Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. gynėjo Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-8946, kuriuo buvo atsisakyta taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2020 m. rugsėjo 4 d. Vokietijos Respublikos Federacijos Mionchengladbacho apygardos teismo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnį, 52 straipsnį galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme. 2022 m. kovo 10 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi pripažintas 2020 m. rugsėjo 4 d. Vokietijos Respublikos Federacijos Mionchengladbacho apygardos teismo nuosprendis suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, galutinė bausmė 5 metai, įskaitant užsienyje atliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžia Lietuvoje – 2022 m. rugpjūčio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 10 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-8849 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis nuo paskutiniojo atlikto vertinimo nesiekė įsidarbinti, nesistemingai ir nenuosekliai įsitraukia į resocializacijos priemonių taikymą, birželio-rugpjūčio mėnesiais nedalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra gauta duomenų apie nuteistojo apsilankymus pas psichologus. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas, tačiau ir neskatintas, be to apskritai trūksta nuteistojo paties indėlio siekiant keisti savo požiūrį į darbinę veiklą, papildomų prevencinių priemonių lankymą, juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Visi šie nuteistąjį apibūdinantys duomenys, Komisijos vertinimu, nesudarė pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį nekviečiant nuteistojo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienu atveju sprendimas dėl lygtinio paleidimo, yra individualizuojamas, vertinant nuteistąjį bei aplinkybių visumą, kuri charakterizuoja nuteistąjį, net ir esant analogiškoms aplinkybėms, sprendžiant skirtingų nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimą, tai nesaisto teismo priimti tapačius sprendimus, kadangi kaip jau minėta kiekviena situacija vertinama individualiai.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. RV-23-8946 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. RV-23-8946 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Pritartina Komisijos nutarime padarytai išvadai, kad nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šie veiksniai, teismo vertinimu, šiuo metu ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti toliau koreguojami, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, kad leistų spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje nėra fiksuojama apsauginių kriminogeninių veiksnių, kurie būtų akstinas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nors skunde dėl Komisijos nutarimo yra akcentuojama kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tai, kad jis nevartoja narkotinių medžiagų ir alkoholio, įkalinimo įstaigoje nėra baustas drausmine tvarka, vis tik teismas šių aplinkybių išskirtinėmis nelaiko, kadangi narkotinių medžiagų vartojimas Lietuvos Respublikoje apskritai yra draudžiamas, o tuo tarpu alkoholio vartojimas yra draudžiamas asmenims atliekantiems laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybė, kad nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, atskleidžia tik tai, kad R. V. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra laikytina išskirtinai teigiamu nuteistojo elgesiu, kuris leistų spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis nenuosekliai ir nesistemingai įsitraukia į resocializacijos priemonių vykdymą, o būtent, atsižvelgiant į 2023 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymą Nr. RV-23-7862 nuteistasis birželio, rugpjūčio bei dalies rugsėjo mėnesiais (duomenys iki 2023 m. rugsėjo 18 d.) nedalyvavo jokiose pozityvaus užimtumo priemonėse, tokiu būdu nesistengė kryptingai keisti savo nusikalstamo elgesio, valdant dinaminius kriminogeninius veiksnius. Be to, nors skunde nurodoma, kad nuteistasis kreipėsi į psichologus, tačiau tokių duomenų byloje fiksuota nėra, kas atskleidžia, jog nuteistasis nevykdė ankstesnių Komisijos rekomendacijų. Taip pat byloje, priešingai nei teigiama skunde, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis imtųsi aktyvių veiksmų siekdamas įsidarbinti, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, oficialių nuteistojo kreipimųsi dėl darbo nėra, kaip ir nėra pateikta jokių konkrečių duomenų apie nuteistojo galimybę įsidarbinti paleistam lygtinai, toks nevienareikšmis nuteistojo požiūris į darbą, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo reintegracija, paleistam lygtinai, jau būtų sėkminga. Atkreiptinas dėmesys ir į dviprasmišką nuteistojo požiūrį į mokslą, ankstesnio vertinimo metu nuteistasis buvo išreiškęs norą mokytis, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, atsiradus galimybei tokį norą realizuoti, nusprendė nesimokinti, kadangi kaip pats teigė ,,neapsimoka“, kas atskleidžia nuteistojo negebėjimą būti nuosekliu. Ir nors šiuo metu nuteistasis nei mokosi, nei dirba, tačiau, kaip jau aptarta, ir neįsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas, tokiu būdu spręstina, kad nuteistasis vis dar negeba būti nuoseklus savo nusikalstamo elgesio korekcijos atžvilgiu, kas ir nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo, o būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo tarpu skunde nurodytos aplinkybės, kad nebuvo įvertinta, jog nuteistasis laisvėje turi gyvenamąją vietą ir palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, šiuo atveju sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nelaikytinos reikšmingomis. Tokį teismo vertinimą lemia tai, kad ir darydamas nusikalstamą veiką nuteistasis turėjo pastovią gyvenamąją vietą bei šeimą, tačiau šios aplinkybės jo nuo nusikalstamos veikos darymo neapsaugojo, taigi ir šiuo atveju nėra laikytinos išskirtinėmis. Asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę natūraliai patiria tam tikrus suvaržymus, kurie gali būti reikšmingi ir jo šeimos nariams, tačiau šeimos narių poreikiai nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kadangi kaip jau aukščiau aptarta, lygtinis paleidimas yra išskirtinai susijęs su nuteistuoju bei jo asmenybės pokyčiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo atveju teigiamas pokytis nuteistojo R. V. elgesyje nefiksuojamas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs ir nuoseklus, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-8946 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

N. R. Vilūno gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-8946 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.