- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-236-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09238-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- T. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos ieškinį atsakovei 0027 MB (buvęs pavadinimas „Statybų TV“) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo T. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mokėjimų prevencijos tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei 0027 MB (buvusi MB „Statybų TV“), juo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 410,00 Eur skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė 0027 MB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė dubliką, juo nesutiko su atsakovės argumentais, išdėstytais atsiliepime, prašė teismo ieškinį tenkinti.
4. Atsakovė pateikė tripliką, juo palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti.
5. Teisme 2024 m. gruodžio 6 d. gautas atsakovės 0027 MB prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą ir priteisti iš ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnybos“ atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal ginčo Sutartį yra numatyta arbitražinė išlyga, ieškovė inicijuodama šią civilinę bylą privalėjo laikytis arbitražinės išlygos, todėl šiuo atveju ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose, o ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo kildino iš Reikalavimo perleidimo sutarties. Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punktu buvo nustatytas ginčų, kylančių iš šios Reikalavimo perleidimo sutarties, sprendimas, o būtent tai, kad visos pretenzijos, nesutarimai arba ginčai, kylantys iš arba dėl šios Sutarties, turi būti sprendžiami tik šioje sutartyje numatyta tvarka; pagal 9.3 papunktį, jei ginčai neišsprendžiami per 30 d. (trisdešimt) nuo derybų dėl tokio ginčo pradžios, ginčas perduodamas spręsti arbitražui pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudarytam iš 1 (vieno) arbitro, paskirto pagal minėtas Arbitražo taisykles, arbitražo vieta Stokholmas, Švedija.
6.2. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1530-967/2024, jau yra vertinęs ieškovės sudarytų standartinių sutarčių sąlygas dėl arbitražinės išlygos taikymo ir yra konstatavęs, kad nurodytos Sutarties nuostatos (dėl arbitražinio susitarimo) negaliojimas nėra akivaizdus, o ieškovė į bylą nepateikė šio susitarimo negaliojimą patvirtinančių įrodymų. Taigi Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1530-967/2024, pripažino, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje nustatytas arbitražinis susitarimas UAB Mokėjimų prevencijos tarnybai yra žinomas ir galiojantis.
6.3. Nurodė, kad ieškovei kilo pareiga pasinaudoti Reikalavimo perleidimo sutartyje nustatyta ir iki šiol galiojančia arbitražine išlyga. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susitarimas dėl privalomo ginčo sprendimo arbitraže yra tiesiogiai susijęs būtent su Reikalavimo perleidimo sutarties aiškinimu ir jos taikymu, iš kurios reikalavimą ir kildino ieškovė atsakovei. Kadangi Reikalavimo perleidimo sutartis sukėlė tiesiogines teisines pasekmes atsakovei 0027 MB, vadinasi, kylant ginčui dėl to, ar apskritai nurodyta Reikalavimo perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta (atsakovė teigė, kad nebuvo jos patvirtintos skolos pradiniam kreditoriui T. Ž.), ginčas turėjo būti sprendžiamas Reikalavimo perleidimo sutartyje nustatyta tvarka – pirmiausiai derybomis, po to – arbitraže. Todėl nusprendė, kad nagrinėjamu atveju CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė (toliau ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pateiktą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad ieškovė su atsakove jokių arbitražinių susitarimų nėra pasirašiusi. Reikalavimo perleidimo sutartis ir jos priedas Nr. 1A priėmimo–perdavimo aktas ir visi kiti susitarimai, kurie yra pasirašyti tarp ieškovės ir T. Ž., galioja tik sutarties šalims.
7.2. Pažymi, kad atsakovė nurodydama, kad jai taip pat galioja reikalavimo perleidimo sutartis, kuri yra pasirašyta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, siekia tik išvengti pareigos mokėti skolą. Byloje nėra jokio ginčo dėl reikalavimo perleidimo sutarties, reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė tik parodė teismui, kad šiuo metu ji turi reikalavimo teisę į skolą iš atsakovės.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkte nurodyta, kad visos pretenzijos, nesutarimai arba ginčai, kylantys iš arba dėl šios Sutarties, turi būti sprendžiami tik šioje sutartyje numatyta tvarka; pagal 9.3 papunktį, jei ginčai neišsprendžiami per 30 d. (trisdešimt) nuo derybų dėl tokio ginčo pradžios, ginčas perduodamas spręsti arbitražu pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudarytam iš 1 (vieno) arbitro, paskirto pagal minėtas Arbitražo taisykles, arbitražo vieta Stokholmas, Švedija. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė yra saistoma arbitražinės išlygos, todėl ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju susitarimas dėl privalomo ginčo sprendimo arbitraže yra tiesiogiai susijęs būtent su Reikalavimo perleidimo sutarties aiškinimu ir jos taikymu, iš kurios ieškovė ir kildino reikalavimą atsakovei, kadangi Reikalavimo perleidimo sutartis sukėlė tiesiogines teisines pasekmes atsakovei.
8.3. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1530-967/2024, pripažino, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje nustatytas arbitražinis susitarimas UAB Mokėjimų prevencijos tarnybai yra žinomas ir galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl arbitražinės išlygos vertinimo
12. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodo, kad ieškovė su atsakove jokių arbitražinių susitarimų nėra pasirašiusi. Reikalavimo perleidimo sutartis ir jos priedas Nr. 1A priėmimo–perdavimo aktas ir visi kiti susitarimai, kurie yra pasirašyti tarp ieškovės ir T. Ž., galioja tik sutarties šalims.
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, o remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Komercinio arbitražo įstatyme (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios KAĮ 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą (KAĮ 49 straipsnio 7 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą. Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 17 punktą, 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 19, 20 punktus). Arbitražinio susitarimo šalis gali ginčyti bylos nukreipimą į arbitražą, įrodinėdama, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis ir niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 26 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra, o ne koks gali būti pareikštas reikalavimas, ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieškinio padavimo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017 35 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020 24 punktą).
15. Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis. Arbitražinis susitarimas atspindi šalių valios autonomijos principą, kuris savo ruožtu yra arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė – arbitražo proceso inicijavimas galimas tik esant šalių susitarimui. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, bet kuris arbitražo procesas prasideda nuo privatinės teisės instrumento – privačios sutarties, kurios pagrindu pradėtame procese priimamas sprendimas. Jo privalomumas kyla ne iš viešosios teisės, o iš šalių sutarties laikyti arbitražo sprendimą privalomu. Šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo. Kitaip tariant, susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2016, 16 punktas). Arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019, 27, 28 punktai).
16. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą taikyti arbitražinę išlygą, privalėjo išsamiai išnagrinėti ieškovės teismui pateiktą 2023 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, siekdamas nustatyti faktines bylos aplinkybes, susijusias su Sutarties sudarymu, jos galiojimu ir arbitražinės išlygos taikymo pagrįstumu.
17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. tarp apeliantės UAB Mokėjimų prevencijos tarnybos (naujasis kreditorius) ir trečiojo asmens T. Ž. (pradinis kreditorius) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2023/08/23 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis ir (arba) Sutartis), taip pat pasirašytas šios Sutarties priedas Nr. 1A priėmimo–perdavimo aktas. Priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1A trečiasis asmuo kaip pradinis kreditorius perleido apeliantei kaip naujajam kreditoriui 0027 MB (buvusi „Statybų TV“, MB) 410 Eur (keturių šimtų dešimt Eur) skolą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad arbitražinė išlyga saisto tik 2023 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties šalis, t. y. apeliantę UAB Mokėjimų prevencijos tarnybą ir trečiąjį asmenį T. Ž.. Atsakovei 0027 MB nesant paminėtos Reikalavimo perleidimo sutarties šalimi, arbitražinis susitarimas neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog ieškovė su atsakove jokių arbitražinių susitarimų nėra pasirašiusi. Reikalavimo perleidimo sutartis ir jos priedas Nr. 1A priėmimo–perdavimo aktas ir visi kiti susitarimai, kurie yra pasirašyti tarp apeliantės ir T. Ž., galioja tik sutarties šalims. Asmenys negali susitarti dėl kitų asmenų, kurie nėra sutarčių šalys, pareigų ir teisių. Pažymėtina, kad arbitražo proceso inicijavimas galimas tik esant šalių susitarimui, nagrinėjamu atveju tokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta. Kadangi arbitražas yra sutartinio pobūdžio ginčų sprendimo būdas, todėl būtent šalių valiai yra teikiamas prioritetas.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios suformuotos praktikos analogiškose bylose dėl Reikalavimo perleidimo sutartyse esančios arbitražinės išlygos išaiškinimo laikosi ir kiti aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-912/2025, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-937-553/2024).
21. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1530-967/2024, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos, pirmosios instancijos teismo paminėtoje nutartyje ginčas buvo kilęs būtent tarp Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašiusių šalių, o ne kaip nagrinėjamu atveju tarp ieškovės, kuri sutartį pasirašė, ir atsakovės, kuri nėra Reikalavimo perleidimo sutarties šalis.
22. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas). Nagrinėjau atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika, kadangi faktinės bylų aplinkybės nėra analogiškos.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias arbitražinių išlygų taikymo institutą, netinkamai vadovavosi aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika dėl arbitražinių išlygų vertinimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės visa ieškinio apimtimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės visa ieškinio apimtimi.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.