Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2396-1102/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-29
Bylos Nr.: e2-2396-1102/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30877-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: M. Š.
Atsakovas: M. S.
Advokatai: Agata Staševskaja

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2396-1102/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30877-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,dalyvaujant ieškovei M. Š.,atsakovui M. S., jo atstovei advokatei Agatai Staševskajai,liudytojams V. Š., K. S., J. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir pagal atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės M. Š. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui M. S. (toliau – ir atsakovas) ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti šalių nepilnametės dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 220 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, taip pat 1020 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą su pirminiu ieškiniu 2020 m. birželio mėn. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: ieškovė nebuvo registravusi santuokos su dukros tėvu (atsakovu), pora (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros, bendrą ūkį vedė iki 2017 m. gegužės mėnesio. Po santykių nutraukimo gyvena atskirai, mažametė dukra gyvena su ieškove. Teigė, kad ginčų dėl dukros gyvenamosios vietos su atsakovu nekilo, atsakovas taip pat iš dalies prisideda prie vaiko išlaikymo: kas mėnesį skiria 40-60 Eur darželio apmokėjimui, 15 Eur už neformalųjį švietimą, kartais nuperka ką nors iš drabužių ar avalynės. Atsakovo skiriama suma nesiekia 100 Eur/mėn., tokios sumos nepakanka augančio vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė siekė su atsakovu susitarti taikiai, būtų sutikusi su 200 Eur dydžio atsakovo vaikui skiriama suma, tačiau atsakovas nesutiko. Todėl prašo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovę finansiškai remia brolis V. Š. ir tėvas V. Š., dalis paramos teikiama grynais pinigais, todėl neturi įrodymų. Taip pat negalėtų pagrįsti visų savo skiriamų lėšų vaikui, nes prekes kartais perka turgavietėse ar už grynuosius pinigus (2020 m. lapkričio 16 d. DOK-222267).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, taip pat priešieškinį, kuriuose prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą bei nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) vaiko tėvai turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai po vieną savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Po sprendimo įsiteisėjimo prasidėjus naujai savaitei pirmąją savaitę su vaiku bendrauja vaiko tėvas. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu būdu: 1.1) vaiko ugdymo ir/arba mokymosi laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį, o pasibaigia kitą pirmadienį prasidedant vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra; 1.2) vaiko atostogų laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 10.00 val., o pasibaigia kitą pirmadienį iki 10.00 val. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra; 2) tėvų bendravimas su vaiku švenčių dienomis yra nustatomas atskirai, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas. Tačiau jei vieno iš tėvų bendravimas su vaiku šventinę dieną patenka į jo bendravimo savaitę, tokiu atveju jam nebūtina pasirūpinti vaiko pristatymu pas kitą iš tėvų, kuris tokiu atveju vaiko paėmimą organizuoja kitą dieną nustatytu laiku; 3) tėvas poriniais kalendoriniais metais, o motina – neporiniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: 3.1) per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val., o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 20.00 val.; 3.2) Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki kitos dienos 20.00 val.; 3.3) antrąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 4) tėvas neporiniais kalendoriniais metais, o motina - poriniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: 4.1) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 4.2) Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 4.3) pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 5) nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) kiekvienais metais, o Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina. Šalys organizuoja vaiko paėmimą iš kitos šalies gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos 12.00 val., o pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuoja iki 20.00 val.; 6) vienai iš šalių organizuojant trumpalaikę išvyką su vaiku į užsienį, kita šalis privalo perduoti šiai šaliai vaiko asmens dokumentus ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo metu; 7) vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai; 8) abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo; 9) bendravimo su tėvais laikotarpiu vaiko tėvai vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų; 10) įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu sudaryta bendravimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį. Atsakovas savo poziciją grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: nors ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovo ginčų dėl mažametės dukros gyvenamosios vietos nekilo, tačiau atsakovas pažymi, kad iki šiol ginčų nekilo tik dėl to, kad šalys geranoriškai dalijosi vaiko priežiūrą. Šalių dukra yra įpratusi pusę laiko leisti su atsakovu, todėl teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi įvertinti, kas labiau atitiks vaiko interesus. Ieškovė nuosavo būsto neturi, per paskutinių vienerių metų laikotarpį pakeitė keletą nuomojamų būstų, o nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas neužtikrina vaikui saugumo jausmo. Tuo tarpu atsakovas kartu su savo sutuoktine yra įsigiję nuosavą 3 kambarių butą, kuriame yra įrengę atsakovo dukrai atskirą kambarį, pagal dukros skonį ir pomėgius. Šalių dukra netrukus pradės lankyti mokyklą, tuo tarpu atsakovo vykdoma veikla leidžia jam dirbti pagal laisvą grafiką, jo sutuoktinė artimiausius trejus metus bus motinystės atostogose, tad jie turės galimybę daugiau dėmesio skirti dukros ugdymui. Tuo tarpu ieškovė dažnai dirba iki vėlaus vakaro. Mano, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė yra konfliktiško charakterio, linkusi manipuliuoti vaiku, riboti dukros bendravimą su tėvu, vaikas dėl to išgyvena. Darželio, kurį lanko šalių dukra, pažyma liudija, kad tėvas rūpinasi dukra. Dėl išlaikymo dydžio – ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 500 Eur suma, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent tokio dydžio sumą per mėnesį išleidžia vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas būdamas pusę laiko su dukra pilnai rūpinosi ir užtikrino dukters būtinuosius poreikius, t. y. pirko jai maistą, drabužius, užtikrino tinkamas būsto sąlygas, mokėjo komunalinius mokesčius, mokėjo už jos darželį, būrelius, darželio rinkliavas, pirko higienos priemones, leisdavo su dukra laisvalaikį. Gaudamas valstybės mokamą 60 Eur dydžio išmoką vaikui, ją perveda ieškovei, taip pat papildomai nuo 2020 m. spalio mėnesio perveda po 40 Eur vaiko drabužiams. Ieškovė nurodo, kad vaiko drabužiams per mėnesį tenka tik 60 Eur dydžio suma, todėl nepagrįsta teigti, kad atsakovas tik dalinai prisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, ji negalėtų skirti vaikui 500 Eur per mėnesį, nuomotis būstą ir dengti savo būtinuosius poreikius. Aplinkybė, kad ieškovei materialiai padeda jos tėvas ir brolis yra neįrodyta. Atsakovo dabartinė turtinė padėtis dėl pasaulyje prasidėjusios pandemijos taip pat nėra itin gera: jis nuo 2020 m. kovo 6 d. Užimtumo tarnyboje registruotas bedarbiu, jam 2020 m. liepos-gruodžio mėnesiais buvo mokamos išmokos, kurios sudarė vos po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas turėjo išduotą verslo liudijimą statybos baigimo apdailos ir valymo darbams vykdyti, tačiau 2020 metais šią veiklą galėjo vykdyti itin ribotai dėl visuotinio karantino ir kontaktų ribojimo. Mano, kad 2021 metais jo mėnesio pajamos sudarys apie 1 000 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Atsakovas su sutuoktine 2020 m. sausio 6 d. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. 14A1918216657-FE bendrai 52 700 Eur sumai su tikslu įsigyti nuosavą būstą, įgytas butas yra įkeistas bankui, jo vertė sudaro 63 000 Eur. Atsakovas turi prievolę kas mėnesį mokėti bankui po 204,93 Eur dydžio įmoką. Atsakovui su sutuoktine (duomenys neskelbtini) gimė dukra, taigi, šeimoje atsirado dar vienas vaikas, reikalaujantis išlaikymo. Atsakovo sutuoktinė šiuo metu gauna tik motinystės išmoką, kuri pirmais metais sudarys 434,48 Eur, o antrais metais – tik 248,24 Eur. 220 Eur per mėnesį išlaikymo sumos priteisimas būtų neproporcingas, pažeistų atsakovo interesus, nes iš jo būtų priteista daugiau, negu jis objektyviai gali mokėti, juo labiau vertinat, kad dukra pusę laiko praleidžia su juo ir jis dukters išlaikymui per mėnesį tiesiogiai patiria mažiausiai po 250 Eur per mėnesį. Papildomai priteisus iš Atsakovo dar 220 Eur dydžio išlaikymą vaikui, Atsakovas realiai vaikui išlaikyti turės skirti po 470 Eur per mėnesį, kas sudaro viso mėnesio vaiko išlaikymo sumą. Iš atsakovo galėtų būti priteista ne didesnė kaip 50 Eur per mėnesį, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Dėl jo bendravimo su nepilnamečių vaiku tvarkos nustatymo pažymėjo, kad įvertinus aplinkybę, kad jau eilę metų dukra su abiem tėvais praleidžia po pusę laiko, tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, kuri ir toliau atitiktų susiklosčiusią praktiką ir vaikas nepatirtų pokyčių bei traumos. Šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu iš tėvų jam būtų stabilumo garantas, tokia bendravimo tvarka, esant tėvų dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuotų (arba bent jau sumažintų) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Tokia bendravimo tvarka užtikrintų geriausius vaiko interesus, kadangi abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Savo teiginius grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika (2021 m. sausio 12 d. DOK-6672; 2021 m. sausio 29 d. DOK-19864).

Ieškovė teikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė mananti, kad atsakovo gaunamos išmokos iš Užimtumo tarnybos netrukdė jam verstis darbine veikla. Pažymėjo, kad dirbdama picerijoje ieškovė gaudavo arbatpinigių, tuomet jai užteko lėšų išlaikyti dukrą be atsakovo pagalbos, bet atėjus karantinui tapo sunku išgyventi. Atsakovo gerą finansinę padėtį įrodo jo galimybė mokėti advokatui. Atsakovo patirtos išlaidos vaiko kambario įrengimui jo bute negali būti priskirtos tik prie šalių dukros išlaidų, nes atsakovas su sutuoktine laukėsi savo vaiko, kambarys bus skirtas ir jam. Šalių dukra yra per maža, kad galėtų tinkamai adaptuotis prie dviejų skirtingų namų tvarkos (2021 m. vasario 8 d. DOK-25965).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. gruodžio 2 d. ir 2021 m. vasario 19 d. išvadas „Dėl E. S.“, 2020 m. lapkričio 30 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-4097, 2020 m. lapkričio 26 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-4053, 2020 m. lapkričio 30 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą. Patikslintoje išvadoje nurodyta, kad Tarnybos vertinimu, tiek ieškovė, teik atsakovas geba tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra ir tenkinti jos poreikius, sudaro dukrai tinkamas gyvenimo, ugdymosi bei poilsio sąlygas, vaikas turi tvirtus ryšius su kiekvienu iš tėvų, todėl ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos atitinka vaiko interesus. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo dydžio reikalinga atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku, kita vertus tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kyla papildomos prievolės, susijusios su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nurodė, kad visos abejonės turi būti vertinamos nepilnametės geriausių interesų naudai. Tarnyba nustatė, kad ieškovė su dukra gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būste yra visi reikalingi patogumai, reikalingi baldai ir buitinė technika. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir švaru. Mergaitė dalinasi kambariu kartu su mama, kuriame yra visi reikalingi baldai, žaislai ir ugdymosi priemonės. Moteris nurodė, jog dirbo UAB (duomenys neskelbtini) salės darbuotoja, jos darbo pajamos apie 500 Eur/mėn., išmoka vaikui 60 Eur/ mėn. Pasak ieškovės, su atsakovu atskirai gyvena 3-4 metus, kuomet gyveno atskirai, mergaitė pusę laiko praleido su tėvu, nes ieškovė dirbo pamaininį darbą. Mama pirko viską, kas buvo reikalinga vaikui, mokėjo už vieną dukters būrelį, o atsakovas – už antrą būrelį ir darželį. Anot ieškovės, atsakovas nenori papildomai prisidėti prie dukters išlaikymo, traktuoja, kad taip pat rūpinasi dukterimi ir ją išlaiko, du mėnesius pervedė po 40 Eur. Ieškovė įsidarbino naujoje darbovietėje, pasikeis jos darbo grafikas ir galės daugiau laiko leisti su dukra. Tarnyba taip pat nustatė, kad atsakovas su sutuoktine K. S. gyvena jiems nuosavybės teise priklausiančiame erdviame trijų kambarių, su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukrai svečiavimosi metu yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai ir ugdymosi priemonės. Apsilankymo metu būstas buvo švarus ir tvarkingas, jame yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Vyras nurodė, jog dirba pagal individualios veiklos pažymą, teikia vidaus apdailos paslaugas. Atsakovo šeimos pajamas sudaro darbo pajamos apie 1000 Eur/mėn. Teigė, kad su ieškove atskirai gyvena nuo 2017 m., per visą tą laiką dukra pusę laiko gyvena pas jį, tai kitą pusę laiko pas ieškovę, nes ji dirba pamaininį darbą. Moka už dukters darželį ir šokių būrelį. Atsakovas pažymėjo, kad dėl karantino laikinai neturi darbo, tačiau ieškovei davė 340 Eur grynaisiais pinigais. Kuomet dukra gyvena pas jį, jis ją išlaiko, ugdo ir rūpinasi. Tarnybos duomenimis, E. S. lanko Vilniaus 1/d (duomenys neskelbtini), papildomai lanko šokių būrelį ir anglų kalbos pamokas. Pasak ieškovės, mergaitė didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Tarnybos išklausoma nepilnametė papasakojo, kad tėvai ilgą laiką gyvena atskirai, ji dažnai būna pas tėvą, jį apibūdino kaip gerą. Nepilnametė nurodė, jog būdama pas tėvą žaidžia su žaislais, piešia, karpo ir daro rankdarbius, nurodė, kad greitai turės sesutę. Mergaitė teigė, jog jai patinka tėčio žmona, visi kartu žiūri filmus, gamina valgyti, su tėčiu eina į parduotuvę, jis nuperka jai saldainių. Mamą mergaitė apibūdino, kaip gerą, rūpestingą ir mylinčią. E. nurodė, jog kartu su mama eina pasivaikščioti, žiūri filmus, mama daro jai valgyti, perka rūbus, saldainius. Mergaitė nurodė, kad abiejų tėvų gali paprašyti pagalbos, pas abu būdama jaučiasi gerai ir linksmai. Išvadoje nurodyta, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų nėra žinoma (2020 m. gruodžio 2 d. DOK-236253; 2021 m. vasario 19 d. DOK-34074).

Byloje teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove.

Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad prašo išlaikymo nuo kreipimosi į teismą dienos. Paaiškino, kad kaip pora su atsakovu gyveno apie 2,5-3 metus, išsiskyrė, kai dukrai buvo 1,5-2 metų. Iki susilaukiant dukros, tiek ieškovė, teik atsakovas dirbo, pajamos abiejų buvo panašaus lygio, nuomojosi butą. Nurodė, kad ji anksčiau dirbo pamaininį darbą kavinėje, tuomet atsakovas pusę laiko prižiūrėdavo dukrą, kuomet ji dirbdavo ir taip susiklostė, kad jis jokio išlaikymo neteikė. Buvo sutarę, kad atsakovas moka už darželį, ieškovė moka už vieną būrelį, jis – už kitą. Mano, kad atsakovas naudojasi padėtimi, kad ji nori išsilaikyti darbo rinkoje, padeda prižiūrėti vaiką, bet tuomet nemoka išlaikymo. Vėliau tik pradėjo pervesti gaunamus vaiko pinigus, bei dar 40 Eur papildomai. Ieškovei vienai sunku išlaikyti dukrą, be atsakovo ženklesnio prisidėjimo, ją remia Rokiškyje gyvenantis tėvas, taip pat Vilniuje gyvenantis brolis. Ji planuoja nebedirbti pamainomis, dirbti įprastą darbo savaitę, kad galėtų daugiau laiko praleisti su dukra. Dirbo kavinėje, tuomet finansiškai buvo geresnė padėtis, kai užėjo pandemija buvo sunku pragyventi, įsidarbino Maksimoje salės darbuotoja, dabar dirba baldų gamybos įmonėje, fasuotoja, dirba ir naktinėse pamainose, nes tuomet geresnis darbo užmokestis. Kai turi galimybę, neveda vaiko į ugdymo įstaigą, kad pabūtų kartu. Teiravosi auklėtojų, gavo patikinimą, kad ugdymo procesas dėl to nenukentės, dukra tik nuo rudens pradės lankyti paruošiamąją grupę. Mergaitė yra jai sakiusi „kaip gera sirgti, su tavim, mama, pabūti“, tai rodo, kad mergaitė prie jos prisirišusi. Dukra pasakojo, kad būdama pas tėvą dažnai būna viena kambaryje, žaidžia telefonu, nuobodžiauja. Tėvas veda dukrą į darželį, palieka savo mamai, senelei (nepilnametės močiutei, promočiutei), taigi nedaug pats rūpinasi vaiku. Norėjo prisiteisti išlaikymą iš atsakovo jau anksčiau, bet jis jai pagrasinęs, kad ji neteks vaiko, darbo. Mano, kad ji geriau rūpinasi mergaitės higiena, pavyzdžiui tvarkingai nukerpa nagučius, o iš atsakovo dukra buvo grįžusi su supūliavusiais nagučiais, nepakeistais apatiniais rūbeliais. Rūpinasi vaiko sveikta, veda pas odontologą. Mergaitė linkusi į alergiją, odos išsausėjimą, reikia kontroliuoti miltinių gaminių vartojimą, kontaktą su žiedadulkėmis. Mano, kad dukra su atsakovu galėtų praleisti kas antrą savaitgalį, nes jis yra sukūręs naują šeimą, susilaukęs kitos dukros.

Posėdyje atsakovas ir jo atstovė advokatė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovas paaiškino, kad kai atsakovė dirbo kavinėje, jos darbo grafikas buvo keturias dienas dirba, keturios dienos laisvos, dvi dienas dirba, dvi laisvos. Atitinkamai jis derinosi, visuomet rūpinosi vaiku, kuomet ji dirbdavo. Ir iki šiol derinasi prie jos darbo grafiko, nes ir šiuo metu ji dirba pamaininį darbą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė jokios konkrečios bendravimo tvarkos, posėdyje viena vertus teigė, kad kol ji dirba pamaininį darbą, tol nori dalintis vaiko priežiūra, o kai dirbs įprastą darbo savaitę, tuomet pati vaiką norės prižiūrėti. Tokie ieškovės samprotavimai yra nekonkretūs. Ieškovė linkusi konfliktuoti, jį šmeižti. Vaiko ugdymo įstaigoje vyko net du susirinkimai dėl jos reikalavimų, pretenzijų. Karantino metu ilgai nematė dukros, labai pasiilgo. Tuo metu ieškovei davė grynųjų pinigų pragyvenimui. Dukra artima su juo, tai rodo, kad jam atėjus pasiimti iš darželio, atbėga, apsikabina. Vaikui jis išlaidžia apie 250-300 Eur per mėnesį, dukra pilnai aprengta, apauta. Atsakovas eidavo į susirinkimus darželyje, mokėdavo darželio mokesčius, kitas rinkliavas, už šokių būrelį, tai liudija darželio pažymos. Šeimoje gyvenant nėra prabangos, reikia taupyti, moka kas mėnesį po 205 Eur paskolos įmoką, dar mokės 29 metus. Laisvu laiku su dukra važiuoja į sodą. Nepadėjo ieškovei nuvežti dukros pas odontologą, kai naktį dukrai būnant pas mamą supūliavo dantukas, nes nakčiai išjungia telefono garsą, negirdėjo ieškovės skambučio. Mano, kad vaiko perdavimas gali vykti ir tiesiogiai tarp tėvų, ir per ugdymo įstaigą. Netiesa, kad jis ieškovei grasino, tai ji jam grasinusi. E. S. gerai sutaria su jo naujagime dukra, nori dalyvauti jos priežiūroje, pamaitinti, pastumdyti vežimėlį.

Liudytojas V. Š., ieškovės brolis, patvirtino, kad žino, kad ieškovei finansiškai padeda jų 51 m. amžiaus tėtis, yra per savo draugę pervedęs pinigų, po 50, 100 Eur. Ieškovė nuvykusi į Rokiškį iš tėvo atsiveža maisto produktų, uogienių ir pan. Liudytojo sesuo (ieškovė) su dukra eina į parką, ėjo į fejerverkų festivalį, taigi aktyviai leidžia laiką su vaiku pagal savo finansines galimybes. Pats yra padėjęs prižiūrėti seseriai dukrą, yra davęs grynais po 15, 20, 30 Eur. Jei atsakovas mokėtų išlaikymą, būtų galima mokėti auklytei.

Liudytoja K. S., atsakovo sutuoktinė, nurodė, kad su atsakovu susipažino, kai šis jau nebegyveno su ieškove, po kelių savaičių pažinties sužinojo, kad atsakovas dalijasi dukros priežiūra su dukros mama. Kuomet pradėjo gyventi kartu su atsakovu, gyveno pagal ieškovės darbo grafiką, būdavo ilgoji savaitė ir trumpoji, kiekvieną mėnesį gaudavo ieškovės darbo grafikus ir pagal tai planavo savo laiką. Yra girdėjusi, kaip sutuoktinis (atsakovas) telefonu kalbasi su ieškove, jie tarpusavyje ginčydavosi dėl vaiko, dėl rūbelių, pinigų, girdėdavo ieškovės riksmus. Su ieškove bendrauja tik buitiniais klausimais, daugiau atsakovas derina su vaiku susijusius klausimus. Mano, kad atsakovui būtų didelis smūgis, jei negalėtų maksimaliai dalyvauti dukros gyvenime, ja rūpintis, sutuoktinis apie tai kalbėdamas net susigraudina. Dabar ieškovės darbo grafikas kintantis, būna, kad atveda vaiką jiems 5 val. ryte, tuomet jie guldo mergaitę dar pamiegoti. Neprieštarauja, kad E. S. jų šeimoje gyventų pusę laiko. Mano, kad stabilus grafikas įneštų visiems aiškumo.

Liudytoja J. F., atsakovo mama, nurodė, kad su anūke bendrauja apie 1 kartą per mėnesį, dažniausiai savaitgaliais. Mergaitė turi savo atskirą lovą, spintą tiek jos namuose, tiek sūnaus (atsakovo) namuose. Liudytoja mėgsta pirkti mergaitei drabužius, avalynę, perka įvairiose parduotuvėse, pavyzdžiui Maksimoje, Batų kalne, Humanoje. Žino, kad sūnus dabar gyvena kukliai, prabangos pas juos nėra. Sūnaus (atsakovo) ir anūkės bendravimą apibūdintų kaip nuostabų, mergaitė bėga tėvui į glėbį, jie myli vienas kitą. Atsakovas su ieškove nuo 2017 m. gyvena atskirai, tuomet sūnus (atsakovas) iš nuomojamo buto, kur gyveno su ieškove ir vaiku, sugrįžo gyventi pas ją. Detaliai nesutarimo priežasčių nežino, nesutapo charakteriai. Su mergaite mėgsta leisti laiką sode, mėgautis vandens procedūromis. Kartais apsilanko pas mergaitės prosenelę, kuri yra gyvybinga 77 m. amžiaus moteris. Su ieškove praktiškai nebendrauja, nuo pat pradžių nesiklostė santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai šiuo metu yra 6 metai.

Žemesnės instancijos teismas

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

1. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Ieškovė prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepime-priešieškinyje pažymėjo, kad teismas turėtų įvertinti, kas geriau atitiks vaiko interesus, nurodė manantis, kad geba geriau tenkinti ir atliepti dukros poreikius, turi stabilesnes gyvenimo sąlygas, artimą ryšį su dukra, tačiau savarankiško reikalavimo dėl nepilnametės E. S. gyvenamosios vietos su juo nereiškė.

Byloje nesant pareikštam priešiniam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta esant ginčui gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), įvertinęs išvadą teikiančios institucijos išvadą, nenustatęs, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnametės E. S. gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove M. Š., teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Šalims išaiškintina CK 3.174 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

2. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatyminis reglamentavimas lemia, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-279-567/2018; kt.).

Remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais, ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, pastaruosius 4 metus gyvena skyriumi. Šalys patvirtino, kad abu tėvai yra daug laiko praleidę su dukra, ja rūpinosi, turi artimą ryšį su vaiku. Tai konstatuota ir Tarnybos išvadoje (2021 m. vasario 19 d. DOK-34074). Atsakovas dukra rūpinosi tuomet, kai ieškovė dirbdavo pamainomis, slenkančiu grafiku, praktiškai pusę laiko. Iš šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatyta, kad šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar nusistovėjusi tvarka, kuomet atsakovas su vaiku praleidžia apie pusę laiko, paliktina tokios pačios apimties (atsakovo pozicija), ar bendravimo apimtis siaurintina, nustatant pagrindinius nepilnametės namus ieškovės namuose (ieškovės pozicija). Atsakovas savo poziciją motyvavo tuo, kad nusistovėjusi tvarka dukrai yra įprasta, todėl nekeistina. Ieškovė nurodė mananti, kad ji geriau atliepia mergaitės higienos, sveikatos poreikius, dukrai svarbu turėti pastovius savo namus, o atsakovo namuose kuriasi nauja šeima su jų naujagimiu, be to, ieškovės manymu, atsakovas tokios „50/50 proc. laiko“ tvarkos siekia ir dėl to, kad turėtų priežastį neteikti dukrai pakankamo išlaikymo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Nors tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Bendravimo tvarka nustatoma tokia, kokia ji galima pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgiama ir į tėvų galimybes, užimtumą, darbo pobūdį. Tačiau tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam – geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

Nacionalinių teismų praktikoje bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, o geranoriškai bendradarbiauti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1864-779/2020).

Teismas vertina, kad ieškovė pakankamai nedetalizavo, kokios bendravimo tvarkos ji siekia, nenurodė, nuo kada ir koks bus jos darbo grafikas, ar ji dirbs pamainomis, ar penkias darbo dienas įprastu darbo grafiku, kokias galimybes ji turės būti su vaiku. Nustačius, kad abi bylos šalys pageidavo konkretumo ir stabilumo, pritarė, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl praleidimo su dukra šventinių dienų, atostogų metu spręstina, kad šiuo sprendimu nustatytina atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytai bendravimo tvarkai artima tvarka, ją papildomai pakoregavus, atsižvelgiant į ieškovės poziciją, taip pat siekiant tolygiai paskirstyti tėvų bendravimo laiką su vaiku didžiųjų metų švenčių ir vasaros atostogų metu. Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl vienų „pagrindinių“ namų, atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių (6 metai), yra reikšmingi. Vertintina, kad atsakovo prašymas nustatyti, kad tėvai bendrauja su vaiku nepertraukiamai po vieną savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio, vaiką perduodant per ugdymo įstaigą, keistinas į 5/9 dienų laikotarpius, nustatant, kad darbo savaitėmis dukrą tėvas kas antrą savaitę pasiima iš ugdymo įstaigos antradieniais pasibaigus užsiėmimams, o grąžina sekmadienį į vaiko (jo mamos) gyvenamąją vietą. Toks bendravimo ritmas leis skyrium gyvenančiam tėvui praleisti su dukra santykinai ilgus laikotarpius nepertraukiamai. Vaiko grąžinimas į ieškovės namus sudarys sąlygas tėvams bent du kartus per mėnesį betarpiškai susitikus aptarti su vaiku susijusius klausimus. Šioje vietoje šalys kviečiamos elgtis pagarbiai ir geranoriškai viena su kita, demonstruoti tinkamą bendravimo pavyzdį vaikui. Matymas, kad tėvai geba civilizuotai bendrauti didins mergaitės pasitikėjimą ir saugumo jausmą.

Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes. Pastebėtina, kad remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas savo iniciatyva nustato bendravimą vasaros laikotarpiu. Vertinama, jog teismo nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečio vaiko interesus, nes didins stabilumą vaiko gyvenime, užtikrins jam būti auklėjamam abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaiku.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais, derinti savo galimybes, kurios bėgant laikui gali keistis. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

3. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus bylos duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis apie atsakovo gaunamas draudžiamąsias pajamas ir atsakovo paaiškinimus, kad jis turi darbinių įgūdžių, gauna reguliarias pastovias pajamas, atsižvelgus į šalių procesinių dokumentų reikalavimus dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis.

Ieškovė prašė priteisti dukrai iš atsakovo po 220 Eur – mažiau nei pusę jos nurodomų dukrai kas mėnesį reikalingų išlaidų, kurių dydį nurodė 500 Eur. Atsakovas nesutiko su tokia suma, nesutikimą motyvavo tuo, kad pats taip pat patiria vaiko išlaikymo išlaidų, jo pajamos nėra garantuotos, jis turi įsipareigojimų bankui, jam gimė antras vaikas, be to ieškovė neįrodė, kad išleidžia vaikui 500 Eur per mėnesį.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 470 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, įvertinus, kad valstybė skiria 70 Eur dydžio išmoką vaikui, turi būti ne mažesnė kaip (470 – 70 ) / 2 = 200 Eur.

Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pažymėtina, kad tėvams turint finansinių galimybių turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti ženkliau ribojamas, tėvai turėtų siekti rasti finansinių galimybių užtikrinti įprastinius vaiko poreikius, kurie buvo tenkinami tėvams gyvenant kartu. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis Sodros duomenimis, šalių paaiškinimais, atsakovo pajamos dirbant individualiai vidaus apdailos ir remonto srityje sudaro iki 1000 Eur per mėnesį, ieškovės, dirbančios pamaininį darbą, įskaitant ir naktines pamainas, – iki 800-900 Eur per mėnesį.

Su atsakovo argumentais, jog jis praleisdamas su dukra daug laiko patiria kasdienių vaiko priežiūros išlaidų, todėl negali mokėti ženklesnės sumos ieškovei, sutiktina tik iš dalies. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes jis su sutuoktine turi nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį būstą (63,60 kv. m ploto, 3 k. butą, 1973 m. statybos name Vilniuje), transporto priemonę (WV Passat, 2006 m. gamybos), o ieškovė, remiantis valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, registruotino turto neturi. Nors atsakovas patiria kredito mokėjimo naštą, pažymėtina, kad tokiu būdu jis įgyja nuosavybę, kai tuo tarpu ieškovė patiria būsto nuomos išlaidas. Abi šalys turi mokėti komunalinius mokesčius, patiria transporto išlaidų ir pan. Visuotinai žinoma, kad vieno asmens kasdienio pragyvenimo (maistas, higienos priemonės) išlaidos didesnėje šeimoje yra mažesnės nei mažesniame namų ūkyje, taigi šiuo atveju atsakovui pigiau atsieina išlaikyti 6-metę nepilnametę dukrą jo 4 asmenų šeimoje, nei ieškovei – jos 2 asmenų šeimoje. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad jis turi du išlaikymo reikalingus nepilnamečius vaikus: E. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kurios išlaikymo yra sprendžiama šioje byloje, ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kitų išlaikytinių neturi.

Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo mokėtino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tėvų gaunamas pajamas ir ankstesniais laikotarpiais gautų pajamų dydį, į abiejų tėvų pareigą dėti pastangas, kad gaunamos pajamos būtų pakankamos teikti dukrai išlaikymą, į šalių turimą turtą ar jo nebuvimą, skolinius įsipareigojimus, į vaiko amžių, į tai, kad atsakovas per mėnesį su dukra praleis po 10 dienų, atostogaus vasaros metu, šiais laikotarpiais patirs tiesioginių vaiko priežiūros išlaidų, į kitų išlaikytinių buvimą. Teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas 190 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas dukrai kas mėnesį, ir vertina, kad toks išlaikymas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, kaip šiame sprendime jau nurodyta, tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Šiuo atveju atsakovui nelieka prievolės mokėti už dukros ugdymą ir lavinimą, tai tampa ieškovės prievole, nebent šalys tarpusavyje susitartų kitaip.

Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos, atsakovas – nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas nurodė, kad įrenginėjo dukrai kambarį, turėjo išlaidų. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ji nesinaudoja įstatymo numatyta galimybe prašyti išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus. Spręstina, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškovės kreipimosi šioje byloje į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.). Toks ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu, nes prieš kreipdamasi į teismą ieškovė pasinaudojo ikiteisminės mediacijos galimybe, taigi atsakovas žinojo, kad ji kelia reikalavimą dėl išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mediacija buvo reali, šalys dalyvavo mediacijos sesijose 2020 m. rugsėjo mėn., taip pat bandė tarpusavyje tartis taikiai ir 2019 m. gruodžio mėn. Tuo pačiu įvertintina tai, kad atsakovas nuo 2020 m. spalio mėn. ieškovei mokėjo po 40 Eur dukros drabužiams, taip pat dengė dukros ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje išlaidas, kurios sudarė apie 40 Eur/mėn., mokėjo už šokių būrelį (apie 20 Eur/mėn.). Laikytina, kad atsakovo mokėtinos periodinės išmokos nuo bylos iškėlimo iki sprendimo priėmimo mažintinos 100 Eur dydžiu. Siekiant išvengti ginčų tarp šalių, nustatytina konkreti atsakovo mokėtina suma už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2020 m. spalio 29 d.) iki sprendimo priėmimo (2021 m. liepos 29 d.): (190 – 100) x 9 mėn. = 810 Eur.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sudaro 75 Eur. Ieškovė sumokėjo 50 Eur, likusios dalies mokėjimas jai teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo atidėtas iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Todėl ieškovės valstybės biudžetui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 25 Eur.

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo dukrai išlaikymą po 190 Eur, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (190 x 12) x 0,03 x 0,75 = 51 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 50 Eur dydžio žyminis mokestis (2020 m. lapkričio 15 d. mokėjimas banke „Swedbank“, AB).

Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur dydžio žyminis mokestis (2021 m. sausio 28 d. mokėjimas banke „Swedbank“, AB) ir 1000 Eur patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. birželio 8 d. sąskaita-ataskaita Nr. 259/2020 už teisines paslaugas, 2020 m. gruodžio 13 d., 2021 m. birželio 11 d. mokėjimai banke „Swedbank“, AB). Atsižvelgiant į bylos apimtį, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų būtinumą, esant pateiktam prašymui su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, įvertinus, jog išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų rekomendacinių atlygių advokatams dydžių, laikytina, kad išlaidos yra pagrįstos. Atsakovo patirtos išlaidos iš viso sudaro 1075 Eur.

Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl gyvenamosios vietos tenkinus pilnai (100 proc.), o reikalavimą dėl išlaikymo iš dalies (86 proc.), vertintina, kad ieškinys tenkintas 93 procentais, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 50 x 0,93 = 46,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies (65 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistina 1075 x 0,65= 698,75 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitą iš ieškovės atsakovui priteistina 698,75 – 46,50 = 652,25 Eur.

Byloje patirta 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tarp šalių paskirtytinos: atsakovo mokėtina suma sudaro 1 Eur, ieškovės – 0,79 Eur.

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 51 + 1 = 52 Eur, iš ieškovės: 25 + 0,79 = 25,79 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės E. S., gim. 2015 m. balandžio 6 d., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina ieškove M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur (šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), 810 Eur dydžio išlaikymo sumą už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. liepos 29 d.)

Nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja:

1. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis: tėvas bendrauja su vaiku kalendorinių metų nelyginėmis savaitėmis, paimdamas vaiką antradienį iš ugdymo/mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jei šią dieną vaikas nelanko ugdymo įstaigos – iš jo gyvenamosios vietos 17:00–17:30 val. ir grąžindamas jį sekmadienį 18:30–19:00 val. į jo gyvenamąją vietą. Jeigu nurodytos bendravimo dienos sutampa su tvarkoje numatytomis švenčių ar atostogų dienomis, tėvo bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių ar atostogų dienoms nustatytą tvarką.

2. Bendravimas švenčių dienomis:

2.1. Tėvas poriniais kalendoriniais metais (2022, 2024 ir t. t.) bendrauja su vaiku per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) nuo 12:00–12:30 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 20.00–20:30 val.; pirmąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) nuo 12:00–12:30 val. iki 20.00–20:30 val.. Neporiniais metais šį laiką su vaiku praleidžia mama;

2.2. Tėvas neporiniais kalendoriniais metais (2021, 2023 ir t. t.) bendrauja su vaiku Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12:00–12:30 val. iki 20.00–20:30 val.; Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12:00–12:30 val. iki kitos dienos (sausio 1 d.) 20.00–20:30 val.; antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 12:00–12:30 val. iki 20.00–20:30 val. Poriniais metais šį laiką su vaiku praleidžia mama;

2.3. Tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) kiekvienais metaiso Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina, nuo 12:00–12:30 val. iki 20.00–20:30 val.

3. Bendravimas vasaros metu (birželio – rugpjūčio mėn.): tėvas ir motina bendrauja su vaiku po dvi savaites iš eilės, vaiką perduodami vienas kitam pirmadieniais 10:00–10:30 val. Pirmą dviejų savaičių periodą su vaiku praleidžia tas iš tėvų, į kurio savaitę tais metais pakliūna birželio 1 d.

4. Vienam iš tėvų organizuojant trumpalaikę išvyką su vaiku į užsienį, kitas iš tėvų privalo perduoti pirmajam vaiko asmens dokumentus ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo metu.

5. Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai. Nelyginiais metais vaiko gimtadienio šventę organizuoja tėvas, lyginiais – vaiko motina.

6. Abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko kasdienį poilsio režimą, užimtumą užsiėmimuose, sveikatą.

7. Bendravimo su tėvais laikotarpiu vaiko tėvai vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų.

8. Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu sudaryta bendravimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.

Priteisti iš ieškovės M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 652,25 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 25 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25,79 Eur (dvidešimt penkis eurus 79 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė