- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-1360-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05043-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- G. E.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui G. E. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovo G. E. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. E., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja: 1) kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 2) lyginiais metais (2024, 2026, 2028 ir t. t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą, antrą Šv. Velykų dieną be nakvynių, pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 3) nelyginiais metais (2025, 2027, 2029 ir t. t.) antrą Šv. Velykų dieną, Naujuosius Metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmą dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 4) kiekvienais metais per savo kalendorinio gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas nuo 19.30 val. iki 20.00 val., o jeigu tai yra nedarbo diena – pasiimdamas nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 5) kiekvienais metais per Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 6) visais atvejais ieškovės J. J. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), sesers gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), šių gimtadienių paminėjimo savaitgalį (jeigu minėjimas vyksta) ir Motinos dieną nepilnametis vaikas praleidžia su ieškove J. J., jeigu šios dienos patenka į atsakovo bendravimo su vaiku laiką savaitgaliais, atsakovo bendravimas šiomis dienomis nevyksta; 7) atsakovas bendrauja su vaiku jo vasaros atostogų metu 3 dienas su nakvynėmis bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaiko interesams, apie ketinimą bendrauti su vaiku jo vasaros atostogų metu atsakovas praneša ieškovei (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomų atostogų su vaikais pradžios; 8) atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta per ieškovės J. J. kasmetines atostogas, apie kurias atsakovas informuojamas ne vėliau, kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios; 9) visais atvejais vaikas atsakovui perduodamas ir atsakovo grąžinamas ieškovei prie ieškovės gyvenamosios vietos daugiabučio įėjimo laiptinės lauko durų; 10) vaiko ligos atveju atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:
2.1. Dėl atsakovo kasdienio alkoholio vartojimo, konfliktavimo namuose ir netinkamo elgesio su ieškovės dukra, ieškovė 2017 m. kovo mėn. išsikraustė į Moterų krizių centrą, taip pat iki tol buvo priversta bėgti iš namų pas atsakovo tėvus.
2.2. Atsakovas vaiko akivaizdoje vartoja alkoholį, šalys nesutaria dėl atsakovo namuose (ne)palaikomos švaros ir tvarkos, laisvalaikio praleidimo būdo, būdamas pas atsakovą, vaikas nesiprausia, nesivalo dantų, yra maitinamas nesveiku maistu, nesirūpina sūnaus sveikata, vaiko akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius, vaikas atsakovo namuose neturi jam skirtos lovos, miega kartu su atsakovu ant sofos, dažnai būna nenuvestas į darželį, atsakovas pamiršta apie vaiko treniruotes arba į jas vėluoja pristatyti vaiką, vaikas iš atsakovo yra parsivežęs smulkios pirotechnikos bei yra negrąžinamas ieškovei sutartu laiku.
2.3. Asocialus atsakovo gyvenimo būdas kelia žalą vaikui, todėl tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvena atsakovas, jis su vaiku negali bendrauti su nakvynėmis ir darbo dienomis. Atsakovas neužtikrina vaiko tinkamo dalyvavimo popamokinėje veikloje.
2.4. Esamoje situacijoje atsakovo bendravimas su vaiku siaurintinas iki bendravimo vieną savaitgalį per mėnesį be nakvynių, taip pat nustatant atsakovo bendravimą su vaiku per šventes bei bendravimą su vaiku per atostogas 3 kalendorines dienas su nakvynėmis.
3. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo bendrauja: 1) kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 2) lyginiais metais (2024, 2026, 2028 ir t. t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą, antrą Šv. Velykų dieną be nakvynių pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 3) nelyginiais metais (2025, 2027, 2029 ir t. t.) antrą Šv. Velykų dieną, Naujuosius Metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmą dieną pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. E. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimą į prašymą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė, prašydama nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, rūpinasi ne vaiko interesais, o nepagrįstai siekia apriboti atsakovo bendravimą su vaiku. Ieškovės prašymas grindžiamas ne aktualia informacija ir faktais, o penkerių metų senumo abejotinais pamąstymais apie buvusius įvykius, kuriuos ieškovė pateikia per savo suvokimo prizmę.
4.2. Ieškinyje nėra nurodyta faktų ar pateikta įrodymų, kurie patvirtintų vaiko teisių pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku, kelia grėsmę jo interesams, smurtauja vaiko atžvilgiu ar riboja ieškovės teisę bendrauti su vaiku. Priešingai, tėvas rūpinasi sūnumi, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi, vystytis, sportuoti, ugdo kaip atsakingą asmenį, neriboja bendravimo su ieškove. Tėvas lankosi vaiko sporto renginiuose, kartu noriai atlieka pamokas, gamina valgyti, keliauja, pramogauja.
4.3. Atsakovo santykiai su vaiku yra puikūs, bendravimas artimas, vaikas pakankamai didelis ir adekvačiai suvokia situaciją ir bendravimą su abiem tėvais. Vaikas mielai būna su tėvu (atsakovu) ir tai jokios žalos jam nedaro, priešingai – suteikia vaikui didelį emocinį pasitenkinimą ir saugumą. Neleidžiant tėvui bendrauti su vaiku kasdien ir nustatant bendravimą tik savaitgaliais, yra pažeidžiami vaiko ir tėvo interesai.
4.4. Ieškovė, žinodama, jog atsakovas dirba pamaininį darbą, sąmoningai pasiūlė tokią bendravimo tvarką. Atsakovas dirba pamainomis, slenkančiu grafiku – keturias dienas dirba, keturios laisvos, rytinė pamaina yra nuo 8.00 iki 20.00 val., naktinė pamaina – nuo 20.00 val. iki 8.00 val. ryto. Todėl atsakovui laikytis ieškovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos būtų labai sudėtinga.
4.5. Atsakovas yra socialiai atsakingas, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi suaugusiųjų gimnazijoje, aktyviai dalyvauja savanorystės projektuose, kuriuos organizuoja „Raudonasis kryžius“, padeda nuo karo Ukrainoje nukentėjusioms šeimoms, tokiu būdu rodydamas pavyzdį sūnui ir skiepydamas atsakingą požiūrį į visuomenę, artimo atjautą ir prisidėjimą prie bendro gėrio kūrimo.
Atsiliepimas
4.6. Atsakovas turi nuolatinį darbą, kuriame charakterizuojamas tik teigiamai. Teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir, be kita ko, nustatė bendravimo su vaiku tvarką, šalims susitarus, kad jos gali bendrauti su vaiku be apribojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, netenkino.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė J. J. ir atsakovas G. E. yra nepilnamečio vaiko A. E. tėvai. Nutarties priėmimo metu šalių sūnus buvo 8 metų amžiaus. Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19095-1044/2017, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimo 3.2. punkte nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku A. E. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nėra, tėvas su sūnumi bendrauja pagal galimybes, atsižvelgdamas į sūnaus interesus.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia, jog būtų ribojama atsakovo galimybė bendrauti su vaiku, nustatant konkrečias dienas, kada atsakovas bendrautų su vaiku, apribojant galimybę vaikui (išskyrus atostogų metu) nakvoti pas atsakovą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką yra tapatus ieškinio rezoliucinės dalies 2.1. – 2.3. punktuose nurodytiems reikalavimams. Šalių santykiai dėl bendravimo su vaiku yra sureguliuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19095-1044/2017. Teismas pastebėjo, kad ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekia ginčo išsprendimo iš esmės, tačiau teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti dalies ieškinio reikalavimų.
8. Teismo vertinimu, ieškovė pradinėje bylos stadijoje nėra pateikusi objektyvių duomenų, pakankamų spręsti, kad vaiko bendravimas su tėvu po 2017 m. liepos 21 d. sprendimo priėmimo tapo nesaugus, keltų grėsmę esminiams vaiko interesams ar kad atsakovas negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, dėl ko tėvo su vaiku bendravimą reikalinga sureguliuoti nedelsiant ir jį ribojant. Pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje vaiko apsaugos poreikis nenustatytas.
9. Teismas nurodė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, laikinosiomis apsaugos priemonėmis esamą situaciją sureguliuoja tuo atveju, kai yra tokia būtinybė. Vis tik, teismo vertinimu, ieškovė tokios būtinybės neįrodė. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos proceso stadiją, teismas sprendė, kad nėra pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovės prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurių pagrindu preliminariai būtų galima spręsti apie poreikį sureguliuoti atsakovo laikiną bendravimą su vaiku. Ieškovės nurodomas aplinkybes preliminariai patvirtinantys įrodymai yra pateikti į bylą kartu su ieškiniu: ieškinio priedai Nr. 3–9. Į bylą yra pateikti net 3 vaizdo įrašai, patvirtinantys alkoholio vartojimą bendraujant su vaiku, taip pat netvarką atsakovo namuose.
11.2. Vaiko interesams keliamą žalą ir vaiko nepriežiūrą preliminariai patvirtina ir 2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-3711 užfiksuotos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija pastebėjo, jog kai berniukas būna pas mamą, jis į mokyklą atvyksta švarus ir prižiūrėtas, o būnant pas tėtį į mokyklą atvyksta neprižiūrėtas. Vaiko patiriamą psichologinę žalą preliminariai patvirtina ir 2023 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos psichologės pažyma, patvirtinanti, kad vaikui mokykloje teikiama psichologinė pagalba. Šiuo metu vaikas patiria didelę žalą jo raidai – mokykloje pasižymi smurtinio pobūdžio elgesiu, konfliktuoja su bendraamžiais ir mokytojais (vaikui tik 8 metai), naktimis šlapinasi į lovą.
11.3. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo gebėjimo užtikrinti šalių mažamečio vaiko poreikius jam esant su atsakovu, o teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šį faktą ignoravo.
11.4. Nors taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neturi vertinti šalių ginčo iš esmės, tačiau preliminariai įvertinti situaciją ir šalių teikiamus įrodymus privalo.
11.5. Teismas neteisingai sprendė, kad prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė siekia, jog būtų ribojama atsakovo galimybė bendrauti su vaiku. Konkrečių bendravimo dienų nustatymo bendravimo ribojimu negalima laikyti, tai yra bendravimo sureguliavimas, o ne ribojimas.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Teismas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau šis sakinys teismo buvo ištrauktas iš konteksto, nes toje pačioje anketoje nurodyta, kad iš atsakovo vaikas į mokyklą atvyksta neprižiūrėtas. Be to, išvadą teikianti institucija nepateikė savo išvados dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas neturėjo vaiko interesus byloje atstovaujančios institucijos informacijos apie vaiko padėtį šeimoje ir pas atsakovą, o ieškovės įrodymus apie vaiko padėtį pas atsakovą ir su tuo susijusias vaiko elgesio bei psichologines problemas ignoravo.
Atsiliepimas
11.7. Teismas suabsoliutino atsakovo pateiktą atsiliepimą, kuriame jis nurodė, kad jo santykiai su vaiku yra puikūs. Suprantama, kad vaikui patinka pas atsakovą maitintis nesveiku maistu, nesiprausti, neruošti pamokų, lankytis atsakovo lankomose asocialių asmenų pasibūvimo vietose, miegoti neturint savo atskiros miegojimo vietos, nes toks laiko praleidimo būdas berniukui leidžia nesilaikyti dienos disciplinos ir nepaisyti bendruomeninio gyvenimo taisyklių, tačiau tai nėra niekaip suderinama su vaiko interesais ir juos pažeidžia. Taigi teismas paisė išimtinai tik atsakovo, o ne geriausių vaiko interesų.
11.8. Atsisakydamas nustatyti laikiną bendravimo tvarką, teismas atsisakė laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, tuo sudarydamas pagrindą šalims konfliktuoti dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos bylos nagrinėjimo metu.
11.9. Atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime nurodytą aplinkybę apie jo slenkantį darbo grafiką, ieškovė neprieštarautų, kad atsakovo bendravimo su vaiku savaitgalis nebūtų detalizuojamas.
12. Atsakovas G. E. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškinyje nereikalaujama apriboti tėvo teises, o tik nustatyti labai ribojančią bendravimo tvarką. Toks reikalavimas grindžiamas ne aktualia informacija ir faktais, o penkerių metų senumo abejotinais pamąstymais apie buvusius įvykius, kuriuos ieškovė pateikia per savo suvokimo prizmę. Ieškinyje nėra nurodyta faktų ar pateikta įrodymų, kurie patvirtintų vaiko teisių pažeidimą.
12.2. Pagal pateiktą prašymą atsakovas su vaiku galėtų bendrauti tik savaitgaliais po 6 valandas. Siūlomas kategoriškas tėvo teisės bendrauti su vaiku ribojimas pažeis vaiko teisę nevaržomai bendrauti su tėvu.
12.3. Atsakovas, siekdamas išspręsti tarp šalių kilusi ginčą ir norėdamas, kad būtų užtikrintas abiejų proceso šalių lygiateisiškumas, bei nepilnamečio vaiko interesai, teisė bendrauti su abiem tėvais, atsiliepime pateikė teismui jo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką. Skirtingai nei ieškovės siūloma tvarka, kuri nepagrįstai riboja atsakovo teisę bendrauti su vaiku, atsakovo siūloma bendravimo tvarka užtikrina lygiateisiškumą.
12.4. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku, kelia grėsmę jo interesams, smurtauja vaiko atžvilgiu ar riboja ieškovės teisę bendrauti su vaiku. Priešingai, tėvas rūpinasi sūnumi, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi, vystytis, sportuoti, ugdo kaip atsakingą asmenį, neriboja bendravimo su ieškove. Tėvas lankosi vaiko sporto renginiuose, kartu noriai atlieka pamokas, gamina valgyti, keliauja, pramogauja. Kad šios aplinkybės yra tikros iš dalies patvirtina ir pačios ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakovu.
12.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad nesant vaiko teisių pažeidimų, ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia, jog būtų ribojama atsakovo galimybė bendrauti su vaiku, o ne tinkamo bendravimo nustatymas.
12.6. Atsakovo santykiai su vaiku šiuo metu yra puikūs, bendravimas artimas, vaikas pakankamai didelis ir adekvačiai suvokia situaciją ir bendravimą su abiem tėvais. Vaikas mielai būna su tėvu ir tai jokios žalos jam nedaro, priešingai – suteikia vaikui didelį emocinį pasitenkinimą ir saugumą.
12.7. Ieškovė žinodama, jog atsakovas dirba pamaininį darbą, sąmoningai pasiūlė tokią bendravimo tvarką. Atsakovas dirba pamainomis, slenkančiu grafiku, keturias dienas dirba, keturios laisvos, rytinė pamaina nuo 8.00 iki 20.00 val., naktinė pamaina nuo 20.00 val. iki 8.00 val. ryto. Todėl atsakovui laikytis ieškovės siūlomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos būtų labai sudėtinga.
12.8. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) elektro-krautuvo vairuotoju bei papildomai vykdo individualią veiklą, teikia žmonių pavežėjimo paslaugas. Atsakovas pateikė teismui darbo grafikus, patvirtinančius, kad atsakovas dirba pamaininį darbą, kuris turi įtakos jo ir vaiko bendravimo planavimui, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie vykdomą individualią veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, atsakovas negali pastoviai vartoti alkoholio, nes jis būtų nuolat neblaivus ir jam būtų uždrausta vairuoti ir dirbti atsakingą darbą kraunant krovinius arba teikiant pavežėjo paslaugas. Taigi ieškovės argumentai dėl asocialaus atsakovo elgesio ir nuolatinio alkoholio vartojimo neatitinka tikrovės.
12.9. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė motyvuoja 2017 metų įvykiais. Nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos, kai šalys nutarė nutraukti santuoką abipusiu šalių susitarimu. Šalys užbaigė bylą taikiai ir sudarė sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19095-1044/2017. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Santuoka nebuvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Šias aplinkybes nurodo ir pripažįsta ir pati ieškovė. Laikytina, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamoje byloje šiomis aplinkybėmis negalima vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
16. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – šalių 2023 m. balandžio 9-12 d. susirašinėjimą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi aplinkybių.
17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų santykiai yra įtempti, šalys konfliktuoja, susiduria su sunkumais derindamos bendravimo su sūnumi tvarką. Todėl ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas – dar vienas šalių susirašinėjimas, kuris iš esmės kaip ir kiti byloje esantys susirašinėjimai patvirtina tapačias aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, laikytinas pertekliniu, dėl ko jį atsisakytina priimti.
Dėl pagrindo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (ne)buvimo
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19095-1044/2017 nutraukta šalių santuoka ir patvirtina jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys susitarė, kad jų nepilnamečio vaiko A. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina (sprendimo 3.1 punktas). Sprendimo 3.1 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo metu ginčo tarp pareiškėjų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarkos, nėra, tėvas su sūnumi bendrauja pagal galimybes, atsižvelgdamas į sūnaus interesus.
20. Ieškovė 2023 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Iki teismo sprendimo byloje priėmimo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Prašymą grindė atsakovo netinkamai vedamu gyvenimo būdu, alkoholio vartojimu, tinkamų sąlygų vaikui nakvoti nesudarymu, neformalaus ugdymo lankymo neužtikrinimu.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie būtų pakankami šioje stadijoje spręsti, jog yra pagrindas vaiko bendravimą su tėvu sureguliuoti nedelsiant ir jį ribojant, t. y. spręsti, jog vaiko bendravimas su tėvu po 2017 m. liepos 21 d. sprendimo, kuriuo buvo sureguliuoti šalių santykiai dėl bendravimo su vaiku, tapo nesaugus, kelia grėsmę esminiams vaiko interesams ar kad atsakovas negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia ginčo išsprendimo iš esmės (prašymas nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiką tvarką yra tapatus ieškinio rezoliucinės dalies 2.1.–2.3. punktuose nurodytiems reikalavimams), o teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti dalies ieškinio reikalavimų.
22. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir nurodo, kad šiuo atveju jos į bylą pateikti įrodymai sudarė pagrindą tenkinti jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga.
24. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones, taigi ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
25. Pažymėtina, jog laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
26. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tikslą, kurio siekiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (laikinai sureguliuoti ginčytinus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, jų teisių ir teisėtų interesų apsauga), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad šiuo atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka), sutampa su dalimi ieškiniu reiškiamų reikalavimų, yra vienas iš pagrindų, kuriam esant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones savaime galima atsisakyti tenkinti, nėra pagrįsta.
29. Kaip jau minėta, teismas, veikdamas aktyviai, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, turi teisę viršyti byloje pareikštus reikalavimus, t. y. turi galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Šios teismui suteiktos teisės reiškia, kad teismas nėra griežtai saistomas šalių pareikštų reikalavimų, jų ribų, ir, esant būtinybei, turi teisę savo iniciatyva šalių siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pakeisti/papildyti tokiu būdu, kuris geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. nustatyti bendravimo tvarką, įtvirtinančią papildomas, vaiko interesams neprieštaraujančias, bendravimo su tėvu/motina galimybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) teismo aktyvų vaidmenį, kai parenkant bendravimo tvarkos modelį neapsiribojama šalių pateiktais bendravimo tvarkos variantais, pabrėžė ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 59 punktas).
30. Taigi ta aplinkybė, kad siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, bylos nagrinėjimo metu iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo ir būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka), visiškai ar iš dalies sutampančios su ieškinio reikalavimais, savaime nereiškia, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, byloje vėliau negali būti priimtas kitoks sprendimas, t. y. nustatyta kitokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
31. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškiniu reiškiamų reikalavimų sutaptis pati savaime nėra kliūtis teismui byloje spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Be to, papildomai paminėtina ir tai, kad ir pats laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – bendravimo tvarkos, atitinkančios geriausius vaiko interesus, nustatymas, suponuoja tai, kad, siekiant to paties tikslo, prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tikėtina, savo esme niekuomet nebus pernelyg nutolusi ir/ar kardinaliai skirtinga nuo ieškiniu reikalaujamos nustatyti bendravimo tvarkos.
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nustatyti konkrečią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
33. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pačių šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų pozicijų matyti, kad šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški, šalys negeba rasti tarpusavio kompromiso, spręsdamos klausimus dėl bendravimo su jų nepilnamečių sūnumi tvarkos. Bylos duomenys patvirtina (pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-3711), kad į šalių nesutarimus yra įtraukiamas ir jų nepilnametis vaikas, jam yra perteikiamos tėvų vienas kitam demonstruojamos neigiamos emocijos, priešiškas elgesys (vaikas suvokia tėvų nesutarimus, jų nusistatymą vienas kito atžvilgiu), vaikas jaučia tėvų negebėjimo susitarti tarpusavyje neigiamas pasekmes, kas atsispindi ir vaiko elgesyje bendraujant su aplinkiniais, ugdymo įstaigoje (vaiko smurtinio elgesio apraiškos, vaikui teikiama psichologinė pagalba, kt.).
34. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau vien šios anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių susitarimas nutraukiant santuoką nenumatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, o sudarant galimybę tėvui su sūnumi bendrauti pagal poreikį šiuo metu, šalims negebant konstruktyviai bendrauti tarpusavyje su vaiku susijusiais klausimais, nebėra pakankamas ir neužtikrina vaiko teisės į saugią, ramią ir emociškai stabilią aplinką, neįtraukiant vaiko į tėvų konfliktines situacijas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas laikinai sureguliuoti ginčo situaciją laikinųjų apsaugos priemonių pagalba – nustatant laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri padėtų išvengti/sumažinti šalių konfliktinių situacijų kilimo, galimo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis tikimybę, kas, neabejotinai, teigiamai atsilieptų ir vaiko tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
35. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad nėra pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, jos sąlygų, atitikimo šalių nepilnamečio vaiko interesams skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį ir tikslus, t. y. tai, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka patikrina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl aplinkybių ir įrodymų, kurie buvo ištirti ir įvertinti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šiuo atveju teismui to nepadarius (nesprendus dėl konkrečios nustatytinos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos) ir šioje nutartyje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (konkrečios laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje ne tik neatitiktų apeliacijos tikslų – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, tačiau ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
39. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį teismo procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės J. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (konkrečios laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.