Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Y. patikslintą ieškinį atsakovui G. F. Y. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. Y. ir atsakovas G. F. Y. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Nevados Valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir (duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 109). Santuokos metu šalys susilaukė vaiko A. Y., gimusio (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 54), kuris yra nepilnametis. Iš ieškovės paaiškinimų taip pat nustatyta, jog šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio nebeveda nuo 2017 gegužės mėn., nepilnametis vaikas A. Y. nuo pat gimimo gyvena su motina N. Y. Lietuvoje.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

15. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

16. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

17. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas apie šios civilinės bylos nagrinėjimą yra žinoma. Paminėtina, jog teismas, neturėdamas tikslios informacijos apie atsakovo buvimo vietą, tačiau turėdamas pagrindą manyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, 2021 m. vasario 12 d. nutartimi nacionalinę atsakovo paiešką per policiją. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos raštu teismas buvo informuotas, jog atsakovo paieška nebus skelbiama, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Policijos rašte buvo nurodyta, jog pats atsakovas susisiekė su policija el. paštu ir pranešė apie savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo atsakovui ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nustatyta tvarka (el. b. priedas, b. l. 9–12). Pažymėtina, kad atsakovas policijos nurodytu el. paštu buvo kreipęsis dėl informacijos apie šią civilinę bylą pateikimo (el. b. priedas, b. l. 13). Teismas ne kartą siuntė atsakovui informaciją apie bylos eigą teismui žinomu atsakovo el. pašto adresu, tačiau atsakovas nei atsiliepimo, nei savo pozicijos dėl byloje pareikštų reikalavimų teismui nepateikė. Ieškovė byloje taip pat nurodė, jog periodiškai bendrauja su atsakovo tėvais, kurie buvo informuoti apie bylos eigą ir šią informaciją perduodavo atsakovui. Minėtų duomenų pagrindu, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas žinojo apie šią civilinę bylą ir joje pareikštus reikalavimus, taip pat žinojo apie civilinės bylos nagrinėjimo eigą bei buvo informuotas apie pareigą pateikti savo poziciją dėl byloje pareikštų reikalavimų. Vis dėl to atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, atsikirtimų (prieštaravimų) į ieškovės reikalavimus nepareiškė, taip pat nedalyvavo bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose. Taigi, atsakovas nagrinėjamu atveju pasinaudojo savo procesine teise nereikšti savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų bei visiškai nedalyvauti teismo procese.

19. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei ieškovės paaiškinimus, taip pat tai, kad atsakovas neginčija ieškovės nurodomų aplinkybių dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo, pripažinus įrodyta aplinkybę, jog būtent atsakovas paliko šeimą bei visiškai nusišalino nuo santuokinių pareigų vykdymo ir rūpinmosi šeima, byloje nesant duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 178, 185 str.).

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

21. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė – Y., o atsakovui paliekama jo turima pavardė – Y. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

22. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

23. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str 1 d.).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2007 m. gruodžio 27 d. Dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 0,0550 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 47). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso po 50 proc. šių įmonių paprastųjų vardinių akcijų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 38, 43–44, 51, 74, 132–133; 4 t., b. l. 6). Bylos duomenimis, ieškovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias minėtų įmonių paprastąsias vardines akcijas 2022 m. vasario 14 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis perleido tretiesiems asmenims (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 41–46, 53–58, 71–76).

25. Byloje duomenų apie šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą (transporto priemones) nėra (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 122; 2 t., b. l. 92, 102a). Duomenų apie kitą šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą byloje nepateikta.

26. Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokoje neįgijo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, kuris turėtų būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas šioje byloje nesprendžia šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

29. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

30. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios gyvena kartu su ieškove. Byloje pateikta Tarnybos išvada (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 118–121), kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kuri viena juo tinkamai rūpinasi, ugdo ir išlaiko. Byloje duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas nepateikta. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma, prieštaravimų dėl to, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove nepateikė. Kita vertus, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima konstatuoti, kad atsakovas, nusišalindamas nuo rūpinimosi vaiku ir jo išlaikymo, netinkamai vykdo savo tėviškąsias pareigas vaiko atžvilgiu.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, jog tarp tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, taip pat nesant duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko A. Y. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko geriausius interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkinamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

33. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.).

34. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovė kaip nors ribotų atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Priešingai, byloje yra duomenų, jog atsakovas pats apie 5 metus nepalaiko ryšio su savo vaiku. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo galimybių neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, jeigu jis išreikštų tokį norą.

35. Pažymėtina, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.). Minėta, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti prielaidą, jog ieškovė kaip nors ribotų atsakovo galimybes bendrauti su sūnumi. Taip pat nustatyta, jog atsakovas savo valia nededa pastangų arba netgi vengia bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu savo suformuluotos bendravimo su sūnumi tvarkos nepasiūlė, t. y. nesant duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas šioje dalyje, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi tokia tvarka būtų formali bei galimai neatitiktų tėvų galimybių ją įgyvendinti, t. y. esamos situacijos.

36. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

37. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo

38. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

39. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

40. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

41. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

42. Ieškovė nepilnamečio sūnaus A. Y. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 13–14) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į jo būtinuosius ir specialiuosius poreikius, vidutiniškai reikalinga 3 872,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 450,00 Eur; už būsto nuomą, komunalines paslaugas – 250,00 Eur; draudimą – 30,00 Eur; rūbams, ortopedinei avalynei, spec. įtvarams ir kt. – 190,00 Eur; už kirpėjo paslaugas – 12,00 Eur; už odontologijos paslaugas – 50,00 Eur; futbolo treniruotėms – 65,00 Eur; kelionėms/baseinui, kitiems užsiėmimams – 400,00 Eur; žaislams – 50,00 Eur; vitaminams, vaistams – 150,00 Eur; už terapijas bei lankymąsi pas specialistus (otorinolaringologą, logopedą) – 1 800,00 Eur; už auklės paslaugas (vaiko ligos atveju) – 300,00 Eur; sporto ir laisvalaikio praleidimo inventoriui, kitoms sveikatinimo priemonėms – 50,00 Eur; Kalėdinėms, naujametinėms, gimtadienio dovanoms ir vaišėms – 25,00 Eur; atostogoms, kelionėms, išvykoms ir pan. – 50,00 Eur.

43. Taip pat ieškovė nepilnamečio sūnaus A. Y. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 13–14) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į jo ugdymo ir specialiuosius poreikius, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. papildomai bus reikalinga vidutiniškai 1 356,50 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: vaistams, tyrimams – 70,00 Eur; profilaktinio pobūdžio procedūroms – 250,00 Eur; medicinos specialistų (neurologo, psichologo) konsultacijoms – 200,00 Eur; mokesčiams už privačios mokyklos lankymą – 525,00 Eur; popamokinei veiklai – 108,33 Eur; mokyklos stojamajam mokesčiui – 29,17 Eur; maitinimui mokykloje – 125,00 Eur; įvairioms mokymosi priemonėms (pratybų sąsiuviniams, knygoms, albumams ir pan.) – 29,00 Eur; papildomiems užsienio kalbų (anglų k.) kursams – 20,00 Eur.

45. Iš 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos Nr. 1K-1619/1177 matyti, jog šalių vaikui A. Y. yra nustatytas kompleksinis sutrikimas: aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kalbos (vidutinis kalbos neišsivystymas) sutrikimas, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (pažintinės), tuo pačiu vaikui nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 89). Iš ieškovės pateiktų medicinos dokumentų išrašų/siuntimų matyti, jog vaikui diagnozuota: (duomenys neskelbtini)-(el. b. apyrašo 3 t., b. l. 161). Taip pat ieškovė pateikė Meksikos sveikatos priežiūros medicininį išrašą, iš kurio matyti, jog Meksikos gydymo įstaigoje vaikui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (toliau – ADHD)-(el. b. apyrašo 4 t., b. l. 35–40).

46. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateikti įrodymai, savaime neįrodo jos nurodomiems vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

47. Įvertinęs šio sprendimo 42 punkte nurodytas nepilnamečio A. Y. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės paaiškinimus, taip pat šio sprendimo 44–45 punktuose nurodytų įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodoma suma (3 872,00 Eur), reikalinga vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti iš esmės galėtų būti reali ir tikėtina atitinka vaiko realiuosius poreikius. Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovės nurodoma suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, yra pakankamai didelė, o tikrosios tėvų finansinės galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą teismui nėra žinomos, nes motinos finansinės galimybės yra ribotos, o tiksli tėvo turtinė padėtis iš esmės nėra žinoma, atsižvelgtina į tai, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra išsamūs, t. y. pateikta tik dalis įrodymų patvirtinančių išlaidas vaikui. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, jos paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

48. Įvertinęs šio sprendimo 42 punkte nurodytas nepilnamečio A. Y. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų, nurodytų šio sprendimo 44 punkte, turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko maitinimui (450,00 Eur) yra pagrįstos tik iš dalies. Minėta savaime suprantama, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas. Ieškovė nurodo, kad šalių vaikas negali vartoti maisto su gliutenu, o maistas be gliuteno kainuoja brangiau, todėl ji ir patyria daugiau išlaidų vaiko maitinimui. Be to, ji savo sūnui kiekvieną dieną perka vaisius, daržoves, kas taip pat sudaro didelę išlaidų dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog šalių vaikas netoleruoja gliuteno. Kita vertus, ieškovė nepateikė iš esmės jokių įrodymų, išskyrus banko sąskaitos išrašą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 78–80), iš kurių galima būtų susidaryti įspūdį apie kas mėnesį patiriamas išlaidas šeimos maitinimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė jos nurodomų išlaidų vaiko maitinimui dydžio, todėl išlaidų vaiko maitinimui suma per mėnesį mažintina iki 250,00 Eur, kuri vertintina, kaip reali bei atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 185 str.).

49. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2017 m. liepos 1 d. yra sudariusi būsto nuomos sutartį Nr. 01/07/2017 su O. G., kurios pagrindu išsinuomojo gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už 500,00 Eur dydžio nuomos mokestį, taip pat ieškovė sutartimi įsipareigojo mokėti už minėtam butui teikiamas komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 113–116). Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, jog ieškovė 2022 m. gegužės 23 d. sumokėjo į V. G. sąskaitą 500,00 Eur dydžio nuomos mokestį, taip pat 394,00 Eur už komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 119–120). Pažymėtina, jog ieškovė apskaičiuodama vaikui tenkančią išlaidų dalį už būstą, į šias išlaidas įskaičavo tik išlaidas už būsto nuomą, t. y. neįskaičiavo išlaidų už komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad tėvai turi pareigą pasirūpinti, kad vaikas turėtų gyvenamą vietą, todėl išlaidos, susijusios su būsto nuoma, kai tėvai neturi nuosavo gyvenamo būsto, yra priskirtinos prie vaiko išlaikymui skirtinų lėšų. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė šioje dalyje įrodė vaiko išlaikymui tenkančias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vaikui tenkanti būsto nuomos bei komunalinių mokesčių išlaidų dalis sudaro ieškovės nurodoma 250,00 Eur suma (CPK 178 str.).

50. Vertindamas ieškovės nurodomas išlaidas, susijusias su vaiko investiciniu draudimu, kuriuo yra apdrausta vaiko gyvybė, taip pat vaikas yra apdraustas nuo kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų ir kt., kurios sudaro 31,00 Eur per mėnesį (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 93, 109–110), teismas sprendžia, kad tokia vaiko draudiminė apsauga iš esmės atitinka vaiko geriausius interesus. Pažymėtina, jog nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo pritaręs tokioms išlaidoms, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tokios išlaidos atitinka vaiko interesus, o mėnesinė draudimo įmoka nėra tokia didelė, jog tėvai negalėtų jos sumokėti, teismas daro išvadą, kad tokios išlaidos yra pagrįstos ir pateisinamos, ir atsakovas, kaip vaiko tėvas, taip pat turi prisidėti prie tokių išlaidų apmokėjimo.

51. Tuo tarpu, ieškovės nurodoma suma, kas mėnesį skirtina vaiko aprangai ir avalynei, tame tarpe ir ortopedinei avalynei – 190,00 Eur per mėnesį arba 2 280,00 Eur per metus, pripažintina pagrįsta tik iš dalies. Minėta, jog iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat žodinių paaiškinimų, teismas savaime negali konstatuoti, kad ieškovė pagrindė tokio dydžio išlaidas vaiko aprangai ir avalynei. Suprantama, kad išlaidos, susijusios su rūbų ir avalynės vaikui pirkimu, kiekvieną mėnesį gali skirtis, priklausomai nuo sezono, vaiko augimo tempo, drabužių ir avalynės nusidėvėjimo laipsnio ir kitų individualių aplinkybių, tačiau, kaip minėta, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė kas mėnesį vidutiniškai išleidžia būtent jos nurodomo dydžio išlaidas (190,00 Eur per mėnesį). Pažymėtina, jog ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ji kas mėnesį vaikui perka naują ortopedinę avalynę, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. O ieškovės žodiniai paaiškinimai negali būti pakanakamu to įrodymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis šio sprendimo 17 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaiko specialiuosius poreikius, t. y. įvertinus tai, jog vaikui reikalinga speciali ortopedinė avalynė, yra pagrindas ieškovės nurodomą sumą, reikalingą vaiko poreikiams aprangai ir avalynei, sumažinti iki 100,00 Eur per mėnesį, kuri pripažintina protinga ir pagrįsta (CPK 185 str.).

52. Vertindamas ieškovės nurodomas išlaidas, susijusias su vaiko neformaliuoju ugdymu (futbolo treniruotės – 65,00 Eur), vaiko kirpimu (12,00 Eur), poreikiu odontologo paslaugoms (50,00 Eur), žaislų vaikui pirkimu (50,00 Eur), sporto ir laisvalaikio praleidimo inventoriumi, kitomis vaiko sveikatinimo priemonėmis (50,00 Eur); Kalėdinėmis, naujametėmis, gimtadienio dovanomis ir vaišėmis (25,00 Eur); atostogomis, kelionėmis, išvykomis ir pan. (50,00 Eur), atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatos būklę ir raidą, teismas daro išvadą, kad šios išlaidos iš esmės yra realaus ir protingo dydžio bei atitinka vaiko geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, jog minėtos išlaidos, išskyrus išlaidas futbolo treniruotėms, iš esmės nėra pagrįstos detaliais įrodymais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki bendros 250,00 Eur sumos (CPK 185 str.).

53. Ieškovė nurodo, kad ji papildomai patiria apie 400,00 Eur su vaiko poreikiais susijusių išlaidų kelionėms ir kitiems užsiėmimams, t. y. vaikas papildomai lanko baseiną (45,00 Eur per mėnesį), šachmatus (100,00 Eur per mėnesį), mokosi groti pianinu (140,00 Eur per mėnesį), ieškovė su sūnumi keliavo į Meksiką, kur vaikui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir patyrė su tuo susijusių išlaidų, taip pat ateityje reikės dar kartą važiuoti su vaiku į Meksiką. Neabejotina, jog vaiko interesus atitinka ne tik jo būtinųjų poreikių patenkinimas, bet ir individualių poreikių, susijusių su vaiko gabumų lavinimu, kultūriniu ugdymu, taip pat pomėgiams, patenkinimu. Vis dėl to tokios išlaidos turi būti protingos, pagrįstos bei atitikti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros principą. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju ieškovė ir pateikė į bylą medicininius dokumentus iš Meksikos gydymo įstaigos, patvirtinančius, kad šalių sūnus lankėsi toje įstaigoje, tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, tokios kelionės išlaidų mastą, taip pat poreikį tokioms kelionėms ateityje bei tokių kelionių periodiškumą, taip pat jog ji kas mėnesį patiria tokio dydžio išlaidas vaiko neformaliajam ugdymui (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą bei ieškovės paaiškinimus, vadovaudamasis šio sprendimo 17 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog ieškovė kas mėnesį patiria papildomas išlaidas, susijusias su vaiko neformaliuoju ugdymu ir lavinimu, tačiau teismo vertinimu, šiems poreikiams patenkinti reikalinga 150,00 Eur suma per mėnesį, kuri pripažintina realia ir protinga, todėl įrodyta (CPK 185 str.).

56. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis šio sprendimo 48–55 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 17 punkte suformuluota įrodymų vertinimo taisykle, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir sveikatą, taip pat ne tik minimalius būtinuosius, bet ir specialiuosius poreikius išlaikymo suma yra 1 981,00 Eur (250,00 + 250,00 + 31,00 + 100,00 + 250,00 + 150,00 + 950,00)-(CPK 185 str.).

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – IVĮ) valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ ir VŠPĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.).

58. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį vaikui iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 73,50 Eur (nuo 2022 m. birželio 1 d. – 80,50 Eur) sumą, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina vaiko išmokos suma. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, sumą suapvalinus, sudaro 1 900,00 Eur (1 981,00 – 73,50), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

59. Minėta, kad ieškovė taip pat prašo priteisti vaiko išlaikymui papildomą 1 356,50 Eur sumą, kurią ieškovė patirs ateityje, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė nurodo, jog ateityje neišvengiamai bus patiriamos papildomos 836,50 Eur išlaidos, susijusios su vaiko formaliuoju (mokykliniu) ugdymu, t. y. privačios mokyklos lankymo mokesčiais, maitinimu mokykloje, popamokine veikla (prailgintos grupės lankymu), mokymosi priemonių įsigijimu, papildomu anglų kalbos kursų lankymu ir pan. Taip pat ieškovė nurodo, jog ateityje neišvengiamai patirs papildomas medicinio pobūdžio išlaidas, kurios, ieškovės skaičiavimu, sudarys 520,00 Eur per mėnesį, t. y. vaikui bus didinamos vaistų dozės, bus reikalingi papildomi tyrimai, dėl ko ieškovė patirs papildomas apie 70,00 Eur išlaidas, reikės papildomos 250,00 Eur sumos profilaktinio pobūdžio procedūroms – 250,00 Eur, taip pat 200,00 Eur sumos medicinos specialistų (neurologo, psichologo) konsultacijoms.

62. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 str.).

63. Pažymėtina, jog ieškovės nurodomos ateityje (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) atsirasiančios išlaidos, susijusios su padidėsiančiais vaiko poreikiais, yra pakankamai didelės, todėl jos turi būti realios ir pagrįstos (įrodytos), o ne tik hipotetinės. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės turtinė padėtis nėra tiek gera (šio sprendimo 68 punktas), o tėvo tiksli turtinė padėtis apskritai nėra žinoma (šio sprendimo 69 punktas), kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog tėvai gali patenkinti vaiko maksimalius arba net neribotus poreikius. Ieškovės nėra pateikusi į bylą įrodymų, jog vaiko tėvas yra davęs sutikimą, kad vaikas mokytųsi privačioje mokykloje ir būtų prisiėmęs su tuo susijusių išlaidų riziką. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, jog vaikas pagal savo sveikatos būklę negali lankyti valstybinės mokyklos, t. y., jog vaikui reikalingą pagalbą ir (ar) palaikymą jis gali gauti tik ieškovės nurodytoje konkrečioje privačioje mokykloje, ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė vaiko poreikį lankyti privačią mokyklą, o tuo pačiu ir su tuo susijusių išlaidų būtinumą, grindžia išimtinai vaiko medicininiais dokumentais bei žodiniais (deklaratyvaus pobūdžio) paaiškinimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė išlaidų, susijusių su privačios mokyklos lankymu, neišvengiamumą ir (ar) būtinumą.

64. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. šalių vaikas pradės lankyti bendrojo ugdymo pradinę mokyklą, dėl ko ateityje atsiras išlaidos, susijusios su vaiko maitinimu ugdymo proceso metu, su įvairių mokymosi priemonių įsigijimu, vaiko paruošimu mokslo metams, prailgintos grupės lankymu, sprendžia, jog neišvengiamai padidės vaikui skiriamo išlaikymo išlaidos. Paminėtina ir tai, jog vaiko tėvas yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, kalbantis angliškai, todėl teismo vertinimu, tiek vaiko, tiek paties tėvo interesus atitinka, kad vaikas papildomai mokytųsi anglų kalbos, kad tėvas galėtų neribotai (be kalbos barjero) bendrauti su savo sūnumi. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, o atsakovas to neginčijo, jog nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. tenkinant vaiko poreikius kas mėnesį bus patiriamos papildomos išlaidos. Teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 17 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad papildomiems vaiko ugdymo poreikiams nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. bus reikalinga 150,00 Eur suma per mėnesį.

65. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, taip pat naujai paaiškėjusias aplinkybes apie vaiko sveikatos būklę, ieškovės nurodomas aplinkybes apie papildomus vaiko poreikius, susijusius su papildomos pagalbos vaikui teikimu, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, o atsakovas to neginčijo, jog ateityje (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) tenkinant vaiko specialiuosius (individualius) poreikius, susijusius su sveikata, kas mėnesį bus patiriamos papildomos išlaidos. Teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 17 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat atsižvelgdamas į šio sprendimo 55 punkte nustatytas aplinkybes apie šiuo metu patiriamas išlaidas, susijusius su vaiko sveikatos užtikrinimu, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad vaiko specialiesiems (individualiems) poreikiams, susijusiems su sveikatos užtikrinimu, patenkinti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. bus reikalinga papildoma 250,00 Eur suma per mėnesį.

66. Vadovaudamasis šio sprendimo 58–65 punktuose nustatytomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 17 punkte suformuluota įrodymų vertinimo taisykle, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir sveikatą, taip pat ne tik minimalius būtinuosius, bet ir specialiuosius poreikius išlaikymo suma bus 2 300,00 Eur (1 900,00 + 150,00 + 250,00)-(CPK 185 str.). Tokia nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vaiko išlaikymui reikalinga suma pripažintina pagrįsta ir pateisinama.

67. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

68. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos 2019 m. balandžio mėn. – 2020 m. kovo mėn. sudarė apie 800,00 Eur atskaičius mokesčius (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 81–82). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog prie jos pajamų taip pat prisideda priedai už komandiruotes, kurie gali siekti algos dydį. Byloje pateikta 2020 m. gegužės 6 d. VĮ „Registra“ pažyma, iš kurios matyti, jog ieškovės vardu buvo registruota transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 67). Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2020 m. rugpjūčio 24 d. išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones matyti, jog ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 92, 122). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2007 m. gruodžio 27 d. Dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 0,0550 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 47). Byloje taip pat pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 167–169). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, jog ji 2022 m. vasario 14 ir 17 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė jos vardu registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 6–9, 41–76). Byloje duomenų apie kitas ieškovės pajamas (papildomus pajamų šaltinius) ar turtą nepateikta.

69. Iš byloje esančių LITEKO 2020 m. gruodžio 1 d. trumpojo išrašo apie asmens darbovietę nustatyta, kad tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 131). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas dirbant minėtose darbovietėse byloje nėra. Nustatyta, kad atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto nėra (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 139; 2 t., b. l. 102a). Ieškovė atsakovo galimai gerai turtinei padėčiai pagrįsti pateikė į bylą duomenis iš atvirų internetinių šaltinių su rašytiniais paaiškinimais apie 2019–2020 metais renginių, kuriuose atsakovas dalyvavo kaip lektorius skaičių, vietas bei tikėtinas už tą laikotarpį atsakovo gautas autorines pajamas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 147–161), iš viešų internetinių šaltinių gautų duomenų suvestinę su rašytiniais paaiškinimais apie 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. birželio 14 d. laikotarpiu atsakovo gautas autorines pajamas (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 50–54), užklausimus Jungtinių Amerikos Valstijų bankams dėl atsakovo turimų sąskaitų ir gautus atsakymus (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 66–77). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog tuo metu, kai jiedu su atsakovu gyveno kartu, atsakovo pajamos buvo didelės, jiedu daug pinigų išleisdavo pramogoms ir pan. Ieškovės manymu, gyvenant kartu atsakovo pajamos galėjo siekti apie 7 000,00 Eur per mėnesį. Be to, šiuo metu atsakovas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose prabangiame rajone, nuomojasi ten butą, yra geras savo (IT) srities specialistas, dažnai skaito seminarus įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, todėl tikėtina, kad atsakovo pajamos ir šiuo metu yra didelės, sudarančios galimybes teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, jog byloje tikslių duomenų apie atsakovo turimą turtą ir (ar) gaunamas pajamas nėra.

70. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, ieškovės turtinė padėtis yra vidutiniška, atsakovo turtinė padėtis galimai yra geresnė nei ieškovės, tačiau tikslių duomenų apie tai byloje nėra. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Taigi, ieškovei gyvenant kartu su šalių sūnumi, o atsakovui visiškai nusišalinus nuo bendro vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo, jai tuo pačiu tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo tiek būtinųjų, tiek specialiųjų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš esmės visa vaiko auklėjimo ir priežiūros našta yra perkelta vienai ieškovei, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda, todėl, teismo vertinimu, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta abiems tėvams. Nesant tam objektyvių aplinkybių, nei vienas iš tėvų negali būti atleistas nuo pareigos prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, jog ji dėl objektyvių aplinkybių negalėtų prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo, ieškovės reikalavimas visą vaiko išlaikymo naštą perkelti išimtinai atsakovui negali būti patenkintas.

71. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į vaiko amžių ir sveikatą, jo poreikius ir vaiko ne tik būtinųjų poreikių, bet ir specialiųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, kuris iki 2022 m. rugsėjo 1 d. sudaro 1 900,00 Eur, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarys 2 300,00 Eur, įvertinęs duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pajamos tikėtina žymiai viršija ieškovės pajamas, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, nustatant, kad atsakovas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki 2022 m. rugsėjo 1 d. privalo teikti 1 425,00 Eur, t. y. 75 proc. nuo bendros išlaikymo sumos, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. privalo teikti 1 725,00 Eur, t. y. 75 proc. nuo bendros išlaikymo sumos, dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. Y. priteistinas išlaikymas, mokamas po 1 425,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki 2022 m. rugsėjo 1 d., o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, nepilnamečiam vaikui A. Y. priteistinas išlaikymas, mokamas po 1 725,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

72. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, atitinka vaiko amžių ir sveikatą bei nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas A. Y. vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

73. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

74. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

75. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

76. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

79. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo turtinio ieškinio reikalavimo, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ieškovei grąžinama 173,25 Eur už ieškinio turtinį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio (306,00 - 75,00) x 0,75).

80. Taip pat bylos duomenimis, ieškovė patyrė 50,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 102), 94,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų atsakovui įteikimo Jungtinėse Amerikos Valstijose (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 144) bei 191,00 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 115; 2 t., b. l. 99). Pažymėtina, jog ieškovės pateiktas 2020 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymas 674,10 Eur sumai už vertimo paslaugas, kurio mokėtojas yra (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 118), nepripažintinas tinkamu įrodymu apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi mokėjimą atliko su ieškove procese nesusijęs asmuo (ieškovės darbdavys), o mokėjimo nurodyme nurodyta sąskaita, už kurią apmokėta, nėra pateikta į bylą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 410,97 Eur (75,00 + 50,00 + 94,97 + 191,00) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

81. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio maksimalių dydžių.

82. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 67,50 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. patenkintų reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, 100 proc. – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 37 proc. – dėl išlaikymo priteisimo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. + 33 proc. – dėl išlaikymo priteisimo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. / 4).

83. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 277,40 Eur (410,97 Eur x 0,6750) bylinėjimosi išlaidų.

84. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 385,00 Eur (1 425,00 x 12) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

85. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 11,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 3,63 Eur (11,18 x 0,3250), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nepriteistina. Tuo tarpu iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 7,55 Eur (11,18 x 0,6750) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 392,55 Eur (385,00 + 7,55) dydžio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės N. Y., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. F. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Nevados Valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir (duomenys neskelbtini) apskaitytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo G. F. Y. kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. Y. palikti santuokinę pavardę „Y.“, G. F. Y. palikti pavardę „Y.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina N. Y., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. F. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 1 425,00 (tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

Priteisti iš atsakovo G. F. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 1 725,00 (tūkstantį septynis dvidešimt penkis eurus 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę N. Y., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. F. Y., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. Y., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 277,40 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 392,55 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 55 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Grąžinti ieškovei N. Y., a. k. (duomenys neskelbtini), 173,25 Eur (šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banke 2020 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 458 (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZI97402). Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.