Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. gynėjo advokato D. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Mionchengladbacho apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 52 straipsnius, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Mionchengladbacho apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė 5 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. rugpjūčio 16 d., pabaiga – 2025 m. kovo 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad 2023 m. balandžio 18 d. atlikto vertinimo metu nustatyta maža rizika. Pakartotinio vertinimo metu nenustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis. Pažymėtina, jog nuteistasis nuo paskutiniojo atlikto vertinimo nesiekė įsidarbinti, nestebima motyvacija. Nuteistasis nuo 2022 m. nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra gauta duomenų apie apsilankymus pas psichologus. Nuteistasis nevykdo individualaus resocializacijos plano ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos rekomendacijų. Taip pat konstatuotina, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės ra gauta du atėmimo bausmės vykdymo metu. Apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Atsižvelgus į visas reiškia aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įsikalstama įstaigoje.

Taip pat ginamojo konkrečiu atveju, Komisija visiškai neatsižvelgė į aukščiau išdėstytus lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, teismų praktiką, taip pat visiškai nebuvo įvertintos teigiamai R. V. apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės nurodytos socialinio tyrimo išvadoje, kurios sudaro esmines aplinkybes lygtinio paleidimo taikymui. Nusikaltimas už kurį R. V. buvo nuteistas, pobūdis ir pavojingumas, kaltės klausimas nėra tos aplinkybės, kuriomis gali būti lemiama apimtimi grindžiamas sprendimas netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kaip kad šiuo atveju pasielgė komisija, priimdama skundžiamą nutarimą. Šios aplinkybės, kurių jis negali pakeisti nei bausmės atlikimo metu, nei kada nors vėliau, negali nusverti nuteistojo pastangų pasitaisyti ir negali nusverti visumos aplinkybių, apibūdinančių jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą ir sudarančių pagrindą konstatuoti, kad taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus užtikrintas probacijos tikslų - užtikrinti veiksmingą resocializaciją - įgyvendinimas, bei kartu nebus pažeistas visuomenės saugumo užtikrinimas. Nurodomi statiniai veiksniai neapibūna nuteistojo elgesio bausmės vykdymo metu, jie negali nei lemti lygtinio paleidimo netaikymo, nei dėl jų nuteistajam negali būti keliami aukštesni kriterijai. Pažymėtina, kad aukštesniosios instancijos teismai eilę metų nutartis po nutarties formuoja praktiką, cituojamą ir aukščiau šiame skunde, kurioje kritiškai vertina teismų argumentus netaikyti lygtinio paleidimo. Neatlikta bausmės dalis, kai ji atitinka įstatyme nustatytą laiką, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Komisija negali kelti nuteistajam aukštesnių formaliųjų kriterijų, nei kad nustatė įstatymų leidėjas, formuodamas baudžiamąją politiką. Jei nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis atitinka BVK nustatytus kriterijus, tai likusi neatlikta bausmės dalis negali įtakoti kitų probacijai reikšmingų aplinkybių vertinimo. Komisijos Nutarime visiškai neįvertintas socialinis bendravimas su šeima ir artimaisiais. Komisija neatsižvelgė į tai, jog turi gyvenamąją vietą, bei šeimą. Pažymėtina ir tai, jog R. V. savarankiškai kreipėsi dėl darbo. Šios aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo šeiminius ryšius, yra svarbios ir tuo aspektu, jog rodo, kad nuteistojo išėjimas į laisvę svarbus ir jo artimiesiems, o komisijos nutarimas, sukuria neigiamas pasekmes net tik pačiam nuteistajam, bet ir jo artimiesiems.

Pabrėžtina ir tai, jog nutartyse minimi asmenys taip pat padarė labai sunkius nusikaltimus, o jų nusikalstamų veikų padarymo rizikos lygis yra aukštesnio balo nei R. V., tačiau rizikos lygis net nebuvo komisijos vertinamas atsižvelgiant vien į tai, jog jis mažėja. Iš Nutarimo tampa akivaizdu, jog pataisos namuose nuteistasis nori mokytis, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, nevengia dirbti, be to prisiima atsakomybę už savo veiksmus, o įkalinimo įstaiga nesugeba jam užtikrinti ir garantuoti apsilankymų pas psichologus. Akivaizdu, jog esant laisvėje, bei nustačius papildomus reikalavimus R. V. galėtų pas juos lankytis savo lėšomis. Šiuo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo rekomendacijas ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau komisija padarė priešingas išvadas, kurios prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Nors komisijos posėdyje ir nurodė teismų praktiką, tačiau komisija priimdama Nutarimą kodėl visiškai neatsižvelgė į aukščiau minimą teismų praktiką ir ją pažeidė. Pabrėžtina ir tai, jog R. V. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to buvo nuteistas pirmą kartą. 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo pripažintas kaltu dėl BK 178 straipsnio 4 dalies - baudžiamojo nusižengimo, kuris pagal BK 97 straipsnį nėra laikomas teistu, tad socialinio tyrimo išvadoje nurodomi klaidinantys duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad Komisija vertindama jo ankstesnį teistumą, kuris yra išnykęs, elgiasi nepagrįstai. Teismas nesutikdamas su nuteistojo gynėjo argumentu pabrėžia, kad teistumas BK 97 straipsnio prasme yra nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju Komisija nurodydama, kad nuteistasis ankščiau teistas 1 kartą (skaičiuojant tiek išnykusius, tiek ir neišnykusius teistumus), BK ir BPK normų nepažeidė. Pažymėtina, kad ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Atvykęs į įkalinimo įstaigą išsako norą mokytis, įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat sutinka dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Kreipėsi dėl mokymosi galimybės (duomenys neskelbtini), bet jam buvo nurodyta, jog nėra vietų ir reikia laukti 2023 m. rugsėjo mėn. Šiuo metu teigia jokių finansinių sunkumų neturintis, civilinių ieškinių nepriteista, antstolių vykdomųjų raštų įstaiga nėra gavusi. Įkalinimo įstaigoje nuteistąjį finansiškai remia artimieji. Interviu metu R. V. pasakoja, kad santykiai su artimaisiais yra geri, palaikantys ir skatinantys daugiau nebenusikaisti, tiek pats, tiek artimieji padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip skaudžią pamoką. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino nusikalstamą veiką (pažįstamas žinodamas jo sunkią finansinę padėtį tuo pasinaudojo ir darydamas įtaką įtraukė į nusikalstamos veikos darymą), šiuo metu nuteistasis teigia, kad neigiamos įtakos iš aplinkinių nejaučia. Nuteistasis nesusiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, oficialių duomenų apie smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio nėra. Šiuo metu teisės pažeidėjas išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tiki, kad ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis bei gebės laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Įsitikinęs, jog niekada nekartotų nieko panašaus. Savo galimybes integruotis į visuomenę nuteistasis vertina pozityviai. Šiuo metu teisės pažeidėjas neturi galiojančių drausminių nuobaudų, neskatintas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas įvertina ir tai, kad R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkios nusikalstamos veikos padarymą (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), nusikalto veikdamas su bendrininkų grupe, anksčiau teismo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu atlieka bausmę už disponavimą dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, nuteistas buvo Vokietijoje, į Lietuvą grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Abu nusikaltimai yra padaryti siekiant finansinės naudos, veikiant bendrininkų grupėse, nors padarytas veikas skiria ilgas laiko tarpas R. V. elgesyje išryškėja nusikaltimų modelis - finansinės naudos siekimas. Kaltę vertinamojo pokalbio metu pripažino iš dalies (neigia, kad narkotikai buvo jo, tačiau pripažįsta vairavęs automobilį). Dėl darbo laisvėje nuteistasis nesidomėjo ir pokalbio metu nurodo, jog per anksti kreiptis ir ieškoti darbo, nes nežino, kada išeis į laisvę, taip pat supranta (klausėsi kitų nuteistųjų nuomonių), jog darbdaviai daro didesnį spaudimą darbuotojams su apykoje. Nuteistasis iš viso du kartus teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistasis prisipažįsta, kad pastarąjį nusikaltimą įvykdė siekdamas finansinės naudos, susigundė greitais pinigais, kurių tuo metu jam labai reikėjo, kadangi turėjo skolų, niekur nedirbo. Šiuo metu jokios partnerės nenori, nurodo, jog reikia išbūti su dabartinėmis mintimis, jog partnerė jį paliko ir nepulti į jokius naujus santykius, siekia atsiriboti. Nusikalstamą veiką teigia vykdė su bendrininkais (disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, jis buvo vairuotojas). Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau paminėtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Savęs vertinimo anketoje nurodo, jog šiuo metu „jaučiamas įtampa“. Kaip vienintelę problemą šiuo metu, nuteistasis išsako šeimos ilgesį. Nuteistasis teigia, jog anksčiau gydėsi depresiją, tačiau gydymą gan greitai nutraukė, nes pasijuto geriau, šiuo metu problemų susijusių su depresiniais jausmais neišsako. Vienintelė problema, kurią nurodo, ta, jog dažnai sunku užmigti, o vėliau pats pagrindžia tuo, jog tikėtina „neišsikrauna“ įkalinimo įstaigoje, tai yra, per mažai fizinės ar kitokios veiklos. Ankstesnio vertinimo metu asmuo teigė, jog sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau kartais pasielgia impulsyviai ir neapgalvotai, o vėliau gailisi savo veiksmų. Gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių. Asmuo šiuo metu jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Kalbėdamas apie savo nusikalstamą veiką nurodo, jog „kažkiek“ žinojo, kad veikla, kurią jis ruošėsi atlikti, yra nusikalstama, teigė žinojęs, jog gaus naudos ir finansiniu aspektu. Tai vertintina, kaip perdėtu pasitikėjimu sėkme, menkai suvokiant galimas pasekmes. Praeityje asmuo yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. Paprašytas save įvertinti, nuteistasis nurodo, kaip žinoma už blogąsias savo asmenines savybes čia ir „sėdi“, supranta, kad per daug pasitikėjo savo pažįstamais, kaltina save, nes buvo per daug naivus, nors motyvai jam buvo žinomi ir aiškūs. Pokalbio metu stebimas nuteistojo noras siekti tikslų, tačiau įkalinimo įstaigoje pastangų įdeda per mažai, nėra gauta duomenų apie apsilankymus pas psichologus, nesiekė įsidarbinti, nepaisant to, jog daugiau nei pusę metų reikės laukti iki galimybės būti priimtam mokytis, nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tad galima teigti, jog nuteistojo elgesys gana sėslus ir nesiekiantis pokyčio. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Iš išvados apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimo nustatyta, kad nuteistasis nevykdo Komisijos nustatytų rekomendacijų ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y. nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nesiekė įsidarbinti, taip pat nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nesikreipė į RS psichologus, nedalyvavo terapijoje elgesio keitimui, nedalyvavo bei neišklausė teisinio-socialinio švietimo programos. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis nepažeidęs nustatytos vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų, tačiau ir neskatintas.

Teismo nuomone, R. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką R. V. nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis ne tik gali riziką mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, bet ir privalo. Šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nuteistajam nustatomi nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. V. neatliktos bausmės dalis - 1 metai 10 mėnesių 20 dienų (Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2023 m. balandžio 20 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. V. gynėjo advokato D. D. skundas dėl Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo R. V. gynėjo advokato D. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.