- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-566-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27355-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- K. P., D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Venpaltranso logistika“
- Ieškovas
- A. V., B. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. (A. V.) ir B. V. ieškinį atsakovams K. P., D. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Venpaltranso logistika“ dėl vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir jo teisinių padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. V. (A. V.) ir B. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. P., D. P. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Venpaltranso logistika“, kuriuo prašoma: 1) pripažinti 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės UAB „Venpaltranso logistika“ vienintelio akcininko sprendimą negaliojančiu ab initio; 2) panaikinti atsakovės UAB „Venpaltranso logistika“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. įstatų redakciją; 3) pripažinti neišleistomis ir anuliuoti 1 500 vienetų atsakovės UAB „Venpaltranso logistika“ akcijų, priklausančių atsakovams K. P. ir D. P.; 4) pripažinti negaliojančia UAB „Venpaltranso logistika“ ir K. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį.
2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti 1 500 vienetų naujai išleistų atsakovės UAB „Venpaltranso logistika“ akcijų, uždraudžiant atsakovams K. P. ir D. P. šiomis akcijomis naudotis bei disponuoti.
3. Nurodė, kad prašymas areštuoti 1 500 vnt. bendrovės akcijų siejamas su tuo, jog būtų areštuojama tik naujų akcijų emisija; teismui pripažinus vienintelio akcininko sprendimą negaliojančiu, naujai išleistos 1 500 vnt. akcijų bus anuliuotos, atitinkamai areštas taikytinas dėl to, kad naujai išleistos akcijos nebūtų perleistos sąžiningam įgijėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovų A. V. (A. V.) ir B. V. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui K. P. priklausančių 1 500 vienetų naujai išleistų (2020 m. rugpjūčio 13 d.) atsakovės UAB „Venpaltranso logistika“ akcijų, uždraudžiant atsakovams K. P. ir D. P. šiomis akcijomis naudotis bei disponuoti iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
5. Teismas darė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
6. Teismo vertinimu, netaikius laikinosios apsaugos priemonės yra reali grėsmė sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad taikoma laikinąja apsaugos priemone siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį, kuri ne tik leistų ieškovams, jiems palankaus sprendimo atveju, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas, bet ir užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės atsirasti, o atsakovams pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra pernelyg varžančio pobūdžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškinys net preliminariai negali būti vertinamas kaip pagrįstas, kadangi jis iš esmės grindžiamas vien ieškovų subjektyvia nuomone, spekuliacijomis, nepateikiant jokių svarių, ieškovų teiginius pagrindžiančių įrodymų, sąmoningai nutylint esmines, nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.
7.2. Ieškovai nepateikė nei vieno objektyvaus argumento ir įrodymo, kad ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų faktiškai, o ne hipotetiškai pasunkėti ar tapti neįmanomu. Nėra jokių duomenų, kad atsakovai kokiu nors būdu siektų nesąžiningai perleisti ginčo akcijas, siekiant išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą
ieškovai prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovai nepateikė jokių teisinių motyvų ir/ar objektyviais duomenimis nepagrindė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti preliminariu ieškovų reikalavimų pagrįstumu. Ieškinio reikalavimai yra ne tik tikėtinai, bet ir visiškai pagrįsti.
8.2. Pagal teismų praktiką, kai ginčo objektas yra turtas (nekilnojamasis turtas, akcijos ar kt.), vien aplinkybė, kad pastarasis yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą ir atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Be to, pritaikius ginčo objekto – 1500 vnt. bendrovės akcijų - areštą bus neabejotinai išsaugota nepakitusi faktinė ir teisinė padėtis. Akcentuotina, kad šią padėtį galima išsaugoti tik taikant laikinų apsaugos priemonių institutą. Taip pat jau išnagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. e2-105-918/2024 ir Nr. e2A-1340- 730/2024) res iudicata galią turinčiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės yra akivaizdus pagrindas abejoti atsakovų sąžiningumu iki šios civilinės bylos inicijavimo. Be to, prielaidas nesąžiningumui sudaro vien tai, kad atsakovai galėtų nevaržomai disponuoti akcijomis, jeigu jos nebūtų areštuotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
6. Apeliantų teigimu, teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, nesigilino į ieškinio turinį, neatsižvelgė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
7. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs šios sąlygos nustatymo principus ir išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023 ir kt.). Preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).
8. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šioje proceso stadijoje spręsti, kad ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, pateikti reikalavimus tikėtinai pagrindžiantys įrodymai, dėl kurių įrodomosios vertės bus sprendžiama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi, pirmoji būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – tenkinama.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Vertinant tai, ar ieškinio reikalavimams užtikrinti yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
10. Nagrinėjamuoju atveju ieškovai ieškiniu prašo ir pripažinti neišleistomis ir anuliuoti 1 500 vienetų atsakovės UAB „Venpaltranso logistika“ akcijų, priklausančių atsakovams bei pripažinti negaliojančia UAB „Venpaltranso logistika“ ir K. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį. Taigi, šiuo atveju nuo perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims ieškovai siekia apsaugoti patį ginčo objektą. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus tokio pobūdžio teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovai, turėdami galimybę nevaržomai disponuoti ginčo akcijomis, gali atlikti realius disponavimo šiuo ginčo turtu veiksmus, taip apsunkinant teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarant jo įvykdymą neįmanomu, sprendžia, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pateisinamas siekiamu tikslu išsaugoti esamą padėtį, užkirsti kelią neigiamiems padariniams atsirasti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų suvaržymų, nepatogumų.
12. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių (akcijų arešto) taikymo pagrindas ir sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Apibendrinus nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.