- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-1204-886/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini), V. P. dėl įsipareigojimo parduoti ir pirkti butą sutarties patvirtinimo teismine tvarka, dėl notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl investicijų į buto įrengimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini), V. P. dėl įsipareigojimo parduoti ir pirkti butą sutarties patvirtinimo teismine tvarka, dėl notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl investicijų į buto įrengimą priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė (2026-03-02 DOK-15882) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti visoms civilinės bylos Nr. e2-1483-904/2026 šalims – ieškovei, atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. naudotis Poilsio patalpa, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas, ginčo poilsio patalpos), t. y., poilsio patalpoje apsistoti, gyventi, į poilsio patalpą patekti arba perleisti šios poilsio patalpos valdymo ir naudojimosi teises (nuomos, panaudos ar kitais pagrindais) tretiesiems asmenims.
3. Nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria iš dalies buvo panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, tai yra, 2026 m. vasario 26 d. apie 21.53 val., atsakovas V. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini), išlaužė buto lauko durų spyną, pateko į butą ir jame išėmė iš signalizacijos sistemos dėžės joje esantį akumuliatorių, taip pažeisdamas apsaugos energijos rezervinį šaltinį, sugadino minėtą signalizacijos sistemą, o vėliau, bute išjungė elektrą ir panaikino leidimą ieškovės atstovams I. G. ir D. U. telefonu atsidaryti kelio užtvarą. Tokius veiksmus V. P. atliko negavęs jokio teismo sprendimo dėl ieškovės atstovų I. G., D. U. ir jų mažamečių vaikų iškeldinimo iš šio buto. Atvykus į butą 2026 m. vasario 10 d. buvo pastebėta, jog įėjimo į butą durų spyna yra sulaužyta ir keliose vietose pragręžta, pilnai sugadinta. 2026 m. vasario 27 d. rašte atsakovas V. P. nurodo, kad ieškovė bute esančius jos daiktus gali atvykti atsiimti 2026 m. kovo 3 d. nuo 9:00 iki 19:00 val., o to nepadarius, šie ieškovės dalyvių/vadovų šeimai priklausantys daiktai bus supakuoti ir toliau perduoti saugojimui. Atsakovas V. P. pranešė, kad nuo 2026 m. kovo 4 d. butas 2025 m. lapkričio 27 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu bus perduodamos nuomininkui. Butu ir jame esančiais ieškovės daiktais – baldais, įranga, buitine technika ir kitais daiktais, nebus rūpinimasi ir jie bus nudėvimi ar net tyčia gadinami, kad galimai palankaus teismo sprendimo atveju, ieškovei įgijus nuosavybės teises į butą, jis jai atitektų kuo prastesnės būklės.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepimu į prašymą (2026-03-06 DOK-17214) prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad butas jau perduotas nuomininkui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų su ginču nesusijusių sąžiningų naudotojų teises. Ieškovės interesų apsauga yra užtikrinta įrašu registre dėl buto perleidimo draudimo. Galimas buto nusidėvėjimas sprendžiamas per nuostolių atlyginimą, o ne per nuosavybės teisių ribojimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės apie butui daromą žalą yra hipotetinio pobūdžio samprotavimai, neįrodantys poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
4. Teismas vertino, kad galimas procesinio reikalavimo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo pažeidimas – jeigu toks buvo – yra atskiras procesinis klausimas, kuris nepriklauso laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirčiai ir nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grindžia fizinių asmenų interesais, nors laikinosios apsaugos priemonės turi būti vertinamos išskirtinai juridinio asmens teisių apsaugos kontekste. Ieškovės dalyviai bei vadovai turi nuolatinę gyvenamąją ir deklaruotą gyvenamąją vietą kitur. Ieškovės teiginiai, kad jos dalyviai pradėjo bute ilsėtis (butą naudoti pagal paskirtį) patvirtina, jog patalpų naudojimas buvo poilsio, o ne nuolatinio gyvenimo, pobūdžio, kad būtų galima teigti, jog buvo būtina gauti teismo sprendimą dėl iškeldinimo. Faktinė aplinkybė, kad ieškovė pati šį draudimą (draudimas naudotis butu) siūlo sau taip pat pritaikytinu, paneigia argumentą, jog atsakovai nesilaikė iškeldinimo tvarkos. Atitinkamai, tai patvirtina, kad Patalpų naudojimas buvo laikinas ir sezoninis, o ne nuolatinis, ir nėra teisinio pagrindo laikyti, kad atsakovai turėjo gauti teismo sprendimą dėl ieškovės atstovų ir jų mažamečio vaiko iškeldinimo.
5. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-726-871/2026, kurioje buvo nagrinėjamas atskirasis skundas, vertino iš esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti ir aktualiame (pastarajame) ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, t. y. faktinės aplinkybės buvo žinomos, vertintos apeliacinės instancijos teismo. Ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo vertinamos priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį ir kurios turėtų įtaką sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Tai, jog atsakovas V. P. pakeitė patalpų durų spynas ar darė kitą fizinį poveikį patalpoms po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, ar tai, jog šis atsakovas galėjo nesilaikyti iškeldinimo iš patalpų tvarkos, teismas nelaikė savaiminiais pagrindais pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinosios apsaugos priemonės turi būti nukreiptos į ieškinio reikalavimų ir būsimo teismo sprendimo užtikrinimą. Minėtus atsakovo atliktus veiksmus teismas vertino kaip neapsunkinančiais būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
7. Ieškovė nepagrindė grėsmės būsimo (pvz., palankaus ieškovei) teismo sprendimo įvykdymui – tiesiog pateikė faktinių aplinkybių, kurios nėra susijusios su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, surašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu (2026-03-23 DOK-21288) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti; netenkinus prašymo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį, iš šios nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti visus motyvus, kuriais teismas pripažino, kad atsakovai neturėjo pareigos gauti teismo sprendimo dėl ieškovės atstovų ir jų mažamečio vaiko iškeldinimo iš poilsio patalpos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1 Ieškovės 2026 m. kovo 3 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas galimas procesinio reikalavimo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo pažeidimas, kartu su kitais atsakovo V. P. atliktais neteisėtais veiksmais, ieškovės įsitikinimu, yra iš esmės pasikeitusiosios aplinkybės. Ieškovė pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdama būtent į po 2026 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties ieškovės atstovų – direktoriaus D. U., akcininkės I. G. ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu atsakovo V. P. jau nebe pirmą kartą atliekamus veiksmus.
8.2 Ieškovė įvertinusi tai, kad ieškiniu reiškia pagrindinį (prioritetinį) reikalavimą įgyti visas daiktinės teisės turinį sudarančias teises į butą – teisę butą valdyti, juo naudotis bei disponuoti, ir tai, kad ieškovei ginčo buto valdymo ir naudojimosi juo galimybė suteikta jau beveik 10 mėnesių (nuo 2025 m. gegužės), kad bute yra didelės vertės ieškovės turto ir jo dalyvės/vadovo asmeninių daiktų bei turto, ir esant neišspręstam ginčui dėl nuosavybės teisių į butą, 2026 m. kovo 3 d. prašymu būtent prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą.
8.3 Grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui arba jo įvykdymo apsunkinimui pasireiškia tuo, kad pagal 24 mėnesių nuomos sutartį į butą įsikėlus nuomininkui T. K., ir teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą – tenkinus jos pagrindinį (prioritetinį) reikalavimą pripažinti ieškovei nuosavybės teises į butą su bendro naudojimo patalpomis, ieškovė turėtų ginti savo savininko teises teisme, reiškiant negatorinį ieškinį dėl šio nuomininko iškeldinimo iš buto. Tai reiškia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, reikėtų dar vienos civilinės bylos inicijavimo. Nuomos sutarties sudarymo skuba, kai sutartis sudaroma praėjus vos 2 dienoms (2025 m. lapkričio 27 d.) nuo atsakovo V. P. nuosavybės teisių į butą įgijimo (2025 m. lapkričio 25 d.), kai būtent šią dieną butas turėjo būti parduotas ieškovei, parodo ne realius ketinimus sukurti nuomos santykius, o siekį apsunkinti butą papildomais teisiniais santykiais, kad ieškovė prarastų susidomėjimą juo.
8.4 Šio ginčo nagrinėjimo teisme metu, kuris gali užsitęsti 1-2 metus, atsakovams ar tretiesiems asmenims naudojant butą ir jame gyvenant, pats butas ir jame esantys ieškovės daiktai bus nudėvėti, praras savo vertę ir estetinę išvaizdą, o galimai net ir bus apgadinti/sugadinti. Ieškovė tiek už butą, tiek už jo įrengimą ir apstatymą baldais bei įranga sumokėjo/ketina sumokėti kaip už naujus daiktus, panaudojant kredito unijos paskolą ir nuosavas lėšas. Todėl po šio ginčo išnagrinėjimo ir galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo, nebūtų teisinga ieškovei perduoti nudėvėto buto ir jame įrengtų baldų, įrangos ir kt. Butas atsakovų ir nuomininko gali būti tyčia neprižiūrimas, nudėvėtas ar sugadintas. Būsto draudimu atsakovai nepaneigia ieškovės argumentų, kad atsakovams ar tretiesiems asmenims naudojant butą ir jame gyvenant, butas ir jame esantys ieškovės daiktai bus nudėvėti, praras savo vertę ir estetinę išvaizdą, o galimai net ir bus apgadinti/sugadinti. Tai, kad ieškovės išvardintos grėsmės nėra hipotetinės, o realiai galimos ir labai tikėtinos, patvirtina sistemingi ir pasikartojantys atsakovo V. P. įžūlūs bei grubūs veiksmai, kuriais ieškovės turtui daroma turtinė žala.
8.5 Teismas įteisino atsakovo V. P. savavališkai atliktą ieškovės, jo direktoriaus D. U., akcininkės I. G. ir jų nepilnamečių vaikų iškeldinimą. Tokie teismo argumentai prieštarauja sisteminei CPK ir CK teisės normų analizei, kuri leidžia daryti visiškai priešingą išvadą, jog iškeldinimui net ir iš negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos yra reikalingas teismo sprendimas.
8.6 Net ir netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies būtina pašalinti tuos motyvus, kuriais teismas pripažino, kad atsakovai neturėjo gauti teismo sprendimo dėl ieškovės atstovų ir jų mažamečio vaiko iškeldinimo iš buto, kadangi tokie motyvai yra neteisėti ir gali lemti ydingos teismų praktikos formavimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą (2026-04-07 DOK-25386) prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
9.1 Ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė nėra konservacinės paskirties (status quo) priemonė, o yra nukreipta išimtinai apriboti atsakovo V. P. nuosavybės teises, kurios buvo atkurtos Vilniaus apygardos teismo nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl draudimo atsakovams naudotis patalpomis.
9.2 Ieškovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės neatitinka iš esmės pasikeitusių aplinkybių standarto, kadangi veiksmai iki Vilniaus apygardos teismo nutarties jau buvo žinomi ir įvertinti apeliacinės instancijos teismo bei pripažinti nepakankamais, o veiksmai po Vilniaus apygardos teismo nutarties yra teisėtas savininko teisių įgyvendinimas, kuris negali būti kvalifikuojamas kaip neteisėtas elgesys, pagrindžiantis pakartotinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
9.3 Ieškovės reikalavimas pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies motyvus dėl iškeldinimo tvarkos yra nepagrįstas, nes nutartis yra procesinio pobūdžio sprendimas, neturintis res judicata galios, o ginčijami motyvai nesukuria jokių savarankiškų teisinių padarinių ar precedentinės galios.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Byloje nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos nebuvimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisako.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Apeliantė nurodo, kad jos 2026 m. kovo 3 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas galimas procesinio reikalavimo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo pažeidimas, kartu su kitais atsakovo V. P. atliktais neteisėtais veiksmais, yra iš esmės pasikeitusiosios aplinkybės. Ieškovė pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdama būtent į po Vilniaus apygardos 2026 m. kovo 26 d. teismo nutarties atsakovo V. P. jau nebe pirmą kartą atliekamus veiksmus ieškovės atstovų, direktoriaus D. U., akcininkės I. G., ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą tenkinti, ieškinio reikalavimams užtikrinti, nepranešus atsakovams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) atlikti įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės į atsakovui V. P. priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimą iki įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje; 2) uždrausti atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. imtis veiksmų, dėl kurių pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) būtų priversta atlaisvinti ginčo poilsio patalpą ar kaip nors kitaip būtų trukdoma jam naudotis šia poilsio patalpa, taip pat uždrausti atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. naudotis ginčo poilsio patalpa, t. y. poilsio patalpoje apsistoti, gyventi, į ją patekti arba perleisti šios poilsio patalpos valdymo teises (nuomos, panaudos ar kitais pagrindais) tretiesiems asmenims.
17. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-726-871/2026, išnagrinėjęs atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. atskirąjį skundą, panaikino skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. imtis veiksmų, dėl kurių pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) būtų priversta atlaisvinti ginčo poilsio patalpą ar kaip nors kitaip būtų trukdoma jam naudotis šia poilsio patalpa, taip pat uždrausta atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. naudotis ginčo poilsio patalpa, t. y. poilsio patalpoje apsistoti, gyventi, į poilsio patalpą patekti arba perleisti šios poilsio patalpos valdymo teises (nuomos, panaudos ar kitais pagrindais) tretiesiems asmenims ir išsprendė šį klausimą iš esmės – netenkino pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. imtis veiksmų, dėl kurių pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) būtų priversta atlaisvinti ginčo poilsio patalpą, ar kaip nors kitaip būtų trukdoma jam naudotis šia poilsio patalpa, taip pat draudimą atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. naudotis poilsio patalpa, t. y., poilsio patalpoje apsistoti, gyventi, į ją patekti arba perleisti šios poilsio patalpos valdymo teises (nuomos, panaudos ar kitais pagrindais) tretiesiems asmenims.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys iš naujo gali kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
19. Įvertinus ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo (2025-11-27 CBP-14216) nurodomus argumentus (siekimas nuslėpti butą, perleidžiant jį tretiesiems asmenims; trukdymas naudotis butu; asmeniai fizinių asmenų daiktai, buto įranga), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės prašymas (2026-03-02 DOK-15882) iš esmės yra grindžiamas tomis pat aplinkybėmis, kurias Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą, jau buvo nuodugniai įvertinęs ir pripažinęs nepakankamomis. Apeliacinės instancijos teismas prašymuose nurodomų argumentų nekartoja, nes jie šalims yra žinomi. Iki Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties priėmimo aplinkybės apie elektros energijos tiekimo sutrikdymą, spynos sugadinimą, buvo išsamiai vertintos apeliacinės instancijos teismo, kadangi apeliacinės instancijos teismas priėmė abiejų šalių 2026 m. vasario 25 d. naujai teikiamus įrodymus (DOK-7055, DOK-6946 ir DOK-7123) ir vertino visų apeliacinės bylos aplinkybių kontekste, tiek, kiek jie galėjo turėti reikšmės nustatinėjant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
20. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė taip pat grindė aplinkybėmis, kad po Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties priėmimo atsakovas nuvyko į butą ir išlaužęs lauko duris į jį pateko, išėmė iš signalizacijos sistemos dėžės joje esantį akumuliatorių, taip pažeisdamas apsaugos energijos rezervinį šaltinį; vėliau, bute išjungė elektrą ir panaikino leidimą ieškovės atstovams I. G. ir D. U. telefonu atsidaryti kelio užtvarą. Nors nurodomų veiksmų laikas po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, tačiau minėti veiksmai iš esmės nesiskiria nuo tų, kurie jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo atlikti aptarti veiksmai neapsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
21. Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės grindė ta aplinkybe, kad atsakovas ketina sudaryti/sudarė patalpų nuomos sutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju visos su nuomos sutartimi susijusios aplinkybės – nuomos sutarties sudarymo faktas (2025-11-27), nuomos terminas (24 mėnesiai), nuomos kaina, nuomininko vardas ir pavardė – apeliantei buvo žinomos dar iki Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties priėmimo, kadangi atsakovas šias aplinkybes išsamiai nurodė 2025 m. gruodžio 30 d. prašyme (DOK-92143) dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
22. Ieškovė nurodo, kad įvertinusi tai, jog savo ieškiniu reiškia pagrindinį (prioritetinį) reikalavimą įgyti visas daiktinės teisės turinį sudarančias teises į butą – teisę butą valdyti, juo naudotis bei disponuoti, ir tai, kad ieškovei ginčo buto valdymo ir naudojimosi juo galimybė suteikta jau beveik 10 mėnesių (nuo 2025 m. gegužės), kad bute yra didelės vertės ieškovės turto ir jo dalyvės/vadovo asmeninių daiktų bei turto, ir esant neišspręstam ginčui dėl nuosavybės teisių į butą, 2026 m. kovo 3 d. prašymu būtent prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Taip pat nuodo, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui arba jo įvykdymo apsunkinimui pasireiškia tuo, kad pagal 24 mėnesių nuomos sutartį į butą įsikėlus nuomininkui T. K., ir teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą – tenkinus jos pagrindinį (prioritetinį) reikalavimą pripažinti ieškovei nuosavybės teises į butą su bendro naudojimo patalpomis, ieškovė turėtų ginti savo kaip savininko teises teisme, reiškiant negatorinį ieškinį dėl šio nuomininko iškeldinimo iš buto. Tai reiškia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, reikėtų dar vienos civilinės bylos inicijavimo. Ieškovė tiek už butą, tiek už jo įrengimą ir apstatymą baldais bei įranga sumokėjo/ketina sumokėti kaip už naujus daiktus, panaudojant kredito unijos paskolą ir nuosavas lėšas. Todėl po šio ginčo išnagrinėjimo ir galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo, nebūtų teisinga ieškovei perduoti nudėvėto buto ir jame įrengtų baldų, įrangos ir kt. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kaip subjektyvius, grindžiamus tik pačios apeliantės pasvarstymais.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovės materialiniai reikalavimai yra tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tais atvejais, kai ginčijama arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020, 24 punktas). Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą.
24. Nagrinėjamu atveju yra pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą turtu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą visiškai užtikrina jau pirmoji teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą turtu ir užkertantis kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1042-1120/2022). Be to, ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą ne tik realiai perimti ginčo turtą, bet ir pateikė alternatyvų reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, kaip atsakovų nepagrįstai gautą naudą dėl ieškovo lėšomis atlikto pilno buto įrengimo, apstatymo baldais ir įranga.
25. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas įteisino atsakovo V. P. savavališkai atliktą ieškovės, jo direktoriaus D. U., akcininkės I. G. ir jų nepilnamečių vaikų iškeldinimą. Tokie teismo argumentai prieštarauja sisteminei CPK ir CK teisės normų analizei, kuri leidžia daryti visiškai priešingą išvadą, jog iškeldinimui net ir iš negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos yra reikalingas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.
26. Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė juridinis asmuo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grindžia fizinių asmenų (juridinio asmens akcininkės ir direktorius interesais), nors laikinosios apsaugos priemonės turi būti vertinamos išskirtinai juridinio asmens teisių apsaugos kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl iškeldinimo nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kadangi bylos nagrinėjimo dalykas nėra iškeldinimo klausimas. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovės akcininkė ir vadovas turi nuolatinę gyvenamąją ir deklaruotą gyvenamąją vietą kitur.
27. Apeliantės vertinimu, iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies būtina pašalinti tuos motyvus, kuriais teismas pripažino, kad atsakovai neturėjo gauti teismo sprendimo dėl ieškovės atstovų ir jų mažamečio vaiko iškeldinimo iš buto, kadangi tokie motyvai ne tik neteisėti, bet ir gali lemti ydingos teismų praktikos formavimą.
28. Galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019).
29. Paminėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tiek skundžiant teismo procesinį sprendimą, tiek ginčijant tik motyvuojamąją tokio sprendimo dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar atitinkama jo motyvų dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, kad teismo procesinis sprendimas ar tam tikri sprendimo motyvai jam yra nepalankūs, galintys sukelti nepageidaujamas ar neigiamas teisines pasekmes.
30. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019 23, 24 punktai; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės tik konstatavo faktines aplinkybes, kurias nurodė tiek ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsakovai atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, to pasėkoje pirmosios instancijos teismas šiuos šalių nurodytus paaiškinimus ir faktines aplinkybes vertino tik tiek, kiek jos buvo reikšmingos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nėra pagrindo iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies šalinti motyvus, susijusius su iškeldinimu.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.