblaivus kaimynas, kuris sumušė jos draugą. BPC operatorė nurodo, kad policija ir medikai atvažiuos (1 t., b. l. 170).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. V. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje nepripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, kadangi visiškai toje vietoje, tuo metu nebuvo ir nedalyvavo. Nors kaltinamasis A. V. neigia sukėlęs fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo J. B. sveikatą, tačiau jo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusysis J. B. bylą nagrinėjant teisme parodė kaip ir prie kokių aplinkybių nukentėjo, nurodė patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Paaiškino, kad kaimynas atbėgo į jo namus, norėdamas mušti jo sugyventinę. J. B., norėdamas kaimyną sulaikyti uždėjo ranką jam ant peties, po ko kaimynas jam trenkė, o jam nukritus spardė kojomis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis savo parodymus patvirtinto ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b. l. 158–162). Aplinkybę, kad J. B. buvo sužalotas patvirtina ir nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantis ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtas įrodymas – specialisto išvada. 2020 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 439/2020(01) nurodoma, kad J. B. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir rankose, kietais bukais daiktais ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui ir nebūdingi susižalojant sau pačiam. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2020 m. vasario 2 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie sukėlė skausmą (1 t., b. l. 166). Nukentėjusiojo J. B. parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, juos sugretinus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-976/2021). Nors bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis J. B., ir liudytoja apklausta E. G. neįvardijo, kad nukentėjusįjį sumušė būtent kaltinamasis A. V., tačiau apklausiami ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį įvardijo kaip asmenį smurtavusį J. B. atžvilgiu. Teisme pagarsinus liudytojos E. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino, parodė, jog kaltinime nurodytą dieną į namus atėjo asmuo pažįstamas kaip vietinis kaimo gyventojas T., panašus į A. V.. Jos parodymus iš dalies patvirtina ir procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, o būtent 2020 m. vasario 2 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kurio apžiūros protokole užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, kuri prašo iškviesti policiją ir medikus, nurodo adresą, paaiškina, kad atėjo neblaivus kaimynas, kuris sumušė jos draugą. (1 t., b. l. 170). Teisme apklaustas liudytojas S. R. taip pat patvirtino, jog kaime girdėjo kalbas apie tai, kad kaltinamasis A. V. prisidarė nesąmonių, sumušė E. G. sugyventinį. Teisiamojo posėdžio metu J. B. išreiškė norą susitaikyti su savo kaimynu ir jis bei kaltinamasis A. V. paspaudė vienas kitam ranką bei susitaikė. Nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad jis nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuotas pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apklabėti. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš J. B., tyčia dešinės rankos alkūne suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinę akį, po to dešinės rankos kumščiu suduodamas mažiausiai 2 smūgius į veidą, bei kojomis suduodamas ne mažiau 5 kartų į rankas, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. B. poodines kraujosruvas veide bei rankose, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą. Tarp A. V. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. J. B. sužalojimų – poodinių kraujosruvų veide ir rankose, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę A. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir baigtumo stadiją, į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, padarė ir esant kitai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama. A. V. nedirbantis, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 28–31), paskirtų piniginių nuobaudų nemokantis, teistas eilę kartų, tame tarpe du kartus ir už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą, neatlikdavęs paskirtų bausmių ir neišnykus teistumui vėl nusikalsdavo. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, padarė nepraėjus dviem mėnesiam, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kas teismui leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo A. V. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį parenkant artimą straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.

BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad A. V. įvykdytos nusikalstamos veikos visiškai nesusijusios, jas skiria pakankamai ilgas laiko tarpas, nusikalstamos veikos padarytos skirtingoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina lygi įstatymo numatytam minimumui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. V. buvo sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 23 val. 45 min. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. 14 val. 49 min. (1 t., b. l. 184, 199), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,49 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo T. M. gydymo išlaidomis (1 t., b. l. 80–86), atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo A. V. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 280,64 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiajam T. M. išmokėtomis draudžiamojo įvykio išmokomis, atlyginimo. Dėl A. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas, todėl jam buvo mokama ligos išmoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus patirtos išlaidos išmokant nukentėjusiajam ligos pašalpą neabejotinai priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais A. V. veiksmais ir turi būti atlygintos kalto asmens. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis, 6.293 straipsnio 3 dalis). Civilinio ieškovo reikalavimai yra pagrįsti objektyviais rašytiniais duomenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civiliniame ieškinyje yra pateikta informacija apie T. M. išduotą nedarbingumo pažymėjimą, taip pat duomenys apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 88–91). Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusysis T. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39–41).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nežymius sveikatos sutrikdymus ir ar/fizinio skausmo sukėlimą, priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 100 eurų iki 1 000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-222/2016, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-430-895/2017, Nr. 2K-220-689/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-387-497/2017, Nr. 1A-128-209/2017; Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-16-195/2018, Nr. 1A-250-497/2018). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis T. M. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos juto stiprų fizinį skausmą, buvo pažeminta jo kaip policijos pareigūno garbė ir orumas, tuo patyrė didelę moralinę žalą. Dėl patirtų sukrėtimų sutriko visa fiziologinė pusiausvyra, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus prieš bendradarbius, dėl padarytos žalos sveikatai, jo išgyvenimai reikšmingi ir tuo, kad jis yra policijos pareigūnas. Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo galimybės, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiojo asmens gyvenimo kokybę, buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla, darbinės funkcijos. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajam būtų ribotos jo judėjimo galimybės. Kartu atsižvelgtina ir į kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes – padarytos turtinės žalos dydį, kaltės formą – tiesioginę tyčią. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajam T. M. iš kaltinamojo priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 500 eurų.

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 12–13), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD-R laikmenas ir vieną DVD-R laikmeną, su įrašais, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. V. (A. V.) skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. V. (A. V.) buvo sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 23 val. 45 min. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. 14 val. 49 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. V. (A. V.) 50,49 eurų (penkiasdešimteurų 49 centus) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai padarytą žalą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. V. (A. V.) 280,64 eurų (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 64 centų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai padarytą žalą.

Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. V. (A. V.) nukentėjusiojo T. M. naudai 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD-R laikmenas ir vieną DVD-R laikmeną, su įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.