Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TMT investicijos“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „TMT investicijos“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TMT investicijos“ priešieškinį ieškovui A. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – V. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant byloje pateiktų apeliacinių skundų ribų.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

24. Teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi aiškiai nurodyta kokia apimtimi apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir kokia bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei kokia apimtimi teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Todėl šios bylos, trečią kartą nagrinėjamos apeliacine tvarka, dalyką sudaro klausimo dėl ieškovo (apelianto) teisės į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančių sutarčių sudarymo, įvertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties 30-39 punktai). Būtent šia apimtimi bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Ieškovas (apeliantas) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bylos nagrinėjimo ribų nepakeitė (ieškinio dalyko ar pagrindo nekeitė), todėl tokia teise nebegali pasinaudoti ir apeliacinėje instancijoje.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo

28. Ieškovas (apeliantas) A. G. byloje reiškė ir reikalavimą priteisti nuostolius už atsakovės pagal sutartį neatliktus darbus, dėl kurių užbaigimo jis sudarė sutartis su kitais rangovais – UAB „AGD Group“ ir UAB „Projektas karma“, ir dėl to turėjo 55 745,10 Eur papildomų išlaidų (kainų skirtumo). Tačiau tokių išlaidų pilna apimtimi ieškovas (apeliantas) atlyginti nereikalauja, byloje pareikštu ieškiniu (tokia ieškovo pozicija palaikoma ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose – 2018 m. gruodžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose) prašoma atlyginti tik dalį tarp nutrauktos sutarties ir ją pakeičiančių sutarčių sutartų darbų kainos (kainų skirtumo).

Dėl nuostolių už darbų pabrangimą pagal ieškovo (apelianto) sudarytas pakeičiančias sutartis

29. Byloje sprendžiama ar ieškovas (apeliantas), sudaręs 2014 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį pakeičiančias sutartis, įgijo teisę į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą ir kokia apimtimi. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje neginčijamai nustatyta, jog šalių sudaryta 2014 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartis vienašališkai nutraukta ieškovo (apelianto) A. G. 2015 m. gegužės 14 d. pranešimu (t. 1, b. l. 62-63), motyvuojant vėlavimu atlikti darbus bei netinkama jų kokybe. Buvo sudarytos dvi nutrauktąją sutartį pakeičiančios sutartys – 2015 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartis Nr. 5 su UAB „AGD Group“ (t. 1, b. l. 182-186), pagal šią sutartį atliktinų darbų vertė – 67 452, 77 Eur su PVM, ir 2015 m. gegužės 25 d. Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Projektas karma“ (t. 1, b. l. 195), pagal sutartį atliktinų darbų vertė – 37 650,60 Eur ir 7 906,63 Eur PVM. Taigi nustatytos pirmosios trys teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti būtinos sąlygos.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičianti sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

33. Apeliacinės instancijos teismas, 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi grąžindamas šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui, aiškiai nurodė, jog byloje turi būti ištirta ir įvertinta, ar pakeičiančios sutartys buvo sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis, kartu sudarant galimybę ieškovui pagrįsti, kad pakeičiančios sutartys su naujais rangovais buvo sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis. Taip pat aiškiai pabrėžta, jog procesinė pareiga įrodyti, kad pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai – ieškovui (apeliantui).

34. Bylą pakartotinai (trečią kartą) nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas (apeliantas) su apeliacinio teismo nurodytomis aplinkybėmis susijusius duomenis teismui apsisprendė teikti tik po to, kai buvo įpareigotas tai padaryti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. protokoline nutartimi. Vykdydamas šią nutartį ieškovas (apeliantas) 2018 m. gruodžio 17 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Tačiau ir šiuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nepateikė byloje analizuojamo klausimo – ar pakeičiančios sutartys buvo sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis, išsprendimui reikšmingos informacijos, kartu, ignoruodamas faktą, kad byla trečią kartą pirmosios instancijos teisme nagrinėjama ne visa apimtimi, nurodė, jog ieškovo nuomonė dėl ieškinio sumos nesikeičia, nes jo ieškinys turi būti nagrinėjamas ir tenkinamas pilna apimtimi – priteisiant iš atsakovės 45 392, 65 Eur.

35. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia: ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovei – atsikirtimų faktinį pagrindą. Ieškinys gali būti atmetamas, jeigu jis neįrodytas. Šioje byloje ieškovas nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos ir turi savo teiginius pagrįsti, dėl ko, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus turėjo pakankamą pagrindą laikyti, jog ieškovo ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo yra neįrodyta ir šią jo reikalavimų dalį atmesti.

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Tačiau pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (lot. be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Nukentėjusios sutarties šalies teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti). Todėl, be aplinkybių, tokių kaip – ar apskaičiuojant nuostolius, nebuvo įskaičiuotos papildomų darbų, medžiagų kainos, taip pat vertinant, kas lėmė didelį kainų skirtumą, atsižvelgiant į darbų atlikimo terminų trukmę ir galimą infliacijos įtaką kainų skirtumui, ekonominės sąlygos ir kt., turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, jeigu taip, ar kainų skirtumas gali būti laikomas protingu, ar, apskaičiuojant nuostolius, neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, kainos, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

37. Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo nurodyta grąžinamos pakartotinai nagrinėti bylos dalis – dėl 31 410,39 Eur nuostolių. Kaip minėta pakartotinai (trečią kartą) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas ieškinio dalyko ar pagrindo nekeitė, taigi bylos nagrinėjimo ribos nebuvo išplėstos, todėl šia apimtimi (dėl teisės į nurodytų nuostolių atlyginimą) ir tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

38. Teismas, vertindamas ieškovo (apelianto) teisę į nurodytų nuostolių atlyginimą, vertina byloje surinktus duomenis dėl darbų kainos pagal pakeičiančias sutartis skirtumo pagrįstumo. Šią sumą sudaro nuostoliai už darbų pabrangimą pagal atskiras darbų grupes: remonto dirbtuvių įrengimą – 17 242,12 Eur; vartų įrengimą – 2 823,08 Eur; grindų betonavimą – 10 863,65 Eur ir skardinimą bei galų tvarkymą – 481,56 Eur.

39. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog 17 242,12 Eur nuostolių sumą už remonto dirbtuvių įrengimą sudarė skirtumas tarp ieškovo pagal pakeičiančiąją sutartį naujajam rangovui UAB „AGD Group“ už šių darbų atlikimą sumokėtos sumos (26 620 Eur su PVM) (t II, b. l. 40) bei sumos, už kurią šiuos darbus buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė (12 111,22 Eur su PVM) (t II, b. l. 5) (atėmus atsakovės atliktus darbus 2 733,37 Eur sumai su PVM) (t. III, b. l. 144). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties 35 punkte atkreiptas dėmesys, jog minėtas skirtumas buvo apskaičiuotas neteisingai – vieną dėmenį (naujojo rangovo atliktų darbų kainą) padidinant papildomai 21 proc. Šią bylos dalį nagrinėjančiam teismui perskaičiavus minėtą kainų skirtumo sumą įvertinus PVM, ji sumažėja iki 7 155,41 (22 000-12 111,22-2 733,37) Eur sumos. Šią sumą vertinant kaip kainos tarp pradinės ir ją pakeičiančios sutarties skirtumą, šis skirtumas siekia 59,08 procento. Už grindų betonavimą analogiškai paskaičiuotos sumos skirtumas sudarė 10 863,65 Eur su PVM (45 557,23 Eur (t. I, b. l. 196) (naujosios rangovės atliktų darbų kaina, kuri buvo nurodyta ir su juo sudarytoje sutartyje) – 34 693,58 Eur (t. II, b. l. 5) (tų pačių darbų kaina, nurodyta atsakovės komerciniame pasiūlyme) sumą arba darbai, atlikti pagal pakeičiančią sutartį, buvo brangesni 31,31 procento. Ieškovas teigė, jog patyrė 481,54 Eur su PVM dydžio nuostolius už skardinimą bei galų tvarkymą, sudarydamas pakeičiančią sutartį su rangove UAB „AGD Group“. Pagal 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės aktą buvo neatlikta 2,5 proc. nuo 4 054,68 Eur (be PVM) sumos skardinimo bei galų tvarkymo darbų. Taigi kaina, už kurią naujasis rangovas atlikto aptariamus darbus (500 Eur su PVM), daugiau nei keturis kartus skiriasi nuo tos, už kurią atsakovė pagal pasiūlymą turėjo atlikti likusius (2,5 proc.) galų tvarkymo, skardinimo darbus (122,65 Eur su PVM).

40. Teismas, vertindamas ar sutartį pakeičiančios sutartys buvo sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis, t. y. tariantis dėl atliktinų darbų vertės pagal pakeičiančias sutartis, įvertina visas sutarčių sudarymui ir vykdymui reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta šalių sudaryta rangos sutartis ieškovo vienašaliu pareiškimu turėjo būti laikoma nutraukta 2015 m. birželio 15 d. Nepaisant šio paties ieškovo (apelianto) nurodyto (pasirinkto) termino dvi nutrauktąją sutartį pakeičiančios sutartys buvo sudarytos šiam terminui nepasibaigus – 2015 m. gegužės 25 d. Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Projektas karma“, o 2015 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartis Nr. 5 su UAB „AGD Group“. Vertinant pakeičiančiųjų sutarčių sudarymą protingumo ir ekonomiškumo aspektais, teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į jose numatytus darbų įvykdymo terminus, kurie gali būti reikšmingi nustatant atliktinų darbų kainą. Pagal Statybos rangos sutartį su UAB „AGD Group“ šalių susitarimu nustatyta darbų pabaiga – 2015 m. spalio 1 d., pagal sutartį su UAB „Projektas karma“ – 2015 m. liepos 9 d., kai tuo tarpu pagal pradinę rangos sutartį visų statybos rangos darbų pagal sutartį atlikimo terminas buvo du mėnesiai, atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Teismo vertinimu, darbų pagal pakeičiančiąsias sutartis, jų apimtį bei pobūdį (dalis darbų jau buvo atlikta atsakovės), atsižvelgiant į jų pradžios ir pabaigos momentus, įvykdymui gamtinės sąlygos galėjo turėti labai nedidelę įtaką, darbų atlikimo terminai lyginant su pirmine sutartimi buvo sulygti net ilgesni, todėl negalėjo turėti esminės įtakos darbų kainai, t. y. ją reikšmingai lemti didėjimo prasme.

41. Vertinant vienos iš pakeičiančiųjų sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybes, reikšminga ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, jog ieškovas (apeliantas) 2015 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. 5 su UAB „AGD Group“ sudarė su statybos techninę priežiūrą vykdžiusiu techninės priežiūros vadovu V. N. (t. 1, b. l. 181), UAB „AGD Group“ direktoriumi (įtrauktu dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 3 punktą (iki 2017 m. sausio 1 d. 15 straipsnio 7 dalies 3 punktas) rangovas turi teisę atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę. Taigi šiuo atveju statybos techninės priežiūros vadovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte, kuriame jis vykdė ir statybos techninę priežiūrą. Kritiškai vertintini ieškovo (apelianto) argumentai, jog tuo laikotarpiu V. N. nevykdė statybos techninės priežiūros, kadangi pagal į bylą pateiktus 2015 m. liepos 7 d. Atliktų darbų aktą (t. 1, b. l. 196) ir 2015 m. liepos 7 d. Paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 17 (t. 1, b. l. 197) galima spręsti, jog ir laikotarpiu po ginčo rangos sutarties nutraukimo ir 2015 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. 5 su UAB „AGD Group“ sudarymo V. N. tęsė statybos techninę priežiūrą ginčo objekte.

42. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, jog viena iš pakeičiančiųjų sutarčių sudaryta su statybos techninę priežiūrą vykdžiusiu techninės priežiūros vadovu V. N., UAB „AGD Group“ direktoriumi, nesudaro pagrindo spręsti, jog ši sutartis yra negaliojanti dėl jos prieštaravimo imperatyvioms normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas savo iniciatyva dėl sandorio negaliojimo galėtų spręsti tik esant akivaizdiems tokio sandorio negaliojimo požymiams. Byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, teikiančių pagrindą 2015 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. 5 su UAB „AGD Group“ pripažinti negaliojančia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 1.78 straipsnio 5 daliai taikyti nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias abejonių dėl sutarties prieštaravimo įstatymo reikalavimams. Tam, kad teismas galėtų ex officio sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, šiuo atveju pareikštam priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra (akivaizdžiai) niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Todėl byloje atsakovei tokio reikalavimo nepareiškus, teisėjų kolegija plačiau dėl sutarties negaliojimo vienu iš sandorių negaliojimo pagrindų nepasisako.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

43. Atsakovė BUAB „TMT investicijos“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl kainų skirtumo už vartų įrengimą pagal pakeičiančią sutartį priteisimo. Kauno apygardos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje pateiktus duomenis (2015 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų priėmimo-pardavimo aktą, atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodytą sumą už vartų įrengimą, o taip pat UAB „AGD Group“ atliktų vartų darbų įrengimo sumą) sprendė, kad realūs nuostoliai ieškovui už aptartų vartų įrengimą sudaro 873,44 Eur su PVM ir šią sumą priteisė iš atsakovės. Atsakovė savo nesutikimą su tokiu teismo sprendimu grindžia tik pavieniais argumentais dėl rangos sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybių, argumentais dėl kitų darbų kainų pagal pakeičiančiąsias sutartis, tačiau nenurodo kaip turėtų būti vertinamas kainų skirtumas už vartų įrengimą pagal pakeičiančią sutartį protingumo ir ekonominio naudingumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jog skirtumas nėra žymus, jį laikė pagrįstu, įrodytu ir priteisė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiu teismo vertinimu nesutikti.

44. Teismas kritiškai vertina apelianto A. G. argumentus, jog naujų rangovų atliktų darbų kaina priklausė nuo buvusio rangovo darbų kokybės, atliekamų darbų kainos skirtumas išaugo ir dėl to, kad rangovai turėjo ne tik atlikti sutartimi sulygtus darbus, bet ir ištaisyti defektus, kuriuos paliko atsakovė. Šios aplinkybės galėjo daryti įtaką darbų kainai pagal pakeičiančiąsias sutartis tuo atveju, jei tokių sutarčių objektas būtų apėmęs ir tokių darbų atlikimą (defektų ištaisymą). Tačiau kaip galima spręsti iš pakeičiančiųjų sutarčių sąlygų buvo susitarta tik dėl atsakovės neatliktų darbų atlikimo, be to, apeliantas (ieškovas) byloje reiškė savarankiškus reikalavimus dėl neatliktų darbų kokybės, todėl šį klausimą jau išsprendus savarankiškai įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi byloje, ši aplinkybė (išlaidos defektų šalinimui nuostolių atlyginimo pagal pakeičiančiąsias sutartis forma) nebegali būti iš naujo vertinama.

45. Apibendrindamas nutartyje nurodytus motyvus ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma (pakeičiančiųjų sutarčių pagrindu nustatyta atliktinų ginčo darbų kaina (jų skirtumu), viršijančia pirminių darbų kainą kelis kartus, bei atlikimo terminai, vienos iš sutarties šalių vadovo sąsajos su ginčo objektu) neleidžia spręsti, jog pakeičiančiosios sutartys buvo sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis ir ieškovo ieškinį (apeliacinį skundą) šia apimtimi tenkinti. Tokių sąlygų neįrodė ir ieškovas, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nevykdęs įrodinėjimo pareigos ir ignoruodamas teismų vykdytą išaiškinimo pareigą (nurodymą kokios aplinkybės byloje turėtų būti nustatytos ir patikslintos), nors ir buvo atstovaujamas profesionalių atstovų byloje. Ieškovo (apelianto) procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu (akivaizdžių faktų, nustatytų įsiteisėjusiais teismo sprendimais neigimas) bei įrodinėjimo pareigos nevykdymas sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių neįrodė ir nepagrindė. Ieškovas turi prisiimti neigiamas įrodinėjimo pareigos nevykdymo pasekmes, dėl ko nepagrįstais pripažįstami ir kiti jo apeliacinio skundo argumentai, susiję su, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo pareiga apskaičiuoti ieškovo patirtus nuostolius. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovo A. G. ir atsakovės BUAB „TMT investicijos apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Toks bylos išnagrinėjimo procesinis rezultatas lemia, jog nėra poreikio spręsti ir dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo tarp šalių. Išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas tokios sumos nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.