Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2104-640/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-07
Bylos Nr.: e2S-2104-640/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas: M. M.
Ieškovas: K. M.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusiu teisinių pasekmių, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo kaltės; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „V.“, o atsakovui – „M.“; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nustatyti ieškovės nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš atsakovo, mokamą po 750 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai iki jų pilnametystės, sumą indeksuojant nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; padalinti santuokos metu įgytą turtą; priteisti ieškovei vykdyti kreditinį įsipareigojimą; iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 11 776,72 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo M. M. bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad: 1) atsakovas M. M. su nepilnamečiais vaikais Ą. M. ir M. M., bendrauja nepertraukiamai 2 (dvi) savaites per mėnesį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo/lavinimo įstaigų nuo pirmadienio pasibaigus užsiėmimams (mokslo metų metu) arba iš jų gyvenamosios vietos (ne mokslo metų ar atostogų metu) ir grąžindamas juos į lavinimo/ugdymo įstaigas (mokslo metų metu) po 2 savaičių einantį pirmadienį iš ryto arba į gyvenamąją vietą iki 10 val. (ne mokslo metų ar atostogų metu); 2) atsakovas su vaikais praleidžia pusę savo ir/ar vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą, kurioje planuojama atostogauti, tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais laikotarpiui vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 3) atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti ir nuotolinio ryšio, telekomunikacijų priemonėmis. Atsakovas taip pat privalo užtikrinti, kad jo buvimo su vaikais metu ieškovė bet kada galėtų su vaikais susisiekti ryšio priemonėmis; 4) Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali sutarti ir kitokią bendravimo su vaikais tvarką.

3. Ieškovė nurodė, kad šalims iki šiol nepavyko susitarti dėl visų santuokos nutraukimo sąlygų, atsakovas pradėjo vienašališkai keisti žodžiu jau ilgą laiką sutartas bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas, didelė tikimybė, kad bylą iškėlus tarp šalių gali kilti ir didesni ginčai dėl teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu, o užsitęsus teisminiam procesui dėl neapibrėžtumo ir nesutarimo kentėtų vaikų gerovė ir interesai. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vaikai nepajus jokių pasikeitimų, bus užtikrintas esamos padėties stabilumas, vaikų interesai ir lygios abiejų tėvų teisės bei pareigos vaikų atžvilgiu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog nesutinka su reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant ieškovės nurodomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir teikia priešpriešinį reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas prašo teismo atmesti ieškovės reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas – nustatyti atsakovui tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) nepilnamečiai vaikai su šalimis bendrauja tokiu intervalu – vieną savaitę (7 dienas) vaikai būna su atsakovu, dvi savaites (14 dienų) vaikai leidžia su ieškove, t. y. tarp M. M. buvimo su vaikais savaitės turi būti ne trumpesnis, kaip dviejų savaičių (14 dienų) tarpas. Toks bendravimo intervalas pradedamas taikyti nuo artimiausio pirmadienio, einančio po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. M. M. vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigų dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš K. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus 7 (septintą) buvimo kartu dieną į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 2) jeigu vaikų tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. neatidėliotino būtinumo atvejų (įvykiai, kurių negali kontroliuoti, negali numatyti iš anksto, negalėjo užkirsti kelio tokių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui), ligos, darbinio užimtumo, komandiruotės, artimo giminaičio netekties, iš anksto suplanuotų atostogų ir pan. atvejų) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos sąlygų, jis privalo kaip įmanoma anksčiau apie tai informuoti vaikų motiną telefonu ir / arba SMS žinute, ko pasekoje, vaikų tėvas atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais aukščiau nurodytu atitinkamu laiku.

5. Atsakovas pažymėjo, kad nevengia bendravimo su vaikais, yra labai prie jų prisirišęs ir siekia, kad kiek įmanoma daugiau laiko galėtų praleisti su vaikais, tačiau neturi galimybės apleisti darbinių įsipareigojimų, kadangi privalo užtikrinti tinkamą vaikų išlaikymą ir tinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą. Nurodė, kad užimama darbo pozicija neleidžia dirbti sėsliai ar nuotoliniu būdu, dėl to negali sutikti su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kadangi reikalavimo su nepilnamečiais vaikais bendrauti nepertraukiamai dvi savaites per mėnesį įgyvendinti nepavyktų dėl darbo modelio.

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kuriame nurodė, kad su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka nesutinka. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų ir gerovės, vaikų teisės bendrauti vienodai su abiem tėvais, ji prieštarauja nusistovėjusiai bendravimo tvarkai, prie kurios vaikai buvo pripratę. Atsakovo prašoma nustatyti tvarka iš esmės silpnina vaikų ir tėvo ryšį, pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, didesnę dalį pareigų perkeliant ieškovei, ir yra patogi tik pačiam atsakovui. Ieškovė nurodė, kad yra pasiryžusi prisitaikyti prie atsakovo darbo pobūdžio dėl jo komandiruočių, bet laikas praleidžiamas / gyvenamas su vaikais turi būti paskirstytas vienodai. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovės siūloma laikina bendravimo su vaikais tvarka buvo aptarta su atsakovu, ir atsakovas tokio susitarimo laikėsi nuo 2021 m. sausio 1 d., tuo metu dirbo tame pačiame darbe, kaip ir dirba šiuo metu. Jeigu būtų patenkintas atsakovo prašymas, vaikai su atsakovu praleistų dvigubai mažiau nepertraukiamo laiko nei su ieškove ir tai neigiamai atsilieptų jų ryšiui ir santykiui. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl jos darbo pobūdžio taip pat kyla sunkumų dėl vaikų priežiūros, papildomo ugdymo, siekiant patenkinti visus poreikius, be to, dėl atsakovo iš esmės sumažėjusio bendravimo su vaikais ieškovei teko dar didesnė finansinė našta vaikų išlaikymui.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovės prašymo, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės siūlomai atsakovo laikinai bendravimo tvarkai. Tarnyba taip pat pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo, kuriame nurodė, kad palaiko ankstesnėje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje išreikštą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, o atsakovo prašymą atmetė, t. y. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ą. M. ir M. M. tvarką: 1) atsakovas M. M. su nepilnamečiais vaikais Ą. M. ir M. M. bendrauja nepertraukiamai dvi savaites per mėnesį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo / lavinimo įstaigų nuo artimiausio pirmadienio, kurį vaikai lanko ugdymo / lavinimo įstaigą, 12 val., ir grąžindamas juos į lavinimo / ugdymo įstaigas po 2 savaičių einantį pirmadienį; 2) atsakovas su vaikais praleidžia pusę savo ir / ar vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą, kurioje planuojama atostogauti, tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais laikotarpiui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 3) atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti ir nuotolinio ryšio, telekomunikacijų priemonėmis. Atsakovas taip pat privalo užtikrinti, kad jo buvimo su vaikais metu ieškovė bet kada galėtų su vaikais susisiekti ryšio priemonėmis; 4) Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali sutarti ir kitokią bendravimo su vaikais tvarką; 5) Jeigu atsakovas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu ieškovę.

9. Teismas sprendė, kad, siekiant užkirsti kelią tarp šalių galintiems kilti ginčams bei užtikrinti nepertraukiamą atsakovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšio palaikymą, tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

10. Teismo vertinimu, labiausiai vaikų interesus, tėvų lygiateisiškumo principą užtikrintų ieškovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos nustatymas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į Tarnybos išvadą, taip pat tai, kad atsakovas taip ir nepaneigė ieškovės prašymo argumentų, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka atspindi faktiškai šalių taikytą bendravimo tvarką (po 50 proc. laiko). Pakankamų argumentų, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo ir, kaip prašo atsakovas, užtikrinti jam ne mažiau kaip dviejų savaičių pertrauką tarp bendravimo su vaikais, atsakovas nenurodė (CPK 185 straipsnis). Dėl atsakovo argumentų, kad jo darbo modelis neleidžia jam daugiau bendrauti su vaikais, teismas detaliau galės pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir ištyręs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes; šioje proceso stadijoje, preliminariai vertindamas atsakovo argumentus, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad minėtų teiginių atsakovas neįrodo, nes ir atsakovo pateiktas darbdavio atstovo raštas patvirtina tik tai, jog atsakovas kas mėnesį komandiruotėse praleidžia iki 3 savaičių, tačiau ne visas tris savaites. Kita vertus, ieškovė nurodo galinti prisitaikyti prie atsakovo komandiruočių grafiko, tačiau akivaizdu, kad atsakovas turi tai tinkamai pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

11. Teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, papildymas bendravimo tvarką sąlyga dėl išimtinių, iš anksto nenumatytų, nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių (atostogos į šią kategoriją nepatenka). Teismo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka yra optimali, atitinkanti vaikų interesus, laikinai sureguliuos konfliktinę situaciją, susiklosčiusią tarp vaiko tėvų, ir užtikrins vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais bei tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovas M. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties (toliau – ir skundžiama nutartis), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o atsakovo prašymą tenkinti, t. y. nustatyti jo nurodytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

13. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

13.1. Pažymėjo, kad tarp šalių kyla ginčas būtent dėl to, kad atsakovas objektyviai negali įgyvendinti ieškovės siūlomos (50:50) bendravimo tvarkos. Atsakovas neneigia fakto, kad jo darbo vieta išliko ta pati, tačiau prasidėjus skyrybų procesui atsakovui tenka visi kreditoriniai įsipareigojimai, kurie po kiekvieno palūkanų perskaičiavimo auga, todėl atsakovas buvo priverstas prisiimti papildomų įsipareigojimų darbe. Atsakovas paaiškino, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. šalia buvusių pardavimų vadovo pareigų prisidėjo ir naujos pareigybės. Naujos pareigos reikalauja dar daugiau komandiruočių, todėl atsakovas per mėnesį Lietuvoje būna itin retai. Atsakovas su atsiliepimu pateikė darbdavio pažymą, kurioje aiškiai nurodoma, kad atsakovas iki trijų savaičių per mėnesį praleidžia užsienyje.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Teismas visiškai ignoravo ir net nesigilino į realias atsakovo galimybes objektyviai įgyvendinti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, nors atsakovas ne kartą pabrėžė faktą, jog įgyvendinti tokios bendravimo tvarkos niekaip negalės ir kas blogiausia dėl to labiausiai kentės nepilnamečiai šalių vaikai.

13.3. Teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir visiškai tenkinęs ieškovės reikalavimą, tokiu būdu iškart tenkino pagrindinį ieškovės ieškinio reikalavimą – bendravimo tvarką 50:50. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats klausimas dėl 50:50 bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos turėtų būti sprendžiamas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o ne pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13.4. Atsakovas nevengia buvimo su vaikais – esant galimybei atsakovas sutinka su vaikais pabūti papildomai t. y. atsakovas matydamas, kad daugiau nei vieną savaitę nereiks keliauti - paims vaikus papildomoms kelioms dienoms, kad tik ilgiau laiko praleistų su nepilnamečiais vaikais ir tokiu būdu šalių leidžiamas laikas su vaikais susilygintų, tačiau šiuo metu teismo patvirtinta bendravimo tvarka dėl išdėstytų aplinkybių yra neįgyvendinama.

Atsiliepimas

14. Ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

15.1. Visi atsakovo dėstomi teiginiai apie jo pareigų ir užimtumo pasikeitimą, jo vieno dengiamus visus kreditorinius įsipareigojimus, iš esmės neturi ir neturėjo būti vertinami, nes tai su ginčo esme susiję klausimai. Maža to, atsakovas nei pirmos instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių patikimų įrodymų, kuriuos preliminariai vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovas realiai neturi galimybių įgyvendinti teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos.

15.2. Pažymėjo, kad ne ieškovė vienašališkai siūlė nustatyti bendravimo tvarką 50/50, o tokia tvarka faktiškai buvo susiklosčiusi tarpusavio susitarimu su atsakovu jau nuo 2021 m. sausio mėn. Šio fakto atsakovas neneigė, o pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo nutartį pagrįstai į tai atsižvelgė. Tačiau atsakovui nuo 2023 m. gegužės mėn. vienašališkai, be sutarimo ir net be siekio susitarti pradėjus keisti bendravimo tvarką, iš esmės mažinti savo laiką su vaikais, ieškovė neturėjo kitos išeities kaip tik prašyti teismo patvirtinti tokią tvarką, kuri buvo susiklosčiusi ir prie kurios buvo pripratę vaikai. Skundžiama teismo nutartis sudaro sąlygas užtikrinti vaikų interesus iš esmės vienodai laiko praleisti su abiem tėvais, su jų aplinka.

15.3. Jeigu atsakovas per savo laiką su vaikais turėtų pareigą išvykti į komandiruotę (apie kurią net neabejotina sužino iš anksto, pagal planuojamus darbo grafikus), teismo nutartis netrukdo tartis, bendradarbiauti su ieškove tais klausimais, tačiau esant realiam poreikiui, o ne manipuliuojant tokio poreikio egzistavimu, be jokių įrodymų.

15.4. Ieškovė lygiai taip pat nuo 2022 m. rugsėjo mėn. įsidarbino (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje , taip pat turi pareigas darbdaviui, vėliau dar papildomai prisiėmė pareigų, kad gautų papildomų pajamų, reikalingų tiek bendriems įsipareigojimams, tiek vaikų pilnaverčiam išlaikymui.

15.5. Ieškovė siekdama užtikrinti vaikų interesus ir teises vienodai laiko praleisti su tėčiu, tam kad ryšys su tėčiu nesusilpnėtų, pati kreipėsi į atsakovo darbdavio atstovę, siekdama išsiaiškinti ir pateikti informaciją. Tai nereiškia, kad ieškovė elgiasi kažkaip neteisėtai ar netinkamai. Atsakovas visiškai nebendrauja ir nesiderina tais klausimais su ieškove, vienašališkai keičia bendravimo sąlygas, mažindamas savo laiką su vaikais, prisidengdamas savo darbo pareigomis, todėl ieškovė, veikdama išimtinai vaikų interesais turėjo apie tai informuoti darbdavį, kartu bandydama išsiaiškinti ar atsakovui jo pareigos tikrai trukdo bendravimui su vaikais. Ieškovė visada buvo ir yra linkusi derintis prie atsakovo grafiko, tačiau toks grafikas niekada nebuvo pateiktas.

Žemesnės instancijos teismas

15.6. Teismo nustatyta tvarka yra lygiateisiška abiem tėvams, nes nebuvo ir nėra jokių pagrindų nukrypti nuo lygių teisių ir pareigų principo. Toks bendravimo dažnumas yra labai palankus ir tinkamas patiems vaikams, ką konstatavo ir rekomendavo Institucija teikianti išvadą byloje ir atstovaujanti vaikų interesus.

15.7. Tai, kad skundžiama teismo nutartimi buvo nustatyta tokia laikina atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, kokios ieškinio reikalavimais nustatyti prašo ieškovė, nereiškia, kad byla tokia nutartimi buvo išspręsta. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo pateiktu aiškinimu. Svarbiausias tokios skundžiamos teismo nutarties pagrindas buvo faktiškai susiklosčiusi bendravimo tvarka 50/50 nepertraukiamai ir laikinas situacijos sureguliavimas, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus lygiai bendrauti su abiem tėvais ir apsaugoti juos nuo prasidėjusio teisminio proceso neigiamos įtakos. Maksimalus bendravimas pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nekenkia ir nesudaro sąlygų apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, o priešingai tik padeda išlaikyti ir stiprinti vaikų santykius su abiem tėvais, net ir gyvenant skyrium ir vykstant teisminiams ginčams. Jeigu galutiniu teismo sprendimu teismas ir netenkintų ieškovės prašymo šioje dalyje, tai toks 50/50 buvęs bendravimas, net neabejotina, kad tik palengvintų sprendimo vykdymą ir ilgainiui padėtų tėvams susitarti. Iš skundo argumentų nėra aišku, kaip nustatyta laikina bendravimo tvarka pakenks būsimo teismo sprendimo vykdymui.

15.8. Vaikai patiria labai daug neigiamų išgyvenimų, liūdesio bei ilgesio, kai ilgiau nemato tėčio, kai negali grįžti į namus (duomenys neskelbtini), į kuriuos ir ieškovė jau nebegali patekti, atsakovui pakeitus spynas. Tuo metu kai nebūna su atsakovu, vaikai taip pat nesimato ir su savo seneliais iš atsakovo pusės, bei su savo krikšto mama, kadangi su ieškove jie nebendrauja. Daugiau negu akivaizdu, kad toks apribotas bendravimas, neigiamai veikia vaikų emocinę būklę, jie nesupranta, kodėl laiko su tėčiu mažėja ir tai juos labai skaudina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

17. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – darbdavio pažymą dėl darbo pobūdžio, el. laiškus bei jų vertimą. Teikiamais įrodymais apeliantas siekia pagrįsti, kad dėl atliekamų darbinių funkcijų ir darbo pobūdžio atsakovas iki 3 savaičių per mėnesį praleidžia užsienyje, todėl negalės įgyvendinti teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.

18. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai teikiamais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, taip pat įvertinęs apeliacijos dalyką, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo (sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo byla iš esmės nėra nagrinėjama), sprendžia, kad šie įrodymai neturės teisinės reikšmės atsakovo atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, apelianto naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Skundžiama nutartimi teismas nustatė tokią laikiną atsakovo M. M. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) atsakovas M. M. su nepilnamečiais vaikais Ą. M. ir M. M. bendrauja nepertraukiamai dvi savaites per mėnesį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo / lavinimo įstaigų nuo artimiausio pirmadienio, kurį vaikai lanko ugdymo / lavinimo įstaigą, 12 val., ir grąžindamas juos į lavinimo / ugdymo įstaigas po 2 savaičių einantį pirmadienį; 2) atsakovas su vaikais praleidžia pusę savo ir / ar vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą, kurioje planuojama atostogauti, tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais laikotarpiui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 3) atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti ir nuotolinio ryšio, telekomunikacijų priemonėmis. Atsakovas taip pat privalo užtikrinti, kad jo buvimo su vaikais metu ieškovė bet kada galėtų su vaikais susisiekti ryšio priemonėmis; 4) Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali sutarti ir kitokią bendravimo su vaikais tvarką; 5) Jeigu atsakovas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu ieškovę.

22. Apeliantas nesutinka su nurodyta laikina bendravimo tvarka, prašo, kad būtų nustatyta jo siūloma laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią: 1) nepilnamečiai vaikai su šalimis bendrauja tokiu intervalu – vieną savaitę (7 dienas) vaikai būna su atsakovu, dvi savaites (14 dienų) vaikai leidžia su ieškove, t. y. tarp M. M. buvimo su vaikais savaitės turi būti ne trumpesnis, kaip dviejų savaičių (14 dienų) tarpas. Toks bendravimo intervalas pradedamas taikyti nuo artimiausio pirmadienio, einančio po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. M. M. vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigų dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš K. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus 7 (septintą) buvimo kartu dieną į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 2) jeigu vaikų tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. neatidėliotino būtinumo atvejų (įvykiai, kurių negali kontroliuoti, negali numatyti iš anksto, negalėjo užkirsti kelio tokių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui), ligos, darbinio užimtumo, komandiruotės, artimo giminaičio netekties, iš anksto suplanuotų atostogų ir pan. atvejų) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos sąlygų, jis privalo kaip įmanoma anksčiau apie tai informuoti vaikų motiną telefonu ir / arba SMS žinute, ko pasekoje, vaikų tėvas atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais aukščiau nurodytu atitinkamu laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos dėl žemiau nurodytų priežasčių.

23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

24. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją byloje, tai, kad atsakovas nepaneigė, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka atspindi faktiškai šalių taikytą bendravimo tvarką (po 50 proc. laiko) prieš teisminį procesą, taip pat atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, kuria atsižvelgiant į vaikų interesus ir į tėvo pareigą bendrauti su mažamečiais vaikais, Tarnyba pritarė ieškovės siūlomai laikinai bendravimo tvarkai, teismas nustatė tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią iki bylos išnagrinėjimo iš esmės abu nepilnamečių vaikų tėvai (ieškovė ir atsakovas) po tiek pat laiko (po 50 proc. laiko) skirs bendravimui su vaikais.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia nustatyta laikina atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, tokios laikinosios apsaugos priemonės (bendravimo tvarkos) pritaikymas užtikrins esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

27. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos jis negalės įgyvendinti dėl atliekamų darbinių funkcijų, dėl kurių atsakovas yra nuolat išvykęs į užsienį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

28. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, įskaitant ir atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiama jo ribota (laiko prasme) galimybė bendrauti su vaikais. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos jų teisės bei teisėti interesai. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

29. Priešingai, nei teigia apeliantas, tai, kad skundžiama nutartimi nustatyta tokia laikina atsakovo ir šalių vaikų bendravimo tvarka, kuri atitinka ieškovės ieškinio reikalavimus dalyje dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, nereiškia, kad tokios apimties bendravimo tvarka bus patvirtinta ir priėmus galutinį teismo sprendimą šioje byloje. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, bylos nagrinėjimo metu iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka), visiškai ar iš dalies sutampančios su ieškinio reikalavimais, savaime nereiškia, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, byloje vėliau negali būti priimtas kitoks sprendimas, t. y. nustatyta kitokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1360-854/2023). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškiniu reiškiamų reikalavimų sutaptis pati savaime nėra kliūtis teismui byloje spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.

30. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nustatytoje laikinoje atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkoje, 4-5 punktuose, yra nurodyta, kad „4) Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali sutarti ir kitokią bendravimo su vaikais tvarką; 5) Jeigu atsakovas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu ieškovę.“. Taigi nustatyta bendravimo tvarka yra lanksti, ieškovė ir atsakovas geranoriškai gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, taip pat esant objektyvioms priežastims ir atsakovui tinkamai apie jas pranešus ieškovei, atsakovo teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymas gali būti pateisinamas. Be to, ir pati ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ji visada buvo ir yra linkusi derintis dėl bendravimo tvarkos, prisitaikyti prie atsakovo darbo grafiko. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės teiginiais.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo M. M. laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nėra.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė