- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 2-212-790/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00558-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „TMT investicijos“
- Trečiasis asmuo
- V. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2266-945/2018 pagal pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TMT investicijos“, trečiajam asmeniui V. N. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT investicijos“ priešieškinį ieškovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TMT investicijos“, trečiajam asmeniui V. N. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės UAB „TMT investicijos“ priešieškinį ieškovui A. G. dėl skolos priteisimo, kuri buvo išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-635-823/2018, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis dėl atsakovo priešieškinio patenkinimo ir įsiskolinimo už darbus bei procesinių palūkanų priteisimo iš A. G. atsakovės naudai ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės priešieškinį atmesti. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2. Pareiškėjas nurodė, kad po teismų sprendimų priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. iškėlė atsakovei bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-1297-221/2018, nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 28 d.). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartį priėmė pagal atsakovės direktoriaus pasirašytus dokumentus, nors direktorius nebeturėjo teisės atstovauti atsakovės, kuriai buvo paskirta bankroto administratorė UAB „Algsta“. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ), bylą turėjo perduoti nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, todėl bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šie pažeidimai, pareiškėjo teigimu, tiesiogiai įtakojo tai, kad teismai ginčą išnagrinėjo nepilnai, nevisapusiškai, bylos neištyrė iš esmės, ginčo nagrinėjimui pritaikė ne tas materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
4. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes, sprendė, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu yra iš esmės išnagrinėta bylos dalis dėl atsakovės priešieškinio, o pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimas buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendė, kad dėl šios sprendimo dalies procesas negali būti atnaujintas.
5. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog atsakovei buvo iškelta bankroto byla, nėra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Minėta aplinkybė nėra susijusi su byloje spręstais materialiniais teisiniais santykiais, pareiškėjas neįvardijo materialinių teisinių sprendimo trūkumų, kuriuos galėjo nulemti faktas, kad atsakovei buvo iškelta bankroto byla ir ją galėjo atstovauti paskirtoji bankroto administratorė. Teismas nustatė, kad bankroto byla atsakovei buvo iškelta tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, po apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos pateikimo, bylai esant išsiųstai apeliacinės instancijos teismui, todėl įmonės statuso ir ją atstovaujančio asmens pasikeitimas nesukūrė prielaidų kartoti iki tol atliktų procesinių veiksmų.
6. Teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurodė, kad bankroto bylos iškėlimas atsakovui yra pagrindas sustabdyti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, tik tuo atveju, kai bankroto byla iškeliama iki bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju byla ne tik buvo paskirta į teismo posėdį, bet ir buvo išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl bankroto bylos atsakovei iškėlimas neturėjo įtakos nei apeliacine tvarka nagrinėtos bylos teismingumui, nei bylą išnagrinėjusios teismo sudėties teisėtumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį, atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-635-823/2018 ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis dėl atsakovo priešieškinio patenkinimo ir įsiskolinimo už darbus bei procesinių palūkanų priteisimo iš A. G. atsakovės naudai ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės priešieškinį atmesti. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka. Paskyrus žodinį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, būtų plačiai išnagrinėtos aplinkybės dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto nuostatų taikymo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams, dėl atsakovės pateikto 2015 m. balandžio 8 d. darbų akto, dėl aplinkybės, kad šis aktas buvo vienašalis sutarties kainos pakeitimas, dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimų ir kitų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei turėjo esminę įtaką apeliacine tvarka nagrinėtos bylos teismingumui, bylą išnagrinėjusios teismo sudėties teisėtumui, kadangi procesinius dokumentus atsakovės vardu teikė asmuo, kuris neturėjo jam suteiktų įgaliojimų. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, turėjo būti taikoma ĮBĮ 15 straipsnio 3 dalis, pagal kurią įmonės atstovu yra bankroto administratorė, todėl nesant bankroto administratorės pateikto procesinio dokumento, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, teismo procesinis sprendimas galėjo būti kitoks.
7.3. Apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas ir bylą perduoti atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės sudaro prielaidą daryti išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta netinkamos sudėties teismo ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
8. Atsakovės BUAB „TMT investicijos“ bankroto administratorė UAB „Algsta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nemotyvuotas, nes nepagrįstas jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas.
8.2. Pareiškėjas papildomų įrodymų, išskyrus aplinkybę, kad atsakovei 2018 m. sausio 5 d. buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo po 2018 m. vasario 28 d.), nenurodė, todėl skundžiamoje nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalyje įvardintų pagrindų procesui atnaujinti.
8.3. Priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį atsakovę atstovavo tinkamas atstovas, t. y. bankroto administratorė UAB „Algsta“, nes atsakovės valdymo organai nuo bankroto bylos iškėlimo tokių įgaliojimų nebeteko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Pareiškėjas visų pirma nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka. Su tokiais pareiškėjo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo prašyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus, siejamus su teisinio, o ne faktinio pobūdžio aplinkybėmis (dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, bylos neperdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui), pirmosios instancijos teismui nebuvo būtinybės tokio prašymo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjo iškeltiems argumentams įvertinti ir pagrįsto bei teisėto procesinio sprendimo priėmimui pakako rašytinės bylos medžiagos įvertinimo.
12. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, kt.).
13. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodydamas tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu atsakovei UAB „TMT investicijos“ buvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovės vadovas nebuvo tinkamas atstovas, teikiant apeliacinį skundą, nes atsakovę turėjo atstovauti paskirta įmonės bankroto administratorė UAB „Algsta“.
14. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, kt.).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodomos minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtos aplinkybės niekaip nėra susijusios su byloje spręstais materialiniais teisiniais santykiais, pareiškėjas neįvardijo materialinių teisinių sprendimo trūkumų, kuriuos galėjo nulemti faktas, kad atsakovei buvo iškelta bankroto byla ir ją galėjo atstovauti paskirtoji bankroto administratorė.
16. Iš pareiškėjo prašymo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, manydamas, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas, paaiškėjus, kad atsakovei iškelta bankroto byla, turėjo taikyti CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas ir bylą perduoti atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės sudaro prielaidą daryti išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tokius pareiškėjo argumentus teisingai įvertino kaip nepagrįstus. Pareiškėjas neatsižvelgia, kad, remiantis ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalimi, teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui proceso įstatymo nustatytais atvejais. Iš CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad bankroto bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik tos civilinės bylos, kuriose dar nėra priimta nutartis skirti bylą nagrinėti, taigi bylos, kuriose tokia nutartis jau yra priimta, tuo labiau bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, bankroto bylą iškėlusiam teismui neperduodamos. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo apeliacine tvarka bylos nenagrinėti ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui.
17. Kaip minėta, proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, todėl jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertintos kaip nesudarančios pagrindo proceso atnaujinimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.