Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. S. skundu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde, teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė nurodė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. birželio 4 d. (skundo padavimo dienos) atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ąjame kalėjime pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Teigė, jog iki 2024 m. kovo 4 d. įkalinimo įstaigoje buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas, todėl pareiškėjui daugiau nei 2 metus teko praustis bėgant šaltam vandeniui. Taip pat karšto vandens nebuvo ir įkalinimo įstaigos virtuvėje. Pastebėjo, jog dušo kabinose muilo dozatoriai buvo tušti. Akcentavo, kad kalėjimas tokiomis sąlygomis pareiškėjui sukėlė ne tik didelį fizinį diskomfortą, tačiau prausiantis šaltu vandeniu kilo grėsmė peršalti, ypač šaltuoju metų periodu. Taip pat prausiantis šaltu vandeniu ir be muilo kilo grėsmė užsikrėsti įvairiomis ligomis, nes tik prausiantis šiltu vandeniu su muilu galima nuplauti bakterijas, sumažinti virusinių ligų plitimą. Pabrėžė, kad pareiškėjas dėl tokių kalinimo sąlygų ne kartą kreipėsi ir į įstaigos administraciją. Nurodė, jog nuo 2022 m. sausio 11 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis dušinėse, kadangi nebuvo tinkamų pertvarų ir prausiantis nuteistieji matė vieni kitus. Tai sukėlė didelį dvasinį diskomfortą, gėdos jausmą, žemino pareiškėjo garbę ir orumą. Pareiškėjo, jo atstovės įsitikinimu, dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, kaltės sutriko pareiškėjo emocinė sveikata, prausdamasis šaltu vandeniu pareiškėjas jautė didelį fizinį diskomfortą, todėl atsakovė privalo atlyginti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog daugiau nei 2 metus duše jam teko praustis šaltu vandeniu, neatitinka tikrovės. Pabrėžė, kad nuteistųjų dušinėse yra užtikrinamas karšto vandens tiekimas nuolat, o galimi gedimai būna trumpalaikiai, į būrių virtuvėles karšto vandens tiekimo teisės aktai nenumato. Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, net ir vykstant vamzdyno remonto darbams, todėl pareiškėjas nepatyrė jokių nepatogumų. Akcentavo, jog, gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje, visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui ūkio būdu buvo įrengtos pertvaros 2022 m. spalio 14 d. Pripažino, kad pareiškėjas tam tikrą laiką galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Mano, kad pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų (dušo pertvarų) nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, jog kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Teigė, kad dušo patalpose muilo dozatoriai esant poreikiui buvo pildomi. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Taip pat pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. birželio 4 d. (skundo padavimo dienos), t. y. iki 2024 m. kovo 4 d. sutrikusio karšto vandens tiekimo, neužtikrinus privatumo bei skysto muilo tiekimo dušo patalpose.

Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13), 2006 m. liepos 13 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, pateikęs tokio pobūdžio reikalavimą, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas). Pareiškėjas teigė, jog dušo patalpa neatitiko reikalavimų, kadangi nuteistieji galėjo stebėti vieni kitus, dėl to buvo pažeista jo privatumo teisė.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime nurodė, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui ūkio būdu buvo įrengtos pertvaros 2022 m. spalio 14 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 26 d.), 17.5 papunktyje nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien.

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau LVAT laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-525/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-470-525/2023).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad dušinėse įrengtuose prausiklių dozatoriuose nebuvo muilo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 1–4 būrių dušinėse prie kiekvienos dušo galvutės įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas pareiškėjo 2024 m. vasario 20 d. skundas patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką nurodydamas, kad nuo 2022 m. sausio 11 d. 1, 2, 3, 4 būriuose bei 9, 10, 11, 12 būriuose sulaužyti muilo dozatoriai, jie nėra papildomi skystu muilu.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus vedėjas 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. 2S-1270 nurodė, kad dušo patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai pildomi nuolat arba pagal poreikį, tačiau nuteistieji prausiklius nuolat pasisavina. Akcentavo, jog eidamas į dušą pareiškėjas galėjo apžiūrėti, ar dozatoriuje yra prausiklio, o jeigu jo nėra – apie tai informuoti jį maudytis vedantį pareigūną. Šis savo ruožtu informuotų dirbantį tvarkinį ir dozatoriai būtų papildomi nedelsiant, dėl to būtų išvengta nepatogumų dėl prausiklių trūkumo. Atkreipė dėmesį, kad prausiklio kiekis, kuris sunaudojamas vienu užėjimu į dušinę, pakankamas daug didesniam žmonių kiekiui nusiprausti, todėl nuteistieji neturi piktnaudžiauti ir privalo racionaliai naudoti gaunamas priemones.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualu tai, ar atsakovės atstovės veiksmuose (neveikime) yra neteisėtumo požymių. Teismas vertina tai, kad dušo patalpose nuolat naudojamas skystas muilas (prausiklis), todėl natūralu, kad dozatoriuose bet kuriuo metu jis gali pasibaigti. Pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, pastebėjęs, kad dušo patalpoje įrengtame kūno ir plaukų prausiklių dozatoriuje nėra prausiklio, privalėjo apie tai nedelsiant pranešti jį lydėjusiam pareigūnui. Pažymėtina, kad jokie teises aktai neįpareigoja kalinimo įstaigos pareigūnų stebėti dušo patalpose įrengtus kūno ir plaukų prausiklių dozatorius bei juose esančių priemonių likutį ar užtikrinti, kad niekada nepritrūktų prausiklių dozatoriuose skysto muilo. Atsakovės atstovės teiginius dėl dušo prausiklio pildymo patvirtina pridėtos higienos priemonių išdavimo žurnalo kopijos, 2024 m. birželio 19 d. pažyma Nr. LV-35234, todėl darytina išvada, kad šio skundo teiginio pareiškėjas neįrodė. Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nors pareiškėjas teigė, kad naudojo savo prausimosi priemones, tačiau nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl jis nesinaudojo bendromis priemonėmis. Galbūt taip darė dėl specialių higienos poreikių (dažnai sportuoja, turi ilgus plaukus ar pan.). Pareiškėjas iš esmės nedetalizuoja šių aplinkybių. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju. Pareiškėjo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Pareiškėjas teigė, kad nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. kovo 4 d. šioje įkalinimo įstaigoje buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas, todėl jam daugiau nei 2 metus duše teko praustis bėgant šaltam vandeniui.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas pareiškėjo 2024 m. vasario 20 d. skundas patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką nurodydamas, kad nuo 2022 m. sausio 11 d. visuose dušuose nuolat bėga šaltas vanduo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino, kad kašto vandens tiekimas buvo sutrikęs tam tikrais laikotarpiais (konkrečiai laikotarpių įvardyti negalėjo).

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodė bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1–4 būrių patalpose 2024 m. sausio mėnesį pagal nuteistųjų žodinius pranešimus buvo fiksuoti karšto vandens tiekimo sutrikimai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, nedelsiant buvo įvykdytos vamzdynų keitimo darbų ir praplovimo paslaugos pirkimo procedūros. Vykdant pirkimo procedūras, vandens tiekimas 1–4 būrių dušinėms nebuvo nutrauktas. Darbai užbaigti, o karšto vandens tiekimas visiškai atnaujintas iki 2024 m. kovo 4 d. Pažymėjo, kad vykdant pirkimo procedūras vanduo nenutrūkstamai buvo tiekiamas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1–4 būrių dušines, o prasidėjus remonto darbams, pageidaujantiems nusiprausti nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė pasinaudoti 5–6 būrių dušinėmis. Prieš pradedant remonto darbus 5–6 būrių dušinėse papildomai buvo atnaujintas šilumokaitis, kad užtikrintų didesnį karšto vandens kiekio tiekimą. Rašytinių prašymų dėl galimybės pasinaudoti dušu nuteistiesiems nereikėjo teikti.

Taigi, įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, kad, sutrikus karšto vandens tiekimo sistemai, kalėjimo vadovybė atliko visus reikalingus veiksmus, kuriuos buvo galima atlikti per protingą terminą. Byloje nėra informacijos, kad specialiai būtų vilkinti remonto darbai ar kalėjimo vadovybė delstų tvarkyti dušinę. Pareiškėjas taip pat šios informacijos nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis 2024 m. birželio 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus specialistės pažyma Nr. LV-35234, nustatyta, jog remontuojant vamzdyną pageidaujantiems nusiprausti nuteistiesiems buvo sudaromos sąlygos pasinaudoti 5–6 būrio dušine, kurioje buvo atnaujintas šilumokaitis. Darytina išvada, kad, susiklosčius šiai situacijai, pareiškėjui galėjo kilti laikinų nepatogumų atliekant bausmę – nusiprausti po dušu, kad ši galimybė buvo apribota kuriam laikui, bet ne paneigta ar atimta iš pareiškėjo. Taip pat nėra duomenų, jog tai buvo daroma tyčia, neleidžiant jam praustis. Iš esamos psichologo pažymos matyti, kad pareiškėjas pas psichologą dėl karšto vandens nebuvimo duše nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų peršalęs ar karščiavęs dėl prausimosi duše šaltu vandeniu.

Tai, kad atsakovės atstovė stengėsi galimus gedimus pašalinti nedelsiant, patvirtina ir pareiškėjo prie skundo pridedamas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (3.7E) V11-500, kuriame pažymėta, jog karšto vandens tiekimo sutrikimai dėl vamzdyno gedimo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pastate buvo pašalinti 2024 m. kovo 4 d. Byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovės atstovė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio mėnesio (iki pirmiau įvardyto sutrikimo) įkalinimo įstaigoje buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl sutrikusio karšto vandens tiekimo nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio mėnesio pareiškėjas būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ar į kitą instituciją, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl sutrikusio karšto vandens tiekimo nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio mėnesio dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016).

Nors pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl karšto vandens nebuvo ir įkalinimo įstaigos virtuvėje, tačiau teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į būrių virtuvėles, todėl ši pareiškėjo pretenzija atmestina kaip nepagrįsta.

Likę tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Dėl neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinių, emocinių kančių, fizinių nepatogumų, pažeminimą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Į bylą nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas dėl dvasinių, emocinių kančių, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimo, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše, į psichologus nesikreipė. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra konsultuotas psichologo, tačiau ne dėl privatumo neužtikrinimo duše. Teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad, atsakovės atstovei neužtikrinus privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo intensyvūs ar itin stiprūs.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl privatumo neužtikrinimo duše pareiškėjas patyrė didesnių nepatogumų ir išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos būtų tinkamos. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. spalio 14 d. nebuvo užtikrintas privatumas duše, taip pat į tai, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelių išgyvenimų, sukėlusių ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai nebuvo tokie dideli. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės atstovės kaltę suponuoja ne sąmoningas teisės aktų nevykdymas siekiant sukelti nepatogumų pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, atsižvelgęs į ginamų vertybių turinį ir į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinęs kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (9,5 mėn. neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (įskaitant LVAT 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-160-821/2024, kurioje teismas nuteistajam už tokius pačius pažeidimus toje pačioje įstaigoje, trukusius 2,5 metų, priteisė 600 Eur neturtinei žalai atlyginti), konstatuoja, kad teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, ir sprendžia, jog pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, turi būti priteisiama 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ši suma yra proporcinga atsakovės atstovės padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nors skunde pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti G. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.