- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-1338-1142/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09238-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Mokėjimų prevencijos tarnyba“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai 0027 (buvęs pavadinimas „Statybų TV“, mažoji bendrija) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mokėjimų prevencijos tarnyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei 0027, mažajai bendrijai (toliau – MB), (buvusi „Statybų TV“, MB), juo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 410,00 Eur skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2025 m. liepos 2 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir ieškinį paliko nenagrinėtą, iš ieškovės atsakovei priteisė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnybos“ dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu dar 2025 m. gegužės 15 d. rezoliucija, bet ieškovė nedalyvavo nei 2025 m. gegužės 21 d., nei 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdyje. Nors prieš 2025 m. gegužės 21 d. teismo posėdį ieškovė pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, vis dėlto 2025 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas dar kartą akcentavo ieškovės būtiną dalyvavimą teismo posėdyje, t. y. teismo dar 2025 m. gegužės 15 d. rezoliucija pripažintas ieškovės dalyvavimas būtinu panaikintas nebuvo, priešingai – ieškovei buvo išsiųstas ne tik šaukimas į 2025 m. liepos 2 d. posėdį, tačiau ir pranešimas dėl jos pripažinto dalyvavimo būtinu, kartu su pranešime išaiškintomis neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis.
3.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ne kartą buvo informuota apie jos pripažintą dalyvavimą būtinu teismo posėdyje, tačiau nė karto teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismas nusprendė, kad šios aplinkybės patvirtina pačios ieškovės pasyvų elgesį procese, vengimą padėti nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
3.3. Ieškovė prie paskirto nuotolinio teismo posėdžio neprisijungė, nors buvo tinkamai apie jį informuota. Ieškovė savo procesinių pareigų tinkamai nevykdė ir nepranešė teismui apie priežastis, kliudančias dalyvauti teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad neegzistavo viena iš būtinųjų sąlygų (iki teismo posėdžio pradžios ieškovė ar jos atstovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą), dėl kurių teismas būtų galėjęs nuspręsti dėl teismo posėdžio atidėjimo.
3.4. Teismas pažymėjo, jog ieškovė turi pareigą būti dėmesinga ir atidžiai rūpintis proceso eiga. Teismas pripažino, kad ieškovė šios pareigos nesilaikė, todėl šios bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti vertinamas kaip proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimas. Šiuo atveju ieškinys paliekamas nenagrinėtas, įvertinus nevienkartinį ieškovės nedalyvavimą teismo posėdyje, tokius ieškovės veiksmus vertinant kaip procesinį pasyvumą.
3.5. Atsakovės atstovei prašant ieškinį palikti nenagrinėtą teismas nusprendė, kad yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindai ieškinį palikti nenagrinėtą.
3.6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad toks procesinis teismo sprendimas buvo sąlygotas anksčiau aprašyto ieškovės procesinio elgesio, nusprendė, jog atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra proporcingos ir tiesiogiai susijusios su procesiniais veiksmais, atliktais civilinėje byloje, be to, neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, todėl jas atsakovei iš ieškovės priteisė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė UAB ,,Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Apeliantė apie savo neatvykimą informavo teismą prieš kiekvieną teismo posėdį, išskyrus 2025 m. liepos 2 d. vykusį teismo posėdį. Prieš 2025 m. gegužės 21 d. ir 2025 m. gegužės 21 d. vykusius teismo posėdžius apeliantė pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl nesutiktina su skundžiamoje nutartyje daromomis išvadomis, kad apeliantė neišreiškė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo.
4.2. Skundžiama nutartimi teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, iš esmės pritaikė apeliantei sankciją už nedalyvavimą teismo posėdyje, teismas savo argumentus, kodėl ieškinys paliekamas nenagrinėtas, siejo su apeliantės neatvykimu į 3 teismo posėdžius, nors tuo metu apeliantė pranešė, kad dalyvauti teismo posėdžiuose negalės, ir prašė teismo priimti sprendimą jai nedalyvaujant. Apeliantė taip pat išreiškė savo sutikimą ir prašymą priimti sprendimą už akių CPK numatytais atvejais ir pateiktame ieškinyje, t. y. 3 kartus išreiškė savo poziciją ir prašė teismo priimti sprendimą už akių, t. y. apeliantei nedalyvaujant teismo posėdyje.
4.3. Skundžiama nutartis nėra tinkamai motyvuota, kadangi teismas netinkamai taiko ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir ieškinio palikimo nenagrinėto institutą taikė siekdamas nubausti apeliantę už neatvykimą į teismo posėdžius, kai toks dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu.
4.4. Teismas priteisdamas 100 proc. atsakovės prašomų bylinėjimosi išlaidų visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantės ieškinys iš esmės buvo pagrįstas, apeliantė apie savo neatvykimą į teismo posėdžius visada teismą informavo, teismas nebuvo informuotas tik vieną kartą, todėl visiškai nepagrįstai teismas nusprendė, kad apeliantė turi atlyginti 100 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors skundžiama nutartimi teismas netgi atleido apeliantę nuo 410 Eur skolos grąžinimo, kadangi dėl tokios skolos priteisimo pakartotinis kreipimasis į teismą bus visiškai neekonomiškas ir nenaudingas.
4.5. Bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl apeliantės kaltės, tačiau dėl atsakovės, kadangi ieškinys buvo teikiamas tik todėl, kad ji vengė įvykdyti savo įsipareigojimus ir sumokėti skolą. Jeigu atsakovės elgesys būtų tinkamas, šios bylos nebūtų ir atsakovė nebūtų patyrusi jokių bylinėjimosi išlaidų. Todėl neabejojama, kad skundžiama nutartimi teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į atsakovės elgesį, tačiau tik neigiamai charakterizavo pačią apeliantę, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė 0027 MB atsiliepimu ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
5.1. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad: ieškovei buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį; ieškovė į posėdį neatvyko; neatvykimo priežasčių ieškovė nepranešė. Toks ieškovės elgesys pažeidžia civiliniame procese numatytas ieškovės pareigas, kadangi šiuo konkrečiu atveju apeliantė neginčija, kad teismui nepranešė, jog ji negali dalyvauti teismo posėdyje, ir jokių dokumentų, kuriais siektų patvirtinti neatvykimo priežasčių svarbumą, teismui nepateikė.
5.2. Su atskirojo skundo teiginiais, kuriais apeliantė nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje daromomis išvadomis, kad ji neišreiškė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo, negalima sutikti, nes jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms, tai yra: 2025 m. gegužės 15 d. rezoliucija pripažintas ieškovės dalyvavimas būtinu; 2025 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas pakartotinai akcentavo ieškovės būtiną dalyvavimą teismo posėdyje; į 2025 m. liepos 2 d. posėdį ieškovei papildomai prie šaukimo buvo išsiųstas atskiras pranešimas, kuriame pakartotinai nurodyta dėl ieškovės pripažinto dalyvavimo būtinu su išaiškintomis neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis. Taigi, kai teismas nusprendė, kad ieškovės dalyvavimas būtinas, ieškovė, teikdama prašymus nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, pati nusprendė priešingai ir tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, nors ir inicijavo procesą, tačiau vėliau nevykdė teismo įpareigojimų, vengė bylos nagrinėjimo ir iš esmės nusišalino nuo bylos nagrinėjimo.
5.3. Atskirajame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą už akių. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė palikti nenagrinėtą, neprašė priimti sprendimo už akių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių.
5.4. Ieškovė buvo pasyvi ir nors ieškovė inicijavo procesą, tačiau vėliau jį vilkino ir galiausiai vengė proceso. Apeliantė jai nustatytų pareigų nesilaikė, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti vertinamas kaip proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimas.
5.5. Šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, aplinkybė, kad būtent ieškovė inicijavo teisminį civilinį procesą ir šis teisminis procesas nutrūko būtent dėl ieškovės veiksmų, t. y. jai be svarbių priežasčių neatvykus į bylos nagrinėjimą ir neprašius atidėti bylos nagrinėjimo, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl ieškovės veiksmų, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą ir iš ieškovės atsakovei priteisė šios patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jei atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.
9. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir (arba) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).
10. Ieškovė atskiruoju skundu neginčija aplinkybių, kad buvo tinkamai informuota apie 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdį, teismo posėdyje nedalyvavo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad neišreiškė pozicijos dėl bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais.
11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti 2025 m. gegužės 21 d. 10.00 val. nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ,,Zoom“ platformą. Ieškovė 2025 m. balandžio 25 d. pateikė teismui pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, juo nurodė, jog visiškai palaiko visus savo ieškinyje nurodytus argumentus ir reikalavimus, savo poziciją išreiškė procesiniuose dokumentuose, kurie teismo posėdžiuose nepasikeis, todėl, atsižvelgiant į ieškovės užimtumą, prašo bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant. Teismas 2025 m. gegužės 15 d. rezoliucija ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu. Ieškovė 2025 m. gegužės 16 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo informavo, kad jau dalyvauja teismo posėdyje 2025 m. gegužės 21 d. kitoje byloje, kurioje pripažintas dalyvavimas būtinu, palaikė ankstesniame prašyme nurodytus argumentus, kuriais remdamasi prašė bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant. Teismo posėdyje 2025 m. gegužės 21 d. ieškovė nedalyvavo, trečiajam asmeniui neįteiktas teismo šaukimas, teismas tenkino atsakovės atstovės prašymus trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu ir palikti ieškovės dalyvavimą būtinu ir paskyrė kitą nuotolinį teismo posėdį 2025 m. liepos 2 d. 14.00 val. Ieškovei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2025 m. gegužės 27 d. išsiųstas pranešimas dėl dalyvavimo teismo posėdyje, juo ieškovė informuojama, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje 2025 m. liepos 2 d. pripažintas būtinu, ir pridėtas teismo šaukimas. Ieškovė (jos atstovas) 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje duomenų, jog ieškovė pranešė teismui apie nedalyvavimą (negalėjimą dalyvauti) paskirtame teismo posėdyje ir nurodė to priežastis ir (ar) prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nėra pateikta.
12. Įvertinęs byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokiu elgesiu ieškovė savo procesinių pareigų tinkamai nevykdė, apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje nepranešė ir to priežasčių nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti ieškovės procesinį elgesį, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas. Ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu dar 2025 m. gegužės 15 d. rezoliucija, tačiau ieškovė nei 2025 m. gegužės 21 d., nei 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Nors ieškovė teikė prašymus bylą 2025 m. gegužės 21 d. nagrinėti teismo posėdyje jai nedalyvaujant, vėliau nurodė, jog paskirtame teismo posėdyje dalyvauti negali, nes turi dalyvauti kitoje byloje paskirtame teismo posėdyje, o į paskirtą 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdį, kuriame jos dalyvavimas taip pat pripažintas būtinu, neatvyko, toks procesinis elgesys neatitinka CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, pastebėtina, jog tokiu procesiniu elgesiu ieškovė nepaisė teismo jai skirto įpareigojimo, nors civilinio proceso įstatymas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu (CPK 8 straipsnis).
14. Nors atskiruoju skundu apeliantė teigia, jog teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą iš esmės apeliantei pritaikė sankciją už nedalyvavimą teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės procesinį elgesį ir nusprendė, kad ieškovė yra pasyvi, nustatė pagrindą ginčijamą procesinį sprendimą priimti ir jį tinkamai motyvavo bei pagrindė. Pažymėtina, jog ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Manyti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą paneigė šio instituto paskirtį, nėra pagrindo.
15. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus dėl galimybės priimti sprendimą už akių, t. y. ieškovei nedalyvaujant teismo posėdyje. CPK 246 straipsnio 1 dalis, taip pat 285 straipsnio 1 dalis numato, jog toks procesinis sprendimas (sprendimas už akių) dėl neatvykusios į teismo posėdį šalies (šiuo atveju ieškovės) gali būti priimtas, kai yra kitos šalies, t. y. atsakovės, prašymas. Jei atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sistemiškai aiškinant CPK 246 straipsnio 1, 3, 5 dalis, ieškinys paliekamas nenagrinėtas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kurio dalyvavimą teismas pripažino būtinu, nors ieškovas ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-998-157/2015). Šiuo konkrečiu atveju byloje susiklostė procesinė situacija, kai egzistavo visos aplinkybės CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisiniams padariniams taikyti.
16. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Apeliantė teigia, kad priteisdamas atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškinys iš esmės buvo pagrįstas, apeliantė apie savo neatvykimą į teismo posėdžius visada teismą informavo, teismas nebuvo informuotas tik vieną kartą, todėl visiškai nepagrįstai teismas nusprendė, kad ieškovė turi atlyginti 100 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
17. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, taisyklės yra įtvirtintos CPK 94 straipsnyje. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2025 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025).
19. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsižvelgė į tai, kad ginčijamas procesinis sprendimas priimtas dėl ieškovės procesinio elgesio. Teismas nurodė, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos ir tiesiogiai susijusios su procesiniais veiksmais, atliktais šioje civilinėje byloje, neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių. Teismas taip pat vertino atsakovės procesinį elgesį (nuosekliai ir sąžiningai dalyvavo teismo posėdžiuose).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme klausimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas). Šiuo atveju civilinę bylą inicijavo ieškovė. Atsakovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas teikdama atsikirtimus į ieškinį, dalyvaudama teismo posėdžiuose. Byloje duomenų, jog atsakovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar jomis piktnaudžiavo, nėra. Civilinės bylos procesas nutrauktas ieškinį palikus nenagrinėtą, kadangi ieškovė į teismo posėdį neatvyko, nors jos dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, esant kitos šalies (atsakovės) prašymui ieškinį palikti nenagrinėtą ir neprašius byloje priimti sprendimo už akių. Taigi atsakomybė dėl proceso šiuo konkrečiu atveju tenka būtent ieškovei. Nors apeliantė akcentuoja, kad jos ieškinys buvo pagrįstas ir kreipimasis į teismą buvo nulemtas atsakovės vengimo sumokėti skolą, tačiau šioje proceso stadijoje ieškovės ieškinio ir juo pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo klausimas nesprendžiamas, nes teismo išvada dėl ieškinio pagrįstumo gali būti daroma tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o to padaryti šiuo atveju nebuvo galimybės dėl ieškovės neatvykimo į teismo posėdį. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą ir išsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
24. Atsakovė pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 423,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2025 m. liepos 14 d. PVM sąskaita faktūra, serija DVB Nr. 1212/56, 2025 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymas 423,50 Eur sumai). Atskirąjį skundą atmetus atsakovei iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 423,50 Eur (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei 0027, MB, iš ieškovės UAB ,,Mokėjimų priežiūros tarnyba“ 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.