- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2-937-553/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- UAB „Primestus“
Civilinės bylos Nr. e2-937-553/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01082-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.3 (S)
2024 m. gruodžio 12 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Primestus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės: skolą (užmokestį už prekes) – 738 478,73 Eur, palūkanas – 231 619,30 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar trūkstant,– kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę arba kitus asmenis, kurių vertė ar suma yra 970 098,03 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių bendra suma ar vertė neviršija 970 098,03 Eur. Teismas pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuotiną turtą, kartu leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove bei mokėti mokesčius valstybei.
Atsiliepimas
4. 2024 m. spalio 11 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.
5. Atsakovė taip pat pateikė teismui ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės UAB „Primestus“ 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad visi ginčai pagal Sutartį galutinai sprendžiami Respublikiniame komerciniame arbitražo teisme, vadovaujantis šio teismo reglamentu.
Šalies argumentai
6. Be to, atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė teigia, kad nutartis turi būti panaikinta, nes ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė ketina perleisti turtą ar jį kaip nors kitaip apsunkinti. Ieškovė taip pat neįrodė atsakovės nesąžiningumo, o pagal teismų praktiką tai yra pakankamas pagrindas ieškovės prašymui atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad ji negali perleisti savo turto, nes visam atsakovės turtui taikomas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas, todėl nėra jokios grėsmės, jog turtas bus perleistas, paslėptas ar kitaip apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi nusprendė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą ir panaikinti 2024 m. spalio 2 d. nutartį bei ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės UAB „Primestus“ 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 7 punkte įtvirtinta arbitražinė išlyga ir nėra duomenų, kad šalys šios išlygos atsisakė. Todėl ieškinyje nurodytus reikalavimus turėtų nagrinėti arbitražas, o ne teismas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad byla pagal ieškovės ieškinį negali būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 150 straipsnio 2 dalis ir 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti bylą bei visus susijusius aktualius klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nutartis buvo priimta pažeidus procesinės teisės normas, nesuteikus galimybės ieškovei atsiliepti į atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinimo, neįvertinus civilinėje byloje esančių įrodymų ir neišsprendus ieškovės dar iki nutarties priėmimo teismui pareikštų klausimo išsprendimui svarbių ir reikšmingų prašymų.
Atsiliepimas
9.2. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės atsiliepimu, 2024 m. spalio 11 d. pateikė teismui raštą „Informacija ir prašymas dėl liudytojo šaukimo apklausos“. Jame nurodė, kad buvęs ieškovės direktorius R. B. niekada neperdavė ieškovei atsakovės pateiktos Sutarties, ir teigė, jog tokios Sutarties ieškovė neturi. Be to, pažymėjo, kad nors Sutartis sudaryta iš dviejų lapų, šalių atstovų parašai yra tik antrame lape, o ieškovės direktoriaus parašas nėra patvirtintas bendrovės antspaudu.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Sutarties 4 punkte nurodyta, jog ji turi priedus, tačiau antrajame Sutarties lape priedai nėra išvardyti. Atsakovė priedų kartu su Sutartimi teismui nepateikė. Sutarties 3 punkte nurodyta: „Pardavėjas patvirtina, kad Pirkėjas su Pardavėju visiškai atsiskaitė prieš pasirašant šią sutartį“, tačiau pirmajame Sutarties lape, kuris nėra pasirašytas šalių, nėra jokios informacijos apie tai, kada, kokiomis sumomis ir kokiu būdu buvo atsiskaityta.
9.4. Ieškovė pabrėžė, kad ginčas susijęs su didele – 738 478,73 Eur – suma, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar Sutartis apskritai egzistuoja. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė teismo iškviesti buvusį ieškovės direktorių R. B. apklausti kaip liudytoją.
9.5. Ieškovės atsakovei išrašytoje 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija NTV Nr. 48551, nurodyta, kad sąskaita išrašyta ne pagal Sutartį, o už „baldus ir įrangą“. Sąskaitoje nėra jokios nuorodos į Sutartį. Be to, sąskaitos priedu esančiame daiktų sąraše antraštinėje dalyje pažymėta, kad tai yra priedas prie sąskaitos faktūros NTV Nr. 48551, 2020 m. rugsėjo 30 d. priedas, kuris yra pasirašytas atsakovės direktorės, taip pat neturi jokios nuorodos į Sutartį.
9.6. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismas procesinius veiksmus atliko ir skundžiamą nutartį priėmė, pažeisdamas procesinės tvarkos reikalavimus bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir kitų įrodymų tyrimo taisykles bei eiliškumą. Dėl to susidarė netoleruotina procesinė situacija, kuri galimai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą, numatytą CPK 5 straipsnyje. Dėl galimai suklastotos Sutarties ieškovė būtų priversta kreiptis į arbitražą, siekdama apginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Tačiau, jei arbitražo proceso metu būtų nustatyta, kad jokio arbitražinio susitarimo nebuvo ir nėra, ieškovė vėl turėtų grįžti į teismą, reikšdama naują ieškinį. Todėl, ieškovės nuomone, šioje civilinėje byloje būtina visapusiškai išnagrinėti ir atsakyti į klausimą, ar byla yra teisminga teismui ar ginčas turėtų būti sprendžiamas arbitraže.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė, teigdama, kad Sutartis yra suklastota, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
10.2. Ieškovės svarstymai apie buvusio vadovo dokumentų neperdavimą ar antspaudo nebuvimą yra vidiniai ieškovės ir buvusio vadovo santykiai, neturintys jokios įtakos atsakovės teisėms ar ieškovės pareigoms atsakovės atžvilgiu. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovės nemokumo administratorius per daugiau nei trejus bendrovės bankroto proceso metus nesugebėjo surinkti visų reikiamų dokumentų iš buvusio įmonės vadovo ar kitų šaltinių. Ši situacija neįrodo Sutarties negaliojimo, o veikiau atskleidžia ieškovės nemokumo administratoriaus neveiklumą. Tai, kad nemokumo administratorius neturi savo žinioje Sutarties, nedaro pačios Sutarties negaliojančios ir nepanaikina nei ieškovės pareigų atsakovės atžvilgiu, nei atsakovės teisių.
10.3. Ieškovės argumentai dėl antspaudo nebuvimo yra teisiškai nereikšmingi ir nedaro Sutarties negaliojančios. Antspaudo naudojimas yra įmonės teisė, o ne pareiga, todėl jo buvimas ar nebuvimas neturi jokios įtakos Sutarties sudarymui ar jos galiojimui.
10.4. Šioje byloje sprendžiamas skolos priteisimo klausimas, o ieškovė savo ieškiniu neginčija Sutarties galiojimo. Tai reiškia, kad Sutartis laikoma galiojančia ir sukuria šalims teises bei pareigas.
10.5. Pagal teisės aktų nuostatas bankroto bylos iškėlimas neturi įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui ir nesudaro pagrindo laikyti ginčą nearbitruotinu. Jei bankroto administratorius pateikia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudaryto sandorio nuginčijimo, jis privalo vadovautis arbitražine išlyga, saistančia bankrutuojančią įmonę ir jos kreditorių, bei kreiptis į arbitražą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalis). Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei kita arbitražinio susitarimo šalis, kuriai nėra iškelta bankroto byla, prašo ginčą nagrinėti teisme (Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 49 straipsnio 8 dalis).
10.6. Kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, teismo veiksmai yra reglamentuoti KAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismas atsisako priimti ieškinį, jei šalys yra susitarusios perduoti ginčą spręsti arbitražui. Jei arbitražinio susitarimo buvimas paaiškėja jau po ieškinio priėmimo, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (KAĮ 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo iškelta nemokumo byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. Ieškovės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Lideres“ (toliau – nemokumo administratorius).
13. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės: skolą (užmokestį už prekes) – 738 478,73 Eur, palūkanas – 231 619,30 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą grindė 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTV Nr. 48551, išrašyta už ieškovės atsakovei parduotus „baldus ir įrangą“. Šie baldai ir įranga yra detalizuoti „Priede prie sąskaitos faktūros NTV Nr. 48551, 2020-09-30“.
14. Atsakovė per EPP pateikė atsiliepimą į ieškinį kartu su ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės UAB „Primestus“ 2020 m. rugsėjo 30 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi ir, vadovaudamasi Sutarties 7 punktu, paprašė Vilniaus apygardos teismo taikyti arbitražinę išlygą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.
15. Ieškovė, reaguodama į atsakovės atsiliepimą ir kartu su juo pateiktus rašytinius įrodymus, 2024 m. spalio 11 d. pateikė teismui raštą „Informacija ir prašymas dėl liudytojo šaukimo apklausai“. Rašte ieškovė nurodė, kad buvęs ieškovės direktorius niekada neperdavė ieškovei atsakovės pateiktos Sutarties ir teigė, jog tokios Sutarties ieškovė neturi. Be to, ieškovė išdėstė savo argumentus dėl Sutarties neegzistavimo ir paprašė kaip liudytoją iškviesti bei apklausti buvusį ieškovės direktorių R. B.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą Sutartį, paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad Sutarties 7 punkte yra įtvirtinta arbitražinė išlyga, ir nėra duomenų, jog šalys būtų šios išlygos atsisakiusios. Dėl to ieškinyje nurodytus reikalavimus turėtų nagrinėti arbitražas, o ne teismas.
17. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, nurodė, kad nutartis buvo priimta pažeidus procesinės teisės normas, nesuteikus galimybės ieškovei atsiliepti į atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinimo, neįvertinus civilinėje byloje esančių įrodymų ir neišsprendus ieškovės dar iki nutarties priėmimo teismui pareikštų klausimo išsprendimui svarbių ir reikšmingų prašymų.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Ši konstitucinė teisė atspindėta CPK 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
19. Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
20. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, o remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios KAĮ 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą (KAĮ 49 straipsnio 7 dalis).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą. Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 17 punktą, 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 19, 20 punktus). Arbitražinio susitarimo šalis gali ginčyti bylos nukreipimą į arbitražą, įrodinėdama, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis ir niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 26 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra, o ne koks gali būti pareikštas reikalavimas, ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieškinio padavimo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017 35 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020 24 punktą).
22. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą taikyti arbitražinę išlygą, privalėjo išsamiai išnagrinėti ieškovės 2024 m. spalio 11 d. teismui pateiktame rašte „Informacija ir prašymas dėl liudytojo šaukimo apklausai“ išdėstytus argumentus dėl Sutarties neegzistavimo bei prašymą apklausti liudytoją. Tokia analizė būtina, siekiant nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su Sutarties sudarymu, jos galiojimu ir arbitražinės išlygos taikymo pagrįstumu.
23. Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų ir netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su Sutarties galiojimu, šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, užtikrinant visų susijusių klausimų – sutarties galiojimo, arbitražinės išlygos taikymo ir liudytojo apklausos poreikio – visapusišką ištyrimą bei tinkamą procesą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nusprendžia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį, kuria nuspręsta ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą ir panaikinti 2024 m. spalio 2 d. nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.