Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties dalies, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovų V. B. ir A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, civilinėje byloje Nr. 2-3806-431/2015 dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, konstitucinių teisių pripažinimo, politinių represijų vykdymo pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta teismo nutarties dalis, kuria paliktas nenagrinėtas ieškinys pagal A. B. ir V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl to, kad teismas ieškovų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepripažino svarbiomis, ieškovai prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, o atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).

Apeliantai nurodo eilę, anot jų, teismo padarytų proceso teisės konkrečių normų bei principų pažeidimų, o taip pat teigia, kad teismas nesilaikė jau sukurto teisminio precedento analogiškoje situacijoje. Pažymėtina, kad tiek teisės normos, tiek teismo precedentai yra aiškinami, vertinami ir taikomi konkrečioje byloje pagal individualias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į proceso principus, tikslus, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šiuos atskirojo skundo argumentus, laiko būtina pirmiausia nurodyti svarbiausias nagrinėjamam klausimui faktines aplinkybes.

Faktinės aplinkybės

Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teisme 2006-08-19 buvo gautas (priimtas 2006-08-29) ieškovų A. A. – B., kurios teisių perėmėjais yra kiti ieškovai G. J. B., V. B., A. B., ieškinys (T. 1, b. l. 1-5). Teisme 2006-08-19 taip pat buvo gautas ieškovo A. B. prašymas užtikrinti įrodymus, išreikalauti civilines bylas bei sustabdyti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1262/2006 iki bus išnagrinėta ši civilinė byla (T. 1, b. l. 6). Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 1 d. nutartimi netenkino ieškovo A. B. prašymo dėl įrodymų užtikrinimo ir Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo; nutarė išreikalauti civilines bylas (T. 1. b l. 67-68). Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą (T. 1, b. l. 96-98).

Vilniaus apygardos teisme 2007-01-31 gauta ieškovo A. B. faksograma perduoti nagrinėti bylą iš esmės jam nedalyvaujant bei atidėti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išspręstas jo prašymas dėl teisėjos D. Gasiūnienės ir viso Vilniaus apygardos teismo nušalinimo (T. 1, b. l. 164, 165); teismas protokoline nutartimi tenkino šį prašymą ir atidėjo bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas nušalinimo klausimas (T. 1, b. l. 166); Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė ieškovo A. B. prašymą nušalinti teisėją D. Gasiūnienę ir kitus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo šios bylos (T. 1, b. l. 170-171).

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartimi parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2007-04-04, kartu teismas nurodė išreikalauti papildomus įrodymus – Kauno miesto apylinkės teismui pateikti civilines bylas Nr. 2-1993/2004 ir 2-1559/04, užklausti apie civilinės bylos Nr. 2-1262/2006 nagrinėjimo eigą, A. B. nurodyti ieškovės A. A. – B. gyvenamosios vietos adresą procesiniams dokumentams įteikti; A. B. teismo nurodymą įvykdė 2007-03-01 (T. 1, b. l. 189). 2007-04-04 vykusiame posėdyje ieškovas A. B. nurodė, kad bylos nagrinėti negalima tol, kol Panevėžio apygardos teisme nebus išnagrinėtas jo ieškinys dėl teisėjos D. Gasiūnienės ir kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų neteisėtų veiksmų; taip pat prašė sustabdyti šią bylą kol bus išnagrinėta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1262/2006; atsakovas savo motyvais prašė stabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėta minėta byla (T. 1, b. l. 198-199).

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-349-505/2007 (ankstesnis Nr. 2-1262/2006) pagal L. K. ieškinį atsakovams A. B., A. B., V. B., R. B. dėl nuosavybės teisių į kilnojamuosius daiktus pripažinimo ir turto išreikalavimo (T. 1, b. l. 200-201). Išnagrinėjus ieškovų atskirąjį skundą, ši teismo nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartimi (T. 1, b. l. 217-218).

Vilniaus apygardos teismas 2011-01-27 užklausė ieškovų, ar nėra išnykę bylos sustabdymo pagrindai; ieškovas A. B. 2011-02-07 informavo, kad bylos sustabdymo pagrindai neišnykę (T. 1, b. l. 233, 237); teismas 2012-05-29 pakartotinai užklausė ieškovų, tačiau A. B. nurodė, kad bylos sustabdymo pagrindai neišnykę, be to, mirė ieškovė A. A. – B. ir nebaigtas jos teisių perėmimas (T. 1, b. l. 241, 242).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 sprendimu patenkino ieškovės L. K. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2006; šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovų A. B. ir V. B. kasacinį skundą.

Ieškovas A. B. 2014-04-25 pareiškė nušalinimą teisėjai L. Gerasičkinienei ir Vilniaus apygardos teismui; prašymas dėl teisėjos nušalinimo buvo išspręstas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi (T. 2, b. l. 22, 23-24). Teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį paliko nenagrinėtą; priėmė ieškovo G. J. B. atsisakymą nuo ieškinio (T. 2, b. l. 25). Teismas nustatė, kad į posėdį be svarbių priežasčių neatvyko bylos dalyviai, o jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo šaukimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi, išnagrinėjęs A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, panaikino teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kol nebuvo išspręstas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo, byla negalėjo būti nagrinėjama teismo posėdyje (T. 2, b. l. 56).

Ieškovas A. B. 2014-10-17 12 val. 51 min. faksu atsiųstu pareiškimu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir pareiškė pakartotinį nušalinimą „kriminalinei institucijai visam Vilniaus apygardos pseudoteismui ir pseudoteisėjai L. Gerasičkinienei“ (T. 2, b. l. 72-73); dėl šio nušalinimo 2014-10-17 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas be datos (T. 2, b. l. 76).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovui A. B. buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – pateikti pareiškimo, kuriuo pareikšti nušalinimai, originalą (T. 2, b. l. 77). Ši teismo nutartis 2014-10-24 įteikta asmeniškai A. B. (T. 2, b. l. 78). A. B. 2014-10-31 pateikė pareiškimo kopiją ir byla buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui (T. 2, b. l. 76, 77). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė A. B. terminą iki 2014-11-20 pateikti originalus pareiškimų dėl teismo nušalinimo civilinėse bylose Nr. 2-2430-431/2014 ir Nr. 2-2493-431/2014, o šiam to nepadarius – 2015 m. sausio 5 d. nutartimi A. B. pareiškimą laikė nepaduotu ir bylą grąžino Vilniaus apygardos teismui (T. 2, b. l. 81, 83).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi civilinė byla buvo paskirta nagrinėti 2015-02-11 parengiamajame teismo posėdyje; šalys informuotos pranešimais (T. 2, b. l. 85, 86). Šiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovo prašymu ieškovo A. B. dalyvavimas pripažintas būtinu, siekiant išklausyti jo paaiškinimų dėl prašomo priteisti žalos dydžio ir pagrindimo; byla paskirta nagrinėti 2015-03-26 teismo posėdyje (T. 2 b. l. 93).

Vilniaus apygardos teisme 2015-03-26 faksu gautas A. B. pareiškimas. Iš šios faksogramos matyti toks turinys: „Prašau 26 03 2015 9valandos nurodytos civilinės bylos teismo posėdyje ieškinį nagrinėti <...> ieškovo V. B. nuvykti į kitą miestą pas savo šeimos gydytoją (T. 2, b. l. 96-98). Esant šiam prašymui teismas skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių palikti ieškinį nenagrinėtą

Kaip nustatyta aukščiau, teismas skundžiama nutartimi paliko ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovai V. B., A. B., kuris tuo pačiu yra ir ieškovo V. B. atstovas, į teismo posėdį neatvyko, jų neatvykimo priežastis nepripažinta svarbia, o atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovo A. B. dalyvavimas 2015-03-26 teismo posėdyje teismo 2015-02-11 protokoline nutartimi buvo pripažintas būtinu. Apeliantai tvirtina, kad teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės, nes A. B. teismui 2015-03-26 faksu atsiųstame pranešime prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš šios faksogramos matyti toks turinys: „Prašau 26 03 2015 9valandos nurodytos civilinės bylos teismo posėdyje ieškinį nagrinėti <...> ieškovo V. B. nuvykti į kitą miestą pas savo šeimos gydytoją“ (T. 2, b. l. 96-98). Pažymėtina, kad minėtas pareiškimas yra procesinis dokumentas, todėl ieškovas A. B. turėjo pareigą užtikrinti, kad šis dokumentas atitiktų įstatymo jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, t. y. domėtis, imtis priemonių pasitikslinti, ar toks jo pareiškimas gautas teisme, ar aiškiai matosi jo turinys, pridedamas priedas (CPK 111-115 str.). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas neužtikrino, kad jo faksu teikiamas pareiškimas atitiktų procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais apeliantų teiginių, susijusių su tuo, kad teismas negalėjo ieškinio palikti nenagrinėtu, nes buvo prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, kad teismas, anot apeliantų, neteisėtai nepasisakė dėl V. B. medicininės pažymos (CPK 178, 185 str.). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jei iš pateikto A. B. pareiškimo būtų buvę aišku, jog jis prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, teismas ir tuo atveju būtų turėjęs teisę susidariusioje teisinėje situacijoje ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.).

Kaip žinoma, ieškovui ir (arba) jo atstovui į teismo posėdį neatvykus be svarbių priežasčių, ieškovas gali patirti dvejopo pobūdžio neigiamų procesinių padarinių: gali būti priimtas sprendimas už akių arba ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas. Šiuo atveju atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių; sistemiškai aiškinant CPK 246 straipsnio 1, 3, 5 dalis, ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kurio dalyvavimą teismas pripažino būtinu, nors ieškovas ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismas turėjo teisinį pagrindą ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį palikti nenagrinėtą, nes byloje formaliai buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kai egzistavo visos aplinkybės CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisiniams padariniams taikyti.

Dėl teismo precedento

Apeliantai tvirtina, jog teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas nesilaikė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2549-803/2014, suformuoto precedento dėl CPK 246 straipsnio taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos argumentus, sutinka su apeliantais, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Tačiau pažymi, kad ne kiekvienas teismo procesinis sprendimas gali būti laikomas precedentu kitoje civilinėje byloje. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantai nurodo vieną apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimu teismų praktika yra itin gausi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. liepos 3 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012 ir kt.). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad precedentų konkurencijos atveju, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

Nagrinėjamu atveju apeliantai remiasi viena Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, nutartimi; šią nutartį priėmė vienas teisėjas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, kad minėta teismo nutartimi ir joje pateiktu CPK 246 straipsnio aiškinimu turi būti vadovaujamasi kaip precedentu šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, atmeta apeliantų argumentus, jog teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 4 str., 185 str.).

Dėl proceso principų taikymo bylos procese

Nors apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ieškinį palikti nenagrinėtą ir tuo nebuvo pažeisti formalūs civilinio proceso teisės normų reikalavimai (CPK 296 str. 1 d. 5 p.), tačiau atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos proceso situaciją, sprendžia, jog būtent šio ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų aiškinimo ir taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti įstatymas įtvirtina tiek teismo, tiek šalių pareigą veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta tiek teisingai, tiek per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 8, 159 str.).

Kaip nustatyta aukščiau, nagrinėjama civilinė byla buvo iškelta dar 2006-08-29, teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2007-06-14, ji buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-349-505/2007 (Nr. 2-1226/2006) pagal L. K. ieškinį atsakovams A. B., A. B., V. B., R. B. dėl nuosavybės teisių į kilnojamuosius daiktus pripažinimo ir turto išreikalavimo. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, per visą šį laikotarpį – nuo 2006-06-29 iki 2015-03-26 –buvo atlikta daug parengiamųjų veiksmų: pateikti atsiliepimai, spręsti įvairūs klausimai, išnyko šios bylos sustabdymo pagrindas, iki bylos sustabdymo įvyko 3 parengiamieji teismo posėdžiai, kurių vienas atidėtas dėl to, kad šalis buvo neinformuota apie posėdį, kitas buvo atidėtas ieškovui A. B. pareiškus nušalinimą, trečiajame ieškovas A. B. dalyvavo; po bylos atnaujinimo įvyko 4 posėdžiai (atkeiptinas dėmesys į tai, kad 2 iš jų buvo atidėti ieškovui A. B. pareiškus nepagrįstus nušalinimus), ieškovės A. A.-B. teisių perėmimas, ieškovai vykdė teismo nurodymus, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios A. B. reiškė prašymus nagrinėti bylą ar atlikti tam tikrus atskirus veiksmus jam nedalyvaujant ir pan., t. y. jau išnaudota daug resursų ir laiko, siekiant tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šioje byloje pagal esamą situaciją, surinktus įrodymus ir turint omenyje civilinio proceso paskirtį bei tikslus yra galimybė iš esmės nagrinėti bylą (CPK 3 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams galėtų paneigti esminius civilinio proceso principus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Nors, kaip minėta, ieškovo A. B. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu tam, kad būtų išklausyti jo paaiškinimai dėl prašomo priteisti žalos dydžio ir pagrindimo, o pastarasis į teismo posėdį neatvyko, teismas turi teisę taikyti CPK 246 straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijas bei išnagrinėti bylą pagal kitus esamus bylos įrodymus (CPK 12, 13, 178 str.).

Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau joms neleidžiama netinkamai jomis naudotis, vilkinti procesą. Teismai jau daugybę kartų yra konstatavę ieškovo A. B. piktnaudžiavimą ir nesąžiningą naudojimąsi proceso teisėmis, bylų vilkinimą ir tuo pagrindu jam skirtos baudos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-564/2014, 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1120/2014, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-178/2015, 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2015, kt.). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, išsamiai ir detaliai išanalizavęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie A. B. inicijuotus 400 teisminių procesų, nurodė, jog jam, turinčiam teisininko išsilavinimą, ypatingą patirtį naudojantis savo konstitucinėmis bei proceso teisėmis, iš esmės yra žinomi tiek įstatymų reikalavimai, tiek jų įgyvendinimo tvarka. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia A. B. dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Dėl to, jei ieškovai yra suinteresuoti bylos išnagrinėjimu, jie turi bendradarbiauti su teismu, dėti protingas pastangas ir pasirūpinti patys ar per atstovus, jog šios bylos nagrinėjimas dėl jų kaltės nebūtų atidėtas (CPK 7, 8 str.,158 str. 3 d.).

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apeliantui A. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne kartą buvo nurodyta, kad jo procesiniuose dokumentuose šalių įvardijimas „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt., vertinamas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 ir kt.).

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir perduoda ją teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria ieškovų A. B. ir V. B. ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.