Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. V. (A. V.) ir B. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. (A. V.) ir B. V. ieškinį atsakovams K. P., D. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Venpaltranso logistika“ dėl vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir jo teisinių padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo 1) pripažinti 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ vienintelio akcininko sprendimą negaliojančiu ab initio; 2) panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. įstatų redakciją; 3) pripažinti neišleistomis ir anuliuoti 1 500 vienetų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų, priklausančių atsakovams K. P. ir D. P.; 4) pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ ir K. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį. Ieškovai ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. su atsakovais įsigijo po 50 vienetų, kas sudaro po 50 procentų, uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ (toliau – bendrovė, atsakovė) akcijų. Vėliau sužinojo, jog per trumpą laikotarpį nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. kovo 23 d., tai yra per kelias dienas, jie tariamai perleido atsakovui K. P. visas turimas bendrovės akcijas – 50 vnt. Ieškovai teigia, kad neturėjo tikslo parduoti akcijų, o sutartys ieškovams buvo pateiktos pasirašyti kartu su daugybe kitų dokumentų, atsakovams nesąžiningai pasinaudojant bendražmogišku pasitikėjimu. Pažymi, kad minėti sandoriai dėl akcijų perleidimo buvo išskaidyti siekiant išvengti notarinės sutarties sudarymo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-105-918/2024, ir įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1340-730/2024, minėtos sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis ir ieškovams nuspręsta grąžinti 50 vnt. bendrovės akcijų. Anot ieškovų, nurodyto teismo proceso metu buvo nustatyta, kad sudarius negaliojančias sutartis dėl ieškovų akcijų, atsakovas K. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. neteisėtai priėmė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtiną sprendimą, kurį pavadino vienintelio akcininko sprendimu (toliau – VAS), kuriuo buvo nuspręsta: 1) padidinti bendrovės kapitalą nuo 2 500 Eur iki 40 000 Eur, išleidžiant papildomai 1 500 vnt. naujų bendrovės akcijų; 2) išleisti papildomai 1 500 vnt. naujų 25 Eur vertės bendrovės akcijų, apmokant iš vienintelio akcininko įnašo; 3) nustatyti, kad bendrovės kapitalas yra 40 000 Eur, bendrovės akcijų skaičius 1 600 vnt., vienos bendrovės akcijos nominali vertė – 25 Eur; 4) patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją; 5) įpareigoti bendrovės direktorę D. P. arba įgaliotą asmenį pasirašyti naują bendrovės įstatų redakciją, kitus reikiamus dokumentus, įregistruoti pakeistus įstatus Juridinių asmenų registre ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Ieškovų vertinimu, atsakovas neturėjo teisės priimti VAS, nes jis nebuvo vienintelis bendrovės akcininkas, kadangi ieškovų turimas 50 akcijų užvaldė neteisėtai. Teigia, kad ginčijamas VAS prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir sąžiningumo principui, todėl yra negaliojantis, o visi iš to kilę padariniai neteisėti. Nurodo, kad ginčijamo VAS priėmimo metu atsakovams priklausė tik 50 vienetų bendrovės akcijų, kadangi pripažinus sutartis negaliojančiomis ab initio, atsakovas neįgijo likusių 50 vienetų bendrovės akcijų, atitinkamai nebuvo vienintelis bendrovės akcininkas. Taigi, anot ieškovų, atsakovas niekada nebuvo bendrovės vienintelis akcininkas, niekada teisėtai nevaldė visų 100 proc. bendrovės akcijų, todėl neturėjo įgaliojimų priimti VAS. Ieškovų vertinimu, atsakovas, išleisdamas, apmokėdamas ir įgydamas visas naujas akcijas, iš esmės pažeidė ir ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą vieną pagrindinių ieškovų turtinių teisių, t. y. akcininko pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų. Aiškina, kad VAS pripažintinas negaliojančiu dar ir dėl to, jog pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus. Teigia, kad iki negaliojančiomis pripažintų sutarčių sudarymo ieškovams ir atsakovams priklausė po 50 vienetų bendrovės akcijų, t. y. po 50 procentų. Vienintelio akcininko sprendimu, priimtu neturint įgaliojimų, atsakovas šiurkščiai pažeidė ieškovų teises ir įstatymų saugomus interesus, nes neteisėtai padidinus bendrovės įstatinį kapitalą, buvo naujai išleistos 1 500 vienetų bendrovės akcijų ir bendras akcijų skaičius po kapitalo padidinimo padidėjo nuo 100 iki 1 600 vienetų bendrovės akcijų. Anot ieškovų, atsakovai sukūrė neteisėtą situaciją – net kai ieškovams bus grąžintos 50 vienetų bendrovės akcijų (atsakovai vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą), ieškovų dalis sudarys tik 3,125 proc. (50/1600) visų bendrovės akcijų, o atsakovų dalis atitinkamai išaugs iki 96,875 proc. (1550/1600). Pažymi, kad atsakovų pažeidimai nebuvo mažareikšmiai, nes jais siekta iš esmės pakeisti ieškovų įtaką bendrovės valdyme, juos eliminuoti, kaip bendrovės akcininkus. Aiškina, kad pripažinus VAS negaliojančiu, turėtų būti pašalinti ir jo padariniai, tai yra pripažinta negaliojančia nauja (2020 m. rugpjūčio 13 d.) bendrovės įstatų redakcija, neteisėtai išleistos 1 500 vienetų bendrovės akcijų anuliuotos, pripažinta negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 13 d. akcijų pasirašymo sutartis. atsakovui neteisėtai užvaldžius 50 proc. ieškovams priklausančių bendrovės akcijų, ieškovai neteko absoliučiai visų savo, kaip bendrovės akcininkų, turtinių ir neturtinių teisių. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju jokios būtinybės ar skubos padidinti įstatinį kapitalą nebuvo, nes bendrovės įstatinis kapitalas nuo jos įsigijimo 2017 m. gruodžio 8 d. iki pat neteisėto 2020 m. rugpjūčio 13 d. VAS priėmimo nesikeitė, ir ši aplinkybė nesudarė kliūčių vykdyti veiklą 2017-2020 metais.

2. Atsakovai K. P., D. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Venpaltranso logistika“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai yra bendrovės akcininkai, taigi patenka į asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę reikšti ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ratą; kita vertus, tai savaime nereiškia, kad ieškovai laikytini suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio prasme. Anot atsakovų, ieškovai, reikšdami ieškinį kaip akcininkai, nepagrindė savo subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Atsakovų vertinimu, vien argumentas, jog VAS priėmė atsakovas, kuris, pasak ieškovų, neturėjo teisės jo priimti, nes atsakovas nebuvo vienintelis bendrovės akcininkas, yra nepakankamas būtent ieškovų, kaip akcininkų, teisių pažeidimui konstatuoti ir ieškiniui tenkinti, todėl ieškovai nepagrindė savo materialinio suinteresuotumo. Aiškina, kad nagrinėjamu atveju ieškovai pripažino, jog net ir panaikinus ginčijamą VAS, neva neteisėtu valdymo organo sprendimu sukelti neigiami padariniai nebus pašalinti, kadangi, kaip nurodė ieškovai, kai ieškovams bus grąžintos 50 vienetų bendrovės akcijų, dėl neteisėto VAS priėmimo ieškovų dalis sudarys tik 3,125 proc. (50/1600) visų bendrovės akcijų, o atsakovų neteisėtai įgyta dalis atitinkamai išaugs iki 96,875 proc. (1550/1600). Taigi, anot atsakovų, ieškovai iš esmės siekia panaikinti, ieškovų vertinimu, neteisėtą bendrovės organų sprendimą, t. y. išvalyti bendrovę, kad nebūtų neteisėtų bendrovės organų sprendimų, bet ne pašalinti neteisėtu valdymo organo sprendimu menamai sukeltus neigiamus padarinius. Be to, anot atsakovų, ieškovai nepagrindė kokius neigiamus padarinius sukelia ginčijamas VAS. Pažymi, kad ieškinys, kuriuo ieškovai siekia pripažinti negaliojančiu vienintelio akcininko sprendimą, iš esmės grindžiamas vien ieškovų subjektyvia nuomone, nepateikiant jokių svarių ieškovų teiginius pagrindžiančių įrodymų, be kita ko, sąmoningai nutylint esmines nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. priežastis, dėl kurių buvo būtina padidinti bendrovės įstatinį kapitalą. Pažymi, kad norint vykdyti tarptautinį krovinių vežimą, įmonė privalo turėti licenciją, o kiekviena transporto priemonė – licencijos kopiją. Taigi įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, privalo atitikti Reglamento, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles, ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. be kita ko, įmonės turi būti tinkamos finansinės būklės. Teigia, kad tinkamos finansinės būklės reikalavimą, nustatytą Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte, privalo atitikti vežėjas. Akcentuoja, kad vadovaudamiesi Reglamento 7 straipsnio 1 dalimi, kiekvienais metais vežėjai fiziniai asmenys ir ribotos bei neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys turi disponuoti nuosavu kapitalu, o viešojo sektoriaus subjektai – grynuoju turtu, kurių vertė ne mažesnė kaip 9 000 Eur, kai naudoja tik vieną kelių transporto priemonę, ir po 5 000 Eur už kiekvieną papildomai naudojamą kelių transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, atsakovų vertinimu, ginčijamu sprendimu bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas teisėtai. Papildomai nurodo, kad bendrovė nuo jos įsigijimo, t. y. 2017 m. gruodžio 8 d., iki tol, kol gavo leidimą vykdyti licencijuojamą veiklą (veiklos licencija bendrovei buvo išduota tik 2020 m. kovo 25 d.), teikė išimtinai logistikos paslaugas. Pabrėžia, kad bendrovė siekė plėsti vilkikų parką, dėl ko buvo būtina didinti ir bendrovės įstatinį kapitalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ vienintelio akcininko sprendimą negaliojančiu nuo jo priėmimo momento ir panaikinti jo padarinius: panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. įstatų redakciją; pripažinti neišleistomis ir anuliuoti 1 500 vienetų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų, priklausančių atsakovams K. P. ir D. P.; pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ ir K. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ atsakovui K. P. 37 500 Eur sumą; Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų K. P., D. P. ir uždarosios akcinės bendrovės Venpaltranso logistika“ ieškovams A. V. (A. V.) ir B. V. 7 933,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 2 644,40 Eur iš kiekvieno atsakovo. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais <...>; tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju ginčijamas VAS buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 13 d.; ieškovai apie jį sužinojo vėliausiai 2021 m. gegužės mėn., kai pasikreipė į teismą dėl 2020 m. kovo 19-23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; šios aplinkybės ieškovai neneigė; į teismą dėl VAS ginčijimo ieškovai pasikreipė 2024 m. gruodžio 27 d. Teismas sutiko su atsakovais, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, tačiau sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas jį atnaujinti, kadangi tik po apeliacinės instancijos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo ieškovams buvo grąžintos bendrovės akcijos ir jie gavo teisę ginčyti VAS.

3.2. Dėl ieškovų, kaip akcininkų, teisės ginčyti akcininkų susirinkimo sprendimus ir jų materialinio suinteresuotumo teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovai, kaip bendrovės akcininkai (kuriems įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais grąžintos bendrovės akcijos), turi teisę ginčyti bendrovės akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus. Kita vertus, atsakovai, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovai, reikšdami ieškinį kaip akcininkai, nepagrindė savo subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, atitinkamai ieškovai nepagrindė savo materialinio suinteresuotumo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcininko atsakovo K. P. priimtas byloje ginčijamas sprendimas ir atitinkamai jo padariniai akivaizdžiai turi įtakos ieškovų, kaip bendrovės akcininkų, turtinėms ir neturtinėms teisėms (sumažėjusi galima pelno dalis, užkirsta galimybė pirmumo teise įsigyti akcijas ir pan.), todėl sprendė, kad atsakovų argumentai dėl ieškovų interesų nebuvimo yra tik gynybinė pozicija.

3.3. Dėl ginčijamo akcininko susirinkimo sprendimo ir jo padarinių pripažinimo negaliojančiais nurodė, kad 2020 m. kovo 19-23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pripažinus negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir ieškovams grąžinus 50 vnt. bendrovės akcijų, ginčijamo VAS priėmimo metu atsakovui K. P. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis kartu su D. P.) priklausė tik 50 vienetų (50 proc.) bendrovės akcijų (o ne 100 proc.), atitinkamai atsakovas nebuvo vienintelis bendrovės akcininkas ir neturėjo teisės priimti ginčijamą sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios ABĮ 15 straipsnyje nustatytos normos, įtvirtinančios visų akcininkų teisę, be kita ko, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (minėto straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Pažymi, kad sprendimai buvo priimami neturint balsų daugumos, dėl ko jie sprendė, jog atsakovo priimti sprendimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

3.4. Dėl restitucijos taikymo teismas nurodė, kad nors ieškovai ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu nesuformulavo reikalavimų dėl restitucijos taikymo pripažinus 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą. Nagrinėjamu atveju pripažinus 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir atsakovams pateikus įrodymus, jog atsakovas K. P. į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ kasą įnešė bendrą 37 500 Eur sumą, ši suma grąžintina atsakovui K. P.. Nors ieškovai nesutiko, kad minėta suma buvo sumokėta, kvestionavo atsakovų pateiktus įrodymus, tačiau teismas sprendė, kad pateikti bendrovės kasos pajamų orderiai, išrašai iš bendrovės buhalterinių dokumentų yra pakankami konstatuoti, kad ginčijamos akcijos buvo faktiškai apmokėtos, nurodyti įrodymai nėra nuginčyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai atnaujinęs ieškinio senaties terminą, nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. Teismas nepaisė CK 1.131 straipsnyje nurodytų ieškinio senaties termino pabaigos teisinių pasekmių, dėl ko priėmė nepagrįstą bei naikintiną sprendimą byloje. Nurodo, kad pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmens galimybė valstybės (teismo) pagalba apginti savo subjektines teises laikoma išnykusia. Tuo užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, nes nustatydama ieškinio senaties terminus valstybė savo įstatymų galia užtikrina, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui kito asmens subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jam negalės būti skirti tam tikri apribojimai arba įpareigojimai.

4.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčijamas VAS buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 13 d., ieškovai apie šį ginčijamą VAS vėliausiai sužinojo dar 2021 m. gegužės mėn., kai kreipėsi į teismą dėl 2020 m. kovo 19-23 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir šių aplinkybių ieškovai neneigė, tačiau dėl VAS ginčijimo ieškovai kreipėsi į teismą tik 2024 m. gruodžio 27 d., tai yra praėjus daugiau nei trims metams, po to, kai Ieškovai sužinojo apie ginčijamą VAS. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškinio pateikimo metu ieškovai buvo praleidę ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl VAS panaikinimo, tačiau, nepagrįstai nusprendė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.

4.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad ieškovams apie ginčijamą sprendimą buvo žinoma jau 2021 m. gegužės mėnesį, nors visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu ir pašalinti jo teisinius padarinius teismas galėjo tiek toje pačioje byloje, tiek atskiroje byloje pagal ieškinį dėl VAS pripažinimo negaliojančiu ir jo teisinių padarinių pašalinimo. Papildomai pažymi, kad ieškovai buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, todėl pastariesiems neginčijamai turėjo būti/buvo žinoma apie ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl VAS panaikinimo pareikšti. Ieškovų nurodyta aplinkybė, jog pastariesiems tik po apeliacinės instancijos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo buvo grąžintos bendrovės akcijos ir jie gavo teisę ginčyti VAS negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą, nes, kaip jau buvo nurodyta, ieškovai teisę ginčyti VAS turėjo ir anksčiau. Mano, kad ieškovai neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

5. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Nurodo, kad daugumai ieškinio reikalavimų taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad neatsižvelgiant į tai, ar teismas būtų atnaujinęs praleistą ieškinio senaties terminą, ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 30 dienų ieškinio senaties terminas ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus galėjo būti taikomas tik pirmajam ieškinio reikalavimui dėl bendrovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ab initio. Be to, pritaikius sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą ginčyti VAS ir palikus ginčo VAS galioti, jis jokių teisinių padarinių nesukurtų. VAS galiojimas nagrinėjamu atveju būtų antraeilis, nes jis neatkurtų negaliojančių įstatų ir akcijų. pripažinus naujus bendrovės įstatus negaliojančiais neliko jokio teisinio pagrindo galioti naujai išleistoms akcijoms, akcijų pasirašymo sutarčiai ir įstatinio kapitalo padidinimui. Visi šie veiksmai automatiškai tampa negaliojančiais negaliojant įstatų pakeitimui. Tokiu būdu šalys grįžta į padėtį, buvusią iki neteisėto VAS ir ieškovų teisės realiai apginamos.

5.2. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas ginčyti VAS nėra praleistas, teigia, kad neginčija, kad apie VAS sprendimą galėjo sužinoti dar ankstesniais metais. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste ši aplinkybė nėra reikšminga, nes dar nebuvo išspręstas ginčas civilinėse bylose Nr. e2-105-918/2024 ir Nr. e2A-1340-730/2024 dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, todėl nebuvo pritaikyta restitucija ir akcijos ieškovams dar nebuvo gražintos iš atsakovų neteisėto valdymo. Nevaldydami akcijų, ieškovai negalėjo tinkamai įgyvendinti ir akcininko teisių, įskaitant CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės pareikšti ieškinį ginčijant juridinio asmens organo sprendimus. Todėl ieškinio senatis ginčyti VAS iki teismo sprendimo dėl restitucijos įsiteisėjimo net nebuvo prasidėjusi. Nagrinėjamu atveju ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytas 30 dienų ieškinio senaties terminas ginčyti VAS nebuvo praleistas, nes ieškovai kreipėsi į teismą iškart, kai tik tam išnyko kliūtys.

5.3. Nurodo, kad jei laikant, jog ieškinio senaties terminas praleistas, egzistuoja svarbios priežastys jį atnaujinti. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos metu egzistavo nuo ieškovų valios nepriklausančios aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Ieškovai apie ginčijamą VAS sužinojo 2021 m. gegužės mėnesį kitos civilinės bylos Nr. e2-105-918/2024 nagrinėjimo metu. Šioje byloje ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis. Ginčijamų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu Ieškovams priklausiusios 50 vnt. Bendrovės akcijų buvo neteisėtai užvaldytos apelianto K. P. ir apeliantės D. P.. Be to, neteisėtas akcijų užvaldymas Atsakovų iniciatyva buvo įregistruotas Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS). Kol teismai neišsprendė ginčo dėl akcijų perleidimo, ieškovų reikalavimas būtų kvalifikuotas kaip apreikštas netinkamo ieškovo (ne akcininko) ir dėl to būtų atmestas. Pažymi, kad ieškovai savo teises įgyvendino sąžiningai ir nuosekliai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

8. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymų normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino atnaujinimą, nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, nepaisė CK 1.131 straipsnyje nurodytų ieškinio senaties termino pabaigos teisinių pasekmių. Mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, be kita ko, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neatsižvelgė į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ vienintelio akcininko sprendimą negaliojančiu ab initio, panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Venpaltranso logistika“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. įstatų redakciją, pripažinti neišleistomis ir anuliuoti 1 500 vienetų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų, priklausančių atsakovams K. P. ir D. P., pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ ir K. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį.

10. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovui A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove B. V. ir atsakovas K. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove D. P. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš I. L. įsigijo po 50 vienetų, kas sudaro po 50 procentų, uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų. Remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-105-918/2024 nustatyta, kad atsakovas K. P. laikotarpiu 2020 m. kovo 19 d. – 2020 m. kovo 23 d. iš ieškovų įsigijo 50 procentų bendrovės akcijų. Šios sutartis įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir ieškovams grąžinta 50 vnt. bendrovės akcijų.

11. Atsakovams valdant visas bendrovės akcijas, atsakovas K. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 2 500 Eur iki 40 000 Eur, išleidžiant papildomai 1 500 vnt. naujų 25 Eur vertės bendrovės akcijų, apmokant iš vienintelio akcininko įnašo, išleisti papildomai 1 500 vnt. naujų 25 Eur vertės bendrovės akcijų, apmokant iš vienintelio akcininko įnašo, nustatyti, kad bendrovės kapitalas yra 40 000 Eur, bendrovės akcijų skaičius 1 600 vnt., vienos bendrovės akcijos nominali vertė – 25 Eur, patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją, įpareigoti bendrovės direktorę, atsakovę D. P. arba įgaliotą asmenį pasirašyti naują bendrovės įstatų redakciją, kitus reikiamus dokumentus, įregistruoti pakeistus įstatus Juridinių asmenų registre ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Minėtas išleistas akcijas įsigijo K. P. sumokant 37 500 Eur sumą į bendrovės kasą.

12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teismas nusprendė atnaujinti ieškinio senaties terminą, tenkinti ieškovų ieškinį visa apimtimi, pripažino, kad ieškovai turi teisę ginčyti bendrovės akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus, nusprendė, kad priimti sprendimai pažeidė ieškovų interesus, dėl ko VAS sprendimus pripažino negaliojančiais ir taikė restituciją. Nagrinėjamu atveju atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi iš esmės nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio senaties taikymo klausimą, nepagrįstai jį atnaujino, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Atsakovai nurodo, kad ieškovai praleido ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį atmesti. Ieškovų teigimu, jie senaties termino nepraleido, pažymi, kad jei terminas buvo praleistas, jis atnaujintinas dėl svarbių priežasčių.

13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia (be kita ko), kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-363-469/2015).

14. ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

15. Kaip minėta nutarties 9 punkte, ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais atsakovo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, kurio pagrindu buvo pakeista uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ įstatų redakcija, padidintas bendrovės akcijų skaičius. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju yra ginčijamas ne tik bendrovės VAS 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas, tačiau ir pakeista įstatų redakcija, tarp atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ ir atsakovo K. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudaryta akcijų pasirašymo sutartis, sutiktina su atsakovų argumentais, jog ne visiems ieškinio reikalavimams taikytinas sutrumpintas 30 dienų terminas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2021 teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad nesant specialiosios normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl bendrovės įstatų nuginčijimo reikšti, turi būti taikoma bendroji norma, kurioje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas, tai yra 10 metų. Kita vertus, pažymėtina, jog ieškovai neginčija, kad apie ginčijama VAS 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą jie sužinojo 2021 m. gegužės mėnesį (atsiliepimo į apeliacinį skundą 45 punktas), dėl ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ABĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatas pagrįstai nusprendė, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą.

16. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nors atsakovų vertinimu nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. Mano, kad teismo liko tinkamai neįvertinta ir tai, kad ieškovai apie ginčijamą VAS vėliausiai sužinojo dar 2021 m. gegužės mėn., kai kreipėsi į teismą dėl 2020 m. kovo 19-23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl savo teises ieškovai neginčijamai galėjo ginti toje pačioje byloje.

17. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas, kaip ir ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas, yra fakto klausimas, kurį, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, nors ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių, kurių tyrimas iš naujo nėra kasacijos dalykas, tačiau patikrina, ar konkrečiu atveju, kai buvo prašoma atnaujinti ieškinio senaties terminą pagal nurodytas, ištirtas ir teismų nustatytas faktines aplinkybes, buvo priimtas pagrįstas, motyvuotas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų esmę sprendimas šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).

18. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

19. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

20. Nors atsakovai nurodo, kad šiuo atveju nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą atnaujino pagrįstai. Atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ieškovai apie ginčijamą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą vėliausiai sužinojo 2021 m. gegužės mėn., o į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo nuginčijimo kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 27 d., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovų galimybės ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus iki tol kol Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-105-918/2024 įsiteisėjo (2024 m. gruodžio 12 d.) buvo apribotos - ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti - akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Nagrinėjamu atveju ginčijamų sprendimų (nutarties 1 punktas) priėmimo metu (2020 m. rugpjūčio 13 d.) ieškovai formaliai nebuvo bendrovės akcininkai, kadangi sandoriai (sudaryti laikotarpiu 2020 m. kovo 19 d. – 2020 m. kovo 23 d.) dėl akcijų perleidimo pagal ieškovų ieškinį buvo minėtu sprendimu pripažinti negaliojančiais ir akcijos buvo gražintos ieškovams tik įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui tai yra 2024 m. gruodžio 12 d.. Kadangi juridinių asmenų registre duomenys apie akcininkų pasikeitimą buvo registruoti nuo 2020 m. balandžio 24 d., akivaizdu, kad ieškovai šiuo atveju formaliai nebūdami bendrovės akcininkais, negalėjo pasinaudoti teise ginčyti priimtus bendrovės valdymo organų sprendimus, kadangi nepateko į asmenų, galinčių ginčyti uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“, valdymo organų priimtus sprendimus, ratą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškinio senaties atnaujinimo svarbą šiuo atveju taip pat patvirtina ir tai, jog ginčijamais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais (nutarties 1 punktas) iš esmės buvo pažeistos teisėtų uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcininkų – ieškovų teisės, kadangi nesant teisėtam sprendimui ir padidinus akcijų skaičių bendrovėje ieškovų turėta 50 procentų akcijų dalis sumažėjo iki 3,125 procento, kas turi neabejotinos įtakos bendrovės valdymui, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad nuginčytos akcijų perleidimo sutartis buvo sudarytos laikotarpiu 2020 m. kovo 19 d. – 2020 m. kovo 23 d., o ginčijami sprendimai (nutarties 1 punktas) buvo priimti 2020 m. rugpjūčio 13 d., tai yra per ganėtinai trumpą laiko tarpą pakeičiant bendrovės įstatus, padidinant akcijų skaičių, eliminuojant teisėtų akcininkų – ieškovų galimybes dalyvauti bendrovės veikloje atitinkama dalimi. Nors atsakovai nurodo, kad ieškovai ieškinio reikalavimus galėjo reikšti toje pačioje byloje, kurioje buvo išspręsti 2020 m. kovo 19-23 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtina atsižvelgti ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-105-918/2024 įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 12 d., o ieškovai dėl ginčijamų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų (nutarties 1 punktas) kreipėsi į teismą 2024 m. gruodžio 27 d., kas leidžia spręsti jog atsakovai nepiktnaudžiavo teise, veikė atidžiai ir rūpestingai, ieškinį dėl VAS sprendimo pareiškė tada, kai buvo įvykdyta restitucija, tai yra kai bendrovės akcijos buvo gražintos ieškovams. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, atmestini kaip nepagrįsti, nesudarantys pagrindo panaikinti ir (ar) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovų apeliacinio skundo netenkinus, atsakovams bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovai pateikė įrodymus, jog patyrė 2 323,20 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Bylinėjimosi išlaidos apmokėtos ieškovo A. V. (A. V.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovų apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami visa apimtimi, išlaidos priteistinos ieškovų naudai. Išlaidos priteistinos jas apmokėjusiam asmeniui ieškovui A. V. (A. V.) lygiomis dalimis iš atsakovų, tai yra po 774,40 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. V. (A. V.) lygiomis dalimis iš atsakovų K. P., D. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ po 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.