Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1298-794/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
2A-1298-794/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15024-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Grimo Akademija“
Ieškovas
M. H., G. B., J. Ž., E. D., N. V., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1298-794/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15024-2014-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; 2.6.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir V. M., V. P. (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalies, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grimo Akademija“ priešieškinį ieškovėms M. H., G. B., J. Ž., E. D., N. V., A. S., A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Grožio namai VIS UNITA“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės M. H. (buvusi Meilutytė), G. K., J. P., J. N., G. B., A. U., G. R., J. Ž., K. R., E. D., R. P., N. V., R. M., L. V., A. S., A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančiais ab initio studijų sutartis, sudarytas su UAB „Grimo Akademija“, ir priteisti ieškovėms iš UAB „Grimo Akademija“ ir subsidiariai iš E. P. ir D. Š. už studijas sumokėtas lėšas, patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Atsakovė UAB „Grimo Akademija“ pateikė priešieškinį ieškovėms, kuriuo prašė UAB „Grimo Akademija“ iš A. S. priteisti 2 040,65 Lt (591,01 Eur) skolos, 463,96 Lt (134,37 Eur) delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos; iš A. S. priteisti 4 048,00 Lt (1 172,38 Eur) skolos, 1 088,45 Lt (315,24 Eur) delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos; iš G. B. priteisti 4 048,00 Lt (1 172,38 Eur) skolos, 1088,45 Lt (315,24 Eur) delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos; iš E. D. priteisti 974,00 Lt (282,09 Eur) skolos, 194,80 Lt (56,42 Eur) delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo šio priešieškinio priėmimo dienos; iš J. Ž. priteisti 1 012,00 Lt (293,10 Eur) skolos, 202,40 Lt (58,62 Eur) delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos; iš M. H. (buvusi Meilutytė) priteisti 1566,10 Lt (453,57 Eur) skolos, 159,44 Lt (46,18 Eur) delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos; iš N. V. priteisti 874,00 Lt (253,13 Eur) skolos, 174,80 Lt (50,63 Eur) delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos; priteisti UAB „Grimo Akademija“ naudai iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad 2013 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais UAB „Grimo akademija“ su ieškovėmis sudarė sutartis dėl grimo ir makiažo studijų, 2013 m. lapkričio 4 d. pradėjo studijų programą. Vykstant studijoms A. S., A. S. ir G. B. susidūrė su finansiniais sunkumais ir nuo 2014 m. sausio mėn. už studijas nemokėjo. Atsakovė ieškovių prašymu leido joms tęsti studijas. Atsižvelgdamos į tai, ieškovės studijas tęsė. Ieškovėms nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2014 m. balandžio 1 d. atsakovė su minėtomis ieškovėmis sutartis nutraukė. 2014 m. kovo – balandžio mėn. sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų pradėjo nebevykdyti ir kitos ieškovės. Jos taip pat nuo 2014 m. kovo mėn. vidurio nustojo lankyti studijas, tačiau nei apie studijų nutraukimą, nei nutraukimo motyvus, atsakovė nebuvo informuota. Apie sutarčių nutraukimą UAB „Grimo Akademija“ netiesiogiai buvo informuota 2014 m. gegužės 19 d., gavusi iš teismo ieškovių ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pagal sudarytas sutartis atsakovė įsipareigojo užtikrinti studijų sąlygas, o ieškovės už tai sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarčių 7.2 punktu šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių. Pagal sutarčių 4.1 punktą studentas, norintis nutraukti sutartį, privalo apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Atsakovė nuostolius skaičiuoja taip, lyg sutartys būtų nutrauktos nuo 2014 m. gegužės 30 d.Atsiliepime į priešieškinį ieškovės su priešieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais nesutiko, prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad sutartys, kurių pažeidimus įrodinėja UAB „Grimo akademija“, buvo sudarytos dėl apgaulės. Priešieškinis, kuriuo prašomas priteisti niekinių sutarčių pagrindu susidaręs įsiskolinimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Priešieškinyje klaidingai nurodyti skolos ir delspinigių paskaičiavimo pagrindai ir dydis. Priešieškinis grindžiamas klaidingai ne ginčo sutartyse numatyta mokėjimo už studijas tvarka, dėl ko skolų ir paskaičiuotų delspinigių dydis laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Be to, atsakovė, reikalaudama skolos už visas studijas priteisimo, reikalauja atlyginimo už nesuteiktas paslaugas. Atsakovė neginčijo, kad ieškovės faktiškai sutartis nutraukė (nustojo lankyti paskaitas) nuo 2014 m. kovo mėn. vidurio. Ieškovės apie sutarčių nutraukimą negalėjo pranešti dėl objektyvių priežasčių, nes rengėsi teisminiam procesui, kuriame savo pozicijos atskleidimas ieškovėms turėtų neigiamų padarinių. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovėms nesuteikė tinkamų paslaugų, kokios buvo numatytos, sudarant ginčo sutartis. Nurodė, kad šalių nustatytos netesybos neprotingai didelės, todėl mažintinos iki 0,01 proc. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies: atsakovei iš G. B. priteisė 956,56 Eur skolos, 87,04 Eur delspinigių, ir 531,30 bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme, iš E. D. priteisė 66,27 Eur skolos, 3,31 Eur delspinigių ir 520 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme, J. Ž. priteisė 77,27 Eur skolos, 3,86 Eur delspinigių ir 520 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme, iš A. S. priteisė 982,62 Eur skolos, 89,41 Eur delspinigių ir 532,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme, iš A. S. priteisė 403,66 Eur skolos, 26,03 Eur delspinigių ir 512,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme; trečiajam asmeniui UAB „Grožio namai VIS UNITA“ iš ieškovių M. H., E. D., J. Ž., A. S., ir A. S. priteisė po 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovių M. H., G. B., E. D., J. Ž., A. S. ir A. S. valstybei po 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; reikalavimą priteisti skolą ir delspinigius iš M. H. atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės nuosekliai akcentavo tarptautiniams standartams, kuriuos galimai turi Paryžiaus Make up for ever grimo akademija, neatitinkančius mokymus, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokių standartų buvimą, nepateikė, o rėmėsi savo pačių, vartotojų, subjektyvia nuomone ir subjektyviais mokytojų, vedusių mokymus, pasisakymais dėl apšvietimo, interjero detalių ir kt. Taip pat teismas nurodė, kad Sutarties 1.2 punkte įvardinta bendradarbiavimo apimtis – UAB „Grimo akademija“ bendradarbiaujant su MAKE UP FOR EVER, parengė modulio programą. Ieškovės, nors ir buitinės vartotojos, galėjo įvertinti šios nuostatos reikšmę. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo atleisti ieškoves nuo sutartinės prievolės nevykdymo, ieškovės turi įstatyminę pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas, o reikalavimą už suteiktas paslaugas iš M. H. priteisti atmetė, kadangi reikalavimas jos atžvilgiu yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1453-854/2015, kuriuo pripažinta, jog ieškovė M. H. sumokėjo už paslaugos suteikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis ieškovės A. S. atžvilgiu tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį ieškovės A. S. atžvilgiu atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas visiškai neįsigilino į bylos esmę, visapusiškai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų (įskaitant ir studijų metu paskaitose darytus garso įrašus), dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė suteikė tinkamos kokybės paslaugas, dėl ko ieškovės privalo už jas sumokėti likusią sumą.Teismas neatsižvelgė nei į apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-212-803/2016 nurodytus išaiškinimus, nei į ieškovių argumentus dėl netinkamų paslaugų kokybės, kurios neapsiribojo vien studijų modulių tinkamu ar netinkamu vykdymu (kaip nurodoma sprendime). Teismas visiškai neanalizavo ir kompleksiškai nevertino ieškovių argumentų visumos dėl netinkamos studijų kokybės, dėl ko jos iš esmės negavo to, ko pagal studijų sutartis tikėjosi.Teismas netinkamai interpretavo studijų sutartis ir ieškovėms atsakovės siųstus laiškus, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nežadėjo ieškovėms tarptautinių grimo mokymų. Teismas, kvalifikuodamas ieškoves kaip vartotojas, visiškai netaikė vartotojų teisių apsaugą garantuojančių teisių normų.Teismas nepagrįstai atsisakė kaip įrodinėjimo priemonę laikyti paskaitų metu darytus garso įrašus kaip netinkamą paslaugų kokybę pagrindžiantį įrodymą ir šių garso įrašų teismo posėdžio metu neklausė, nors bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu įsiteisėjusioje dalyje konstatavo, jog garso įrašai yra leistina įrodinėjimo priemonė byloje, o tokie teismo išaiškinimai laikytini turinčiais prejudicinę galią šioje byloje. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės UAB ,,Grimo Akademija“, E. P., D. Š. ir trečiasis asmuo UAB ,,Grožio namai VIS UNITA“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pakartotinio nagrinėjimo metu ieškovėms, įskaitant apeliantę, buvo pasiūlyta įrodinėti paslaugų nesuteikimo ar netinkamo nesuteikimo faktus, skiriant byloje ekspertizę ir (ar) vertinant dėstytojų kvalifikaciją, patalpų apšvietimą bei kitus ieškovių nurodomus tariamus trūkumus, bet ieškovės tokiais siūlymais nesinaudojo ir į bylą jokių įrodymų nepateikė. Reikšdama apeliacinį skundą apeliantė vėl mechaniškai atkartojo tuos pačius savo teiginius, tačiau jokių įrodymų, išskyrus savo subjektyvius ir šališkus pasisakymus, nepateikia.Ieškovių, įskaitant apeliantę, elgesys studijų metu aiškiai ir neginčijamai patvirtino, jog jos buvo patenkintos studijų kokybe ir dėl to kažkokių reikalavimų, pavyzdžiui sumažinti studijų kainą, UAB ,,Grimo Akademija” negavo, o tokie reikalavimai atsirado tik UAB ,,Grimo Akademija” pareikalavus sumokėti skolą.Nors ir teisės aktai numato vartotojo interesų preferenciją, tačiau jų interesai ir gynyba neturi bei negali būti suabsoliutinami, tai yra pačiam vartotojui turi būti keliami tam tikri rūpestingumo, apdairumo, atidumo, sąžiningumo ir nuovokumo reikalavimai. Slaptas paskaitų įrašinėjimas aktualiu atveju nereiškia ir negali reikšti, kad ieškovės reiškė pretenzijas dėl studijų kokybės, nes jis buvo atliekamas nuo pat pirmos paskaitos, kuomet net nebuvo mokoma, o ieškovės apeliantės atliktą įrašų darymą aiškino vieninteliu motyvu – siekiu išsaugoti studijų metu gautas žinias. Be to, įrašinėjimas, išskyrus vieną atvejį, buvo atliekamas slapta, nepranešant atsakovėms, o tai reiškia, kad nei vieno įrašo negalima laikyti objektyviu ir (ar) patikimu įrodymu, nes jie priklauso išimtinai nuo apeliantės valios ir provokavimo. Apeliantė pateikė tikėtinai tik jai parankius įrašus, juos atitinkamai iškarpė, dirbtinai reiškė pretenzijas, provokavo kitus slapto įrašo dalyvius, kas iš pateiktų garso įrašų matyti, jog ir buvo daroma. Juo labiau, kad byloje nebuvo ištirtas nei šių slaptų įrašų tikslios datos ir (ar) autentiškumas bei originalumas, o apeliantė yra konfliktinis asmuo, analogišką konfliktą turėjusi ir kitais grimo bei vizažo kursų rengėjais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad apeliantė A. S. ir atsakovė UAB ,,Grimo Akademija“ 2013 m. rugsėjo 11 d. sudarė studijų (pagal pasirinktą Eksperto (EXPERT) modulį) sutartį Nr. 12/13, kurių trukmė 8 mėnesiai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1453-854/2015, atmetė apeliantės ir kitų ieškovių reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo. Sprendimas dėl minėtos dalies įsiteisėjęs. Teismas nustatė, kad šalių sutartiniai santykiai pasibaigė 2014 m. kovo 12 d., todėl ieškovės (tame tarpe ir apeliantė) turi pareigą atlyginti atsakovei UAB „Grimo akademija“ už paslaugas, teiktas iki 2014 m. kovo 12 d. Apeliantė nesutinka dėl pagal sutartį teiktų paslaugų kokybės.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje dėl skolos priteisimo iš paslaugų gavėjų (ieškovių) kilo ginčas dėl suteiktų paslaugų – grimo ir makiažo studijų, kokybės. Apeliantė ir kitos ieškovės teismui nurodė, jog teiktos paslaugos nepateisino jų teisėtų lūkesčių. Ieškovės teigė, jog paslaugos neatitiko standartų. Taigi, šiuo atveju pareiga pateikti įrodymus, jog suteiktos paslaugos neatitiko paslaugų sutarties nustatytų paslaugų kokybės tenka būtent ieškovėms, o bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; ir kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, jog paslaugos buvo suteiktos kokybiškai, tačiau apeliantės teigimu, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų.Apeliantė akcentuoja būtent kursų metu darytus įrašus, kurių, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino kaip įrodymų, šių įrašų neklausė posėdžio metu, kas lėmė netinkamą įrodymų tyrimą ir procesinių normų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog ieškovės į bylą pateikti garso įrašai įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu pripažinti leistina įrodinėjimo priemone byloje, tačiau apeliantė klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendime esančią išvadą dėl garso įrašų kaip įrodymų vertės. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šį įrodymą įvertino, t. y. įrašų įrodomąją vertę ir padarė atitinkamą išvadą, o neatsisakė ieškovės įrašus vertinti kaip neleistinus įrodymus. Taip pat apeliantė teigdama, jog pirmosios instancijos netinkamai atliko įrodymų tyrimą, nurodo, jog posėdžio metu nebuvo išklausyti garso įrašai. Iš 2017 m. lapkričio 14 d. vykusios teismo posėdžio įrašo girdėti, jog atliekant įrodymų tyrimą, teisėja paklausė, ar byloje dalyvaujantys asmenys pageidauja pagarsinti byloje esančią medžiagą. Kadangi nebuvo nė vieno prieštaravimo, teismas, vadovaudamasis CPK 200 straipsniu, įrodymų tyrimą pabaigė. Pabrėžtina ir tai, jog, nepriklausomai nuo to, jog įrašai nebuvo klausomi posėdžio metu, nereiškia, jog teismas jų nepriėmė ar jų nevertino. Jau minėta, kad teismas sprendime motyvuojamojoje dalyje įvertino ieškovės pateiktus garso įrašus bei jų įrodomąją vertę dėl teiktų paslaugų kokybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi procesinės teisės normomis ir tinkamai atliko įrodymų tyrimą, todėl apeliantės skundo argumentas atmestinas.Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-212-803/2016 nurodytus išaiškinimus, nei į ieškovių argumentus dėl netinkamų paslaugų kokybės, kurios neapsiribojo vien studijų modulių tinkamu ar netinkamu paslaugų vykdymu. Apeliantė plačiau neargumentuoja į kokius konkrečiai apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus neatsižvelgė teismas, tačiau 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-212-803/2016, apeliacinės instancijos grąžindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo dalį dėl atsakovo UAB „Grimo Akademija“ priešieškinio atsakovėms nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo pažymėjo, jog ginčo sutarčių 2 straipsnis numato atsakovei iš esmės vienintelę pareigą užtikrinti mokymąsi pagal pasirinkto modulio programą, dėl ko nagrinėjamoje byloje nepateikus patvirtintų studijų programų dėl Profesionaliojo (PRO MODULE) ir Eksperto (EXPERT) modulių, negalima nustatyti, ar paslaugos atitiko sutarties sąlygas ir spręsti dėl jų kokybės, o pagal tai dėl apmokėjimo. Taip pat nurodė, kad būtina įvertinti, kiek paties atsakovo pareigų vykdymas paveikė paslaugų kainą pagal pateiktą informaciją, išsiaiškinti, ar paslaugos, dėl kurių sudarytos ginčo sutartys, buvo teikiamos pagal patvirtintas mokymo programas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas pats nurodė kokius išaiškinimus pateikė bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas ir atsižvelgdamas į minėtus išaiškinimus nagrinėjo bylą. Teismas įvertino atsakovės pateiktus studijų programų modulius, įvertino atsakovių paaiškinimus bei nustatė, kad jos neginčijo, kad paslaugos buvo teikiamos pagal Profesionaliojo (PRO MODULE) ir Eksperto (EXPERT) modulių programas, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl paslaugos kainos mažinimo šiuo aspektu. Atsakovės paskaitų kokybe nesiskundė iki tol kol sužinojo, jog po mokymų negaus tarptautinio mokymų sertifikato. Teismas įvertino kokia informacija buvo suteikta atsakovėms, kaip klientėms, prieš sudarant paslaugų sutartį pateikta bendradarbiavimo faktas su Paryžiaus MAKE UP FOR EVER akademija, ir padarė išvadą, jog nei sutartis, nei skelbiama informacija ar laiškai nesuklaidino ieškovių dėl tarptautinio sertifikato gavimo sąlygos, t. y. jog esant vidutinio apdairumo, rūpestingumo ir protingumo vartotoju buvo aiškiai suvokiamos sutarties sąlygos. Pažymėtina, kad atsakovėms buvo siūloma pateikti įrodymus dėl kitų aplinkybių, kurios jų manymu, atskleidžia netinkamai teiktų paslaugų faktą – netinkamos kvalifikacijos dėstytojai, paskaitų skaitymas nesusipažinus su MAKE UP FOR EVER kosmetika, netinkamas patalpų apšvietimas, tačiau atsakovės tokių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog pateikti įrodymus, patvirtinančius netinkamą paslaugų suteikimo faktą, tenka būtent šaliai, kuri teigia, jog paslaugos buvo teiktos netinkamai, o vien tai, kad atsakovės yra vartotojos, neatleidžia jų nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnio). Iš esmės pagrindinis apeliantės nesutikimo motyvas yra susijęs būtent su įrodymų vertinimu, t. y. jos subjektyvios nuomonės neatitikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o esant vien tik apeliantės samprotavimams, nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą, kuris priimtas tinkamai vadovaujantis materialinės bei procesinės teisės normomis.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo, įvertino tiek byloje esančią medžiagą, tiek teismo posėdžio šalių teiktus paaiškinimus bei atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-212-803/2016 išaiškinimus. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Atmetus ieškovės apeliacinį skundą atsakovei UAB ,,Grimo Akademija” iš ieškovės A. S. priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių – 674,62 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis ieškovės A. S. atžvilgiu tenkintas iš dalies, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB ,,Grimo Akademija“ iš ieškovės A. S. 674,62 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Jūra Marija StrumskienėV. M.V. P.