Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-01489-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4.

2026 m. gegužės 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-434-617/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovo): 1) 5 646,10 Eur dydžio negrąžintą paskolą; 2) 484,16 Eur palūkanų pagal sutartį nuo 2025-06-20 iki 2025-10-16; 3) 1 370,08 Eur dydžio administravimo mokestį; 4) 84,53 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2025-10-17 iki 2025-11-12; 5) 21 procento dydžio nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029-09-19), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 595,38 Eur sumos; 6) 522,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 7) 30,11 Eur delspinigių; 8) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 242 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 847 Eur.

3. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2025-02-19 sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 46422344 (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 6 352,68 Eur kreditą (5 800 Eur paskolos suma ir 552,68 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 55 mėnesių terminui. Nurodė, kad paskolą atsakovui suteikė elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą atsakovo 552,68 Eur sutarties sudarymo mokestį pagal iš anksto duotą Paskolos gavėjo pavedimą įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 5 800 Eur paskolos sumą/likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Pažymėjo, kad atsakovas nesilaikė Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį vadovaudamasi sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu.

4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2026 m. sausio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo A. K. 5 646,10 Eur negrąžinto kredito, 484,16 Eur palūkanų, 210,35 Eur administravimo mokesčio, 50,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 254,07 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025-10-17) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2026-01-08), 30,11 Eur delspinigių, 718,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 7 393,16 Eur, 21 procento dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2026-01-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2029-09-19) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (30,56 Eur palūkanų – 2026-01-19; 90,56 Eur palūkanų – 2026-02-19; 89,41 Eur palūkanų – 2026-03-19; 88,23 Eur palūkanų – 2026-04-19; 87,03 Eur palūkanų – 2026-05-19; 85,78 Eur palūkanų – 2026-06-19; 84,52 Eur palūkanų – 2026-07-19; 83,21 Eur palūkanų – 2026-08-19; 81,88 Eur palūkanų – 2026-09-19; 80,51 Eur palūkanų – 2026-10-19; 79,11 Eur palūkanų – 2026-11-19; 77,67 Eur palūkanų – 2026-12-19; 76,20 Eur palūkanų – 2027-01-19; 74,68 Eur palūkanų – 2027-02-19; 73,14 Eur palūkanų – 2027-03-19; 71,56 Eur palūkanų – 2027-04-19; 69,92 Eur palūkanų – 2027-05-19; 68,26 Eur palūkanų – 2027-06-19; 66,55 Eur palūkanų – 2027-07-19; 64,79 Eur palūkanų – 2027-08-19; 63,00 Eur palūkanų – 2027-09-19; 61,15 Eur palūkanų – 2027-10-19; 59,27 Eur palūkanų – 2027-11-19; 57,33 Eur palūkanų – 2027-12-19; 55,34 Eur palūkanų – 2028-01-19; 53,32 Eur palūkanų – 2028-02-19; 51,23 Eur palūkanų – 2028-03-19; 49,09 Eur palūkanų – 2028-04-19; 46,90 Eur palūkanų – 2028-05-19; 44,66 Eur palūkanų – 2028-06-19; 42,35 Eur palūkanų – 2028-07-19; 39,99 Eur palūkanų – 2028-08-19; 37,57 Eur palūkanų – 2028-09-19; 35,09 Eur palūkanų – 2028-10-19; 32,54 Eur palūkanų – 2028-11-19; 29,95 Eur palūkanų – 2028-12-19; 27,27 Eur palūkanų – 2029-01-19; 24,53 Eur palūkanų – 2029-02-19; 21,72 Eur palūkanų – 2029-03-19; 18,84 Eur palūkanų – 2029-04-19; 15,90 Eur palūkanų – 2029-05-19; 12,87 Eur palūkanų – 2029-06-19; 9,77 Eur palūkanų – 2029-07-19; 6,59 Eur palūkanų – 2029-08-19; 2,87 Eur palūkanų – 2029-09-19), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6674,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2025-02-19 sudarė vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 46422344, kurios pagrindu ieškovė Sutartyje nurodytu būdu ir tvarka 55 mėnesių terminui suteikė atsakovui 6 352,68 Eur paskolą, kurią sudarė 5 800 Eur dydžio paskolos suma ir 552,68 Eur sutarties sudarymo mokestis. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti ieškovei 5 800 Eur paskolos sumą, 3 456,63 Eur dydžio palūkanas (kredito mokestis), 552,68 Eur Sutarties sudarymo mokesčio ir 1 501,44 Eur administravimo mokesčio, iš viso 11 310,75 Eur. Sutartimi nustatyta 21 procento dydžio paskolos palūkanų norma, paskolos kainos metinė norma – 38,43 procentai. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, į ieškovės raginimus sumokėti įsiskolinimą nereagavo, todėl ieškovė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2025-10-17.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, atsakovas sumokėjo tik 3 įmokas, daugiau įmokų nemokėjo, taip pat į tai, kad bylos duomenimis ieškovė 2025-10-17 vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 5646,10 Eur negrąžintą paskolos dalį ir 484,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2025-06-20 iki 2025-10-16, iš viso 6 130,26 Eur.

8. Teismas, įvertinęs tai, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas su ieškove neatsiskaitė, nusprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašomas 21 procento dydžio negautas pajamas (pelno palūkanų forma) priteisti nuo Sutarties nutraukimo (2025-10-17) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2026-01-08), todėl pagal mokėjimo grafiką 2025-10-19 mokėtiną 94,89 Eur palūkanų sumą sumažino iki 6,33 Eur (94,89 Eur : 30 d. x 2 d. (nuo 2025-10-17 iki 2025-10-19)), o pagal mokėjimų grafiką 2026-01-19 mokėtiną palūkanų sumą (91,68 Eur) sumažino iki 61,12 Eur (91,68 Eur : 30 d. x 20 d. (nuo 2025-12-19 iki 2026-01-08) ir ieškovei iš atsakovo priteisė 254,07 Eur dydžio negautas pajamas (pelno palūkanų forma), apskaičiuotas pagal mokėjimo grafike nurodytas mokėtinas įmokas nuo sutarties nutraukimo (2025-10-17) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2026-01-08) (6,33 Eur + 93,84 Eur + 92,78 Eur + 61,12 Eur).

9. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti 21 procento dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų per visą Sutarties vykdymo laikotarpį ir ieškovė, paskolinusi atsakovui pinigus, pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartimi nustatytas palūkanas – 21 procento dydžio (3456,63 Eur per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai), pripažino, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 21 procento dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2026-01-09 (kita diena po sprendimo už akių priėmimo) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2029-09-19) neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos.

10. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 522,68 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį, nurodė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl toks mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Remiantis tuo, kad konkrečiu atveju šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta 2025-10-17, pateikta buhalterinė pažyma (skolos skaičiavimo) patvirtino, jog 2025-05-19 mokėtina 10,04 Eur dydžio sutarties mokesčio įmoka yra sumokėta, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 50,20 Eur (5 įmokos x 10,04 Eur) sutarties sudarymo mokesčio sumą, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (2025-10-17), kitą šio reikalavimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pasisakydamas dėl 1 370,08 Eur sutarties administravimo mokesčio teismas nurodė, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Teismas papildomai pažymėjo, kad kadangi Paskolos sutartis buvo nutraukta nuo 2025-10-17, nuo šio termino šalys nebeturi vykdyti sutartinių prievolių, o sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovei) turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 210,35 Eur dydžio administravimo mokestį, apskaičiuotą pagal mokėjimo grafike nurodytas administravimo mokesčio įmokas nuo 2025-06-19 iki Sutarties nutraukimo (2025-10-17) (42,91 Eur + 42,50 Eur + 42,08 Eur + 41,65 Eur + 41,21 Eur). Kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, remdamasis sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punktu, priteisė ieškovei 30,11 Eur delspinigių, taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 718,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimo dalį ir priteisti 522,56 Eur sutarties sudarymo mokestį bei 1 370,08 Eur sutarties administravimo mokestį, taip pat priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl Sutarties sudarymo mokesčio vertino neįsigilinęs į ginčo Sutarties nuostatas, nepagrįstai taikydamas tik bendrąsias civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi.

13.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė, prašydama priteisti sutarties sudarymo mokestį, rėmėsi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, ir netaikė VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 punktu, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė, t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas. Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos. Minėtame Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad organizatorius, t. y. apeliantė, į kievieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos. Nagrinėjamu atveju skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į bendrovės (organizatoriaus) sąskaitą kaip atlygis organizatoriui remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams (kartu ir bendrovei), pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.

13.3. Apeliantė, teikdama pažymą, kurioje nurodyti koinvestavimo duomenys nuo 2025-02-19 iki 2025-10-17, t. y. nuo paskolos sutarties su atsakovu sudarymo iki sutarties nutraukimo, pažymėjo, jog į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo VKĮ, tačiau tai sudaro nežymią dalį visų paskolų. Vertinant per visą laikotarpį nuo paskolos sutarties su atsakovu sudarymo (2025-02-19) iki sutarties su atsakovu nutraukimo (2025-10-17), visų per platformą išduotų paskolų skaičius sudarė 5 655 vnt., iš kurių investuota ne mažiau kaip 12 procentų į 5 632 vnt., kas sudaro 99,59 procentų per nurodytą laikotarpį visų suteiktų paskolų. Kadangi koinvestavimas yra automatizuotas (investavimas į platformoje paskelbtas paskolas vykdomas automatiniu būdu, mažiausia investuojama suma - 5 Eur, todėl automatinio investavimo algoritmas suprogramuotas taip, kad į visas paskolas būtų investuojama ne mažiau kaip 12 procentų, taikant matematinio apvalinimo taisykles iki sveikojo skaičiaus, kaip to reikalauja įstatymas), neinvestuota į nežymią dalį paskolų dėl techninių kliūčių, nesant ieškovės tyčiai ar dideliam neatsargumui, todėl esant minėtam mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Nagrinėjamu atveju apeliantės, kaip skolintojo (Platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702), investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį Nr. L- 46422344, buvo 765 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 698,46 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,04 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir 66,54 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Visos paskolos platformoje suteikiamos elektroniniu būdu, visiems skolintojams, paskolų gavėjams bei paskoloms platformoje suteikiami atitinkami identifikaciniai numeriai siekiant apsaugoti asmenų privatumą ir užtikrinant asmens duomenų subjektų apsaugą, todėl jie naudojami skelbiant paskolas aukcione, atitinkamai skolintojų turimuose paskolų portfeliuose bei paskolos gavėjams informacijoje apie turimas paskolas.

13.4. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte apibrėžta, jog Sutarties sudarymo mokestis – šios Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už Paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos Paskolos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui atlikus mokėjimus po Paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (nagrinėjamu atveju tai sudaro 10,04 Eur) buvo paskirstyta proporcingai investuotos sumos daliai visiems investuotojams (kartu ir apeliantei) kaip skolintojų paskolintos sumos dalis (Bendrųjų sąlygų 1.16, 1.24 punktai).

13.5. Vadovaujantis protingumo bei proporcingumo principais, vertinant pateiktų įrodymų visuma (koinvestavimo detalizavimą bei interesų konfliktų valdymo politiką: https://www.finbee.lt/pdf/Interesu_konfliktu_valdymo_politika_FB_2022-10-25.pdf) matyti, kad apeliantė savo veikloje vadovaujasi tokios investavimo tvarkos, pagal kurią į visas paskolas investuojama ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos. Nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys pagrindžia, jog apeliantė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui, o taip pat reikalauti viso negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio kaip nepadengtos paskolos sumos dalies bei atitinkamai sutarties administravimo mokesčio.

14. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

16. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2025-02-19 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 6 352,68 Eur kreditą, kurį sudarė 5 800 Eur paskolos suma ir 552,68 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis, 55 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 3 456,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (palūkanų norma – 21 procentas) ir 1 501,44 Eur administravimo mokestį. Iš viso – 11310,75 Eur. Atsakovui nesilaikant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2025-10-17 Paskolos sutartį vienašališkai nutraukė. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą ar ginčytų prievolę pagal Paskolos sutartį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies ir, be kita ko, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 210,35 Eur administravimo mokestį (vietoj reikalautų 1370,08 Eur) ir 50,20 Eur sutarties sudarymo mokestį (vietoj reikalautų 522,56 Eur). Teismas šių reikalavimų tenkinimą iš dalies motyvavo tuo, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl toks mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o sutarties administravimo mokestis yra skirtas sutarties priežiūrai, išlaidoms skirstant įmokas padengti, ir 2025-10-17 sutartį nutraukus, ieškovė, teismo vertinimu, įmokų paskirstymo bei kitų su įmokų administravimu susijusių funkcijų neatliko.

21. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį ir priteisti iš atsakovo visą sutarties sudarymo mokestį (522,56 Eur) ir sutarties administravimo mokestį (1 370,08 Eur) bei 43 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė savo veikloje vadovaujasi tokia investavimo tvarka, pagal kurią į visas paskolas investuojama ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos, apeliantės vertinimu, tai patvirtina, jog ji atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui, o taip pat suteikia teisę reikalauti viso negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio kaip nepadengtos paskolos sumos dalies bei atitinkamai sutarties administravimo mokesčio.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl reikalavimo priteisti Sutarties sudarymo mokestį bei administravimo mokestį pagrįstumo, neįsigilino į visus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl ko nebuvo atskleista visa bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl Sutarties sudarymo mokesčio vertino neįsigilinęs į ginčo Sutarties nuostatas, nepagrįstai taikydamas tik bendrąsias civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Teismas netyrė ir nevertino apeliantės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 25³ straipsnio 6¹ dalimi.

23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta dalis ginčui svarbių aplinkybių.

24. Pažymėtina, kad pagal VKĮ 2 straipsnio 2 dalį, bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudaro bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (VKĮ 2 straipsnio 4 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui; į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorius, įtrauktas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 25¹ straipsnio 1 dalis). Iš Paskolos sutarties įmokų grafiko matyti, kad bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudarė: 5 800 Eur paskolos suma, 3 456,63 Eur palūkanos, 552,68 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 1 501,44 Eur sutarties administravimo mokestis.

26. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 papunktį, sutarties administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką.

27. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktį, sutarties sudarymo mokestis –Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį; sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos; sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos; sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose; sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos grąžinimo grafike; sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose; sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei Kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė nei 0.

28. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi ginčo sutarties sudarymo metu – 2025-02-19), ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25¹ straipsnio 6¹ dalį, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.

29. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei), ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį.

30. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 papunktį, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė, t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas; organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos.

31. Apeliantė teigia, kad ji, remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Taip pat nurodo, kad ginčo laikotarpiu dėl techninių kliūčių, nesant ieškovės tyčiai ar dideliam neatsargumui, į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis nei nurodo įstatymas, tačiau tai sudarė nežymią dalį visų paskolų (99,59 procentų), todėl, apeliantės vertinimu, vadovaujantis protingumo, proporcingumo principais bei atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą, jai neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi.

32. Spręsdamas dėl sutarties sudarymo mokesčio teismas argumentavo, kad nutraukus Sutartį toks mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pasisakydamas dėl administravimo mokesčio pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad ieškovė neįrodė, jog prašomas priteisti administravimo mokestis atitinka faktiškai suteiktas paslaugas ir ieškovės patirtas išlaidas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl administravimo mokesčio priteisimo už laikotarpį po Sutarties nutraukimo dienos (2025-10-17).

33. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti sutarties sudarymo mokestį grindė VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies išimtimi tvirtindama, jog ji, kaip skolintoja, yra suteikusi atsakovui 765 Eur iš skolintojų paskolintos sumos (iš 6 352,68 Eur), iš kurios 698,46 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, ir tai sudarė 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos, ir 66,54 Eur skirta sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal su atsakovu sudarytą Sutartį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo už akių dalyje apskritai nevertino ir visiškai nepasisakė dėl šių ieškovės argumentų bei nepatikrino ieškovės teisės pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei esant tarpusavio skolinimo platformos operatorei, įtrauktai į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą dėl prievolių pagal vartojimo kredito Sutartį nevykdymo ir su tuo susijusių pasekmių, turėjo aiškintis ginčui aktualias Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio, vertinti jų teisėtumą ir su nurodytais mokesčiais susijusių ieškinio reikalavimų pagrįstumą VKĮ įstatymo kontekste. Šiuo aspektu svarbu įvertinti tiek ginčo paskolos sutarties sąlygas, apibrėžiančias skolintoją (paskolos davėją), tiek kitus duomenis, kuriuose ieškovė (apeliantė) neišskiriama kaip vartojimo kreditų davėja, viena iš skolintojų kiekvienos paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju, ir šiuos duomenis pagrindžiančius įrodymus. Pabrėžtina, jog ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą.

35. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo vertino neįsigilinęs į ginčo Sutarties nuostatas, nepagrįstai taikydamas tik bendrąsias civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar ieškovės atlygis pagal Sutartį – 2 054,12 Eur (552,68 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 1 501,44 Eur administravimo mokestis), atitinka VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, ar ieškovės reikalavimas dėl 1 370,08 Eur sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenka į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies išimtį. Neįvertinus nurodytų aplinkybių, nebuvo galimybės spręsti dėl ieškovei mokėtino atlygio, taip pat ir dėl sutarties sudarymo mokesčio, jo dydžio ir atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat nebuvo galimybės įvertinti ieškinio reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio pagrįstumo/nepagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių, nagrinėjant klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo ir administravimo mokesčius, nebuvo atskleista bylos esmė. Tokią nagrinėtinų klausimų apimtį atitinkamo pobūdžio ginčuose patvirtina ir formuojama teismų praktika (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3473-1012/2025; 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3155-392/2025; 2025 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3307-925/2025; 2026 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-38-603/2026).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į VKĮ 2 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat į tai, kad tiek administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą, kuri susideda iš paskolos sumos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio ir kitų galimų mokesčių, tai yra su vartojimo kredito sutartimi susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidos, todėl tiek sutarties sudarymo mokestį, tiek administravimo mokestį turėjo vertinti sistemiškai kaip bendrą atlygį ieškovei ir nustatyti, ar jis neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (t. y. visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą būtų nustatyta, kad ieškovė neįrodė jos teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo, turėtų būti spręstinas klausimas dėl pagrindo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), taip pat ir dėl ieškinio reikalavimo dėl šio mokesčio priteisimo pagrįstumo/nepagrįstumo. Minėta, jog VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies imperatyvios nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu) draudė tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 procentų atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, suteikdama atsakovui vartojimo kreditą, 552,68 Eur sutarties sudarymo mokestį arba 26,91 procentus viso ieškovės atlygio (552,68 Eur + 1 501,44 Eur) įskaitė į ieškovės sąskaitą paskolos išmokėjimo metu, nesiedama jo su atsakovo grąžinta kredito suma, tai kelia abejonių dėl tokio mokesčio teisėtumo. Tokios išvados nepaneigia ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka pagal paskolos mokėjimo grafiką. Akcentuotina, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis didesnę nei 25 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti draudė tiek iš paskolos gavėjo (atsakovo), tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos). Taigi, tokiu atveju susidarytų situacija, kada ieškovė atsakovui skaičiuoja neteisėtą sutarties sudarymo mokestį, kurį ieškovė Sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimais, nes, kaip jau minėta, sutarties sudarymo mokesčio, kuris sudaro 26,91 procentus viso atlygio, nustatymas, nesiejant jo su atsakovo grąžintų įmokų suma, prieštarautų įstatymui (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis), dėl to būtų pagrindas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju taip pat būtų pagrindas vertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo dalį sutarties sudarymo mokesčio.

39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą būtų nustatyta, kad ieškovė neįrodė jos teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo atitikties VKĮ 25³ straipsnio 6 daliai aspektu, turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl ieškinio reikalavimo dėl administravimo mokesčio priteisimo pagrįstumo/nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 210,35 Eur administravimo mokestį (iki Sutarties nutraukimo 2025-10-17). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis turi būti vertinami sistemiškai kaip bendras atlygis ieškovei, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, turėjo atitikties VKĮ 25³ straipsnio 6 daliai aspektu vertinti ir ieškinio reikalavimo dėl administravimo mokesčio priteisimo pagrįstumą/nepagrįstumą.

40. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 25 procentų, ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, teisėto susitarimo dėl tokio atlygio ieškovė į Sutartį neįtraukė. Kitą atlygio dalį, įvardytą kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso Sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų, siedama jį su atsakovo grąžintomis įmokomis. Toks ieškovės sukurtas veiklos modelis reiškia, kad ji gali reikalauti iš atsakovo tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant Sutartį sumokėtoms įmokoms.

41. Tuo atveju, jei būtų konstatuotos sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio permokos, vadovaujantis Sutarties sąlygomis dėl gautų piniginių lėšų iš paskolos gavėjo įskaitymo tvarka, galbūt permokėtomis sumomis turėtų būti mažinama ieškovei iš atsakovo priteista mokėjimo palūkanų suma. Be to, tokiu atveju iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktos lentelės, ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti sutarties sudarymo mokesčio dalį, ir už įsiskolinimą, kuris būtų susidaręs dėl galbūt neteisėtai panaudotos permokos, atitinkamai tikslintina bendra ieškovei iš atsakovo priteista suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, iš naujo spręstina dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

42. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti sutarties sudarymo mokestį bei sutarties administravimo mokestį, dėl šios dalies neatskleidė bylos esmės.

43. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; 2) jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; 3) jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka.

44. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, atsižvelgęs į skundžiamos sprendimo už akių dalies turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį ir sutarties administravimo mokestį priėmė neištyręs ir neįvertinęs dalies ginčui svarbių aplinkybių, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, nepasisakė dėl ieškovės teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo/neegzistavimo, todėl dėl šių aspektų neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos dalies ginčytinais klausimais nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą reikšminga apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47. Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog civilinės bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, atsižvelgiant į visų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio taisyklėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 8 d. sprendimo už akių dalį dėl pelno palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio, delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo A. K. ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.