Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. (apeliantas1) ir atsakovo T. S. (apeliantas2) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovo T. S. patikslintą priešieškinį ieškovui S. S. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sigausta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.5. Dėl priešieškinio reikalavimo dėl 13 104,47 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo teismas pažymėjo, kad rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą - pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 11 punktas).

7.6. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas pasirinko CK 6.678 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – pareikalavo atlyginti nustatytų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

7.7. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovo atstovas nesutiko su priešieškiniu pareikštu reikalavimu teigdamas, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog užsakovas gali reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, tačiau tarp šalių sudarytoje Rangos sutartyje šiuo atveju tokios sąlygos nebuvo numatyta, tačiau su tokia ieškovo atstovo pozicija teismas nesutiko. Atsižvelgdamas į užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdų reglamentavimą, teismas pripažino, kad atsakovui, vartotojui, CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė numatyta tarp šalių sudarytoje Rangos sutartyje.

7.8. Vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendė, kad Teismo ekspertizės aktas patvirtina ieškovo pagamintų metalinių gaminių kokybės trūkumus (defektus). Teismo vertinimu, nėra pagrindo paneigti teismo ekspertų parengto ekspertizės akto išvadų, kadangi ekspertizės vertinimas ir išvados yra išsamios, objektyvios, neprieštarauja viena kitai ir byloje esančių kitų įrodymų visumai. Ekspertizės išvadas patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos bei video medžiaga ir trečiojo asmens duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad teismo ekspertas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo gaminių mechaninių pažeidimų nenustatyta, todėl atmestinos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo gaminių defektai galėjo atsirasti montuojant gaminius. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nebuvo pakviestas dalyvauti ekspertams apžiūrint ginčo gaminius (tvorą), nėra pagrindas Teismo ekspertizės aktą laikyti netinkamu įrodymu. Šiuo atveju, ieškovui kilus dvejonių dėl teismo ekspertizės atlikimo, objekto apžiūros, pateiktų Teismo ekspertizės akto išvadų, ieškovas turėjo galimybę klausimus ekspertui pateikti teismo posėdžio metu, tuo ieškovas ir pasinaudojo, be to, ieškovui kilus dvejonių dėl atliktos teismo ekspertizės ir teismo ekspertų padarytų išvadų, ieškovas turėjo teisę pasinaudoti CPK 219 straipsnio 2 dalyje suteikta teise prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, užduodant ekspertams atsakyti į papildomus klausimus, be kita ko, prašant ekspertizę pavesti atlikti kitam ekspertui ar ekspertams. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė ieškovo pagamintų metalinių gaminių kokybės trūkumus.

7.9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti nustatytų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, šių išlaidų dydį grindė Teismo ekspertizės akte Nr. 21-08/01 pateikta išvada ir lokaline sąmata (patikslinta lokaline sąmata), pagal kurią trūkumų pašalinimo kaštai sudaro – 13 104,47 Eur. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad trūkumų pašalinimo išlaidos apskaičiuotos rinkos kainos lygiu pagal licencijuotą programinę įrangą Sistela, remiantis konkretaus laikotarpio rinkos kainomis (šiuo atveju apskaičiuota 2021 m. balandžio mėn. kainų lygiu).

7.10. Teismas nustatė, kad iš tarp šalių sudarytos Rangos sutarties (su papildomu susitarimu) matyti, kad Sutarties objektas buvo tvoros gaminiai, o gaminių montavimo nebuvo numatyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo gaminių defektai pastebėti tik sumontavus gaminius, ginčo gaminiai iki šios dienos yra sumontuoti, teismo vertinimu, į gaminių trūkumų šalinimo išlaidas turi būti įtraukiamos ir ginčo gaminių demontavimo ir montavimo darbų išlaidos. Su šiomis aplinkybės iš esmės sutiko ir ieškovas, kuomet gaminių trūkumų pašalinimui pats ieškovas gaminius demontavo ir po trūkumų šalinimo juos atvežęs sumontavo. Dar daugiau, iš ieškovo pateikto 2022 m. spalio 12 d. UAB „Klaimilė“ paskaičiuotų metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštų matyti, kad skaičiuojant kaštus, be kita ko, yra įtraukti ir segmentų išmontavimas bei sumontavimas.

7.11. Ieškovas, įrodinėdamas gaminių trūkumų šalinimo išlaidas, pateikė 2022 m. spalio 12 d. UAB „Klaimilė“ paskaičiuotus metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštus, paskaičiavimo pažyma pasirašyta UAB „Klaimilė“ direktoriaus. Iš minėtos pažymos matyti, kad skaičiuojant ginčo gaminių trūkumų šalinimo išlaidas įtraukti smėliavimo darbai, miltelinis dažymas, segmentų išmontavimas ir sumontavimas, viso išlaidos sudaro 3578 Eur be PVM. Atsakovo atstovas, siekdamas patikslinti ginčo gaminių darbų trūkumų šalinimo kainą pagal Teismo ekspertizės akte numatytus reikalavimus (pagal visus numatytus darbus), su 2022m. lapkričio 14 d. prašymu kreipėsi į UAB „Klaimilė“, prašymas buvo išsiųstas bendrovės elektroninėje svetainėje nurodytu elektroniniu paštu, tačiau atsakovas iš bendrovės atsakymo negavo.

7.12. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Klaimilė“ darbuotojo D. R. parodymai teikti ne teismo posėdžio metu, tačiau užfiksuoti notaro, ir pasiūlius D. R. iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją, ieškovas šia teise nepasinaudojo, o D. R. nurodytas aplinkybes kategoriškai neigia atsakovas, teismas spendė, jog nėra pagrindo D. R. teiktus parodymus laikyti patikimais įrodymais. Pasiūlius D. R. iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją, ieškovas šia teise nepasinaudojo.

7.13. Teismas nurodė, jog ieškovas byloje pateikė tik 2022 m. spalio 12 d. UAB „Klaimilė“ paskaičiuotus metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštus, tačiau atsakovo atstovui bandant susisiekti su UAB „Klaimilė“ atstovu ir pasitikslinti galimybę atlikti gaminių trūkumams pašalinti būtinus darbus už pasiūlytą kainą, aptarti būsimos sutarties sąlygas, UAB „Klaimilė“ atstovai su atsakovo atstovu sąmoningai nebendravo. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažino, kad ieškovo pateiktas įrodymas- UAB „Klaimilė“ paskaičiuoti metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštai yra tik deklaratyvus įrodymas, nesudarantis pagrindo atsakovui tikėtis, kad už nurodytą kainą būtų atlikti tinkamai visi Teismo ekspertizės akte numatyti darbai, būtini metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių trūkumų pašalinimui. Ieškovas daugiau įrodymų, pagrindžiančių ginčo gaminių trūkumų šalinimo išlaidas, nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms teismas nusprendė, jog ieškovas neįrodė kitos ginčo gaminių trūkumų šalinimo vertės. Teismas, priteisdamas atsakovui ginčo gaminių trūkumų šalinimo išlaidas, vadovavosi Teismo ekspertizės akte pateikta patikslinta lokaline sąmata, kurioje paskaičiuotos ginčo gaminių darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra 13 104,47 Eur (su PVM). Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudarytos Rangos sutarties pagrindu ieškovas atsakovui pagamino metalinius gaminius su trūkumais, kurių šalinimo išlaidas sudaro 13 104,47 Eur, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovui iš ieškovo priteisti 13 104,47 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų.

7.14. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas galbūt patyrė nepatogumus dėl ieškovo pradėto teisminio proceso, dėl ko jis turėjo samdyti advokatą, gaišti laiką ir patirti neigiamas emocijas, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Ieškovas (apeliantas1) 2023 m. balandžio 5 d. pateikė apeliacinį skundą, juo su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priešieškinio nesutinka iš dalies bei prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo priešieškinio bei: (i) bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo; arba (ii) įpareigoti ieškovą neatlygintinai pašalinti gaminių trūkumus; arba (iii) atsakovo priešieškinį dėl 13 104,47 Eur nuostolių atmesti; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas priimtas neatskleidus ir neįsigilinus į bylos esmę, netinkamai aiškinus ir taikius CK ir šalių pasirašytos Rangos sutarties nuostatas. Dėl šių pažeidimų bylą buvo išspręsta neteisingai, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

8.2. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.678 straipsnio 3 dalį bei parinko neproporcingą atsakovo teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju aktualu, kad pagal šalių sudarytos Rangos sutarties 4.2 punktą, ieškovas (rangovas) darbams numato 5 metų garantiją, o broką ieškovas (rangovas) šalina savomis lėšomis. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai nepagrįstai nesivadovavo šiomis šalių pasirašytos Rangos sutarties 4.2 punkto nuostatomis. Teismas nepagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, kad pats atsakovas 2020 m. spalio 7 d. pateikta pretenzija būtent reikalavo ieškovo ištaisyti gaminių nurodytus trūkumus. Būtent atsakovo 2020 m. spalio 7 d. pretenzija patvirtina, kad atsakovo lūkesčiai atitiko Rangos sutarties 4.2 punktą. Aktualu tai, kad po to, kai atsakovas susimontavo ieškovo pagamintus gaminius, praėjus daugiau nei mėnesiui po gaminių pristatymo atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovą atsakovui rekomendavo ieškovo pažįstamas (taip pat ir atsakovo kaimynas), ieškovas 2020 m. spalio mėn. pradžioje (2020 m. spalio 2-3 d.) atvyko apžiūrėti tvorą bei gera valia sutiko vieną kartą pataisyti atsakovo nurodytus trūkumus. Tiek Rangos sutarties 4.2 punktas, tiek tarp šalių susiklostę santykiai patvirtina, kad ieškovas niekada neatsisakė ir sutiko neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, todėl šiuo atveju nėra teisinių pagrindų atsakovo (užsakovo) teisėms, numatytomis CK 6.678 straipsnio 3 dalyje.

8.3. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 13 104,47 Eur ir yra žymiai didesnės nei rangos kaina:

8.3.1. Nagrinėjamoje byloje, teismas teismo posėdžių metu ne kartą atsakovui siūlė keisti priešieškinio reikalavimus, nurodydamas, jog pagal pateiktus ankstesnius atsakovo priešieškinius tokio reikalavimo teismas patenkinti negalės. Teismo sprendimo motyvacinėje dalyje argumentai, dėl ko teismas priėmė sprendimą palikti nenagrinėtą atsakovo patikslintu priešieškiniu pareikštą alternatyvų reikalavimą apskritai nėra nurodyti.

8.3.2. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Teismas, neįvertinęs, kad tiek Rangos sutarties 4.2 punktas, tiek tarp šalių susiklostę santykiai patvirtino, kad ieškovas sutiko ir niekada neatsisakė pašalinti darbų trūkumų, vis dėlto parinko visiškai neproporcingą, nesąžiningą ir neobjektyvų atsakovo (užsakovo) teisių gynimo būdą ir nusprendė iš ieškovo atsakovui priteisti 13 104,47 Eur nuostolių atlyginimą. Taigi, teismas nusprendė, jog darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra beveik tris kartus didesnės nei šalių pasirašytos Rangos sutarties kaina.

8.3.3. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad atsakovas tokiu atveju beveik tris kartus praturtėja ieškovo sąskaita, nors patys gaminių pažeidimai nėra dideli, neesminiai, matomi tik iš labai arti, jie lengvai ištaisomi ir visiškai netrukdo ir ateityje netrukdys atsakovui naudotis šiais gaminiais. Net vizualiai vertinant gaminių kokybę pagal fotonuotraukas, byloje esančią filmuotą medžiagą, trūkumai net neturint specialių žinių nėra dideli. Atsakovas netrukdomai daugiau nei dvejus su puse metų naudojasi ieškovo pagamintais gaminiais, jų niekada nekeitė ir jokių realių nuostolių nėra patyręs. Svarbu įvertinti ir tai, kad remiantis skundžiamu sprendimu ieškovui net nėra sugrąžinami jo pagaminti gaminiai, o jie lieka atsakovo nuosavybėje. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas yra neadekvatus, neteisingas, nesąžiningas ir neproporcingas, o atsakovas tik nepagrįstai praturtėja ieškovo sąskaita.

8.3.4. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė 2022 m. spalio 12 d. UAB „Klaimilė“ paskaičiuotus metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštus. UAB „Klaimilė“ pateikta pažyma patvirtina, kad metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštai sudarytų 3578 Eur. Šios įmonės, kuri konkrečiai ir užsiima tokiais darbais, tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštų kaina realiai atitinka rinkos kainą ir šalių Rangos sutartimi sutartą visų gaminių kainą.

8.3.5. Teismo skundžiamo sprendimo argumentas, kad UAB „Klaimilė“ pažymoje paskaičiuoti metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštai yra tik deklaratyvus įrodymas, yra nepagrįsti, nesąžiningi, neteisingi ir neobjektyvūs. Pirma, UAB „Klaimilė“ nei bylą nagrinėjančio teismo, nei atsakovo iniciatyva nebuvo įtraukta į bylą ir jokio statuso byloje niekada neturėjo. Antra, į UAB „Klaimilė“ kreipėsi ne atsakovas, o ieškovas. UAB „Klaimilė“ buvo atvykusi adresu, (duomenys neskelbtini), įvertino metalinių tvoros segmentus ir jų laikiklius bei byloje pateikė pažymą. Trečia, gamybos trūkumų pašalinimo kaštų kainą apskaičiavo bei UAB „Klaimilė“ pažymą pasirašė šios įmonės direktorius. Ketvirta, teismo argumentai, jog UAB „Klaimilė“ nebendravo su atsakovo atstovu turėjo būti vertinamas kaip neesminis trūkumas, neaktualus, nes pati įmonė patvirtino, jog metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštai sudaro 3578 Eur. Penkta, atsakovo argumentas, neva UAB „Klaimilė“ nesutiko pasirašyti sutarties su atsakovu, taip pat vertintinas kritiškai, kaip perteklinis, nes UAB ,,Klaimilė“ pažymą išdavė po to, kai kartu su ieškovu nuvyko adresu, (duomenys neskelbtini), bei įvertino darbų šalinimo išlaidas. Šešta, byloje pateikti 2022 m. spalio 28 d. notaro akivaizdoje užfiksuoti liudytojo (UAB „Klaimilė“ darbuotojo) parodymai patvirtina, kad atsakovas, sužinojęs apie tai, jog ieškovas kreipėsi į UAB „Klaimilė“ dėl tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo darbų, prašė šios įmonės sukelti darbų sąmatą.

8.3.6. Nors teismas teismo posėdžio metu siūlė ieškovui pašalinti darbų trūkumus su UAB ,,Klaimilė“ pagalba (2023 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2:26:26 iki 2:26:35), tačiau netirdamas ir nevertindamas 2022 m. spalio 12 d. UAB „Klaimilė“ metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo kaštų pažymos kartu su kitais įrodymais, taip pat teismo posėdžio metu nesiaiškindamas tikrųjų šalių ketinimų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko galėjo būti neatskleista bylos esmė.

8.3.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas realiai neturėjo jokių nuostolių, o vien tik įrodymai apie tai, kad gaminiams reikalingi gamybos trūkumų pašalinimo darbai, nėra pakankami išvadai, jog atsakovas tokius darbus ateityje vykdys, kad realiai neišvengiamai patirs išlaidas šiems trūkumams šalinti. Kaip minėta, gaminių pažeidimai nėra dideli, neesminiai, matomi tik iš labai arti, jie lengvai ištaisomi, atsakovas nuo Rangos sutarties pasirašymo iki šiol naudojasi ieškovo pagaminta tvora, ieškovas sutinka šiuos trūkumus ištaisyti, todėl teismas nepagrįstai nusprendė priteisti 13 104,47 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurie yra nerealūs, o tik hipotetiniai. Teismas visiškai nepagrįstai ir neobjektyviai skundžiamame sprendime atmetė UAB ,,Klaimilė“ pateiktą gaminių trūkumų šalinimo kaštų sumą.

8.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akte esančia lokaline sąmata:

8.4.1. Teismo metu apklaustas ekspertizę atlikęs A. S. negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl apie ekspertizės atlikimo datą, galimybę dalyvauti ekspertizėje nebuvo informuotas nei ieškovas, nei jo atstovas. Ekspertas 2023 m. sausio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliekant ekspertizę nebuvo susipažinęs su šalių pasirašyta Rangos sutartimi, nežinojo, jog šalys buvo sutarusios, kad gaminiai dažomi milteliniu būdu, negalėjo atsakyti keliose vietose tvoros segmentai turi defektų (2023 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 36:00 iki 2:00:15).

8.4.2. Teismas skundžiamame sprendime nuspręsdamas iš ieškovo priteisti 13 104,47 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, nevertino, kad šalių sutarta Rangos darbų kaina sudaro tik 5764,50 Eur. Teismas sprendime rėmėsi tik teismo ekspertizės akte esančia lokaline sąmata, tačiau visiškai neįsigilino ir neįvertino, kad pačioje ekspertizėje nebuvo nurodyta ir fiksuota, kad nustatydamas darbų trūkumų šalinimo dydį, ekspertas vadovavosi Lietuvos statybos rinkoje paplitusia UAB „Sistela“ lokaline kainų nustatymo sąmata. Nors CPK 217 straipsnio 2 dalis numato, kad ekspertas savo išvadą paaiškina žodžiu, tačiau ekspertizei papildyti, teismas nepagrįstai nustatė papildomą terminą ekspertui pildyti ekspertizę. Teismas neatkreipė dėmesio, kad tik tikslindamas lokalinę sąmatą, ekspertas jau nurodė, kad darbus skaičiuoja pagal miltelinį dažymą, nors pats teismo posėdžio metu patvirtino, jog nebuvo susipažinęs su Rangos sutartimi bei tai, jog šalys susitarė gaminius dažyti milteliniu būdu.

8.4.3. Teismas, remdamasis ekspertizės akte esančia lokaline sąmata neįvertino, kad ekspertas net nežinojo kiek metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių tvirtinimui atsakovas apskritai buvo užsakęs šalių pasirašytos Rangos sutartimi, kiek defektų iš viso buvo ant tvoros gaminių, nežinojo, jog visi gaminiai dažomi milteliniu būdu. Teismo metu ne kartą buvo nurodyta ir paaiškinta, kad miltelinis dažymas – tai ne dažymas įprastiniais dažais, o milteliniais, o dažymo technologija gana paprasta. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog gaminius dažant milteliniu būdu jų paviršiaus nereikia dažyti kvarciniu smėliu pagal Sa3 paruošimo laipsnį, metalinių paviršių nereikia gruntuoti gruntu. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino, kad ekspertizę byloje atlikęs ekspertas A. S. nebuvo susipažinęs nei su šalių pasirašyta Rangos sutartimi, nei su byloje esančiais dokumentas, nei su šalių parinktu dažymo būdu.

8.4.4. Atkreipė dėmesys ir į tai, kad ekspertizės akte numatomi darbų šalinimo kaštai paskaičiuoti kartu su 21 procento pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat įskaičiuotos visos papildomos išlaidos, tokios kaip papildomas darbo užmokestis, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė. Teismo metu ekspertas negalėjo tinkamai paaiškinti šių papildomų išlaidų.

8.4.5. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad reikalingus atlikti darbus atsakovas samdysis juridinį asmenį, mokantį pridėtinės vertės mokestį.

8.4.6. Teismas, vertindamas nuostolių dydį, neįvertino, kad pagal Rangos sutartį medžiagas buvo įsipareigojęs įsigyti ieškovas.

8.5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje rėmėsi eksperto, kuris teismo metu pripažino, jog nebuvo susipažinęs su Rangos sutartimi bei joje numatytu milteliniu dažymu, nežinojo kiek tvoros segmentų yra su defektais, ekspertizės akte sudaryta lokaline sąmata.

8.5.2. Teismas visiškai nepagrįstai teismo metu siūlęs ieškovui darbų trūkumus pašalinti su UAB ,,Klaimilė“ pagalba, priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo 2022 m. spalio 12 d. UAB „Klaimilė“ paskaičiuota metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo pažyma.

8.5.3. Teismas nepagrįstai byloje taip pat atmetė notaro akivaizdoje užfiksuotus liudytojo (UAB „Klaimilė“ darbuotojo) parodymus, kurie patvirtino, jog atsakovas, sužinojęs apie tai, jog ieškovas kreipėsi į UAB „Klaimilė“ dėl tvoros segmentų ir jų laikiklių gamybos trūkumų pašalinimo darbų, prašė šios įmonės sukelti darbų sąmatą.

8.5.4. Teismas, neatsižvelgęs ir neįvertinęs, kad gaminius dažant milteliniu būdu jų paviršiaus nereikia dažyti kvarciniu smėliu pagal Sa3 paruošimo laipsnį, metalinių paviršių nereikia gruntuoti gruntu, be to, neatkreipęs dėmesio į tai, kad atsakovas Rangos sutartį sudarė su fiziniu asmeniu, dirbančiu pagal individualią veiklą, tačiau skaičiuodamas darbų šalinimo kaštus skaičiavo su 21 procento pridėtinės vertės mokesčiu.

8.5.5. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis yra patyręs tiesioginių išlaidų gaminių darbų trūkumams ištaisyti, o tai iš esmės reiškia, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti reikalavimą ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

8.5.6. Teismas nevertino, kad gaminių pažeidimai nėra dideli, neesminiai, matomi tik iš labai arti, jie lengvai ištaisomi ir visiškai netrukdo ir ateityje netrukdys atsakovui naudotis šiais gaminiais. Atsakovas netrukdomai daugiau nei dvejus metus naudojasi ieškovo pagamintais gaminiais, jų niekada nekeitė.

8.5.7. Teismas taip pat nesivadovavo šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatomis, kurios 4.2 punktas aiškiai numato, kad ieškovas (rangovas) darbams numato 5 metų garantiją, o broką ieškovas (rangovas) šalina savomis lėšomis.

8.5.8. Be to, nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime nenurodė kodėl teismo metu ne kartą atsakovui siūlė keisti patikslinto priešieškinio reikalavimus, dėl ko atsakovas byloje ne vieną kartą tikslino priešieškinio reikalavimus.

8.6. Teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl visų aukščiau apeliaciniame skunde nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, o reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 327 straipsnio l dalies 2 punktas, 326 straipsnio l dalies 4 punktas).

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023 m. balandžio 26 d.) atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

9.1. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai patenkino atsakovo priešieškinį, sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisingas, priimtas atskleidus ir įsigilinus į bylos esmę, tinkamai aiškinus ir taikius CK ir šalių pasirašytos Rangos sutarties nuostatas.

9.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai nepagrįstai nesivadovavo šalių pasirašytos Rangos sutarties 4.2 punkto nuostatomis, pagal kurį atliktiems darbams buvo numatyta 5 metų kokybės garantija ir ieškovo pareiga šalinti darbų broką, ieškovas niekada neatsisakė ir sutiko neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, todėl nėra teisinių pagrindų taikyti CK 6.678 straipsnio 3 dalį. Tokiais teiginiais ieškovas iškreiptai aiškina garantijos instituto esmę ir paskirtį. Sutartyje, kaip ir įstatymuose, numatytu darbų kokybės garantiniu terminu įtvirtinama užsakovo teisė apibrėžtu terminu reikalauti, kad rangovas pašalintų atliktų darbų kokybės trūkumus. Tai yra terminas, per kurį užsakovas turi teisę reikalauti, o rangovas privalo pašalinti atliktų darbų kokybės trūkumus ir šis terminas neapriboja kitų užsakovo teisių, tame tarpe darbų kokybės trūkumų šalinimo savarankiškai klausimu. Garantinis terminas nesuteikia rangovui privilegijos būti 5 metus apsaugotam nuo kitų užsakovo gynybos būdų taikymo rangovo atžvilgiu. Priešingu atveju, rangovui būtų suteikiama galimybė 5 metus be jokių rūpesčių ir sankcijų nesuskaičiuojamus kartus nekokybiškai taisyti darbų defektus.

9.3. Iki teisminio ginčo ieškovas net 3 (tris) kartus šalino kokybės trūkumus, tame tarpe vieną kartą gaminius buvo išsivežęs, po ko atvežęs pats juos sumontavo. Daugkartinis trūkumų šalinimas ir galiausiai jų nepašalinimas rodo, kad ieškovas neturėjo gebėjimų pašalinti darbų kokybės trūkumus. Iki ekspertizės ieškovas byloje ginčijo darbų kokybės trūkumų buvimą apskritai, o vėliau pradėjo aiškinti, kad sutartyje šalys nebuvo numačiusios gaminių paruošimo dažymui ir jei to „nori“ atsakovas, tuomet ieškovas tai atliks už papildomą mokestį. Tuo tarpu tiek ekspertizės akte nurodoma, tiek dažymo darbus atlikusio trečiojo asmens UAB „Sigausta“ atstovas teismo posėdyje nurodė, jog gaminiai dažymui turėjo būti atitinkamai technologiškai paruošiami. Priešingai nei nurodo ieškovas, šioje byloje buvo taikyta CK 6.678 straipsnio l dalis, o ne šio straipsnio 3 dalis.

9.4. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog teismas nemotyvavo sprendimo palikti nenagrinėtą atsakovo reikštą alternatyvų reikalavimą, atsakovo nuomone, laikytini smulkmenišku priekabiavimu. Teismo sprendimo motyvacinėje dalyje du kartus nurodyta, jog atsakovas šį reikalavimą atsiėmė bylos nagrinėjimo metu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nereiškė prieštaravimo šiuo klausimu.

9.5. Ieškovas apeliuoja dėl teismo priteistos didelės trūkumų šalinimo sumos dydžio. Atsakovo nuomone, šie ieškovo teiginiai turėtų būti vertinami kritiškai, nes, viena vertus, defektų šalinimo kaštus įvertino teismo ekspertai, kita vertus, šią situaciją sąlygojo paties ieškovo veiksmai ir elgesys, ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir nesiekė ginčo išspręsti kuo operatyviau ir ekonomiškiau. Atsakovas nuo pat pradžių iki šios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo pabaigos buvo atviras visiems adekvatiems ieškovo pasiūlymams, siekė bendradarbiauti su ieškovu. Tačiau adekvačių pasiūlymų iš ieškovo nebuvo gauta. Po to, kai per 3 kartus ieškovas nesugebėjo pašalinti kokybės trūkumų, atsakovas dar 2020 m. spalio 23 d. pretenzija siūlė ieškovui kitokiais būdais spręsti klausimą: pakeisti gaminius naujais gaminiais arba grąžinti atsakovui sumokėtus pinigus ir atsiimti tvoros segmentus. Vietoje to, ieškovas atsiuntė priešpriešinę pretenziją ir reikalavimą sumokėti l764,50 Eur, o po to, kai atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl savo, vartotojo teisių gynimo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, tokiu būdu užkirsdamas kelią ikiteisminio ginčo nagrinėjimui. Bylą nagrinėjant teisme ieškovas pradžioje apskritai nepripažino pagamintų tvoros gaminių kokybės trūkumų, tik po ekspertizės atlikimo, praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo ginčo pradžios pradėjo pripažinti savo kaltę, tačiau vis tiek nesiūlė jokio realaus ginčo sprendimo būdo, išskyrus neadekvatų siūlymą atsakovui papildomai susimokėti už darbų kokybės trūkumų šalinimą laikantis technologinių reikalavimų, nes neva šalys dėl to nebuvo susitarusios rangos sutartyje.

9.6. Ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovas esą praturtėja ieškovo sąskaita, nors patys gaminių pažeidimai nėra dideli, neesminiai, lengvai ištaisomi, netrukdo ir netrukdys atsakovui naudotis šiais gaminiais, laikytini nepagarbiais atsakovo atžvilgiu. Ieškovo teigiami darbų kokybės trūkumai buvo tokie, kad jis per 3 kartus jų nesugebėjo pašalinti ir net du tyrimą atlikę teismo ekspertai (tame tarpe vienas jų buvo pasiūlytas paties ieškovo) konstatavo, kad darbų trūkumai gali būti pašalinami tik iš naujo perdarius darbus, laikantis atitinkamų technologinių reikalavimų. Dažymo darbus atlikęs trečiasis asmuo taip pat patvirtino gaminio defektus. Jo teigimu, gaminiai jam buvo pristatyti su kokybės trūkumais, t. y. su suvirinimo siūlių defektais, per kuriuos gaminiai rūdija. Ieškovas nepageidavo gaminių smėliavimo, kas buvo būtina, ir užsakė dažymą vienu sluoksniu be gruntavimo. Trečiojo asmens teigimu, reikėtų sutvarkyti gaminių suvirinimo siūles, nuvalyti ir dažyti iš naujo. Taigi ieškovas gaminius pardavė atsakovui jau žinodamas, kad jie buvo pagaminti nesilaikant gamybos reikalavimų ir jie neatitiko kokybės reikalavimų. Nepagarbos klientui ir taupymo sumetimais, ieškovas pateikė užsakymą trečiajam asmeniui gaminių dažymo darbus atlikti nesilaikant tokiems darbams taikomų reikalavimų. Toks ieškovo kryptingas elgesys laikytinas nesąžiningu ir tyčiniu, turinčiu sukčiavimo požymių.

9.7. Ieškovo aiškinimai apie tai, kad nekokybiškai pagaminti gaminiai netrukdys jų naudoti pagal paskirtį, laikytini neadekvačiais šios bylos kontekste. Miesto gyvenamojo kvartalo teritorijoje statoma tvora turi atitikti ne tik mechaninius tvoros paskirties reikalavimus. Vienu esminių tvoros reikalavimų yra tai, kad tvora šiuo atveju labiau atlieka žemės sklypo ir jame esančio namo aksesuaro funkciją. Milteliniu būdu tvora buvo dažoma būtent tam, kad nudažytos tvoros paviršius būtų atsparesnis klimatinėms sąlygoms ir kuo ilgiau išlaikytų pradinį gaminio išorinį vaizdą.

9.8. Ieškovas kokybės trūkumų šalinimo kainą įrodinėja UAB „Klaimilė“ pateiktu skaičiavimu. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, UAB „Klaimilė“ kokybės trūkumų šalinimo kaina yra ne 3578 Eur, o 4329,38 (3578 Eur + 751,38 Eur PVM). Atsakovas visiškai sutinka su teismo padaryta išvada, kad šis skaičiavimas buvo deklaratyvus. Vertinant defektų šalinimo darbų kainą UAB „Klaimilė“ nebuvo supažindinta su ekspertizės išvada, kurioje buvo nurodyti darbų trūkumai ir reikalavimai juos pašalinti. 2022 m. lapkričio 14 d. laišku kreipėsi tiesiogiai į UAB „Klaimilė“ siekiant išsiaiškinti dėl jos darbų kainos įvertinimo remiantis ekspertizės išvadomis. Tačiau bendrovė neatsakė į užklausimą ir jos vadovas atsisakė šiuo klausimu bendrauti su atsakovu, nurodydamas, kad ne jis (atsakovas), o ieškovas yra šio vertinimo užsakovas. UAB „Klaimilė“ atliktas skaičiavimas iš esmės buvo teikiamas tik dėl akių, neprisiimant jokios atsakomybės ir prievolių šiuo klausimu. Ieškovas nurodo, kad UAB „Klaimilė“ užsiima miltelinio dažymo darbais, tačiau to nepagrindė jokiais dokumentais. Ieškovas neteikė atsakovo prašytų pateikti šios įmonės kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų (2022 m. lapkričio 22 d. prašymas teismui; 2022 m. spalio 5 d. el. laiškas).

9.9. Ieškovas nenurodo kokiu pagrindu ir kokiu statusu teismo arba atsakovo iniciatyva turėjo būti į bylą įtraukta UAB „Klaimilė“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats ieškovas (galimai dėl anksčiau nurodytų priežasčių) nebuvo suinteresuotas šios bendrovės ir jos atstovų betarpišku dalyvavimu bylos nagrinėjime. Ieškovo vengimas teismo posėdyje liudytoju apklausti D. R., motyvuojant tuo, kad darbo metu šis turi būti darbe, tik patvirtina ieškovo sugalvotą versiją dėl tariamo atsakovo prašymo užkelti darbų sąmatos kainą. Į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių faktinių duomenų apie neva telefonu vykusį pokalbį. Todėl notaro fiksuoti (eliminuojant galimybę atsakovui užduoti klausimus) D. R. parodymai vertinti kritiškai, kita vertus, jie nereikšmingi šioje byloje, nes jei ir būtų buvę tiesos šio asmens paaiškinime, tai nesukėlė jokių pasekmių.

9.10. Atsakovui nesuprantami ieškovo išvedžiojimai dėl tvoros gaminių likimo atsakovo nuosavybėje. Nuosavybės klausimas būtų buvęs aktualus sprendžiant klausimą dėl kito atsakovo teisių gynybos būdo – rangos sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Atsakovas atsiėmė reikalavimą šioje dalyje.

9.11. Ieškovo aiškinimas apie tai, kad ekspertas A. S. apklausoje negalėjo nurodyti kiekvienos rūdies lokalizacijos, vertintinas smulkmenišku priekabiavimu. Ekspertas nurodė, kad visuose segmentuose buvo rūdžių, fragmentinis dažymas negalimas, defektus šalinant reikia nuvalyti visus dažus ir visą segmentų paviršių reikia paruošti naujam dažymui.

9.12. Dėl sąmatos patikslinimo, ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė papildomą terminą ekspertui pildyti ekspertizę. Pažymėtina, kad eksperto siūlytas patikslinti defektų šalinimo darbų sąmatą reikalingumas kilo atžvelgiant į apklausoje kilusius klausimus. Ieškovas tam neprieštaravo, t. y. sutiko, o apeliaciniame skunde teikia deklaratyvius aiškinimus. Ekspertizės klausimu pažymėtina, kad ekspertizę atliko du teismo ekspertai - A. S. (pasiūlytas atsakovo) ir J. G. (pasiūlytas ieškovo). Ieškovas nepageidavo apklausti abiejų ekspertų, o pasirinkta taktika dabar kritikuoja vieną jų.

9.13. Atsakovas teikia aiškinimus apie pagamintų tvoros gaminių miltelinio dažymo paprastumą pats fiziškai neatlikęs šių darbų (juos atliko UAB „Sigausta“) ir teismo posėdyje patvirtinęs, jog neturi jokios kvalifikacijos šiuo klausimu bei negali nurodyti kokiais standartais ar kitai norminiais teisės aktais vadovaujantis šie darbai turi būti atliekami. Ieškovo aiškinimą apie tai, kad dažant gaminius milteliniu būdu nereikia paviršių smėliuoti, paneigia ne tik ekspertizės išvada ir teismo eksperto paaiškinimai, bet ir dažymo darbus atlikusio trečiojo asmens UAB „Sigausta“ atstovo teismo posėdyje duoti parodymai, jog ruošiant dažymui turi būti nusmėliuojamas dažomo gaminio paviršius. Be to, ieškovas pats sau prieštarauja šiuo klausimu. Prie 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovo atsiliepimo pridėtoje UAB „Betriolis“ interneto svetainės informacijoje nurodoma, kad vienas iš miltelinio dažymo procesų yra paruošimas - ruošiant dažymui gaminys nuvalomas, nuo paviršiaus mechaniškai ir chemiškai pašalinamos rūdys ir kiti oksidacijos produktai. Tuo pačiu ieškovo pridedamoje šio tinklalapio ištraukoje (antrajame lape) skelbiama apie metalo valymo (šratavimo-smėliavimo) paslaugos teikimą.

9.14. Ieškovas nesupranta ieškovo aiškinimo dėl gaminių pagaminimo ieškovo medžiagomis. CK 6.647 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Šalių pasirašytoje rangos sutartyje ši įstatymo nuostata atkartojama. Ieškovas kelia šį klausimą nepateikęs gamybai panaudotų medžiagų įsigijimo dokumentų. Beje, ieškovas atsisakė pateikti apmokėjimo trečiajam asmeniui UAB „Sigausta“ už dažymo darbus įrodymus.

9.15. Ieškovas nepagrįstai ginčija teismo ekspertų atliktą defektų šalinimo kainos paskaičiavimą. Kokybės trūkumų šalinimo kainos klausimas ekspertams buvo pateiktas teismo iniciatyva. Darbų kainos vertinimą atliko teismo eksperto kvalifikaciją turintys specialistai, tame tarpe atestuoti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo srityje (https:/ /tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/teismo-ekspertai). Taigi tyrimą atliko savo srities žinovai – profesionalai, kurių išvada kasacinio teismo praktikoje yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Tai, kad atliekant ekspertizę buvo pasiremta „Sistela“ skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių duomenų baze, nepaneigia ekspertų atlikto skaičiavimo išsamumo ir objektyvumo. Ši duomenų bazės rengėja yra atestuota projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse (http://www.sistela.lt/samatu-skaiciavimas). Jos parengti darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvai, kalkuliacijos ir kainynai registruojami skaičiuojamųjų kainų rekomendacijų registre (http://www.ssva.lt/cms/registrai), kurį administruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (iki 2022 metų registrą administravo VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras). Tuo tarpu ieškovas į bylą nepateikė patikimų įrodymų dėl defektų šalinimo kainos ir teismas pagrįstai nevertino UAB „Klaimilės“ kainos skaičiavimo, kuomet pati įmonė nesutiko už šią kainą atlikti trūkumų šalinimo darbų.

9.16. Ieškovas klaidina teismą dėl teismo ekspertų parengtoje sąmatoje gaminių montavimo kainos skaičiavimo, nes trūkumų šalinimo fiziškai neįmanoma atlikti vietoje, dėl ko gaminiai turi būti išmontuojami, transportuojami trūkumų šalinimo darbų atlikimui, o po to į vietą sumontuojami.

9.17. Ieškovas apeliuoja į tai, kad ekspertizės sąmatoje darbų kokybės trūkumų šalinimo kaštai paskaičiuoti su pridėtinės vertės mokesčiu ir dėl to atsakovas darbų atlikimui galės samdytis juridinį asmenį, kas darbų kainą subrangins pridėtinės vertės mokesčio suma. Viena vertus, pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju gali būti / nebūti tiek juridinis asmuo, tiek individualia veikla užsiimantis asmuo, kita vertus, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad paties ieškovo į bylą teiktame UAB „Klaimilė“ pasiūlyme darbų kaina nurodyta su šiuo mokesčiu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo atviras visiems (adekvatiems) ieškovo pasiūlymams ir buvo davęs sutikimą defektus šalinti pas ieškovo pasiūlytą rimtą, o ne deklaratyvų rangovą.

9.18. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti reikalavimą ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis yra patyręs tiesioginių išlaidų gaminių darbų trūkumams ištaisyti. Būsimos žalos priteisimas numatytas CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą (nuostolius), remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Būtini kriterijai sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas ir pagrįstumas. Byloje įrodyta, kad ieškovas pagamino nekokybiškus gaminius, būtina šalinti darbų kokybės trūkumus, defektų šalinimo kaštus įvertino ir paskaičiavo teismo ekspertai.

10. Atsakovas (apeliantas2) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo su pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimu nesutinka toje dalyje, kuria (i) iš atsakovo priteista ieškovui 3700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dėl 1764,50 Eur skolos priteisimo ir (ii) atmestas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: (1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl ieškovui priteistų 3700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 40 Eur žyminio mokesčio, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas ieškovo reikalavimas priteisti šias bylinėjimosi išlaidas; (2) panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovui priteisti iš ieškovo 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; (3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo patenkinti ieškovo ir atsakovo reikalavimai dėl skolos ir turtinės žalos priteisimo: ieškovui priteistą 1764,50 Eur skolą įskaityti (užskaityti) į atsakovui priteistą 13 104,47 Eur žalos atlyginimo sumą, tokiu būdu ieškovo mokėtiną atsakovui žalos atlyginimą sumažinti iki 11 339,97 Eur (13 104,47 Eur - 1764,50 Eur) ir atsakovui šią sumą priteisti iš ieškovo; (4) priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Atsakovo nuomone, šioje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai ieškovui neturėtų būti priteisiamos jo turėtos 3700 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 40 Eur žyminis mokestis nepaisant to, kad buvo tenkinamas ieškinys ir priteista 1764,50 Eur, mokėtinų už gaminius, nes, pirma, atsakovas apskritai neginčijo šios skolos likučio buvimo fakto, t. y. nuo pat pradžių ją pripažino, tačiau nesutiko jos mokėti tol, kol ieškovas nepašalins jo pagamintų tvoros gaminių kokybės trūkumų. Kadangi ieškovas darbus atliko nekokybiškai, todėl atsakovas sustabdė galutinį atsiskaitymą ieškovui, remiantis CK 6.58 straipsnyje numatyta teise sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą. Šioje byloje teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį, konstatavo, jog ieškovo pagaminti gaminiai neatitiko kokybės reikalavimų, kas iš esmės vertintina, jog atsakovas turėjo pagrindą taikyti minėtą savo teisių gynybos būdą.

10.2. Antra, atsakovas tinkamai taikė CK 6.58 straipsnyje numatytą savo teisių gynybos būdą, ką patvirtina tokios faktinės aplinkybės: (i) už tvoros gaminius atsakovas buvo sumokėjęs 4000 Eur avansą, t. y. daugiau nei 2/3 gaminių kainos; (ii) ieškovas gaminių kokybės trūkumus pareikalavo šalinti iš karto po jų pristatymo ir išpakavimo, kas rodo, jog darbų rezultatas nebuvo priimtas CK 6.662 straipsnio prasme, ką patvirtina ir tai, kad ieškovas, būdamas profesionalu ir verslininku, neįformino įstatymo nustatyta tvarka gaminių perdavimo; (iii) kilus klausimui dėl gaminių kokybės trūkumų ieškovas nereikalavo likusio mokėjimo ir beveik 2 mėnesius 3 kartus šalino gaminių kokybės trūkumus, tiksliau imitavo jų šalinimą; (iv) sąskaitą apmokėjimui, t. y. 2020 m. spalio 5 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 26 ieškovas pateikė el. laišku tik 2020 m. gruodžio 1 d., t. y. ta pačia data, kuria buvo datuotas teismui pateiktas ieškinys. Šiame kontekste, taip pat pažymėtinas CK 6.655 straipsnis, kuriame nustatyta užsakovo teisė sumokėti rangovui už darbus po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Byloje atliktos ekspertizės pagrindu, teismas pripažino, kad ieškovas pagamino nekokybiškus gaminius. Visos šios aplinkybės patvirtina tinkamai taikytą atsakovo teisę sustabdyti atsiskaitymą ieškovui remiantis CK 6.58 straipsnio nuostatomis.

10.3. Trečia, ieškovas iš esmės vengė bendradarbiauti su atsakovu, išskyrus tai, kad pradžioje jis pripažino tvoros gaminių kokybės trūkumus ir mėgino juos nemokšiškai šalinti rankiniu būdu, užpurškiant defektų vietas, nesilaikant miltelinio dažymo technologijos. Atsakovo byloje pridėti susirašinėjimai rodo, kad kilusį ginčą atsakovas siekė išspręsti civilizuotai ir taikiu būdu, netgi po to, kai ieškovas atsisakė pašalinti defektus, nes esą jam buvo per brangu kreiptis į dažymo darbus atlikusį subrangovą. Nesugebėjusiam pašalinti kokybės trūkumus ieškovui buvo siūloma gaminius pakeisti naujais arba juos atsiimti ir grąžinti avansu sumokėtus 4000 Eur. Ieškovas buvo informuotas apie tai, kad šis klausimas bus perduotas nagrinėti Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tačiau ieškovas atsisakė taikiai tartis, o po to ginčą nagrinėti šioje ikiteisminio ginčo instancijoje: atsakovui kreipusis su skundu į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ieškovas savo ruožtu su ieškiniu kreipėsi tiesiogiai į teismą, tuo užkirsdamas kelią ginčą išnagrinėti iki teismo ir ginčo nagrinėjimą perkėlė į teismą neva kaip nukentėjusi šalis. Vartojimo ginčą nagrinėjanti institucija tyrimą nutraukė vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

10.4. Ketvirta, svarbu atkreipti dėmesį į patį ieškovo elgesį viso proceso metu: tikrovės neatitinkančių versijų kėlimas (pvz., kokybės trūkumus šalino neatlygintinai dėl neva paties atsakovo gaminių padarytų gaminių mechaninių pažeidimų; surūdiję tvoros gaminiai neva atitiko savo paskirtį ir funkciją); po ekspertizės atlikimo vilkinimas išdėstyti savo poziciją dėl gaminių trūkumų šalinimo; tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek mediacijos metu aiškino, kad gaminių kokybės trūkumus pašalins tik atliekant dažymo darbus, nes sutartyje nenumatytas gaminių technologinis parengimas prieš dažymą; pažymėtinas ieškovo nepagarbus elgesys tiek atsakovo, tiek paties teismo atžvilgiu (žr. 2022 m. lapkričio 22 d. prašymą), kas rodo, kad ieškovui trūksta įgūdžių normaliai, civilizuotai bendrauti, nevertinant, jo, kaip profesionalaus verslininko, bendravimo etikos su klientu, vartotoju, t. y. atsakovu.

10.5. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai jam nepriteisė žalos atlyginimo dėl nekokybiško daikto pagaminimo. Atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo selektyviai, vertindamas atsakovo pateiktus argumentus tik dalyje apie patirtus nepatogumus dėl ieškovo pradėto teisminio proceso, tačiau visiškai nevertino atsakovo argumentų apie patirtus nepatogumus iki bylinėjimosi teisme. Netinkamos kokybės prekės pagaminimas atsakovui sukėlė intensyvius neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie neturėtų būti vertinami kaip „tam tikri nepatogumai, natūralaus gyvenimo sunkumai ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys“. Priešingu atveju šioje konkrečioje byloje paminėtas formalus cituojantis vertinimas neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, jog prasidėjęs teisminis procesas ir dėl to atsakovui sukeltas diskomfortas vertintini tik kaip minimalūs nepatogumai, bet ne pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į vartojimo santykių socialinę reikšmę yra labai svarbus tinkamas teisės normų taikymas neturtinės žalos aspektu.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023 m. balandžio 28 d.) ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir ieškovo išlaidas, susijusias su atstovo advokato paslaugų apmokėjimu. Pagrindiniai ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

11.1. Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime: (i) pagrįstai nurodė, kad vien tai, jog atsakovas galimai patyrė nepatogumus dėl ieškovo pradėto teisminio proceso, dėl ko jis turėjo samdytis advokatą, gaišti laiką ir patirti neigiamas emocijas, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Priešingos šalių pozicijos ginčo atveju yra įprastas dalykas ir tai nereiškia neturtinės žalos padarymo; (ii) teisingai įvertino, kad neturtinės žalos priteisimo pagrindu negali būti prielaidos, neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktui, kad atsakovui buvo padaryta neturtinė žala.

11.2. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas:

11.2.1. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio l dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246-6.248 straipsniai, 6.250 straipsnis). Taigi būtina nustatyti žalos padarymo faktą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Pagal CK 6.250 straipsnio l dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

11.2.2. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau apeliaciniame skunde prašo priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

11.2.3. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

11.2.4. Apeliaciniame skunde atsakovas neturtinę žalą grindžia patirtais nepatogumais, psichologiniu diskomfortu ir tuo, kad buvo priverstas matyti vis labiau ryškėjančias pagamintos tvoros defektų pasekoje atsiradusias rūdis, dėl ko tai sukėlė intensyvius neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kad, pirma, net šiuo metu vizualiai vertinant gaminių kokybę pagal fotonuotraukas, byloje esančią filmuotą medžiagą, trūkumai net neturint specialių žinių nėra dideli; antra, atsakovas netrukdomai beveik trejus metus naudojasi ieškovo pagamintais gaminiais, jų niekada nekeitė ir jokių realių nuostolių nėra patyręs; trečia, remiantis skundžiamu sprendimu ieškovui nėra sugrąžinami jo pagaminti gaminiai, o jie lieka atsakovo nuosavybėje, o tai lemia, jog atsakovas beveik tris kartus praturtėja ieškovo sąskaita; ketvirta, ieškovas sutinka šiuos nedidelius gaminių trūkumus ištaisyti, tačiau atsakovas nesutinka, nes jo tikslas yra tik nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita.

11.2.5. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių svarių argumentų, kurie patvirtintų apie bent minimalius nepatogumus dėl gaminių kokybės. Nagrinėjamu atveju atsakovo reikalaujama neturtinė žala iš esmės įrodinėjama tik atsakovo atstovo hipotetiniais paaiškinimais. Akivaizdu, kad neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų, o ne vien tik ją grįsti savo atstovo samprotavimais. Be to, kaip minėta, atsakovas beveik tris metus galėjo naudotis ir iki šiol naudojasi ieškovo pagamintais gaminiais, todėl skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai buvo atmestas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11.3. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas:

11.3.1. Atsakovas apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų, nurodo, kad atsakovas neginčijo ieškovo pateikto ieškinio (skolos likučio buvimo fakto), t. y. nuo pat pradžių jį pripažino. Akivaizdu, kad atsakovas rašo netiesą, nes 2021 m. sausio 14 d. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (DOK-2193) atsakovas prašė atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; 2021 m. vasario 3 d. pateiktame priešieškinyje (DOK-5733) atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu ir šioje byloje teikia priešieškinį, 2021 m. kovo 4 d. pateiktu tripliku (DOK-10061) atsakovas nesutiko su ieškovo dubliku; 2021 m. rugsėjo 6 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu (DOK-36121) atsakovas nepripažino ieškovo ieškinio bei skolos fakto; 2021 m. birželio 29 d. patikslintu priešieškiniu (DOK-27938) atsakovas nepripažino ieškinio bei skolos fakto; 2022 m. spalio 10 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu (DOK-41480) taip pat nepripažino ieškinio bei skolos fakto. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose suformuotą poziciją ir ieškinio nepripažino.

11.3.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovas net tris kartus šalino gaminių kokybės trūkumus, kadangi byloje nustatyta, jog gaminių kokybės trūkumai buvo šalinami tik vieną kartą. Be to, aktualu, kad klausimo dėl sąskaitos pateikimo termino atsakovas niekada nekėlė pirmosios instancijos teismo metu, todėl pateiktame apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog sąskaita apmokėjimui buvo pateikta tik ieškinio pateikimo metu.

11.3.3. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas byloje, kuri buvo pradėta 2020 m. gruodžio 3 d., ne kartą keitė savo priešieškinio reikalavimus ir tik po didelių bylą nagrinėjusio teismo raginimų pakeitė ir galutinai suformavo savo poziciją procesiniuose dokumentuose.

11.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas buvo skolos priteisimas iš atsakovo, o atsakovas ne kartą tikslinto priešieškinio reikalavimas – nuostolių atlyginimas, spręstina, kad atsakovo prašomas įskaitymas neatitinka įstatyme nurodytų įskaitymo sąlygų, todėl turi būti atmestas šis apeliacinio skundo prašymas.

11.5. Teismo posėdžio metu 2023 m. rugsėjo 7 d. šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodomas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

13.1 Ieškovas (rangovas, veikiantis pagal verslo liudijimą WJ481812-2) ir atsakovas (užsakovas) 2020 m. liepos 2 d. sudarė Rangos sutartį (toliau ir Sutartis, Rangos sutartis). Pagal Sutarties 1.1 punktą ieškovas įsipareigojo pagaminti 21 vnt. metalinių tvoros segmentų pagal pateiktą pavyzdį (tvoros segmento ilgis 2500 mm, aukštis 1470 mm, vnt. kaina 185 Eur; 69 vnt. laikiklių segmentų tvirtinimui, 1 vnt. kaina 1,50 Eur; gaminiai dažomi milteliniu būdu RAL 7016). Bendra sutarta gaminių vertė – 3988,50 Eur (Rangos sutarties 2.1 punktas). Mokėjimo sąlygos: užsakovas rangovui moka 2000 Eur avansą medžiagų įsigijimui, likusi suma sumokama iš karto pristačius 21 vnt. metalinių tvoros segmentų ir 69 vnt. laikiklių segmentų tvirtinimui; darbų atlikimas po avansinio sumokėjimo per 30 darbo dienų (Rangos sutarties 3.1 punktas). Garantiniai įsipareigojimai: rangovas įsipareigoja po sutarties pasirašymo ir avansinio apmokėjimo pagaminti 21 vnt. metalinių tvoros segmentų ir 69 vnt. laikiklių segmentų tvirtinimui per 30 darbo dienų (Rangos sutarties 4.1 punktas); rangovas duoda darbams 5 metų garantiją ir broką šalina savo lėšomis (Rangos sutarties 4.2 punktas). Ginčų sprendimo tvarka: ginčai ir nesutarimai, atsiradę dėl sutarties ar su ja susiję, sprendžiami derybomis; šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Rangos sutarties 5.1 punktas).

13.2 Po Rangos sutarties sudarymo, atsakovas (užsakovas) žodžiu papildomai užsakė dar 8 vnt. metalinių tvoros segmentų už 1480 Eur (8 x 185 Eur), 24 vnt. laikiklių segmentų tvirtinimui už 36 Eur (24 x 1,5 Eur), 1 vnt. vartelių (150 Eur) ir 1 vnt. mažą tvoros segmentą už 110 Eur. Bendra visų užsakymų vertė – 5764,50 Eur.

13.3 Atsakovas mokėjimo pavedimais pervedė ieškovui 2020 m. liepos 2 d. 2000 Eur ir 2020 m. liepos 24 d. dar 2000 Eur avansinius mokėjimus už tvorą pagal Rangos sutartį. Gaminiai atsakovui buvo pristatyti 2020 m. rugpjūčio mėn.

13.4 Atsakovas 2020 m. spalio 8 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl gaminių kokybės, kuria prašė ištaisyti pretenzijoje nurodytus gaminių trūkumus, o jei neįmanoma – pakeisti tinkamos kokybės gaminiais. 2020 m. spalio 23 d. atsakovas dar kartą pateikė ieškovui pretenziją, kuria pareikalavo pakeisti gaminius naujais arba grąžinti sumokėtus pinigus už gaminius ir pasiimti tvoros segmentus.

Dėl ginčo esmės

13.6 Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo pagamintų gaminių kokybės ir likusio apmokėjimo už gaminius (1764,50 Eur). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1764,50 Eur skolos, 5 proc. palūkanų bei 3740 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo atsakovui 13 104,47 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 5 proc. palūkanų bei 4387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą priešieškinio dalį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė. Patikslintu priešieškiniu atsakovo pareikštą alternatyvų reikalavimą – nutraukti Rangos sutartį ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui už gaminius sumokėtą kainą– 4000 Eur ne vėliau kaip per 14 dienų terminą nuo šių gaminių ieškovui grąžinimo ieškovo sąskaita bei priteisti atsakovui iš ieškovo 8583,06 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo teismas paliko nenagrinėtą.

13.7 Apeliantas1 (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, juo kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 13 104,47 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, sprendimo dalį, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas. Apeliantas2 (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, juo kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista ieškovui 3740 Eur bylinėjimosi išlaidų suma bei atmestas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl to, kad nebuvo atliktas skolos ir turtinės žalos priteisimo įskaitymas (ieškovui priteista 1764,50 Eur skola nebuvo įskaityta į atsakovui priteistą 13 104,47 Eur žalos atlyginimo sumą).

Dėl dalies priešieškinio reikalavimo, kuris paliktas nenagrinėtas

14. Apeliantas1 (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje teismas teismo posėdžių metu ne kartą atsakovui siūlė keisti priešieškinio reikalavimus nurodydamas, jog pagal pateiktus ankstesnius atsakovo priešieškinius tokio reikalavimo teismas patenkinti negalės, tačiau teismo sprendimo motyvacinėje dalyje argumentai, dėl ko teismas priėmė sprendimą palikti nenagrinėtą atsakovo patikslintu priešieškiniu pareikštą alternatyvų reikalavimą nėra nurodyti.

15. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą CPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 139 straipsnyje numatyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (1 dalis). Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovo patikslintu priešieškiniu, priimtu 2021 m. rugsėjo 8 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija, pareikštą alternatyvų reikalavimą – nutraukti Rangos sutartį ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui už gaminius sumokėtą kainą – 4000 Eur ne vėliau kaip per 14 dienų terminą nuo šių gaminių ieškovui grąžinimo ieškovo sąskaita, bei priteisti atsakovui iš ieškovo 8583,06 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo paliko nenagrinėtą. Dera atkreipti dėmesį, kad priešingai, negu nurodo apeliantas1, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsižvelgdamas į teismo išsakytą poziciją apie tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų pasirinkti vieną reikalavimą iš priešieškiniu pareikštų dviejų alternatyvių reikalavimų, paskutiniu patikslintu ieškiniu atsakovas minėto alternatyvaus reikalavimo dėl Rangos sutarties nutraukimo ir 8583,06 Eur dydžio nuostolių priteisimo nebepalaikė. Svarbu tai, kad dėl minėtų priežasčių atsakovo atstovas advokatas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas atsiima minėtą alternatyvų reikalavimą (skundžiamo sprendimo 6 lapo 2, 3 pastraipos, 8 lapo 3 pastraipa), teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas atsakovo priešieškiniu pareikštą alternatyvų reikalavimą palikti nenagrinėtą (CPK 139 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kolegija pastebi, kad nors atskiras atsakovo sutikimas dėl priešieškinio reikalavimo atsiėmimo nebuvo įformintas, tačiau ieškovas tokį sutikimą išreiškė savo konkliudentiniais veiksmais, nes tokiam veiksmui iš esmės neprieštaravo, 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė atsiliepimą (DOK-39344) į atsakovo pateiktą galutinį priešieškinį, juo aptariamu klausimu pažymėjo tai, kad galbūt paskutinis priešieškinio tikslinimas yra ieškinio dalyko pakeitimas CPK 141 straipsnio prasme (atsiliepimo 7 punktas), tačiau, kaip minėta, prieštaravimų, nesutikimų dėl vieno alternatyvaus priešieškinio reikalavimo eliminavimo nereiškė.

17. Nors 2022 m. rugsėjo 30 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pareiškė, kad jis nesuprato atsakovo 2022 m. birželio 29 d. priešieškinio reikalavimo patikslinimo (DOK-27938), tačiau atsakovas dar kartą 2022 m. spalio 10 d. teismui teikė procesinį dokumentą (DOK-41480) ir vėl atkartojo 2022 m. birželio 29 d. priešieškinyje nurodytus reikalavimus, kuriuose nebebuvo alternatyvaus reikalavimo dėl Rangos sutarties nutraukimo, nes jis buvo atsiimtas. Taigi ieškovui ir jo atstovui buvo žinomas faktas apie tai, kad vienas iš priešieškinio reikalavimų yra atsiimtas, nei ieškovas, nei ieškovo atstovas dėl to pretenzijų nereiškė.

18. Dėl išdėstytų argumentų apelianto1 motyvai dėl sprendimo dalies, kuria priešieškinio reikalavimas paliktas nenagrinėtas, atmestini kaip nepagrįsti. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

Dėl apelianto1 skundo ir atsakovo teisių gynimo būdo ir jo proporcingumo

19. Apelianto1 (ieškovo) įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio tenkinimo yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatskleidus bylos esmės, neįsigilinus į bylos esmę, netinkamai aiškinus ir taikius CK ir šalių pasirašytos Rangos sutarties nuostatas. Dėl šių pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai. Apelianto1 apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais motyvais: 1) teismas nepagrįstai taikė CK 6.678 straipsnio 3 dalį bei parinko neproporcingą atsakovo teisių gynimo būdą; 2) sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 13 104,47 Eur ir yra žymiai didesnės nei Rangos sutartyje nustatyta kaina; 3) teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akte esančia lokaline sąmata; 4) teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; 5) teismas neatskleidė bylos esmės.

20. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra verslininkas – fizinis asmuo, veikiantis pagal verslo liudijimą, tai reiškia verslo tikslais teikia paslaugas, o atsakovas – fizinis asmuo, kuris įsigijo gaminius ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, t. y. vartotojas. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip vartojimo rangos teisinius santykius.

22. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad apeliantas1 nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.678 straipsnio 3 dalį bei parinko neproporcingą atsakovo teisių gynimo būdą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas (užsakovas) pasirinko CK 6.678 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – pareikalavo atlyginti nustatytų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tą teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas (skundžiamo sprendimo 12 lapo paskutinioji pastraipa). CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

23. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdama į aptartą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdų reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovui, vartotojui, CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė numatyta tarp šalių sudarytoje Rangos sutartyje.

24. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

25. Apeliantas1 tikina, kad teismo sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 13 104,47 Eur ir yra žymiai didesnės nei Rangos sutartyje nustatyta kaina. Apelianto1 nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akte esančia lokaline sąmata.

26. Kaip žinia, teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

27. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019).

28. Pažymėtina, kad rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Vis dėlto, ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Pirkėjo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą negali būti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai, inter alia, taikomų priemonių proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo, kt. Proporcingumo ir interesų derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reiškia, kad specialiais gynimo būdais turi būti siekiama užtikrinti (atkurti) teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, o ne ją nepagrįstai iškreipti vartotojo naudai ir sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Nesuderinamomis su proporcingumo principu laikytinos situacijos, kai pardavėjo interesų suvaržymas yra neadekvatus vartotojo interesų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, 33).

29. Taigi nors savo pažeistų teisių gynimo apimtį ir būdą pasirenka nukentėjusioji šalis – vartotojas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia būtina įvertinti teismo ekspertų atliktos ekspertizės išvadas, kurios turi tiesioginę įtaką bylos rezultatui.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2021).

34. Teisėjų kolegija, vertindama teismo ekspertizės atlikimo aplinkybes, ekspertines išvadas, trūkumų šalinimo lokalines sąmatas pažymi, jog, pirma, ekspertai, atlikdami ekspertizę nebuvo susipažinę su esminiu dalyku – šalių sudaryta Rangos sutartimi, dėl to atlikdami ekspertizę bei pateikdami lokalinę trūkumų šalinimo sąmatą neįvertino Rangos sutarties dalyko, jo esminių sąlygų, o tai galėjo sudaryti prielaidas ne visiškai tinkamai apskaičiuoti trūkumų šalinimo sąmatą. Teismo eksperto 2021 m. rugpjūčio 8 d. ekspertizės akte nurodoma, jog ekspertizę atliko 2 teismo ekspertai (įžanginės dalies 1.6 punktas), ekspertai pažymėjo, kad atlikus metalinių segmentų vizualinę apžiūrą, išmatavus metalo dažais padengimo sluoksnio storį ir užfiksavus korozijos požymius ant metalinių tvoros segmentų, nustatė, kad dažymo darbų kokybė netenkina kokybės reikalavimų, įprastai taikomų tokios rūšies darbams, nes dažų sluoksnis netolygus ir per plonas (nuo 30 µm iki 75 µm), kad tinkamai apsaugotų metalą nuo atmosferinių poveikių...>. Be to, ekspertai nustatė, kad metaliniai tvoros segmentai ir laikikliai netinkamai apsaugoti nuo korozijos, nes suvirinus tvoros segmentus nenušlifuotos suvirinimo siūlės (VI skyriaus IV skirsnio 1.2, 1.3 punktai, 12 lapas). Įdomu tai, kad ekspertai, darydami išvadas apie dažymą, rėmėsi LST EN ISO 12944-2 standartu „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis“, jo 2 dalyje pateikiama būdingų aplinkų, kuriose yra plieninės konstrukcijos, klasifikacija ir apibūdinamas šių aplinkų koroziškumas; <.... aprašoma būdinga gamtinė atmosferinė aplinka, kurioje yra plieninės konstrukcijos, pateikiama informacija apie kai kuriuos specialius korozinius veiksnius, dėl kurių gali ypač pagreitėti korozija arba reikia kokybiškiau padengti apsauginėmis dažų sistemomis...> (https://www.vdu.lt/cris/entities/standard/7454d7c0-87ff-48b8-b8cc-c8dc3c177c34/details). Taigi matyti, kad ekspertai vertino aplinkybes, susijusias su įprastiniu dažymu skystais (šlapiais) dažais. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys Rangos sutartimi susitarė dėl kito – miltelinio dažymo – ir būtent tokiu būdu buvo nudažyti tvoros segmentai, o ne įprastiniu skysto dažymo būdu, kaip atlikdami ekspertizę bei darydami išvadas skaičiavo bei vertino ekspertai.

35. Svarstant šiuos du skirtingus dažymo būdus pastebėtina, kad miltelinis dažymas – tai yra elektrostatinis miltelinis dažymas. Pirmiausia gaminys yra kruopščiai nuvalomas, pašalinamos rūdys ir kiti nešvarumai. Dažymo metu milteliai pakraunami krūviu. Miltelinio dažymo procesui naudojami milteliai kurie yra pigmento ir smulkiai sumaltos dervos dalelių mišinys. Milteliai, kurie yra elektriškai įkraunami ir užpurškiami ant metalo ar aliuminio paviršiaus, kuriam reikalinga danga. Kaitinat milteliais padengtą gaminį krosnyje, įkrautos miltelių dalelės laikosi ant įžeminto gaminio paviršiaus, kol išsilydo ir suformuoja tvirtą ir lygią dangą (https://www.ekspertai.lt/dazymo_iranga/straipsniai/miltelinis_dazymas; https://www.protechnikas.lt/miltelinio-da%C5%Beymo-%C4%Afranga/miltelinio-da%C5%Beymo-%C4%Afranga/kas-yra-miltelinis-da%C5%Beymas; https://www.dpsa.lt/spaudos-paslaugos/miltelinis-dazymas). Nudažyti gaminiai patenka krosnin, kur yra kaitinami iki 200 C apie 0,5 valandos. Dažai išsilydo ir išsilieja tolygiu 0,003mm iki 0,5mm sluoksniu priklausomai nuo poreikio. Jeigu dažai termoreaktyviniai- kaitinami polimerizuojasi (http://betriolis.lt/miltelinis-dazymas/kas-tai-miltelinis-dazymas/). Miltelinis dažymas – dažymo procesas, kurio metu vietoj skystų dažų naudojami birūs, sausi milteliniai dažai. Šlapi dažai reikalauja tirpiklio, o miltelinis dažymas ne. Tokiu būdu (milteliniu) sukuriamas kietesnis paviršinis sluoksnis, geriau apsaugantis daikto paviršių nuo aplinkos poveikio (http://www.vezk.lt/miltelinis-dazymas). Apibendrinant viešoje erdvėje esančią informaciją galima padaryti tokias išvadas: kad miltelinis dažymas susideda iš trijų pagrindinių procesų: gaminių cheminio paruošimo, gaminių padengimo milteliniais dažais, gaminių kaitinimo aukštoje temperatūroje, specialioje kameroje. Kadangi miltelinis dažymas nėra paremtas skystais dažais, juos naudojant galima gaminti storesnę, kietesnę dangą nei su įprastais kietais dažais, taip pat naudojant miltelinį dažymą išvengiama skystiems dažams būdingų „nubėgimų“ (https://metaloasai.lt/paslaugos/metalo-dazymas-cinkavimas/). Kaip matyti, įprastinis dažymas vykdomas šlapių dažų pagalba, o miltelinis dažymas atliekamas vietoj skystų dažų naudojant birius, sausus miltelinius dažus, kurie specialia įranga įelektrinami ir užpurškiami ant įžeminto metalo paviršiaus, todėl atitinkamai ir paruošimo, ir dažymo technologija yra skirtinga (gaminio paruošimo atveju gali ir sutapti), dėl to ir gaunamas rezultatas skiriasi.

36. Antra, teismo ekspertai, skaičiuodami, koks turėtų būti teisingas skystų dažų sluoksnis (kaip minėta, dažyta buvo kitu – milteliniu būdu), vadovavosi tuo, kad atsakovui priklausantis sklypas, kuriame įrengta tvora, patenka į C3 vidutinio atmosferinio koroziškumo kategoriją. Šiuo aspektu pritartina, kad vieni svarbiausių apsauginės dažų sistemos parinkimo aspektų yra koroziškumo kategorijos nustatymas ir planuojama eksploatacijos trukmė iki remonto. Dažų sistema, pagal tarnavimo ilgaamžiškumą ir korozijos lygį parenkama pagal EN ISO 12944-5 standartą. Koroziškumo kategorijos, pagal EN ISO 12944-5 standartą skirstomos į C1 (labai žema) – C5 kategorijas (pvz.: C5-M labai aukšta (jūrinė)). C3 (vidutė) kategorija– miesto ir pramoninė atmosfera, vidutinė tarša sieros dioksidu. Šiai kategorijai gali būti parenkama alkidinė dažų sistema pagal standartą LST EN ISO 12944-1:2000. Tokie objektai turi būti dažomi dviem sluoksniais, grunto sausos dangos storis 80 µm, viršutinės dangos storis 80 µm. Pagal standartą, plieno paruošimo lygis turi būti Sa2,5. Pagal techniniame duomenų lape nurodytą kietųjų dalelių kiekį, grunto šlapios dangos storis turi būti 130 µm, o viršutinio dažų sluoksnio 115 µm. Taigi, nurodomos aplinkybės vėl patvirtina tai, kad dažymo technologijos skiriasi. Skystiems dažams būtinas tam tikras grunto paviršius, po to tam tikras skystų dažų sluoksnis, kaip ir nurodė ekspertizės akte ekspertai. Tuo tarpu milteliniam dažymui metaliniams nedažytiems paviršiams gruntas nebūtinas, reikalingas tik atitinkamas paruošimas (nuvalymas, nuriebalinimas, rūdžių pašalinimas, tik labai užterštiems paviršiam reikalingas smėliavimas). Iš nurodytų aplinkybių akcentuotina tai, kad miltelinio dažymo atveju dažų storiui nėra suteikiama tokia didelė svarba, nes toks dažymo būdas jau pats savaime leidžia išgauti kietesnę dangą nei išgaunama su įprastais skystais dažais. Kaip matyti, naudojant dažymo metodą skystais dažais yra apskaičiuojama konkreti grunto danga, konkreti ne tik skystų, tačiau ir jau išdžiūvusių dažų danga, ko nėra akcentuojama miltelinio dažymo atveju.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės akto duomenis sprendžia, kad ekspertizės akto duomenys nėra iki galo tikslūs, dėl to jais remtis visiškai, kaip darė pirmosios instancijos teismas, negalima. Pritartina ekspertizės išvadoms dėl to, kad dalis metalinių segmentų yra paveikti korozijos, tvoros segmentų suvirinimo siūlės nebuvo nušlifuotos, metalas nebuvo tinkamai paruoštas, tačiau negali sutikti su nustatytomis aplinkybėmis bei skaičiavimais, susijusiais su dažymu skystais dažais (jų storiu, grunto naudojimu), nes toks dažymas nebuvo atliktas.

38. Trečia, ekspertizės akte nurodoma, jog tai, kad pašalinti darbų trūkumus, būtina: atlikti kruopštų srautinį tvoros segmentų ir laikiklių metalo paviršiaus valymą smėliasrove; atlikti nuvalyto metalo paviršiaus gruntavimą (grunto sluoksnio storis apie 60 µm); atlikti nugruntuoto metalo paviršiaus dažymą (dažų sluoksnio storis 100 µm – 120 µm); darbų trūkumų pašalinimo kaštai sudaro 13 104,47 Eur (13 lapas, 2.3 punktas). Ekspertai pridėjo lokalinę sąmatą (25 lapas), joje matyti, kad trūkumų šalinimo kaštai apskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad naudojamas skystų dažų metodas, nors, kaip minėta, buvo naudojamas kitas – miltelinis dažymo būdas. Kolegijos vertinimu, ekspertizės akte pateikta lokalinė sąmata nėra iki galo tiksli, nes trūkumų šalinimo kaštai apskaičiuoti įvertinus kitą dažymo būdą.

39. Ketvirta, ieškovo atstovui pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 12 d. posėdžio metu nurodžius, kad dažymas buvo atliktas ne tokiu būdu, koks nurodomas ir apskaičiuotas ekspertizės akte, teismas ekspertui A. S. nustatė 7 dienų terminą patikslinti lokalinę sąmatą. Ekspertas teismui 2023 m. sausio 16 d. pateikė kitą lokalinę sąmatą (DOK-2149). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje liko nepašalinti neaiškumai, susiję su teismo ekspertų 2023 m. sausio 16 d. pateikta nauja lokaline sąmata, kyla abejonių dėl šios sąmatos kai kurių aspektų patikimumo. Kaip atkreipė dėmesį ir ieškovas, pirminėje lokalinėje sąmatoje, pateiktoje su 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo ekspertizės aktu, nurodyti kai kurie trūkumų šalinimo darbai buvo pakeisti teismui eksperto A. S. 2023 m. sausio 16 d. pateiktoje patikslintoje lokalinėje sąmatoje, tačiau šių darbų kaina nepakito visiškai. Patikslintoje lokalinėje sąmatoje vietoje pirminėje sąmatoje nurodyto trūkumų šalinimo darbo „Metalinių paviršių gruntavimas gruntu, purkštuvu“ (3 eilutė) patikslinta į „Metalinių paviršių pirmojo sluoksnio miltelinis dažymas, purkštuvu“, o „Metalinių paviršių dažymas emale, purkštuvu“ (4 eilutė) pakeista į „Metalinių paviršių antrojo sluoksnio miltelinis dažymas, purkštuvu“. Kitaip tariant ekspertas pateikė tą pačią lokalinę sąmatą, tik vietoje metalinių paviršių gruntavimo (1 kartas) ir dažymo skystais dažais (vienas kartas) įrašė dažymą milteliniu būdu 2 kartus. Kokia metodika vadovavosi ekspertas, lieka neaišku, nes ekspertizėje nurodytas LST EN ISO 12944 standartas (atitinkami jo skyriai) nėra skirtas dažymui milteliniu būdu. Galėtų būti svarstomas klausimas dėl standarto LST EN 12206-1:2004 (Dažai ir lakai. Architektūroje naudojamų aliuminio ir aliuminio lydinių dengimas. 1 dalis. Miltelinių dengimo medžiagų dangos), tačiau papildomai naudojamo standarto dažant milteliniu būdu nebuvo nurodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad vienus darbus pakeitus kitais lieka visiškai nepasikeitusi tokių darbų atlikimo kaina. Viešoje erdvėje ekspertai nurodo, kad miltelinio dažymo procesas yra pigesnis nei tradicinis šlapiais dažais (http://www.jumsinfo.lt/lt/straipsniai/dazniausiai_uzduodami_klausimai_apie_miltelini_dazyma/). Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad miltelinis dažymas atliekamas vieną kartą tam tikru sluoksniu (papildomoje sąmatoje ekspertas, pataisydamas pirmąją sąmatą nurodė du kartus, galbūt dėl to, kad nesikeistų bendra trūkumų šalinimo suma), o dažant skystais dažais reikia papildomai metalo paviršių gruntuoti (tą ekspertas ir nurodė), tik paskui paviršius yra dažomas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertintos, sprendime šie neaiškumai nebuvo pašalinti. Taip pat liko ne visiškai atskleisti ir pašalinti kitų gaminių trūkumų ištaisymo išlaidų neaiškumai.

40. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančių įrodymų visumą (teismo ekspertizės aktą, šalių parodymus ir procesinių dokumentų turinį, fotonuotraukas), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad gaminiai turi kokybės trūkumų. Tą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai (fotonuotraukos, įrašymo laikmena) (DOK-11344, DOK-11389) (CPK 12, 178 straipsniai). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti gaminių trūkumų pašalinimo kainą, t. y. 13 104,47 Eur, kuri yra daugiau nei dvigubai didesnė už gaminių ir darbų vertę pagal Rangos sutartį ir papildomą žodinį susitarimą (t. y. 5764,50 Eur), nėra iki galo tinkamai apskaičiuota, nėra proporcinga vartotojo pažeistų teisių gynimo būdui ir sukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių.

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsiaiškinti tinkamą gaminių trūkumų pašalinimo kainą. Kaip minėta, nors pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi teismo ekspertizės aktu, jo priedu (lokaline sąmata) bei koreguota lokaline sąmata, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais šalys rėmėsi įrodinėdamos gaminių trūkumų pašalinimo išlaidų dydį.

42. Nors teismo ekspertizės aktas ir gali būti laikomas patikimesniu įrodymų byloje, vis dėlto, teismui jis neturi iš anksto nustatytos įrodomosios galios ir teismas, priimdamas konkretų sprendimą turi vadovautis tiek byloje esančių ištirtų ir visapusiškai išnagrinėtų įrodymų visuma (o ne atskirais byloje esančiais įrodymais), tiek ir logikos dėsniais.

43. Teisėjų kolegija, skaičiuodama trūkumų šalinimo kaštus pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai atmetė ieškovo 2022 m. lapkričio 4 d. pateiktą UAB „Klaimilė“ pateiktą paskaičiavimą, pagal kurį gaminių trūkumų pašalinimo kaštai sudarytų 3578 Eur (PVM neįskaitytas) (DOK-44865). Vien tai, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Klaimilė“ atstovas būtų bendravęs su atsakovo atstovu, pateikęs atsakymus į atsakovo atstovo pateiktus prašymus, nereiškia, kad įmonė pateikė visiškai neteisingą gaminių šalinimo trūkumų paskaičiavimą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į šį paskaičiavimą matyti, kad jo dydis yra net keletą kartų mažesnis už teismo eksperto lokalinėje sąmatoje nurodytą dydį, panašus į Rangos sutartyje sutartą visą kainą, kas galbūt suponuoja tai, jog gaminių trūkumai gali būti pašalinti už mažesnę kainą nei nurodyta teismo ekspertų sąmatoje. Kolegija sprendžia, kad UAB „Klaimilė“ atliktas apskaičiavimas gali būti vertinamas kaip vienas iš byloje pateiktų įrodymų. Iš jo matyti, kad UAB „Klaimilė“, kaip ir ekspertai įskaičiavo metalinių segmentų išmontavimą / sumontavimą, jų smėliavimą (paruošimą naujam dažymui), UAB „Klaimilė“ įskaičiavo pagal technologiją miltelinį dažymą (1 kartas), o ekspertai (taisydami pirmąją lokalinę sąskaitą) įskaičiavo jį 2 kartus, nors taip technologiškai įprastai nedaroma.

44. Antra, pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktus liudytojo UAB „Klaimilė“ darbuotojo parodymus, duotus notarui (DOK-44865), kuriuose, be kita ko, teigiama, jog 2022 m. spalio 6 d. jis ir įmonės direktorius buvo atvykę apžiūrėti ir įvertinti tvoros perdažymą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo atvykęs ir užsakovas (ieškovas); keletas dienų po apžiūros jam skambino atsakovas, domėjosi perdažymo darbais bei galimybe padidinti tvoros perdažymo kainą, nors šias aplinkybes kategoriškai paneigė atsakovas teismo posėdžio metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas, priešingai nei minėtas liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi. O vien tai, kad pasiūlius minėta liudytoją iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją ieškovas šia teise nepasinaudojo (kaip nurodoma skundžiamame sprendime), savaime nereiškia, kad notarui duoti parodymai laikyti mažiau patikimais įrodymais nei pateikti atsakovo. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad net ir nustačius tokią aplinkybę, tai nesukelia jokių pasekmių, tačiau šis kontekstas svarbus vertinant šalių elgesį bendrame bylos nagrinėjimo kontekste.

45. Aktualu ir tai, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovo pristatytus gaminius 2020 m. rugpjūčio mėn. montavo pats. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo gaminių defektai pastebėti tik sumontavus gaminius (taip nurodoma skundžiamame sprendime), tačiau kaip nurodė pats atsakovas teismo posėdžio metu: pirmoji gaminių dalis buvo sumontuota tą pačią dieną, tą dieną pastebėti ir trūkumai; nuplėšus plėvelę pasimatė defektai (nekokybiškos siūlės, glaisto perteklius; gal tą patį vakarą, gal kitą dieną ieškovas atvyko, apžiūrėjo ir neužilgo atsiuntė žmogų trūkumų šalinimui; kelių dienų bėgyje atvežė antrą gaminių partiją, tačiau gaminiai vėl buvo nekokybiški. Taigi būtent pats atsakovas prieš montuodamas gaminius nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas patikrinti šių gaminių kokybę ir sumažinti galimas patirti išlaidas dėl galimai nekokybiškų gaminių. Atsakovas ne tik nestabdė montavimo darbų, bet dar papildomai užsakė dar 8 vnt. metalinius tvoros segmentus už 1480 Eur (8 x 185 Eur), 24 vnt. laikiklius segmentų tvirtinimui už 36 Eur (24 x 1,5 Eur), 1 vnt. vartelių (150 Eur) ir 1 vnt. mažą tvoros segmentą už 110 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovo teigimu, jis gaminius montavo su plėvele tam, kad jų nepažeistų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būdamas atidus ir sąžiningas vartotojas, atsakovas, siekdamas įsitikinti, kad gaminiai tikrai atitinka jo lūkesčius ir yra tinkamos kokybės, turėjo galimybę dar prieš montuodamas visus gaminius (dvi jų partijas) patikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo pateikti netinkamos kokybės gaminiai, logiška, kad į trūkumų šalinimo kaštus nebūtų įskaičiuotos jų išmontavimo / sumontavimo išlaidos, siekiant pašalinti gaminių trūkumus išlaidos. Kolegijos vertinimu, tokio elgesio pasekmes perkelti išimtinai ieškovui nagrinėjamu atveju nebūtų visiškai teisinga ir sąžininga. Be to, Rangos sutartimi nebuvo sutarta dėl tvoros sumontavimo darbų, dėl to jie negali būti perkeliami išimtinai ieškovui. Pridėtina, jog iš viešoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad atsakovas yra juridinio asmens (įmonės), kuri užsiima stogo dengimo paslaugomis, direktorius (sutampa atsakovo / įmonės direktoriaus telefono numeris, nurodomas viešoje erdvėje ir atsiliepimo į ieškinį prieduose), taigi jam statybos klausimai žinomi ir / arba turi būti žinomi bei suprantami. Dar daugiau, ieškovo pagaminta tvora sumontuota 2000 m. vasarą, tvorą montavo pats atsakovas, reikia pažymėti, kad atsakovas tvora naudojasi jau 3 metus, ji iš esmės atlieka savo pagrindinį apsaugos vaidmenį.

46. Kolegija, svarstydama byloje kilusį ginčo klausimą dėl PVM mokesčio (ne)įskaitymo į trūkumų šalinimo išlaidas pažymi, kad atsakovo (užsakovo) lūkestis buvo įsigyti tvorą be PVM mokesčio. Tą patvirtina tarp šalių sudaryta Rangos sutartis, joje nėra numatytas PVM mokestis, atsakovas pasirinko būtent tokį paslaugų teikėją, kuris nebūtų PVM mokesčio mokėtojas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į trūkumų šalinimo kaštus įtraukė ekspertizės akte nurodomą PVM mokestį ir taip neproporcingai perkėlė atsakomybę ieškovui.

47. Teisėjų kolegija dėl anksčiau nurodytų argumentų apibendrindama nurodytą konstatuoja, kad UAB „Klaimilė“ skaičiavimas yra vienas iš įrodymų šioje byloje, eksperto patikslinta lokalinė sąmata yra tiksli iš dalies, atsižvelgtina, kad ne visos įmonės kaštus skaičiuoja UAB „Sistela“ lokaline kainų nustatymo sąmata, įvertintina ir atsakovo iniciatyva (nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių buvo atlikti gaminių montavimo darbai), neįvertinus akivaizdžių tvoros trūkumų montuoti tvorą taip perkeliant dalį trūkumų šalinimo karštų ieškovui. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ieškovui per protingą terminą pačiam nepavyko pašalinti trūkumų, o atsakovas, vartotojas, pagrįstai prašo ieškovo sumokėti trūkumų šalinimo kainą.

48. Kolegija, vertindama eksperto patikslintą lokalinę sąmatą, kuria išimtinai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas trūkumų šalinimo kaštus, pažymi, kad ekspertas įrašė ir įkainojo 5 darbų etapus. Pirmojoje darbų eilutėje nurodomas „Metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių demontavimas“ – 733,06 Eur (487,15 Eur darbo užmokestis + 245,91 Eur mechanizmai). Su šio darbo etapo įkainojimu galima sutikti, jis reikalingas trūkumų šalinimui, tokia kaina galėtų būti. Tik ekspertas nepaaiškino, mechanizmų darbų apimties. Antrojoje darbų eilutėje nurodomas „Išorinių ištisinių paviršių valymas kvarciniu smėliu pagal Sa3 paruošimo laipsnį“ – 5196,51 Eur (1932,68 Eur darbo užmokestis, 388,63 Eur medžiagos, 2575,20 Eur mechanizmai). Įvertinus tai, kad neaišku, kokius pradinius duomenis į skaičiavimo sistemą įvedė ekspertai (darbo valandos kaina, laikas, trukmė, mechanizmų darbo apimtis, kokie jie), įvertinus tai, kad pagal standartą LST EN ISO 12944-1:2000 galbūt turėtų būti Sa2.5 paruošimo laipsnis, tai, kad kaina žymiai skiriasi nuo UAB „Klaimilė“, kuri konkrečiai ir užsiima tokiais darbais, pateiktos tokių darbų sąmatos (1816 Eur), įvertinus tai, kad lokalinė sąmata skaičiuota ekspertams nesusipažinus su Rangos sutartimi, įvertinus tai, kad smėliavimas iš esmės nėra numatytas dažant gaminį milteliniu būdu (tik jam esant stipriai užterštam, kaip dabar, jį nudažius), įvertinus tai, kad Rangos sutartimi nebuvo numatyta papildoma smėliavimo paslauga, įvertinus visą Rangos sutarties kainą (5 764,50 Eur), atsakovo veiksmus, įtakojusius tokių darbų atsiradimui (tvoros montavimas jau esant kai kuriems trūkumams), suteikia galimybę sumažinti nurodomą kainą iki 3000 Eur (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Trečioje darbų eilutėje nurodomas „Metalinių paviršių pirmojo sluoksnio miltelinis dažymas purkštuvu“ – 427,49 Eur (57,35 Eur darbo užmokestis, 370,14 Eur medžiagos). Ketvirtojoje eilutėje nurodomas „Metalinių paviršių antrojo sluoksnio miltelinis dažymas purkštuvu“ – 344,75 Eur (40,74 Eur darbo užmokestis, 304,01 Eur medžiagos). Dėl trečios ir ketvirtos darbų eilutės nurodytina tai, kad nepaisant tų pačių darbų – dažymo milteliniu būdu, skiriasi kaštai – ir darbo užmokestis, ir medžiagų kaina. Palyginus su pradine lokaline sąmata, kuri pateikta su ekspertizės aktu, matyti, kad ji (teismui nurodžius patikslinti lokalinę sąmatą) nuo ankstesnės sąmatos skiriasi tik tuo, kad ankstesnėje sąmatoje ekspertai, nežinodami Rangos sutarties sąlygų, neįvertinę, kad tvora buvo dažyta milteliniu būdu, o ne skystų dažų būdu, trečioje eilutėje buvo nurodę, kad tai gruntavimo darbai, o ketvirtoje eilutėje, kad tai dažymo darbai skystais dažais tam tikru sluoksniu. Spręstina, kad ankstesnėje sąmatoje šie darbai turėjo skirtingus kaštus, nes juose nurodomas gruntavimas ir dažymas nėra tas pats, o naujoje sąmatoje ekspertai pakeitė tik darbų pavadinimus, tačiau kaštus paliko tuos pačius, kad galbūt nesikeistų galutinė darbų trūkumų kaina. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, įvertinusi, kad įprastai atliekamas tik vienas atitinkamas dažymas milteliniu būdu tam tikru sluoksniu, kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti bendrą 700 Eur dažymo kainą (UAB „Klaimilė“ skaičiavimuose dažymo kainos nedetalizavo). Penktoje darbų eilutėje nurodomas „Metalinių tvoros segmentų ir jų laikiklių montavimas“ – 1224,03 Eur (811,91 Eur darbo užmokestis, 60,82 Eur medžiagos, 351,30 Eur mechanizmai). Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys Rangos sutartimi nebuvo sutarusios dėl tvoros montavimo, į tai, kad atsakovas, vartotojas, suprasdamas statybos darbus, savo iniciatyva montavo tvorą, nors jau žinojo, kad ji su trūkumais, į Rangos sutarties kainą, sprendžia, kad šių darbų kaštų priteisimas iš ieškovo būtų neproporcinga priemonė šalių ginčui išspręsti. Dėl to jie neįskaičiuotini į trūkumų šalinimo kaštus. Kiti nurodomi darbai / medžiagos (papildomų mechanizmų vertė, papildomų medžiagų vertė, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis) neįskaitytini į kaštus, nes jie nenurodyti konkrečiai. Kolegija, įvertinusi anksčiau nurodomus argumentus, ištirtas aplinkybes, konstatuoja, kad pagal patikslintą lokalinę sąmatą atsakovas turėtų teisę į 4433,06 Eur (733,06 + 3000 + 700) trūkumų šalinimo atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra du rašytiniai įrodymai dėl trūkumų šalinimo kaštų, galutinė suma nustatoma apskaičiuojant kainų vidurkį ir ji sudaro 4005,53 Eur (4433,06 + 3578).

49. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo interesus gina vartotojo statusas. Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Taigi vėliau trūkumų faktu galima remtis tik tada, jeigu priimant darbus trūkumų nustatymui reikėjo specialių žinių, specialių prietaisų, trūkumai buvo užslėpti, pan. Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad atsakovas, gavęs gaminius, turėdamas statybinių žinių, iš karto nepateikė pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų (bylos duomenimis jis tikino, kad jau kai kurie trūkumai buvo nustatyti ruošinių perdavimo – priėmimo metu), tačiau užsakė naujus gaminius, juos montavo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad atsakovas, vartotojas (nors turintis žinių), ne iki galo laikėsi įstatyme nustatytos darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos, tuo pačiu ne iki galo tinkamai įgyvendino gynybos priemones naudojant statybos darbų trūkumų šalinimo institutą, dėl to jo elgesys (tvoros montavimas su kai kuriais trūkumais) lėmė proporcingų priemonių naudojimą (sumažinant trūkumų kaštus) priimant šį procesinį sprendimą.

50. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas tvora, nors ir nekokybiška, naudojasi nuo 2020 m. vasaros; ieškovas nuo pat pradžių, atsakovui jį informavus apie gaminių nekokybiškumą, ėmėsi veiksmų siekdamas ją ištaisyti, taigi bendradarbiavo su atsakovu, o vien tai, kad ieškovas išreiškė kitokią poziciją nagrinėjamoje situacijoje nereiškia jo vengimo bendradarbiauti. Kaip matyti, ieškovas ir apeliaciniame skunde sutinka ištaisyti gaminių trūkumus. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nepavyko ištaisyti gaminių trūkumų, nors tokia galimybė jam buvo suteikta, mažai tikėtina, jog įpareigojus ieškovą ištaisyti trūkumus savo jėgomis ir lėšomis, jis tai tinkamai atliks. O tinkamai neatlikus gaminių trūkumų pašalinimo darbų, tarp šalių būtų užprogramuotas naujas ginčas, kas neatitiktų proceso esmės. Taigi pasikartotina, nagrinėjamoje situacijoje gaminių trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimas, kaip atsakovo gynybos būdas, laikytinas tinkamesniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš bylos duomenų matyti, kad nors teismo ekspertas 2023 m. sausio 16 d. pateikė papildomus duomenis ir iš dalies pakeistą lokalinę sąmatą, tačiau teismas šių esminių bylos faktinių aplinkybių iš esmės netyrė ir prieštaravimų tarp jų nepašalino, apsiribodamas formaliais teiginiais, kad buvo pakeisti tam tikri darbai.

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir į vertino trūkumų šalinimo kaštus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl apelianto2 apeliacinio skundo

53. Apelianto2 (atsakovo) nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas2 apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 300 Eur sumą. Apeliantas2 tikina, kad nors ieškovo ieškinys buvo tenkintas, tačiau ieškovui neturėtų būti priteisiamos jo turėtos 3700 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 40 Eur žyminis mokestis, nes atsakovas neginčijo šios skolos likučio buvimo fakto, t. y. nuo pat pradžių ją pripažino, tik nesutiko jos mokėti tol, kol ieškovas nepašalins jo pagamintų tvoros gaminių kokybės trūkumų (pasinaudojo CK 6.58 straipsnyje numatyta teise); ieškovas vengė bendradarbiauti (išskyrus pradžioje, kai bandė šalinti trūkumus); taip pat dėl ieškovo elgesio proceso metu.

55. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 40 punktas).

56. Byloje nustatyta, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. nekokybiškai atliko metalinių tvoros segmentų gaminimo darbus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vien tai, kad atsakovas galimai patyrė nepatogumus dėl ieškovo pradėto teisminio proceso, ko pasėkoje jis turėjo samdytis advokatą, gaišti laiką ir patirti neigiamas emocijas, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ieškovas iš pradžių sutiko pašalinti nustatytus atliktų darbų trūkumus.

57. Kasacinis teismas, plėtodamas neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai atliktų statybos darbų, praktiką, aktualioje savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021) yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo institutas gali būti taikomas tik išimtiniu atveju, kai kitais teisiniais institutais neįmanoma atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyros.

58. Nagrinėjamu atveju tokia išskirtinė situacija nėra susiklosčiusi ir net nebuvo įrodinėjama, o atsakovas neturtinės žalos jam padarymą motyvuoja bendro pobūdžio teiginiais apie patirtus pergyvenimus ir kitus nepatogumus, negalint ištaisyti tvoros trūkumų, ieškovo pradėto bylinėjimosi proceso, kurie savaime nėra pakankami neturtinei žalai priteisti. Juo labiau kad atsakovui yra kompensuojama dalis jo įrodytų ir pagrįstomis pripažįstamų išlaidų, priteisiant turtinės žalos atlyginimą tinkamai tvoros būklei atkurti. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

59. Apeliantas2 skundu prašo ieškovui S. S. priteistą 1 764,50 Eur skolą įskaityti (užskaityti) į atsakovui T. S. priteistą žalos atlyginimo sumą. Kaip žinoma, atsakovas atsisakė sumokėti ieškovui pagal Rangos sutartį sulygtą 1 764,50 Eur sumą, nes nustatė atliktų darbų trūkumus. Kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė minėtą sumą iš atsakovo, nes bylos duomenimis atsakovas šią sumą sulaikė teisėtai bei įskaitė į trūkumų šalinimo kaštus ir / ar dėl trūkumų sumažino atliktų darbų kainą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai įgyvendino teisę daryti išskaitas iš ieškovui mokėtino atlyginimo už darbus sumų, priešpriešiniai reikalavimai įskaitomi.

60. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų procentine išraiška bei šalims priteistomis bylinėjimosi išlaidų sumomis.

61. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytais pagrindais iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytos atsakovo apeliacinio skundo dalies iš esmės nepasisako, nes tai neturi reikšmės šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

62. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius teisingai kvalifikavo vartojimo rangos sutartiniais santykiais, pagrįstai nepriteisė atsakovui neturtinės žalos atlyginimą. Visgi pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos darbų priėmimo skaičiavimo kaštus, nepagrįstai priteisė iš atsakovo jo sulaikytą sumą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo T. S. ieškovui S. S. 1764,50 Eur priteista suma panaikinama, ši suma įskaitoma į trūkumų šalinimo kaštus (4005,53 – 1764,50 = 2241,03 Eur) ir atsakovui iš ieškovo priteisiama 2241,03 Eur trūkumų šalinimo kaštų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Kasacinio teismo nutartyse nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

65. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Tokiai proceso šaliai pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

66. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir į aplinkybę, kad šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo siekiama konkrečia sumine išraiška apibrėžto ginčo išsprendimo rezultato (atitinkamų piniginių sumų priteisimo arba nepriteisimo iš antrosios šalies), laikosi nuostatos, jog teisingiausias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims būdas yra visų ginčo sumų sudėjimas bei įvertinimas kiekvienai šaliai tenkančių mokėjimų kontekste. Tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020, 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-410-464/2022).

67. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 3700,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (pagal pinigų priėmimo kvitus), 40,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 508,20 Eur už eksperto apklausą teismo posėdyje (pirmosios instancijos teismo DOK-43255). Byloje yra informacija, kad kol kas 508,20 Eur lėšos už eksperto apklausą teismo posėdyje nebuvo panaudotos (apeliacinės instancijos teismo DOK-36671). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 295 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso ieškovas bylos nagrinėjimo procese patyrė 6043,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2350,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (tai patvirtina byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, apmokėjimo nurodymų kopijos, pinigų priėmimo kvitas), 100,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (priimtą 2021 m. vasario 24 d.) (už reikalavimą nutraukti ieškovo ir atsakovo sudarytą Rangos sutartį ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui 4000 Eur – atsakovas sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, už reikalavimą priteisti neturtinę žalą - 15,00 Eur), 295,00 Eur už patikslintą priešieškinį (priimtą 2021 m. rugsėjo 8 d.); už reikalavimą priteisti 13104,47 Eur trūkumų šalinimo išlaidas – 295,00 Eur), 1910,00 Eur apmokėjimas už ekspertizę. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 95 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Iš viso, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui grąžinamas 75 Eur žyminis mokestis, sprendžiama, kad atsakovas bylos nagrinėjimo procese patyrė 4665 Eur bylinėjimosi išlaidų.

69. Įvertinus bylos procesinę baigtį, ieškovas pagal ieškinį faktiškai yra pralaimėjusi šalis, pagal priešieškinį – iš dalies (proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi didesne apimtimi, 69,63 procentai) laimėjusiu. Atitinkamai, atsakovas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo yra laimėjusi šalis, dėl priešieškinio (proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi mažesne apimtimi, sudarančia 30,57 procentų, lyginant su ieškovu), iš dalies laimėjusia.

70. Svarbu tai, kad nė viena šalis nedetalizavo bylinėjimosi išlaidų dėl ieškinio ir dėl ne kartą tikslinto priešieškinio reikalavimų.

71. Žinoma, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

72. Iš bylos duomenų aišku, kad didžioji ginčo dalis vyko dėl atsakovo pareikšto ir ne kartą tikslinto priešieškinio. Dėl to spręstina, kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų buvo nukreipta į šį ginčą.

73. Kitas aspektas tas, kad bylinėjimosi procesą pradėjo ieškovas, procesinė bylos baigtis patvirtina kad jis iniciavo ginčą atlikęs darbus su trūkumais, t. y. vartotojas, atsakovas, negavo tokio darbo rezultato, kokį įsipareigojo atlikti verslininkas, ieškovas.

74. Svarbu ir tai, kad atsakovas, kaip minėta, atsižvelgdamas į faktinę situaciją, ne kartą tikslino priešieškinio reikalavimus, tuo didindamas ieškovo patiriamas teisinės pagalbos išlaidas, nes ieškovui po kiekvieno patikslinimo reikėjo rašyti atsiliepimus į priešieškinio reikalavimų tikslinimus.

75. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį bylinėjimosi išlaidų priteisimo reguliavimą, į tai, kad ieškovo pradėtas procesas buvo pripažintas nepagrįstu, į tai, kad bylinėjimosi priežastis buvo ieškovo atliktų darbų trūkumai, nors jų kaštai iki gali nebuvo įrodyti, nors ieškovas ir patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų, nusprendžia, kad šalims bylinėjimosi išlaidos viena kitai neatlyginamos, šalys lieka su savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija taip:

„patikslintu priešieškiniu atsakovo T. S. pareikštą alternatyvų reikalavimą nutraukti ieškovo S. S. ir atsakovo T. S. 2020 m. liepos 2 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. 244 ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui už gaminius sumokėtą 4000 Eur kainą ne vėliau kaip per 14 dienų terminą nuo šių gaminių ieškovui grąžinimo ieškovo sąskaitą, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovo 8583,06 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo palikti nenagrinėtą;

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies;

priteisti iš ieškovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2241,03 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, nuo šios sumos 5 (penkių) procentų palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos – 2021 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

kitą priešieškinio dalį atmesti;

grąžinti atsakovui T. S. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio už paliktą nenagrinėtu patikslinto priešieškinio reikalavimą nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį ir priteisti nuostolius (žyminis mokestis sumokėtas pagal 2021 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 482, įmokėta suma 75,00 Eur, mokėtoja – R. S., įmokos kodas 5660);

priteisti iš ieškovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,81 Eur (penkiolika Eur 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-37-1048/2023).

priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,81 Eur (penkiolika Eur 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-37-1048/2023)“.