Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. (A. Z.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2022 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno tardymo izoliatoriuje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (15 veikų), 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (12 veikų), 178 straipsnio 4 dalį (4 vaikos), 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4, dalis, 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį, skirta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 13 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 157 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai dar nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai. Komisija teigiamai įvertino nuteistojo teigiamus pokyčius, palaikomus ryšius su artimaisiais, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykdė smurtinį nusikaltimą, kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Vis dar įžvelgiama problema dėl piktnaudžiavimo alkoholiu bei priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Be to, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turėtų stengtis sumažinti. Pažymėta ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Komisija padarė išvadą, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad jis pakankamai pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir nenuskals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Kauno tardymo izoliatoriaus pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, bei nuteistojo pateikta medžiaga: pažyma apie priėmimą į reabilitacijos – adaptacijos programą, pažyma dėl įdarbinimo, pažyma dėl „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ programos baigimo, įsakymais, priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarka, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašu, bendradarbiavimo sutartimi, nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos reformos Lietuvoje koncepcija, Pranešimu dėl galimybės gyventi nurodytu adresu, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, nutarimu dėl nuteistojo skatinimo, padėkos raštais, narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcija, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Iš 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad posėdyje dalyvavo keturi nariai, du nariai dalyvavo nuotoliniu būdu ir pateikė savo atskiras nuomones elektroninio ryšio priemonėmis, tai daugiau nei pusę komisijos narių todėl priimti sprendimai yra teisėti.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu susijusios ir nesusijusios bausmės – laisvės atėmimas, turto konfiskavimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bylos medžiagoje matyti, kad būdamas laisvėje paskutiniu metu nedirbo, daug kartų baustas administracine tvarka, padaręs daug nusikalstamų veikų siekdamas finansinės naudos. Įkalinimo įstaigoje dirba. Nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Šiuo metu nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, kuriuos šiuo metu sprendžia minimaliomis pastangomis. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau artimųjų teigiama įtaka nuteistajam – minimali. Nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Darydamas nusikaltimus žinojo savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryši, tačiau jį menkino ar manė, kad neturėjo kito pasirinkimo, (jo teigimu reikėjo pinigų narkotikams įsigyti (vartojo heroiną)). Nuteistasis neneigia, kad jis turėjo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sunkumų. Pripažįsta kad alkoholinius gėrimus, maisto produktus iš parduotuvių vogdavo savo reikmėms, vykdė smulkias daiktų vagystes narkotinėms medžiagoms įsigyti. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmės pažeidimų nefiksuota, šiuo metu stengiasi save realizuoti priimtinais būdais bei priemonėmis. Nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nesilaikė probacijos sąlygų. Ankščiau nuteistasis narkotikų įtaką savo gyvenimui sumenkindavo, tačiau paskutiniu metu įsisąmonina jų žalą, rodo motyvaciją nebevartoti. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo, vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka ambivalentiška bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis yra bandęs žudytis įkalinimo įstaigoje ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo metu autoagresyvius ketinimus ar mintis neigia, kaip apsauginius veiksnius įvardija šeimą, religiją bei nėra stebimi išskirtiniai nuteistojo emocinės gerovės sunkumai. Nusikalstamos veikos buvo daromos neplanuotai, būnant abstinencijos būsenos, tačiau bylos duomenimis dažnai jis būdavo tam pasiruošęs (turėdavo reikiamus įrankius vagystėms). Tačiau jo nusikalstamas elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių (pastaruoju metu narkotinių medžiagų vartojimo) patenkinimą, ko pasėkoje, pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Šiuo metu nestebima, kad nuteistasis kasdieniniame funkcionavime (struktūruotoje aplinkoje) pasižymėtų impulsyviomis reakcijomis ar būtų lengvai išprovokuojamas. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nuosekliai kartojo savo ankstesnius elgesio modelius bei nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, pasitikėjimo juo kuriamų sąlygų, jo elgesio teigiama dinamika nebuvo stebima. Nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, nors tai supranta ir dėl to gailisi. Atkreipiamas dėmesys į nuteistojo gebėjimą identifikuoti problemines sritis savo gyvenime, kita vertus stebima tendencija menkinti savo atsakomybę nusikalstamų veikų daryme, pernelyg akcentuojant priklausomybės narkotinėms medžiagoms įtaką. Nuteistasis palankiai vertina savo ateities perspektyvas bei yra įsitikinęs, kad jei jis po paleidimo iš pataisos įstaigos gydysis reabilitacijos centre, vėliau dirbs, padės artimiesiems, jo gyvenimo būdas pasikeis radikaliai ir tokiu būdu jis išvengs pakartotinių nuteisimų. Nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas, yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai reikalaujantys tęstiniu ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant nuostatų ypatumus kriminalinio elgesio atžvilgiu, pastebima, kad bendrai nuteistasis neišreiškia pozityvaus požiūrio įstatymų ar teisės normų pažeidimams, tačiau savo paties atžvilgiu išlieka ganėtinai palankus bei nesureikšminantis savo įvykdytų nusikaltimų.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai (statiniai / nekintantys balai, sudaro daugiau nei pusę visų balu bendros skaitinės išraiškos), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (paleidimo atveju bus bedarbis, planuoja vykti gydytis į reabilitacijos centrą), turi antstolių vykdomųjų raštų, gyvenimo stilius ir draugai (stebimas nusikalstamų veikų modelis, teistas devyniolika kartų, pripažintas recidyvistu, nusikaltimus daugiausia vykdydavo bendrininkų grupėje, nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų), piktnaudžiavimas narkotikais, savęs žalojimo istorija, mąstymas ir elgesys, nuostatos į priežiūrą ir apribojimus (administraciniai nusižengimai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą), nevykdė probacijos sąlygų, todėl nuteistasis, vykdymas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, tačiau tik vieną kartą skatintas (nuteistojo pateiktas nutarimas dėl skatinimo). Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat buvo pažeidęs probacijos sąlygas ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo A. Z. skundas dėl Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2022 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.