Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-635-823/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-103-943/2015Nutartis · 2015-10-12Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-20Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-02-21Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-10-08Lietuvos apeliacinis teismas
  5. KasacijaNutartis · 2020-01-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-20
Bylos Nr.
2A-635-823/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00558-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas iš dalies ir byla dėl dalies reikalavimų perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Romualda Janovičienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
TMT investicijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-635-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00558-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT investicijos“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1948-221/2017 pagal ieškovo A. G. ieškinį UAB „TMT investicijos“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. N., dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės UAB „TMT investicijos“ priešieškinį ieškovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „TMT investicijos“ 45 394,65 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000 Eur ekspertizės išlaidų ir kitas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2014 m. spalio 10 d. tarp šalių buvo pasirašyta statybos rangos sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo pastatyti arkinį sandėlį bei pateikti projektą su ekspertize, o ieškovas (užsakovas) įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šalys sutarė, kad viso objekto galutinė kaina yra 145 190,88 Eur (501 315,10 Lt) ir ji gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu. Sutarties 3.1 punktu atsakovė įsipareigojo viso objekto statybą atlikti per du mėnesius, tačiau darbus atlikti vėlavo, buvo atlikta tik dalis Sutartyje numatytų darbų. Be to, darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovei ne kartą buvo siunčiami raštai dėl netinkamos darbų kokybės, prašoma ištaisyti defektus, tačiau atsakovė nurodytų defektų netaisė, todėl ieškovas 2015 m. gegužės 14 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovės nekokybiškai atliktus darbus nustatė teismo ekspertas 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės akte. Šiame akte nustatyta, kad atsakovės atliktų darbų defektų ištaisymo kaina yra 1 379,44 Eur, o neatliktų darbų vertė yra 119 819,94 Eur. Neatliktų darbų vertę atėmus iš Sutarties kainos, lieka 25 370,95 Eur suma, už kurią atsakovė ir yra atlikusi darbų. Kadangi atsakovei, pervedus avansą, buvo sumokėta daugiau, nei yra atlikta darbų, 44 015,21 Eur permoką atsakovė privalo grąžinti, bei papildomai kompensuoti ieškovui 1 379,44 Eur defektų šalinimo išlaidų. Atsakovė UAB „TMT investicijos“ su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 33 436,91 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad Sutarties vykdymo trukdžiai prasidėjo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas vėlavo sumokėti avansą. Atsakovė neabejojo ieškovo sąžiningumu ir pradėjo sutartus darbus anksčiau, nei ieškovas pervedė avansą. Ieškovas dalį atliktų darbų pagal 2015 m. vasario 5 d. darbų aktą priėmė ir pasirašė 2015 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ieškovas atsakovei nepareiškė, todėl atsakovė tęsė darbus pagal pasirašytą Sutartį. 2015 m. balandžio 9 d., pateikus PVM sąskaitą – faktūrą, atliktų darbų aktą su sąmata, ieškovas (užsakovas) akto nepasirašė, atsisakymo pasirašyti motyvų nenurodė. Darbų atlikimo laikotarpiu nei ieškovas, nei jo paskirtas techninis darbų prižiūrėtojas neturėjo jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, pretenzijos buvo pareikštos tik baigus darbus ir pareikalavus už juos sumokėti.Atsakovės teigimu, šalių žodiniu susitarimu buvo keista Sutartis ir ją lydinti sąmata, t. y. ieškovo pageidavimu vietoje projekte numatytų dviejų švieslangių buvo įrengti trys, darbų pradžioje paaiškėjus, kad statybvietė yra pelkingoje vietovėje, ji papildomai buvo nudrenuota ir atlikti juostinio pamato (rostverko) betonavimo darbai, apšildytas rostverko pamatas polisteroliu. Pakeitimai buvo suderinti dalyvaujant statybos techninės priežiūros atstovui, kuris kontroliavo darbų atlikimą ir kokybę. Atsakovei susipažinus su ieškovo pateiktu ekspertizės aktu paaiškėjo, kad tarp jo priedų nėra statinio projekto, o ekspertizės akto turinys tik patvirtina, jog ekspertas vadovavosi atsakovei nežinomu statybos projektu. Atsakovės samdytam architektui, kuris rengė projektinius dokumentus, eksperto minimas projektas taip pat nėra žinomas. Atsakovės nuomone, ekspertizė atlikta vadovaujantis šalių nesuderintu ir atsakovei nežinomu statybos projektu. Ieškovas A. G. atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas apmokėti už darbus, kurių ieškovas nėra priėmęs, o atsakovė nėra jų atlikusi, ir dėl kurių kokybės bei pateikto akto neatitikimų sutarties sąlygoms atsakovė buvo informuota raštu ne vieną kartą, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui A. G. iš atsakovės UAB „TMT investicijos“ 32 188,12 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir 1 834,6 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo A. G. atsakovei UAB „TMT investicijos“ 32 345,38 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas; priteisė iš ieškovo ir atsakovo valstybei po 11,66 Eur išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad, kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, – jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti tikslius nuostolių skaičiavimus, iš kurių būtų matyti, kokius konkrečiai darbus atliko atsakovė, kurie darbai buvo atlikti su trūkumais (defektais), už kokią sumą atsakovė atliko darbų, kokią bendrą sumą sumokėjo ieškovas, tiksliai įvardinti atsakovės atliktus darbus, dėl kurių pašalinimo ieškovas patyrė nuostolius (nurodyti ištaisytų darbų kiekius ir kainas), nurodyti konkrečias sumas iš 1 376,44 Eur, sudarančias nuostolius už kolonų K-4 aukščio pakeitimą, kolonų atraminių plokštelių pritvirtinimą, įrengimą nevarstomų švieslangių, taip pat pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su nuostoliais, patirtais dėl šių trūkumų pašalinimo (ištaisymo). Atsakovei buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus arba rašytinius įrodymus dėl išimtinių sąlygų buvimo papildomiems darbams atlikti. 2017 m. gegužės 17 d. ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikti jo paties skaičiavimai pagal S. S. 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės aktą. Kartu ieškovas pateikė jo paties atliktą procentinį atliktų darbų skaičiavimą. 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės akte nustatyta, kad yra šie trūkumai: 1) kolonų atraminės plokštelės pritvirtintos ne pagal projektą (dviem, o ne keturiais varžtais, kaip numatyta projekto brėžinyje); 2) kolonų K-4 aukštis neatitinka projektinio (įrengtų kolonų aukštis siekia 5,8 m, kai turi būti 8,6 m); 3) įrengti nevarstomi švieslangiai, nors dalis langų turėjo būti varstomi dviem kryptimis. Atliktų darbų defektų taisymo išlaidos pagal ekspertizės aktą yra 1 376,44 Eur. 2017 m. gegužės 17 d. ieškovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriais vadovavosi ieškovas ir jo atstovai, aiškinama, kad už kolonų K-4 pakeitimą suma yra 477,78 Eur, už kolonų atraminių plokščių tvirtinimą – 26,27 Eur, už įrengimą nevarstomų švieslangių – 872,29 Eur. Teismas su ieškovo nurodytu defektų darbams (įrengimas nevarstomų švieslangių) skirtų lėšų skaičiavimu nesutiko, nes pagal S. S. pateiktą sąmatą šiems darbams numatyta 368,24 Eur suma. Tuo tarpu ieškovo nurodyta suma šiems darbams (872,29 Eur) yra visų trūkumų šalinimo suma be papildomų išlaidų. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės atstovai aiškino, kad visi nukrypimai nuo statinio projektinių sprendinių (švieslangių įrengimas, kolonų statymas, grunto drenažas, juostinio pamato įrengimas) padaryti ieškovo, techninio prižiūrėtojo ir atsakovės žodiniu sutarimu, tačiau ieškovas kategoriškai tai neigė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į ieškovo raštą atsakovei, kuriame jis nurodo, kad atsakovė neprivalo atlikti papildomų darbų. Teismas konstatavo, kad dėl Sutarties pakeitimų, papildomų darbų atlikimo, turėjo būti susitarta raštu, o tai nebuvo padaryta, t. y. atsakovei neįrodžius susitarimo su ieškovu dėl kolonų tvirtinimo pakeitimo ir aukščio sumažinimo buvimo, įvertinant ir tai, kad rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui, ieškovo ieškinio dalis dėl kolonų tvirtinimo ir aukščio sumažinimo tenkintina. Tuo tarpu švieslangių be varstymo funkcijos įrengimas, teismo vertinimu, nepripažintinas atsakovės darbo trūkumu, kadangi statinio konstrukcijos dalies projekte (2014-16-AG-TP-SK), pagal kurį turėjo būti vykdomi arkinio sandėlio statybos darbai (Sutarties 1.1 punktas), o tai patvirtina ir statybos darbų žurnalo titulinis puslapis, kuriame nurodytas būtent šis projektas, buvo numatytas būtent švieslangių įrengimas. Švieslangis – tai nevarstomas langas stoge (STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.18 punktas). Be to, švieslangiai buvo priimti techninės priežiūros vadovo jam pasirašius statybos darbų žurnale, nenurodant jokių pastabų, trūkumų aktas taip pat nebuvo surašytas.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas kiekvieną kartą nurodo skirtingą atsakovės atliktų darbų kiekį, neteikia tikslių skaičiavimų tam, kad nustatyti jo patirtus nuostolius. Nė viena iš šalių neprašė teismo skirti teismo statybos techninę ekspertizę, todėl ieškovo pateikti ekspertizės aktai, kaip rašytiniai įrodymai, vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas vertino S. S. 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akte nurodytus neatliktus (medinė sienelė grūdams, betoninės grindys, remonto dirbtuvės viduje, vartai) ar nevisiškai atliktus (konstruktyvo montavimo darbai, grebėstai, galų tvarkymas, skardinimas, angokraščiai, antikondensacinė plėvelė su montavimu) atsakovės darbus, juos lygino su ieškovo pateiktais įrodymais: 2015 m. birželio 10 d. statybos rangos sutartimi Nr. 9, priedu prie šios sutarties, 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, statybos rangos sutartimi Nr. 9, priedu prie sutarties Nr. 9, PVM sąskaitomis – faktūromis, apmokėjimus patvirtinančiais lėšų pervedimais, paties ieškovo skaičiavimais, atliktų darbų aktais. Iš turimų įrodymų teismas darė išvadą, kad ieškovas, samdydamas kitus rangovus atsakovės neatliktiems (nebaigtiems) darbams atlikti, patyrė 31 410,39 Eur su PVM nuostolių, todėl iš viso iš atsakovės ieškovui priteisė 32 188,12 Eur su PVM nuostoliams atlyginti (31 410,39 Eur nebaigtiems darbams atlikti ir 777,73 Eur defektams šalinti). Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovė 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų priėmimo akte padarė žymas apie ieškovo atsisakymą priimti darbus, aktą pasirašė. Toks aktas turi tokią pačią teisinę galią, kaip ir abiejų sutarties šalių pasirašytas, iki bus nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka – pareiškiant byloje dėl reikalavimo atsiskaityti pagal tokius aktus priešieškinį dėl vienašalio akto nuginčijimo, arba savarankiškus tokio paties pobūdžio reikalavimus atskiroje civilinėje byloje. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis i teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti. Taigi, ieškovas, nepriėmęs darbų, turi įrodyti, kad atsakovės atlikti ir vienašališkai perduoti darbai yra atlikti netinkamai ar nekokybiškai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas aktų nepasirašymo priežasčių pačiuose aktuose neįvardijo, pačių atsakovės vienašališkai pasirašytų aktų neginčija, nors, kaip pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties 91 punkte, ieškovui neginčijant vienašališkai atsakovės pasirašyto akto, 2015 m. balandžio 8 d. aktas turi teisinę galiąTeismas pažymėjo, kad ieškovas nebuvo nuoseklus, aiškindamas, kodėl nepriėmė 2015 m. balandžio 8 d. aktu perduotų darbų. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir ankstesnių teismo posėdžių metu ieškovas aiškino, kad atsakovė akte nurodytų darbų neatliko, darbai buvo atlikti netinkamai, neatitinka pačios atsakovės komerciniame pasiūlyme numatytų darbų, apie tai ne kartą informuota atsakovė, tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad akte nurodytus darbus atsakovė atliko, tačiau už juos, pasak ieškovo, jis jau yra apmokėjęs avansu.Atlikęs 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akto bei 2014 m. gegužės 16 d. komercinio pasiūlymo lyginamąją analizę teismas nustatė, kad: skardos ir jos montavimo darbų išlaidos sudaro 56 000 Lt (28 500 Lt + 37 500 Lt – 10 000 Lt) bei atitinka komercinį pasiūlymą; trijų švieslangių montavimas sudaro 3 000 Lt, komerciniame pasiūlyme nurodytas dviejų švieslangių montavimas 3 000 Lt sumai; dviejų vienetų ventiliacija galuose sudaro 3 000 Lt kainą, atitinka komercinį pasiūlymą; viena antikondensacinė plėvelė sudaro 6 750 Lt sumą, atitinka komercinį pasiūlymą (nurodyta 1 500 m² minėtos plėvelės kaina, kiekis 450); vieno komplekto galų tvarkymas sudaro 14 000 Lt sumą, komerciniame pasiūlyme tokia kaina numatyta už du komplektus; lankstinių komplektas sudaro 3 000 Lt bei atitinka komercinį pasiūlymą; remonto dirbtuvių karkasas, polių betonavimas sudaro 7 800 Lt, komerciniame pasiūlyme nurodyta 108 m² remonto dirbtuvės viduje 34 560 Lt kaina; 50 m drenažinio griovio kasimas iki 3 m gylio sudaro 800 Lt sumą, nėra įtrauktas į komercinį pasiūlymą; 76 m² rostverko juostinio pamato apšildymas iš apačios 50 mm polistiroliu M100 sudaro 1 064 Lt, neįtrauktas į komercinį pasiūlymą. Teismas nurodė, kad iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas savo raštuose atsakovei yra reiškęs tam tikras pretenzijas dėl skardos, tačiau nuostolių dėl skardų trūkumų nereikalavo ir ekspertas tokio trūkumo taip pat nėra nustatęs nė viename iš pateiktų aktų. Todėl atsakovė pagrįstai prašė apmokėti už skardą ir jos montavimo darbus 19 624,65 Eur su PVM, nes šie darbai atlikti ir atitinka susitarimo sąlygas. Teismas pagal byloje esančius įrodymus taip pat sprendė, kad: dviejų vienetų ventiliacija galuose atlikta visiškai, todėl 868,86 Eur be PVM reikalavimas pagrįstas; antikondensacinė plėvelė ne tik kad atitinka komercinio pasiūlymo sąlygas ir ekspertizės akte nurodyta, kad šis darbas atliktas 100 procentų, todėl 1 954,94 Eur be PVM reikalavimas pagrįstas; atsižvelgiant į tai, kad galų tvarkymas, skardinimas atliktas nevisiškai (97,5 procento), atsakovės nurodyta suma mažintina iki 3 952,94 Eur be PVM; lankstinių komplektas sudaro 3 000 Lt bei atitinka komercinį pasiūlymą; tačiau ekspertas nurodė, jog šie darbai atlikti nevisiškai, atsakovė kitokių įrodymų nepateikė, todėl laikytina pagrįsta 608,20 Eur be PVM suma; atsakovė pripažino, jog remonto dirbtuvių karkaso, polių betonavimo darbus atliko nevisiškai, nes akte nurodyta, jog darbų atlikta už 7 800 Lt be PVM (2 259,04 Eur), todėl atsakovė pagrįstai prašė už atliktus darbus priteisti 2 259,04 Eur be PVM. Teismas nustatė, kad neįtrauktų į komercinį pasiūlymą darbų vertė yra 1 864 Lt (539,85 Eur) be PVM. Kadangi tai buvo papildomi, nenumatyti, darbai, techninės priežiūros vadovas jų nėra priėmęs, o užsakovo (ieškovo) sutikimas dėl šių išlaidų nebuvo gautas. Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad, atsiradus papildomam darbų kiekiui ar papildomiems darbams pagal užsakovo pageidavimą, šalys atskirais papildomais susitarimais prie sutarties suderins jų turinį, kiekius, kainas bei atlikimo terminus. Atsakovė nepateikė įrodymų buvus tokį susitarimą, kurį kategoriškai neigia ieškovas, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo.Teismas, įvertinęs visus aptartus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas dėl 32 345,38 Eur su PVM įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis už šiuos darbus jau yra sumokėjęs avansu, kadangi nustatė, jog ne tik 46 338,20 Eur avansą, bet 23 047,96 Eur, ieškovas sumokėjo pagal 2015 m. vasario 5 d. pirmąjį atliktų darbų aktą, kurį ieškovas pasirašė ir darbus priėmė, pateikus 69 386,16 Eur PVM sąskaitą – faktūrą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovė UAB „TMT investicijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. G. ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „TMT investicijos“ priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, vengė priimti jau atliktus ir statinio techninės priežiūros vadovo priimtus statybos darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovas pradėjo rašyti atsakovei laiškus tik jau atlikus statybos darbus ir atsakovei paprašius juos priimti. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad ir pirmame, ir antrame atliktų darbų aktuose nurodytus darbus atsakovė atliko, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir statinio statybos techninę priežiūrą vykdantis V. N.. Todėl darytina išvada, kad visi raštai, siųsti atsakovei po statybos darbų objekte sustabdymo, kuriais minima, kad neatlikti kažkokie darbai, buvo tik ieškovo pozicija nesumokėti už jau atliktus statybos darbus.

19.2. Statybos darbų kokybę kontroliavo ieškovo pasamdytas statinio statybos techninės priežiūros vadovas, kuris priėmė kokybiškai atliktus statybos darbus, apie tai savo parašu patvirtindamas statybos darbų žurnale. Nors minėtas vadovas nepasirašė prie skardų sumontavimo statybos darbų žurnale, tačiau apie jų kokybišką sumontavimą jis pats patvirtino teismo posėdžio metu. Statybos darbų kokybę įrodo ir eksperto surašytas ekspertizės aktas, kuriame nurodyti tik keli nekokybiškai atlikti darbai, iš kurių teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu konstatavo, kad kolonų atraminė plokštė pritvirtinta ne pagal projektą bei kolonų K-4 aukštis neatitinka projektinio. Pažymėtina, kad šiuos darbus priėmęs statinio statybos techninės priežiūros vadovas V. N. šių darbų kokybišką atlikimą savo parašu patvirtino statybos darbų žurnale. Teismas neatkreipė dėmesio į atsakovės paaiškinimą teismo posėdžio metu, kad minėta atraminė plokštė pritvirtinta ne 2, o 4 varžtais, kaip reikalaujama projekte, tik 2 varžtai prisukti, o 2 – privirinti, kad būtų patogiau įvažiuoti transportui planuojamame įvažiavime į angarą. Jei ekspertizės atlikimo metu būtų buvusi pakviesta dalyvauti ir atsakovė, o ne vien ieškovas su ekspertu, tokių teiginių ekspertas savo ekspertizės akte nebūtų įvardijęs, tačiau atsakovei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti objekto apžiūroje.

19.3. Vadovaujantis statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašu, už statinio statybos darbų patikrinimą ir priėmimą laiku atsako bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, kuris turi teisę reikalauti ištaisyti pastebėtus defektus. Jokių defektų minėtame žurnale nenurodyta, darbai priimti ir patvirtinti statybos techninės priežiūros vadovo kaip kokybiški. Tai, kad statybos techninės priežiūros vadovas nestabdė ne pagal Sutartį ar projektą atliekamų statybos darbų, apie nukrypimus neatžymėjo statybos darbų žurnale, įrodo, kad visi pakeitimai buvo suderinti tarp ieškovo, atsakovės ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir atliekami pagal žodinį susitarimą.

19.4. Net jei ieškovas teigia, kad kolonų K-4 aukščio neatitikimas projekto reikalavimams ir kolonų atraminės plokštės pritvirtinimas 2, o ne 4 varžtais yra atsakovės atliktų statybos darbų trūkumas, o ne ieškovo, atsakovės ir statinio statybos techninę priežiūrą objekte atlikusio V. N. žodinis Sutarties pakeitimas, ieškovas neturi teisės remtis darbų trūkumų faktu, kadangi apie juos ieškovas nepažymėjo atliktų darbų akte, juos priėmė kaip kokybiškai atliktus.

19.5. Ieškovas, žinodamas ne tik atliekamų statybos darbų rinkos kainas, tačiau ir jo samdyto eksperto konstatuotas tų statybos darbų atlikimo kainas, sudarė sutartis statybos darbams atlikti ir sumokėjo daugiau, nei ekspertizės akte nurodė jo paties samdytas ekspertas ir siūlė atsakovė. Teismas neanalizavo, kodėl ieškovas iš karto po Sutarties nutraukimo pasamdė kitus rangovus ir jiems sumokėjo dvigubai daugiau (39 277,85 Eur be PVM arba 47 526,20 Eur su PVM), nei būtų sumokėjęs atsakovei, nors pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dar ne visi darbai minėtame objekte yra atlikti ir iki šiol. Toks ieškovo elgesys prieštarauja protingumo principams.

19.6. Darbai, kurie nurodyti ekspertizės akte, nėra visiškai atlikti ir šiuo metu, todėl nėra aišku, už kokią sumą pinigų, kuriuos ieškovas sumokėjo UAB „AGD Group“ ir UAB „Projektas karma“, realiai darbų atlikta. Apie tai, kad dar ne visi statybos darbai atlikti minėtame objekte nurodė ir pat ieškovas teismo posėdžio metu. Neatlikus darbų, už kuriuos sumokėjo ieškovas, jis vėliau gali prašyti įmonių, kurioms pervedė pinigus, grąžinti permokėtą sumą ir taip neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita. Net ir ieškovo samdytas ekspertas pripažino, kad antrą ekspertizės aktą rašė iš duomenų, kuriais surašytas pirmasis jo ekspertizės aktas, kai tuo tarpu jis turėjo nuvykti į vietą ir surašyti duomenis, įvertinęs, kiek konkrečių darbų atlikta po Sutarties nutraukimo iki tos dienos, kai šiuos duomenis pateikė teismui.

19.7. Nors ieškovas teigia, kad jis patyrė nuostolius betonavimo darbams atlikti samdydamas kitą įmonę, ieškovas ir atsakovė tarpusavyje susitarė, kad betonavimo darbus perleidžia atlikti kitai įmonei. Šią aplinkybę įrodo susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovės. Rašte, siųstame ieškovui, atsakovė nurodė jų žodiniu susitarimu pakeistas Sutarties sąlygas, jokių prieštaravimų šioms sąlygoms ieškovas nepateikė.

19.8. Teismas neteisingai vertino atliktų darbų akte nurodytą sumą už galų tvarkymą. Atliktų darbų akte ir PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma už galų tvarkymą yra tik už jau atliktus statybos darbus, t. y. už galų tvarkymą iki vartų įstatymo. Galų tvarkymas po vartų įstatymo yra įskaičiuotas į vartų montavimo kainą ir jis nėra priskaičiuotas prie sąmatoje nurodytos darbų kainos.

19.9. Ieškovas yra ūkininkas, t. y. verslininkas, todėl ieškovui, kaip verslininkui, dalyvaujančiam ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat sudarant bei vykdant sutartis, keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo turėjo būti priteisiamos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos.

Atsiliepimas

20. Ieškovas A. G. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti esminiai argumentai:

20.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad atsakomybė už rangovo atliktų darbų trūkumus gali būti perkelta statybos techniniam prižiūrėtojui. Šis statybos dalyvis buvo įtrauktas į procesą ir atsakovė jokių klausimų dėl jo galimos civilinės atsakomybės pirmosios instancijos teisme nekėlė. Nauji, pirmosios instancijos teisme nenagrinėti, klausimai apeliaciniame procese negali būti keliami. Atsakovė pateikdama įrodymus, kurie neva patvirtina, jog ji statybos darbus atliko kokybiškai, niekaip nesugebėjo paaiškinti, kodėl buvo tvirtinama dviem varžtais, kai pagal projektą privaloma tvirtinti keturiais, kodėl beveik 3 metrais žemesnių angaro kolonų pastatymas ir kt. laikytini kokybiškai atliktais statybos darbais.

20.2. Jeigu, anot atsakovės, ieškovas ir jo samdytas ekspertas pateikia skirtingus duomenis apie atliktus darbus, tuomet atsakovė turi galimybę ir pareigą pateikti įrodymus, pašalinančius tokio pobūdžio prieštaravimus, t. y. įrodyti savo tiesą. Skunde apie tai iš esmės beveik nekalbama. Apeliaciniame skunde privalo būti analizuojami ne priešingos procesinės šalies veiksmai – tinkamai, ar ne, ji vedė bylą, pateikti įrodymai turi, ar ne, įrodomąją galią, bet pirmosios instancijos teismo pateiktų įrodymų vertinimo klaidos, galėjusios nulemti neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Elgdamasi priešingai, atsakovė siekia tą pačią bylą nagrinėti pagal tas pačias taisykles antrą kartą. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas.

20.3. Klaidingais laikytini atsakovės teiginiai, kad UAB „AGD Group“ neteisėtai atliko statybos darbus. Tik ieškovas sprendžia, kas jam baigs atlikti nebaigtus darbus, t. y. su kuo jis sukurs naujus sutartinius santykius. Įstatymuose nėra minima apie tai, kad buvusio statybos objekto techninio prižiūrėtojo teisėtai įsteigta bendrovė negalėtų užbaigti atlikti darbų, kurių baigti nesugebėjo atsakovė.

20.4. Teismas aiškiai pasisakė, kad Sutarties pakeitimas buvo galimas tik raštu, o tai padaryta nebuvo. Atsakovė neįrodė, kad buvo žodžiu (konkliudentiniais veiksmais) susitarta dėl drenažo vamzdžio kasimo, rostverko juostinio pamato apšiltinimo ir t. t. Atsakovė bando įrodyti, kad įstatymo nustatyta tvarka, raštu sudaryta statybos rangos sutartis yra mažavertis dokumentas, kurį kiekviena šalis ne tik gali aiškinti savo nuožiūra, bet ir žodžiu pakeisti jos sąlygas.

20.5. Ūkininko veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas, kuris neįvardija šios specifinės veiklos kaip verslo taip, kaip įprasta jį apibrėžti, o paties ūkininko nepriskiria verslininkų kategorijai, todėl, priešingai negu teigia atsakovė, iš ieškovo priteistinos 5, o ne 6 procentų dydžio procesinės palūkanos.

Šalies argumentai

21. Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „TMT investicijos“ priešieškinį atmesti, o ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinio skundo esminiai argumentai:

21.1. Atsakovei neginčijant eksperto S. S. 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akto ir nepateikus jokių leistinų įrodymų, paneigiančių šio akto pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas privalėjo atlikti aritmetikos veiksmus ir konstatuoti, kad ieškovas (užsakovas) atsakovei (rangovei) avansu sumokėjo 1 689,33 Eur daugiau, negu atsakovė atliko darbų ir šia suma padidinti priteistinų nuostolių dydį. Atsakovės paaiškinimas, kad ekspertizė atlikta vadovaujantis šalių nesuderintu ir atsakovei nežinomu statybos projektu, yra visiškai nepagrįstas. Jeigu atsakovė nustatė, kad ekspertas dirbo su „netikru“ projektu, tuomet atsakovei reikėjo teismui teikti tikrą projektą ir jo pagrindu parengti atsikirtimus.

21.2. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neįmanoma nustatyti visų neatliktų darbų apimties, t. y. kokių ekspertizės akte nurodytų neatliktų darbų pirmosios instancijos teismas tokiais nelaikė ir priskyrė juos atliktų darbų grupei. Kadangi tai yra galutinis atsiskaitymas tarp užsakovo ir rangovo, neatliktų/ atliktų darbų balansas turi būti tikslus. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies galima susidaryti tik apytikslį vaizdą (piniginiuose atsiskaitymuose tiek duomenų nepakanka) apie tai, kokį kiekį neatliktų darbų, nurodytų ekspertizės akte, teismas pripažino neatliktais darbais.

21.3. Teismas pripažino, kad atsakovė neišbetonavo grindų už 34 693,58 Eur su PVM, neatliko remonto dirbtuvių viduje darbų už 9 377,88 Eur su PVM, neįstatė vartų už 8 410,56 Eur su PVM, neatliko skardinimo darbų už 102,03 Eur. Vien šioje sprendimo dalyje netiesiogiai konstatuota, kad neatliktų darbų vertė sudaro 52 584,05 Eur. Skundžiamame sprendime nepasisakyta apie medinės sienelės grūdams įrengimą (ji neįrengta). Todėl neatliktų darbų vertė atitinkamai didėja 3 504,40 Eur su PVM ir tuo pačiu tokia pat apimtimi mažėja iš ieškovo priteistina suma. Sprendime taip pat konstatuota, kad papildomai neatliktas galų tvarkymas, skardinimas dar už 4 783,05 Eur su PVM. Tai taip pat mažina iš ieškovo priteistinos sumos dydį. Nėra aišku, kaip teismas sprendė dėl kitų ekspertizės akto pozicijų. Šių esminių faktinių aplinkybių nenustatymas reiškia bylos esmės neatskleidimą, galimai nulėmusį neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

21.4. Pirmosios instancijos teismas netyrė visų įrodymų – kiekvieno atskirai ir jų viseto, ir tokiu būdu padarė esminį procesinį pažeidimą, taip pat apie tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė, tiesiogiai nurodė skundžiamame sprendime. Teismas nurodė, kad „atlikus 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akto bei 2014 m. gegužės 16 d. komercinio pasiūlymo lyginamąją analizę nustatyta“ ir toliau vardijami darbai. Vertinant šiuos du dokumentus, nieko, išskyrus faktą, kad jie skiriasi, nustatyti negalima. Byloje privaloma nustatyti ne šių dokumentų skirtumus, bet už kokią sumą atlikta/ neatlikta darbų konkrečiame statybos objekte, todėl šią užduotį tinkamai galima įvykdyti be išvardintų dokumentų privalomai papildomai ištyrus abu byloje esančius ekspertizės aktus, taip pat 2015 m. vasario 5 d. pirmąjį atliktų darbų aktą, pačią Sutartį, ir tik iš šių duomenų viseto nuspręsti apie ieškinio ir priešieškinio tenkinimą.

21.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nešalino prieštaravimų tarp įrodymų. Esant prieštaravimams tarp duomenų ekspertizės akte ir atsakovės pateikto darbų priėmimo akto, pirmosios instancijos teismas be jokių argumentų patikimu įrodymu laikė atsakovės pateiktą vienašališkai pasirašytą darbų aktą.

Atsakovė UAB „TMT investicijos“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti esminiai argumentai:

Šalies argumentai

22.1. 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akte konstatuota, kad ekspertinio tyrimo metu objektas natūroje buvo apžiūrėtas 2015 m. gegužės 19 d., tyrime remtasi situacija ir aplinkybėmis, buvusiomis objekto apžiūros metu 2015 m. gegužės 19 d. ir užfiksuotomis 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės akte. Akivaizdu, kad ekspertas, vertindamas, kokie darbai bei jų kiekiai buvo atlikti, nebuvo nuvykęs į objekto vietą prieš akto surašymą ir neįsitikino atliktų darbų kiekiu. Ieškovas, pateikdamas šį dokumentą kaip įrodymą, kad atsakovė atliko mažiau darbų ir už mažesnę sumą pinigų, nei nurodyta atsakovės atliktų darbų aktuose, siekia suklaidinti teismą.

22.2. Ieškovas, reikalaudamas apmokėti už betoninės sienelės įrengimą, siekia neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita ir prašo teismą konstatuoti, kad neatliktų darbų suma atitinkamai didėja dar 3 504,40 Eur su PVM, nors vietoje betoninės sienelės jis nestatys papildomai ir medinės. Atsakovė neprašė ieškovo sumokėti jai už medinės sienelės įrengimą.

22.3. Galų tvarkymas, kuris nurodytas atliktų darbų akte ir priimtas statinio techninės priežiūros vadovo, yra atliktas. Tie darbai, kuriuos reikia atlikti įstačius vartus, yra įskaičiuoti į vartų įstatymo kainą ir už juos atsakovė sumokėti niekada neprašė, nes vartų objekte ji nestatė. Todėl ieškovo nurodyta 4 783,05 Eur su PVM suma negali būti mažinama priteistina sumokėti atsakovei suma.

22.4. Apie atliktus darbus, jų kiekius ir kainas nurodyta ne tik atliktų darbų aktuose, bet ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tuos darbus priėmė statinio techninę priežiūrą vykdantis specialistas ir apie jų kokybę savo parašu patvirtino statybos darbų žurnale. Apie atliktų darbų kiekius pasisakė teismo posėdžio metu ir pats ieškovas, ir V. N., ir atsakovė, todėl teismas turėjo pakankamai įrodymų, kokie darbai šiame objekte yra atlikti atsakovės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. N., nors statybos darbų žurnale nepasirašė prie skardos montavimo, tačiau apie tinkamą šios paslaugos atlikimą patvirtino teismo posėdžio metu, kokybišką jos sumontavimą patvirtino ir ieškovo samdytas ekspertas. Tuo tarpu remtis 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės aktu teismas negali, kadangi jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atlyginimo rangovui už atliktus statybos rangos darbus bei užsakovo nuostolių, atsiradusių dėl pagal statybos rangos sutartį neatliktų bei atliktų su trūkumais darbų, priteisimo.Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovo (užsakovo) ir atsakovės (rangovės) reikalavimus tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 32 188,12 Eur su PVM nuostolių atlyginimo (31 410,39 Eur sumą, skirtą sumokėti už atsakovės neatliktus darbus, ir 777,73 Eur sumą atsakovės atliktų darbų defektams šalinti), o atsakovei iš ieškovo – 32 345,38 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus. Su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka abi šalys – ieškovas, teigiantis, kad jo patirtų nuostolių sumą pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingai ir kad už atliktus darbus atsakovei jis yra permokėjęs, bei atsakovė, teigianti, kad visus darbus, už kuriuos reikalauja sumokėti, ji atliko kokybiškai bei esant atitinkamam žodiniam susitarimui su ieškovu.

Byloje nustatytos, nagrinėjamam ginčui reikšmingos, faktinės aplinkybės

Ieškovas A. G. (užsakovas) ir atsakovė UAB „TMT investicijos“ (rankovė) sudarė 2014 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį, kuria susitarė dėl arkinio sandėlio pastatymo; rangovas (atsakovė) įsipareigojo pateikti konstrukcinės dalies projektą su pamatų brėžiniais ir su konstrukcinės dalies ekspertize (Sutarties 1.1 punktas). Darbai turėjo būti atliekami pagal rangovo pateiktą ir suderintą su užsakovu sąmatą – komercinį pasiūlymą, atsiųstą užsakovui (ieškovui) 2014 m. gegužės 16 d. elektroniniu paštu; šalys susitarė, kad ši sąmata – komercinis pasiūlymas yra neatsiejama šios sutarties dalis ir ji gali būti keičiama tik abiems šalims raštiškai tai patvirtinus (Sutarties 1.2 punktas) (t. I, b. l. 10 – 12). Sutartyje (Sutarties 2.1 punktas) bei 2014 m. gegužės 16 d. sąmatoje – komerciniame pasiūlyme (t. II, b. l. 5) nurodyta darbų suma – 501 315,10 Lt (145 190,89 Eur) su PVM. Sutarties 2.4 punkte šalys sutarė, kad, remiantis šia sutartimi, užsakovas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo perveda rangovei avansinį mokėjimą – 30 proc. nuo sutarties sumos, metalams, skardai, konstruktyvui gaminti. Šalys sutarė, kad konstruktyvo gamybos laikotarpis iki pateikimo užsakovui – šešios savaitės, skarda pagal RAL spalvą – iki dešimt darbo dienų, žemės, betonavimo ir kiti darbai – vienas mėnuo, angaro surinkimas, skardinimas – dvi savaitės. Sutarties 3.1 punktas numatė, kad rangovas turi atlikti darbus laikydamasis šių terminų: darbų pradžia – dešimt dienų nuo avansinio apmokėjimo gavimo; darbų pabaiga – du mėnesiai, atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Atlikti darbai priimami pagal darbų priėmimo – perdavimo aktą pagal šią sutartį, remiantis pateikta sąmata – komerciniu pasiūlymu (Sutarties 4.1 punktas).Sutarties šalys 2015 m. vasario 5 d. pasirašė pirmąjį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą 23 047 Eur (198 000 Lt be PVM) sumai (t. I, b. l. 13 – 14). Atsakovė (rangovė) 2015 m. vasario 9 d. pateikė ieškovui sąskaitą – faktūrą už atliktus darbus 69 387,16 Eur su PVM sumai (t. I, b. l. 15). Ieškovas atsakovei sumokėjo: 2014 m. spalio 15 d. – 8 688,60 Eur sumą, 2014 m. gruodžio 3 d. – 23 169,60 Eur sumą, 2015 m. sausio 12 d. – 14 480 Eur sumą bei 2015 m. vasario 27 d. – 23 047,96 Eur sumą, iš viso – 69 386,16 Eur sumą (t. I, b. l. 92). Atsakovė pateikė ieškovui antrąjį 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą 33 436,91 Eur sumai, kurį ieškovas atsisakė pasirašyti (t. III, b. l. 144), taip pat sąskaitą – faktūrą 33 436,91 Eur sumai (t. III, b. l. 148). Atsakovė 2015 m. balandžio 15 d., 2015 m. balandžio 17 d. ir 2015 m. balandžio 23 d. raštais ragino ieškovą priimti darbus ir už juos atsiskaityti, 2015 m. balandžio 17 d. rašte įspėjo dėl darbų sustabdymo iki bus apmokėta už atliktus darbus.Ieškovas 2015 m. gegužės 14 d. pranešimu Sutartį vienašališkai nutraukė. Sutarties nutraukimo teisėtumas nagrinėjamoje byloje neginčijamas. Ieškovo užsakymu atliktos ekspertizės 2015 m. birželio 10 d. akte Nr. 15-05/01 nurodyta, kad arkinio angaro, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų defektų taisymo išlaidos sudaro 1 379,44 Eur, o neatliktų darbų vertė – 119 819,94 Eur (t. I, b. l. 27 – 60). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, šalys pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus (t. II, b. l. 158, t. IV, b. l. 4 – 6), ieškovas – pažymą, sudarytą pagal UAB „TMT investicijos“ komercinį pasiūlymą, kurioje nurodytas atliktų darbų kiekis bei atliktų darbų pagal sąmatą procentas (apytiksliai) (t. II, b. l. 159), jo užsakymu atliktos 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akto, kuriame nustatyta, kad rangovo UAB „TMT investicijos“ pagal 2014 m. gegužės 16 d. komercinį pasiūlymą atliktų statybos rangos darbų vertė – 67 697,83 Eur, kopiją (t. IV, b. l. 19 – 36, 39 – 56).

Dėl ieškovo teisės į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą

Priteisdamas ieškovui nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės neatliktų darbų, pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtų nuostolių dydį skaičiavo kaip skirtumą tarp ieškovo už šių darbų atlikimą kitiems rangovams sumokėtos sumos ir šių darbų vertės pagal atsakovės 2014 m. gegužės 16 d. komercinį pasiūlymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalies nuostata pagal kurią, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas nuostolių apskaičiavimo principas yra pagrįstas ir atitinka teismų šios kategorijos bylose formuojamą praktiką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Be to, nors CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (lot. tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinta, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis, būtinybę vadovautis protingumo kriterijumi savo praktikoje yra pabrėžęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Procesinė pareiga įrodyti, kad pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Tačiau pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (lot. be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Nukentėjusios sutarties šalies teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti). Todėl, be aplinkybių, tokių kaip – ar apskaičiuojant nuostolius, nebuvo įskaičiuotos papildomų darbų, medžiagų kainos, taip pat vertinant, kas lėmė didelį kainų skirtumą, atsižvelgiant į darbų atlikimo terminų trukmę ir galimą infliacijos įtaką kainų skirtumui, ekonominės sąlygos ir kt., turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, jeigu taip, ar kainų skirtumas gali būti laikomas protingu, ar, apskaičiuojant nuostolius, neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, kainos, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).Pirmosios instancijos teismas ieškovo nuostolius dėl atsakovės pagal Sutartį neatliktų darbų paskaičiavo vertindamas 2014 m. gegužės 16 d. komercinio pasiūlymo, rangovių UAB „AGD Group“ ir UAB „Projektas KARMA“ atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų (t. I, b. l. 196, t. II, b. l. 40 – 41), 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akto (2 lentelės) duomenis (t. IV, b. l. 49). Nuostolius ieškovui pirmosios instancijos teismas priteisė už atsakovės neatliktus, o atliktus trečiųjų asmenų, su kurias buvo sudarytos pakeičiančios sutartys, darbus – remonto dirbtuvių viduje, vartų įrengimą, skardinimą, galų tvarkymą, grindų betonavimą. Atsakovė, apeliaciniu skundu ginčydama skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo naudai priteistus nuostolius, neginčija, kad atitinkamus darbus ji pagal Sutartį buvo įsipareigojusi atlikti, bei kad šie darbai pagal pakeičiančiąją sutartį buvo pavesti atlikti tretiesiems asmenims, iš esmės akcentuodama tik, jos vertinimu, už minėtų darbų atitikimą su naujais rangovais sutartas nepagrįstai dideles kainas. Kitaip tariant, atsakovė ginčija ieškovo susitarimus su trečiaisiais asmenimis (pakeičiančiąsias sutartis) ekonominiu aspektu, kuris, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, apskritai nebuvo vertinamas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aptariamų ieškovo patirtų nuostolių priteisimo iš atsakovės, iš esmės atliko formalų skaičiavimą – apskaičiavo naujųjų rangovų atliktų atitinkamų darbų bei atsakovės pasiūlyme nurodytų tų pačių darbų kainos skirtumą, nevertindamas, ar pakeičiančios sutartys šiuo atveju buvo sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis. Pastarųjų aplinkybių nustatymas nagrinėjamos bylos atveju ypač svarbus, atsižvelgiant į pakankamai neilgą laikotarpį tarp pasiūlymų pateikimo (vieneri metai) bei kainų skirtumą pasiūlymuose, kuris vienu atveju yra mažiau ženklus, kitu atveju – beveik dvigubai, ar net daugiau, didesnis. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio taip pat matyti, kad teismas, sprendęs, jog ieškovo nuostolius už remonto dirbtuvių įrengimą sudaro 17 242,12 Eur su PVM suma, patirtais nuostoliais laikė ieškovo pagal pakeičiančiąją sutartį naujam rangovui už šių darbų atlikimą sumokėtos sumos (26 620 Eur su PVM) (t II, b. l. 40) bei sumos, už kurią šiuos darbus buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė (12 111,22 Eur su PVM) (t II, b. l. 5) (atėmus atsakovės atliktus darbus 2 733,37 Eur sumai) (t. III, b. l. 144) skirtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pakeičiančiąją sutartį naujo rangovo atliktų remonto dirbtuvių įrengimo darbų vertė, nurodyta 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte – 22 000 Eur, yra su PVM, tą galima spręsti, tiek iš bendros minėtame priėmimo – perdavimo akte nurodytos visos (taip pat ir atskirų) atliktų darbų sumos, tiek iš 2015 m. birželio 10 d. Priedo prie sutarties Nr. 5 (t. I, b. l. 186), kuriame remonto dirbtuvių įrengimo pastato viduje kaina taip pat nurodyta 22 000 Eur su PVM. Taigi, naujojo rangovo atliktų remonto dirbtuvių įrengimo darbų bei atsakovės pasiūlyme nurodytos šių darbų kainos skirtumas, kurį pirmosios instancijos teismas laikė ieškovo nuostoliais, buvo apskaičiuotas neteisingai – vieną dėmenį (naujojo rangovo atliktų darbų kainą) padidinant papildomai 21 proc. Nepaisant šių skaičiavimo netikslumų matyti, kad naujojo rangovo pasiūlyta remonto dirbtuvių įrengimo darbų kaina (22 000 Eur su PVM) beveik du kartus viršijo atsakovės pasiūlyme nurodytą tų pačių darbų kainą.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės taip pat buvo priteisti 2 823,08 Eur su PVM dydžio nuostoliai už vartų įrengimą. Skaičiuodamas ieškovo nuostolius už šiuos darbus, pirmosios instancijos teismas taip pat nebuvo tikslus – 9 284 Eur suma už vartų įrengimą, nurodyta 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte, kaip ir jau aptarta suma už remonto dirbtuvių įrengimą, buvo nurodyta su PVM, tuo tarpu atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodyta suma už vartų įrengimą – 6 950,88 Eur (24 000 Lt) be PVM, todėl nuostolių dydis buvo apskaičiuotas netiksliai. Šiuo atveju skirtumas tarp atsakovės komercinio pasiūlymo ir UAB „AGD Group“ atliktų vartų įrengimo darbų yra ne toks ženklus ir sudaro 873,44 Eur su PVM (9 284 Eur – 8 410,56 Eur).Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės buvo priteisti ir 10 863,65 Eur su PVM dydžio nuostoliai už grindų betonavimą: 45 557,23 Eur (t. I, b. l. 196) (naujojo rangovo atliktų darbų kaina, kuri buvo nurodyta ir su juo sudarytoje sutartyje) – 34 693,58 Eur (t. II, b. l. 5) (tų pačių darbų kaina, nurodyta atsakovės komerciniame pasiūlyme). Taigi, atsakovo ir naujojo rangovo pasiūlymuose nurodytos grindų betonavimo kainos taip pat skiriasi beveik ketvirtadaliu. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad šalys minėtus darbus buvo susitariusios perleisti atlikti kitai įmonei, tačiau tokį šalių susitarimą patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti (Sutarties 5.3 punktas, CPK 178 straipsnis).Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės buvo priteisti 481,54 Eur su PVM dydžio nuostoliai už skardinimą bei galų tvarkymą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nuostolius už minėtus darbus paskaičiavo iš rangovo UAB „AGD Group“ atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nurodytos minėtų atliktų darbų vertės – 500 Eur su PVM, atėmęs 102,03 be PVM sumą, t. y. sumą, už kurią atsakovė nebuvo atlikusi darbų pagal 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės aktą (2,5 proc. nuo 4 054,68 Eur (be PVM) sumos). Akivaizdu, kad naujojo rangovo atliktų skardinimo, galų tvarkymo bei atsakovės pasiūlyme nurodytos šių darbų neatliktos dalies kainos skirtumas, kurį pirmosios instancijos teismas laikė ieškovo nuostoliais, jau vien dėl skirtingų dėmenų naudojimo (vienų darbų kainą nurodant su PVM, kitų – be PVM) buvo apskaičiuotas neteisingai. Nepaisant aptartų skaičiavimo netikslumų, taip pat matyti, kad kaina, už kurią naujasis rangovas atlikto aptariamus darbus (500 Eur yra su PVM), ženkliai – daugiau nei keturis kartus, skiriasi nuo tos, už kurią atsakovė pagal pasiūlymą turėjo atlikti likusius (2,5 proc.) galų tvarkymo, skardinimo darbus (122,65 Eur su PVM). Be to, nėra aišku, ar UAB „AGD Group“ atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nurodyti, šiame nutarties punkte aptarti, darbai „skardos lankstiniai aplink montuojamus vartus“, kaip vertino pirmosios instancijos teismas, atitinka atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodytus „galų tvarkymo, skardinimo, angokrasčių“ darbus, kurių baigtumas pagal 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės aktą, kaip minėta, yra 97,5 proc., ar „lankslinių“ darbus, kurių baigtumas pagal 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės aktą yra 70 proc., o atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodyta šių darbų vertė – 868,86 Eur be PVM.Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimas dėl ieškovo galimai patirtų nuostolių, atsakovei atlikus ne visus sutartimi Sulygtus darbus, kurių atlikimui ieškovas sudarė pirminę rangos sutartį, sudarytą su atsakove, pakeičiančiąsias sutartis, pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas nevisapusiškai ir galimai neteisingai. Kadangi ieškovo galimų nuostolių už atsakovės neatliktus darbus klausimo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų šio klausimo nagrinėjimą beveik visa apimtimi naujais aspektais, sudarant galimybę ieškovui pagrįsti, kad pakeičiančios sutartys su naujais rangovais buvo sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista 31 410,39 Eur su PMV nuostolių atlyginimo, ši bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškovo teisės į atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl 777,73 Eur defektų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės. Spręsdamas dėl šios ieškovo reikalavimo dalies pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės aktu, pažymėdamas, kad minėtame ekspertizės akte nustatyti tokie trūkumai: 1) kolonų atraminės plokštelės pritvirtintos ne pagal projektą (dviem, o ne keturiais varžtais, kaip numatyta projekto brėžinyje); 2) kolonų K-4 aukštis neatitinka projektinio (įrengtų kolonų aukštis siekia 5,8 m, kai turi būti 8,6 m); 3) įrengti nevarstomi švieslangiai, nors dalis langų turėjo būti varstomi dviem kryptimis (pastarosios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepripažino atsakovės atliktų darbų trūkumu). Ieškovo naudai iš atsakovės priteistinų nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas apskaičiavo iš ekspertizės akte nurodytos bendros defektų taisymo išlaidų sumos 1 376,44 Eur atėmęs įrengtų nevarstomų švieslangių kainą. Atsakovė, apeliaciniu skundu nesutikdama su aptariama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, teigia, kad ieškovas nebegali remtis minėtų darbų trūkumų faktu, kadangi paminėti trūkumai nebuvo aptarti priimant darbus, ieškovo ir jo samdyto statinio statybos techninės priežiūros vadovo buvo priimti be pastabų, už juos buvo sumokėta, nors tokio pobūdžio trūkumai turėjo būti akivaizdūs (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais atsakovės argumentais. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tačiau galimos įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnis 4 dalis). Tokiu atveju užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Taigi, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011).Šiuo atveju iš 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės akte esančios kolonos atraminės plokštelės tvirtinimo prie rostverko fotonuotraukos (3 pav.), akivaizdžiai matyti, kad kolonų atraminės plokštelės buvo pritvirtintos ne pagal projektą, t. y. ne keturiais, o dviem varžtais, taigi šis ieškovo įrodinėjamas atsakovės atliktų darbų trūkumas yra akivaizdus. 5,8 m, vietoje 8,6 m, t. y. beveik 3 m mažesnių, kolonų įrengimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra akivaizdus darbų trūkumas, kurio nustatymas nereikalauja daugiau nei normalios daikto apžiūros. Todėl ieškovas, pasirašydamas 2015 m. vasario 5 d. atliktų darbų aktą bei apmokėdamas jo pagrindu išrašytą 2015 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą, taip pat atsisakydamas pasirašyti 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų aktą jame nefiksuodamas, kad atsisako pasirašyti dėl atitinkamų akivaizdžių darbų trūkumų, šalių sudarytoje Sutartyje nenustačius kitaip, neteko teisės remtis minėtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir šį ieškovo reikalavimą atmeta.

Dėl atsakovės teisės į atlyginimą už darbus, atliktus iki sutarties nutraukimo

Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas –šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis). Užsakovas statybos rangos sutarties nutraukimo atveju privalo atsiskaityti su rangovu už darbus, kuriuos šis faktiškai atliko pagal sutartį iki jos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo įsiskolinimo atsakovei už atliktus darbus egzistavimo, jo dydžio, atliko 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akto bei 2014 m. gegužės 16 d. komercinio pasiūlymo lyginamąją analizę, vertino antstolio A. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akto duomenis, įrašus statybos darbų žurnale. Tuo paneigiami ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl priešieškinio tenkinimo darė atlikęs tik 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akto bei 2014 m. gegužės 16 d. komercinio pasiūlymo lyginamąją analizę. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies neįmanoma nustatyti, kodėl teismas, nevertino kai kurių įrodymų, konkrečiai – abiejų ekspertizės aktų bei pirmojo darbų priėmimo akto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir darydamas atitinkamas išvadas, rėmėsi tiek antrosios, ieškovo užsakymu atliktos, ekspertizės (2017 m. liepos 3 d.) akto išvadomis, jame nurodytais duomenimis – teismas jais rėmėsi nustatinėdamas neatliktų bei nevisiškai atliktų darbų apimtį, tiek pirmojo darbų priėmimo akto duomenimis – spręsdamas dėl to, už ką ieškovas atsakovei sumokėjo 46 338,20 Eur avansą bei 23 047,96 Eur sumą. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo glaustai išdėstytos bei vertintos ir pagrindinės pirmosios ekspertizės, atliktos ieškovo užsakymu, metu nustatytos ir 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės akte nurodytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – teismas savo išvadas grindė ne pavieniais įrodymais, o vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, taip pat nustatė aptariamai bylos daliai reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Atmetus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kartu atmetamas ir jais grindžiamas kitas ieškovo skundo apeliacinio skundo argumentas – dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo. Teismas laikė pagrįstais atsakovės reikalavimus priteisti iš ieškovo atitinkamas sumas už atliktus darbus, kurie buvo nurodyti atsakovės 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akte bei atitiko 2014 m. gegužės 16 d. komercinį pasiūlymą: 1) skardos ir jos montavimo darbų išlaidas 56 000 Lt sumai (28 500 Lt + 37 500 Lt – 10 000 Lt) – pažymėdamas, kad, nors ieškovas savo raštuose atsakovei yra reiškęs tam tikras pretenzijas dėl skardos (t. I, b. l. 16–17), tačiau nuostolių dėl skardų trūkumų nereiškė ir ekspertas tokio trūkumo taip pat nėra nustatęs, teismas iš ieškovo atsakovei už šiuos darbus priteisė 19 624,65 Eur su PVM sumą; 2) švieslangių montavimo išlaidas 3 000 Lt sumai, teismas iš ieškovo atsakovei už šiuos darbus priteisė 1 051,42 Eur su PVM sumą; 3) antikondensacinės plėvelės išlaidas 6 750 Lt (1 954,94 Eur) sumai – be kita ko, pažymėdamas, kad ekspertizės akte nurodyta, jog šis darbas atliktas 100 proc., teismas iš ieškovo atsakovei už šiuos darbus priteisė 2 365,48 Eur su PVM sumą; 4) dviejų vienetų ventiliacijos galuose išlaidas 3 000 Lt sumai – pažymėjęs, kad visišką minėtų darbų atlikimą patvirtina tiek antstolio A. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek 2017 m. liepos 3 d. ieškovo pateiktas ekspertizės aktas, teismas iš ieškovo atsakovei už šiuos darbus priteisė 1 051,42 Eur su PVM sumą; 5) dalį 3 000 Lt dydžio lankstinių komplekto išlaidų – pažymėdamas, kad, remiantis ekspertizės duomenimis, šie darbai buvo nevisiškai atilikti teismas iš ieškovo atsakovei už šiuos darbus priteisė 735,92 Eur su PVM.Teismas atsakovei iš ieškovo taip pat priteisė atlyginimą už nevisiškai atliktus darbus, sumažindamas atsakovei priteistino atlyginimo dydį, t. y.: 1) mažindamas iki 4 783,05 Eur su PVM (3 952,94 Eur be PVM) atlyginimą už galų tvarkymą, pažymint, kad galų tvarkymo, skardinimo darbai atlikti 97,5 proc. (ką 2017 m. liepos 3 d. akte nustatė ir ekspertas); bei 2) priteisdamas 2 733,44 Eur su PVM (2 259,04 Eur be PVM arba 7 800 Lt sumą – tiek, kiek nurodė atsakovė) sumą už dalinį dirbtuvių karkaso, polių betonavimo darbų atlikimą, pažymint, kad, nors ekspertas nurodo, jog minėti darbai neatlikti, tačiau jų atlikimą patvirtina įrašai statybos darbų žurnale, pasirašius techninės priežiūros vadovui. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad už minėtus, atsakovės atliktus darbus, jis yra apmokėjęs avansu, konstatuodamas, kad ne tik 46 338,20 Eur dydžio avansą, bet ir 23 047,96 Eur sumą, ieškovas sumokėjo pagal 2015 m. vasario 5 d. atliktų darbų aktą, kurį ieškovas pasirašė ir darbus priėmė, pateikus PVM sąskaitą – faktūrą 69 386,16 Eur sumai (t. I, b. l. 13–15, 92; t. III, b. l. 71–77). Ieškovas apeliaciniu skundu ginčydamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovės priešieškinys, ir prašydamas atsakovės priešieškinį visiškai atmesti, teigia, kad, esant į bylą pateiktam 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės aktui, kuris laikytinas 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų aktą nuginčijančiu įrodymu bei kurio pagrįstumą paneigiantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti, pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti paprasčiausius aritmetikos veiksmus bei atitinkamai konstatuoti, kad ieškovas atsakovei avansu sumokėjo 1 689,33 Eur daugiau, nei atsakovė atliko darbų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuos ieškovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika). Taigi, tiek į bylą pateiktas 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės, atliktos ieškovo užsakymu, aktas, tiek ankstesnis, taip pat ieškovo užsakymu atliktos, ekspertizės aktas laikytinas rašytiniu įrodymu, lygiaverčiu kitiems į bylą pateiktiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti, ir pagrįstai buvo, vertinamas visų kitų bylos įrodymų kontekste, nesuteikiant šiam įrodymui išankstinės didesnės galios.Atkreiptinas dėmesys, kad net ir teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).Vien aplinkybė, kad 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės aktas surašytas vėliau nei 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų aktas, pati savaime nereiškia anksčiau surašyto atliktų darbų akto duomenų paneigimo vėliau atliktos ekspertizės akto duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų aktas turi teisinę galią (ir turi būti vertinamas kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais) buvo konstatuota jau Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-131-798/2017, kuria ši byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (minėtos nutarties 91 punktas). Nors ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių argumentų patikimu įrodymu laikė atsakovės pateiktą vienašališkai pasirašytą darbų aktą, tačiau kartu nenurodo aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui abejoti minėto įrodymo patikimumu. Apeliaciniu skundu teigdamas, kad avansu yra permokėjęs atsakovei už atliktus darbus, ieškovas remiasi išimtinai 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akto duomenimis, kuriuose nurodyta, kad atsakovė atliko darbus iš viso 67 697,83 Eur su PVM sumai, bei duomenimis apie atsakovei avansiniais mokėjimais sumokėtą iš viso 69 386,16 Eur sumą. Tačiau, ieškovas net nemėgina paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kad 69 386,16 Eur sumą ieškovas sumokėjo pagal 2015 m. vasario 5 d. atliktų darbų aktą, kurį ieškovas pasirašė ir darbus priėmė, pateikus PVM sąskaitą – faktūrą minėtai sumai. Tuo tarpu ši pirmosios instancijos teismo išvada atitinka į bylą pateiktus įrodymus, o būtent 2015 m. vasario 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 23 047, 96 Eur sumai (t. I, b. l. 13, 14), pasirašytą abiejų Sutarties šalių, taip pat ir abiejų sutarties šalių pasirašytą, minėto atliktų darbų akto pagrindu išrašytą 2015 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą 69 387,16 Eur sumai (t. I, b. l. 15). Iš į bylą pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad iki 2015 m. vasario 9 d. PVM sąskaitos – faktūros išrašymo ieškovo atlikti trys mokėjimai atsakovei iš viso 46 338,20 Eur sumai buvo įvardijami kaip avansai, tuo tarpu po šios sąskaitos išrašymo – 2015 m. vasario 27 d. ieškovo atsakovei buvo likusi, po avansų sumokėjimo nesumokėta, pagal 2015 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą ieškovo atsakovei mokėtina suma – 23 047,96 Eur (t. I, b. l. 92, t. III, b. l. 71 – 77).Ieškovo apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs esminių faktinių aplinkybių, o būtent – nenustatęs tikslios (ne)atliktų darbų apimties, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pasak ieškovo, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies galima susidaryti tik apytikslį vaizdą dėl to, kokį kiekį neatliktų darbų, nurodytų ekspertizės akte, teismas pripažino neatliktais darbais. Vertinant pastarąją ieškovo apeliacinio skundu argumentų grupę, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovei iš ieškovo priteistino atlyginimo už darbus, vertino atsakovės atliktų darbų apimtį, įvardindamas konkrečius darbus bei nurodydamas už juos atsakovės naudai iš ieškovo priteistinų atitinkamų sumų dydį. Toks už atliktus darbus priteistino atlyginimo dydžio nustatymo bei apskaičiavimo būdas, priešingai nei nurodomas ieškovo, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas.

Dėl atsakovės teisės į atlyginimą už sutartyje nenumatytus darbus

Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės atlyginimą už darbus, nenumatytus komerciniame pasiūlyme, iš viso 653,22 Eur su PVM (539,85 Eur (1 864 Lt) be PVM) sumai, t. y. už: 1) 50 m drenažinio griovio kasimą iki 3 m gylio, kas sudaro 800 Lt sumą, 2) 76 m² rostverko juostinio pamato apšildymas iš apačios 50 mm polistiroliu M100, kas sudaro 1 064 Lt sumą. Atsakovė, apeliaciniu skundu ginčydama šią skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodo, kad minėtų papildomų darbų atlikimų būtinumas paaiškėjo vėliau, nustačius vietovės pelkėtumą, jų būtinumo neginčijo ir statinio techninės priežiūros vadovas, o ieškovas leido juos atlikti.CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui (CK 6.684 straipsnio 4 dalis). Rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad dar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-131-798/2017, kuria ši byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, jog atsakovei siūlytina pateikti paaiškinimus arba rašytinius įrodymus dėl išimtinių sąlygų papildomiems darbams atlikti buvimo.Minėta, kad ieškovas ir atsakovė sudaryta Sutartimi sulygo, kad atitinkami darbai pagal Sutartį turi būti atliekami pagal suderintą su užsakovu sąmatą – komercinį pasiūlymą, kuris gali būti keičiama tik abiems šalims raštiškai tai patvirtinus (Sutarties 1.2 punktas). Atsakovė, prašydama priteisti atlyginimą už atliktus darbus, kurie nebuvo numatyti su ieškovu suderintame komerciniame pasiūlyme, konkrečiai – už 50 m drenažinio griovio kasimą iki 3 m. gylio ir 76 m² rostverko juostinio pamato apšildymą, į bylą nepateikė įrodymų apie raštišką ieškovo patvirtinimą dėl šių darbų atlikimo, taip pat įrodymų, kad ieškovas (užsakovas) iki 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akto surašymo buvo informuotas apie minėtus papildomus darbus. Byloje yra tik vėlesni, t. y. po 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akto surašymo, atsakovės ieškovui adresuoti pranešimai, kuriuose kalbama apie papildomus darbus, kuriuos nutarta atlikti – 2015 m. balandžio 13 d. pranešimas (t. I, b. l. 88), 2015 m. balandžio 15 d. pranešimas (t. I, b. l. 90). Be to, į bylą pateiktas 2015 m. balandžio 15 d. ieškovo pranešimas atsakovei, kuriame nurodoma, kad papildomų darbų atsakovė neprivalo atlikti. Ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad dėl papildomų darbų atlikimo su atsakove tartasi nebuvo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog sąmatoje – komerciniame pasiūlyme nenumatyti darbai buvo atliekami pagal žodinį susitarimą su ieškovu, kad ieškovas apie šių darbų atlikimo poreikį buvo informuotas CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ar kad jos neatidėliotini veiksmai, atliekant aptariamus papildomus darbus, atitiko ieškovo (užsakovo) interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs arba buvęs sugadintas, todėl neturi teisės reikalauti iš ieškovo (užsakovo) apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir turi pati prisiimti papildomų darbų atlikimo išlaidas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad, nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad aptariamų papildomų darbų būtinumas paaiškėjo vėliau – nustačius vietovės pelkėtumą, tačiau neįrodinėja, kad būtent šių papildomų darbų atlikimas konkrečiu atveju buvo neišvengiamas. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl nevisiško galų tvarkymo bei skardinimo darbų atlikimo. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atliktų darbų akte nurodytą sumą už galų tvarkymą, kadangi, pasak atsakovės, atliktų darbų akte ir PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma už galų tvarkymą iki vartų įstatymo. Pasisakydama dėl šio apeliantės (atsakovės) argumento apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė aiškiai neįvardija įrodymų, kurie pagrįstų šiuo jos teiginius, tuo tarpu iš 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akto ir 2015 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitos – faktūros neįmanoma nustatyti atsakovės nurodomų aplinkybių, o būtent, kad atliktų darbų akte ir PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma už galų tvarkymą yra iki vartų įstatymo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galų tvarkymo bei skardinimo darbų baigtumo ne 100, o 97,5 proc., bei atitinkamai sumažindamas atsakovei iš ieškovo priteistiną atlyginimą už šiuos darbus, rėmėsi 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės duomenimis, kuriuose nurodyta, kad galų tvarkymo, skardinimo, angokraščių baigtumas – 97,5 proc., pažymint, kad neįrengtas vartų apskardinimas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad galų tvarkymas po vartų įstatymo yra įskaičiuotas į vartų montavimo kainą ir jis nėra priskaičiuotas sąmatos grafoje „galų tvarkymas“, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti atsakovė įrodymų taip pat nepateikė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. gegužės 16 d. komerciniame pasiūlyme 14 000 Lt be PVM suma buvo numatyta už galų tvarkymą, skardinimą bei angokraščius, nenurodant, kad tai apima tik galų tvarkymą iki vartų įstatymo. 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akte, vertinant minėtų darbų baigtumą, taip pat nurodyti visi minėti darbai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nesant kitų įrodymų, neturėjo pagrindo nesiremti 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akto duomenimis, kuriuose nurodomas minėtų darbų baigtumas – 97,5 proc., bei atitinkamai nemažinti atsakovei iš ieškovo priteistinos sumos nuo 4 906,16 Eur su PVM iki 4 783,05 Eur su PVM. Atsakovės vertinimu, iš ieškovo, ne kaip iš fizinio asmens, o kaip iš ūkininko (verslininko), turėjo būti priteistos ne 5 proc., bet 6 proc. dydžio procesinės palūkanos. Teisėjų kolegija su paminėtu atsakovės skundo argumentu nesutinka, pažymėdama, kad, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teismas neturi teisės viršyti ieškovo pareikštų reikalavimų, išskyrus tam tikras bylų kategorijas, susijusias su viešojo intereso apsauga. Šiuo atveju pati atsakovė priešieškinyje buvo konkrečiai suformulavusi reikalavimą priteisti iš ieškovo būtent 5, o ne 6, procentų dydžio procesines palūkanas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva didinti atsakovei iš ieškovo priteistinų procesinių palūkanų dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies tenkina atsakovės apeliacinį skundą: panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „TMT investicijos“ ieškovui A. G. buvo priteista 32 188,12 Eur nuostolių atlyginimo, ir ieškovo reikalavimą dėl 777,73 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atmeta, o reikalavimą dėl 31 410,39 Eur nuostolių atlyginimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palieka nepakeistą, atmesdama ieškovo apeliacinį skundą ir dalį atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų.Bylos dalį grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grąžinama bylos dalimi, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 – 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „TMT investicijos“ ieškovui A. G. buvo priteista 32 188,12 Eur nuostolių atlyginimo, panaikinti.

Ieškovo A. G. ieškinio reikalavimą dėl 777,73 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo atmesti.

Ieškovo A. G. ieškinio reikalavimą dėl 31 410,39 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „TMT investicijos“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismui, kartu su grąžinama nagrinėti iš naujo bylos dalimi, perduoti spręsti šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teisėjai Goda Ambrasaitė – BalynienėRomualda JanovičienėKazys Kailiūnas