- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-327-993/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-3-00005-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius, Dainius Dargevičius Kaunas
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarties, kuria nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. RV-23-3432 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. V. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Mionchengladbacho apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 52 straipsnius, ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Mionchengladbacho apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalimi ir paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. rugpjūčio 16 d., pabaiga – 2025 m. kovo 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. RV-23-3432 nutarta netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad nuteistajam atlikto vertinimo metu nenustatytas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, jis nesiekė įsidarbinti, nestebima motyvacija, nuo 2022 metų nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra gauta duomenų apie apsilankymus pas psichologus. Nuteistasis nevykdo individualaus resocializacijos plano ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos rekomendacijų. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl šio Komisijos nutarimo. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi skundas buvo atmestas konstatuojant, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5. Nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį bei taikyti R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skirti pareigas: per visą likusį lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Komisija ir teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą, konkrečių priežasčių nenurodė, o pagrindinis argumentas, jog bausmė nepasiekė numatytų tikslų. Nutarime ir nutartyje nurodomi abstraktūs sakiniai, formalūs motyvai. Turi būti atsižvelgta į tai, kad R. V. yra atlikęs reikalaujamą laisvės atėmimo dalį, drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, turi šeimą, kriminalinės subkultūros nepalaiko, išreiškė norą dirbti, nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų bei nori grįžti į šeimą ir socializuotis su artimaisiais. Šiuo metu rekomendacijas ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemonės įvykdė, t. y. jis atitinka BVK 82 straipsnio formalųjį pagrindą.
5.2. Komisija ir teismas neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, teismų praktiką, taip pat nebuvo įvertintos teigiamai R. V. apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje. Egzistuoja BVK 82 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis teisinis pagrindas taikyti lygtini paleidimą.
5.3. Praeities klaidos/teistumai būnant nepilnamečiu negali būti vertinamos, nes yra vertinamas elgesys bausmės atlikimo metu. Nusikaltimas, už kurį R. V. buvo nuteistas, pobūdis ir pavojingumas, kaltės klausimas ar labai senai buvę teistumai, nėra tos aplinkybės, kuriomis gali būti lemiama apimtimi grindžiamas sprendimas netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Aplinkybės, kurių negali pakeisti nei bausmės atlikimo metu, nei kada nors vėliau, negali nusverti nuteistojo pastangų pasitaisyti ir visumos aplinkybių, apibūdinančių jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą ir sudarančių pagrindą konstatuoti, kad taikant jam lygtinį paleidimą, bus užtikrintas probacijos tikslų – užtikrinti veiksmingą resocializaciją – įgyvendinimas, bei kartu nebus pažeistas visuomenės saugumo užtikrinimas. Statiniai veiksniai neapibūdina nuteistojo elgesio bausmės vykdymo metu, jie negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo, dėl jų nuteistajam negali būti keliami aukštesni kriterijai.
5.4. Nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu ar kitos aplinkybės nepagrindžia būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Asmenys, su žymiai didesniais balais bei neįvykdę socializacijos planų, teisti po keletą kartų, neskatinti, yra paleidžiami iš pataisos įstaigų, kai tuo tarpu R. V. yra atlikęs reikalaujamą laisvės atėmimo dalį ir lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas. Neatlikta bausmės dalis, kai ji atitinka įstatyme nustatytą laiką, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Jei nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis atitinka BVK nustatytus kriterijus, tai likusi neatlikta bausmės dalis negali įtakoti kitų probacijai reikšmingų aplinkybių vertinimo.
5.5. Neįvertintas socialinis bendravimas su šeima ir artimaisiais. Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis turi gyvenamąją vietą bei šeimą. R. V. savarankiškai kreipėsi dėl darbo. Šios aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo šeiminius ryšius, yra svarbios, jo išėjimas į laisvę svarbus ir jo artimiesiems, o nutarimas ir nutartis, sukuria neigiamas pasekmes net tik jam, bet ir artimiesiems.
5.6. Visiškai nėra akcentuojama nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas rodo asmens teigiama linkme besikeičiantį mąstymą ir gyvenimo būdą. Teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytinas esant blogesnei faktinei situacijai (aukštesnei rizikai), o formalus bei materialus teisinis pagrindas buvo konstatuotas kaip pakankami, taikant lygtinį paleidimą. Taip pat kurie padarė labai sunkius nusikaltimus, o jų nusikalstamų veikų padarymo rizikos lygis yra aukštesnio balo nei R. V., tačiau rizikos lygis net nebuvo komisijos vertinamas, atsižvelgiant vien į tai, jog jis mažėja. Nuteistasis nori mokytis, nevengia dirbti, be to prisiima atsakomybę už savo veiksmus, o įkalinimo įstaiga nesugeba jam užtikrinti ir garantuoti apsilankymų pas psichologus. Esant laisvėje, R. V. galėtų pas juos lankytis savo lėšomis.
5.7. Šiuo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo rekomendacijas ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, Komisija ir teismas nenurodė, kodėl neatsižvelgia į pateiktą teismų praktiką. Medžiagoje nėra užfiksuotų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, tačiau teigiamai R. V., apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti gražinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Jis bus kontroliuojamas probacijos pareigūnų ir bus visiškai kontroliuojama jo reintegracija į visuomenę, bei užtikrinimas tęstinis ir tikslingas intervencinių priemonių taikymas nuteistojo atžvilgiu.
5.8. Pabrėžtina ir tai, jog R. V. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to buvo nuteistas pirmą kartą. 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo pripažintas kaltu dėl BK 178 straipsnio 4 dalies – baudžiamojo nusižengimo, kuris pagal BK 97 straipsnį nėra laikomas teistumu, tad socialinio tyrimo išvadoje nurodomi klaidinantys duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.
6. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos. Šią išvadą patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, jog nuteistojo R. V. nusikalstamo elgesio rizika, atliekant laisvės atėmimo bausmę įstaigoje, nepakito (vertinant su paskutiniojo vertinimo rezultatais).
9. Nors R. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis kriminalinės subkultūros nepalaiko, drausmine tvarka nebaustas, tačiau abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, iš kurių trys statiniai – kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. R. V. nuteistas ir bausmę atlieka už disponavimą dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Nusikaltimas padarytas siekiant finansinės naudos, veikiant bendrininkų grupėje. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą R. V. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. O būtent Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vertinamojo pokalbio metu kaltę pripažino iš dalies (neigia, kad narkotikai buvo jo, pripažįsta vairavęs automobilį), nusikaltimą įvykdė siekdamas finansinės naudos. Socialinio tyrimo išvadoje tai vertinama, kaip perdėtu pasitikėjimu sėkme, menkai suvokiant galimas pasekmes. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prie tos problemos prisidėjo, yra prieštaravimų.
10. Nagrinėjamu atveju, pasisakytina ir apie tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. V. anksčiau teistas (Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį), tačiau ši aplinkybė aprašoma ir vertinama tik, kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė. Išvadoje nenurodoma, jog asmuo turi galiojantį teistumą, todėl skundo argumentai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi klaidingi duomenys atmetami.
11. Svarbu ir tai, kad nuteistajam R. V. nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali panaikinti – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus dinaminių, t. y. galinčių kisti kriminogeninių veiksnių kiekį ir pobūdį konstatuojama, kad nuteistasis, tęsdamas pataisos procesą, turi dėti pastangas juos mažinti. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. V. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
12. Šiuo atveju itin svarbus būtent nuteistojo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad tokios motyvacijos nuteistasis stokoja. Jis buvo įpareigotas kreiptis dėl mokymosi, siekti įsidarbinti. Kreipėsi dėl mokymosi, dėl vietų stokos nurodyta laukti 2023 m. rugsėjo mėnesio. Nors atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti, tačiau dėl galimybės įsidarbinti nesikreipė, pasiteisindamas tuo, kad mokslai jam prioritetas. Vis dėl to neturėdamas galimybės mokytis, jis galėjo kreiptis dėl darbo, dėti pastangas įsidarbinti, tačiau to nepadarė. Todėl vertinama, jog nuteistasis deklaratyviai sutiko dirbti, tačiau dėl to nesiėmė pakankamų realių veiksmų. Taip pat nuteistasis nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nedalyvavo bei neišklausė teisinio – socialinio švietimo programos, nedalyvavo terapijoje elgesio keitimui. Be to, nesikreipė į psichologą, nors skunde teigia, jog laisvėje galėtų kreiptis dėl mokamų konsultacijų, tačiau šie deklaratyvūs teiginiai kelia teismui abejonių. Nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, kuris laisvės atėmimo vietų įstaigoje nedirba, nesimoko, nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nesikreipė dėl konsultacijų, kreipsis į psichologą, įsidarbins ir sieks tik teisėtais būdais užsidirbti, jam pritaikius lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tuo tarpu aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje nededa pastangų keisti savo elgesį, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepakankama, todėl lygtinio paleidimo taikymas jam šiuo metu negalimas.
13. Priešingos išvados nesuteikia pagrindo daryti ir skundo argumentai, susiję su nuteistojo šeiminiais ryšiais (santykius palaiko su mama, krikšto mama ir giminėmis), jog lygtinio paleidimo netaikymas liečia jo artimuosius. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Kartu pažymima, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. R. V. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių ir 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną), atsižvelgiant į tai, kad paskirta bausmė buvo 5 metai laisvės atėmimo, į nustatytą nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismų praktikoje pasisakyta, jog per trumpas bausmės atlikimas gali tiek nuteistajam asmeniui, tiek visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.
14. Gynėjo skunde cituojama teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo sutikti su argumentais, kad apylinkės teismas ar Komisija su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertino neteisingai, dėl to priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nurodomame skunde, konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų procesinių sprendimų, kuriais skunde remiasi nuteistasis, išvados nekvestionuojamos, tačiau nuteistojo gynėjas akcentuoja tik atskiras, nuteistajam palankias šių sprendimų vietas, tuo tarpu lygtinis paleidimas yra taikomas tik nustačius įstatyme (BVK 82 straipsnyje) numatytas sąlygas, kurių, kaip aptarta, nuteistasis R. V., neatitinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.