- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- TS-226-548/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-3-00005-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4, dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 11 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 9 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmė, tačiau nepaisant taikomu jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Nors veikos už kurias nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra sunkesnės už buvusias, tačiau tai yra nuteistojo būdingo nusikaltimų modelio dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistais nusikalstamas veikas atlieka savo gyvenamosios teritorijos ribose, o narkotines ir psichotropines medžiagas pastarąjį kartą laikė ir platino tuo pačiu adresu i kurį žada grįžti po bausmės atlikimo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pažymėjo ir tai, kad nuteistasis nevykdo jam paskirtų rekomendacijų – pataisos įstaigoje nedirba. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus i laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų lik teigiamą jo elgesį.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. M. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nėra nustatyta jokių formalaus pobūdžio apribojimų netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistajam yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis beveik atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu turi leidimą išvykti iš pataisos namų be sargybos arba palydos, dirba, siekia lygtinio paleidimo, nėra baustas drausmine tvarka, aktyviai dalyvauja elgesį koreguojančiose programose ir viktorinose, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, bus įdarbintas.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo D. M. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, septynis kartus skatintas, šiuo metu nedirba, tačiau ankščiau pataisos įstaigoje dirbo, jam suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be palydos ar sargybos, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, D. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors D. M. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, drausmine tvarka nebaustas, septynis kartus skatintus, tačiau pagal „OASys“ metodiką D. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis. būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus kaltės neneigia, tačiau labai jos nesureikšmina. Jo nusikalstamas elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių patenkinimą, ko pasėkoje, pasireiškia nuteistojo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nuosekliai kartojo savo ankstesnius elgesio modelius bei nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, pasitikėjimo juo kuriamų sąlygų, jo elgesio teigiama – dinamika nebuvo stebima. Nuteistojo nusikaltimų istorijoje yra agresyvaus/kontroliuojančio elgesio faktų – du kartus teistas už lytinius nusikaltimus (žaginimas, seksualinis prievartavimas). Nors nuteistasis ir žinojo kokia atsakomybė už jas gresia, tačiau savo požiūrio nepakeitė ir veiksmų nenutraukė. Turima informacija suponuoja prielaidą, kad asmuo įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių arba buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Šiuo metu nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti. Tai ne pirmas nuteistojo laisvės atėmimas, kuris yra susijęs su narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimu. Nuteistasis būdamas laisvėje vartodavo narkotines ir psichotropines medžiagas. Taigi, nuteistajam buvo būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios galėjo būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka ambivalentiška bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis nevykdo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų, nes šiuo metu yra nedirbantis. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 10 mėnesių 29 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo D. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.