Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi L. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 15 d., 14.30 val., iki 2022 m. sausio 15 d., 17.00 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta L. B. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo 2022 m. sausio 15 d. Apie priimtą sprendimą informuoti Valstybės įmonę „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis konfiskuotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 5 punktu pripažintos proceso išlaidomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimo ir iš L. B. priteistos 205,70 Eur proceso išlaidos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

L. B. taikytas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. turtui – automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš kaltinamojo L. B. priteistos 90,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijami tik L. B. paskirtos bausmės vykdymo neatidėjimas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimas. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

7. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

8. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

9. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-689/2021, 27 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-689/2021, 14 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Apeliaciniame skunde akcentuojamos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, tačiau sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis, 9 punktas, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).???

13. Pirmosios instancijos teismas svarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę nuteistajam L. B., vertino visumą reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ir padarė motyvuotą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. L. B. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. L. B. padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip pavojingos tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jų padarymo aplinkybes.

15. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad L. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jo iškvėptame ore rasta 2,27 promilės etilo alkoholio. Pažymima, kad šis kiekis daugiau kaip 5 kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, padaryto nusikaltimo didesnį pavojingumą rodo aplinkybės, kad jis vairavo dienos metu, kai paprastai būna didesnis eismas, kaimo teritorijoje, vairavo dėdės automobilį jo sutikimu, kartu važiavo keleivis jo dėdė. L. B. vairavo, kai jam tai daryti buvo uždrausta. Jis būtų važiavęs ir toliau, jeigu jo nebūtų sustabdę policijos pareigūnai. Nors dėl šių jo veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau tokie L. B. veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ir gyvybei.

16. L. B. veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei. L. B. vairavo praėjus tik šiek tiek daugiau nei metams, kai jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones keturis metus.

17. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis, kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), yra teisiškai nereikšmingas; šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima. Todėl kvalifikuojant tokius veiksmus vienoje byloje (viename procese) asmeniui (nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius) kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021, 15 punktas).

18. Nusikalstamas veikas L. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamas veikas L. B. suvokė pavojingą jų pobūdį, norėjo taip veikti. L. B. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo parvažiuoti namo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi duomenys iš esmės labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį L. B..

20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis L. B. Lietuvos Respublikoje santykinai neilgu laikotarpiu, be skundžiamo nuosprendžio, buvo teistas dar 3 kartus: 1) Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-732/2016 pagal BK 281 straipsnio 2 dalį; 2) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-511-1093/2019 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; 3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-759/2021 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. L. B. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui.

21. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. nuteistas už tokio pačio, analogiško pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir naujo pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Šias nusikalstamas veikas L. B. padarė nepraėjus vieneriems metams po paskutiniojo nuosprendžio priėmimo 2021 m. vasario 9 d.

22. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius trejus metus skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 17 d. administracine tvarka L. B. baustas keletą kartų, visus kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, iš jų už tai, kad 2019 m. gegužės 6 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, 2019 m. gegužės 9 d. vairavo dviratį būdamas neblaivus, 2020 m. gruodžio 5 d. vairavo, kai jam atimta teisė vairuti transporto priemones (b. l. 58–61).

23. Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, ir tai rodo gana nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams L. B. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

24. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. B. turi gyvenamąją vietą, yra (duomenys neskelbtini), vaikų neturi, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 73–74). Byloje duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Nors L. B. nurodė, kad jis ketina įsidarbinti UAB „S.“, tuo tikslu atlieka sveikatos medicininę apžiūrą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra tokia ilga, kad galėtų bent kiek žymiau paveikti nuteistojo socialinius ryšius, tuo labiau, kad jis (duomenys neskelbtini), vaikų, išlaikytinių, jo kasdienės pagalbos reikalingų žmonių neturi.

25. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino L. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino L. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27. Savo nusikalstamais veiksmais L. B. nepadarė kitiems asmenims žalos.

28. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta L. B. paskyrus pakankamai griežtą, realią, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą – už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą.

29. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. B. už ankstesnių veikų padarymą jau buvo skirtos įvairios bausmės. Jam buvo skirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės (areštas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu, bauda Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, kuri buvo pakeista į laisvės apribojimą). Šios bausmės teigiamo poveikio L. B. nepadarė, jis ir po jų atlikimo nusikalto.

30. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžio vykdymo atidėjimas L. B. atžvilgiu taikytas nebuvo, tačiau apygardos teismas pastebi, jog jam du kartus buvo paskirtos arešto bausmės, kurios yra susijusios su laisvės atėmimu ir kurių dydis sudaro apie pusę jam paskirtos laisvės atėmimo trukmės, ir po jų L. B. vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi nėra pagrindo tikėtis, kad pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą L. B. nebenusikals.

31. Apygardos teismo vertinimu, skunde nurodoma aplinkybė, jog ankstesniais metais jam paskirtos bausmės vykdymą prižiūrintys probacijos pareigūnai su juo neturėjo jokių problemų, jis stengėsi vykdyti visus pareigūnų nurodymus, nereiškia, kad jis nebedarys nusikalstamų veikų, tuo labiau, kad, kaip minėta, jis ir po šių bausmių atlikimo padarė naujas veikas.

32. Skiriant nurodytos trukmės realią, subendrintą laisvės atėmimo bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnę nei vidurkis realią laisvės atėmimo bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama L. B. padarytų veikų pobūdžiui, jo neišnykusiam teistumui, padarytiems administraciniams nusižengimams. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis ir jos realus vykdymas nebuvo per griežtas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. B. elgesys kito neigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie L. B. nusikalstamo elgesio užkardymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad manoma, jog pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistasis L. B. nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje darant nusikalstamas veikas jis ir toliau gali likti nenubaustas arba jam pakartotinai galbūt bus sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai L. B. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

34. Apygardos teismas vertina teigiamai apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis yra numatęs lankytis pas Ukmergės mieste dirbantį psichologą (apeliaciniame skunde tai nurodyta, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų), šiuo metu alkoholio visai nevartoja, stengiasi atsiriboti nuo blogą įtaką darančių draugų, didžiąją dalį laisvalaikio leidžia vienas, turi nuo vaikystės mėgstamą užsiėmimą – žvejybą, tačiau aptartų visų aplinkybių kontekste šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti bausmės vykdymą.

35. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, neatidedant jos vykdymo, konstatuoja, jog L. B. paskirta reali subendrinta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, sprendimas netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų išsamiai ir tinkamai motyvuotas, įvertinant visas nustatytas bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, priteisimo

37. L. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis gynėjo nereikalavo. Gynėjas buvo paskirtas ne jo, o teismo iniciatyva, kadangi byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Šiuo atveju gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš jo priteistos nepagrįstai, juo labiau, kad jis šiuo metu jokių pajamų negauna, yra nedirbantis.

38. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi kaltinamajam L. B. pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ginti paskirtas gynėjas advokatas Česlovas Bakasėnas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinamojo L. B. priteistos 90,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teismui pateiktą 2022 m. vasario 1 d. pažymą. Nuosprendyje motyvuojama, kad kaltinamasis pripažintas kaltu šioje baudžiamojoje byloje, jam nėra paskirtos jokios piniginės sankcijos, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nėra didelė.

39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).

40. L. B. pirmosios instancijos teisme buvo ginamas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o ne 1 ar 2 punkto pagrindu, todėl iš jo vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi buvo pagrįstai priteista 90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nors L. B. teigia, jog nedirba, tačiau sutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 90 Eur dydžio suma nėra didelė, be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125–135 straipsniai reguliuoja, be kita ko, nuteistųjų darbą.

41. Atkreipiamas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kur panašiomis aplinkybėmis (patenkinus civilinius ieškinius iš nuteistojo buvo priteistos ženklios pinigų sumos, nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę, nedirbo ir pajamų iš darbinės veiklos negavo, duomenų apie jo turtą ir realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti visas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas byloje nebuvo) išlaidos už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme buvo sumažintos iki 100 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-303/2022, 17 punktas).

42. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, buvo priteistos pagrįstai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų priteisimo iš L. B.

43. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-03876. Pažymoje nurodoma, kad iš L. B. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 83,33 Eur.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, numato, jog tik iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju L. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas jo apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti L. B. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant ir į tai, kad L. B. nedirba, iš jo priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynybą pirmosios instancijos teisme, kurias jis turės sumokėti, taip pat jis turės apmokėti 205,70 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

45. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – L. B. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.