Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Molėtai) prokurorės Sigitos Boratinskienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Švedijoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas - Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 2 dalį 26 MGL bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent jis 2019 m. gegužės 6 d. apie 16 val. 40 min. Molėtų rajone, kelio Giedraičiai-Miežoniai-Dubingiai 5-ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kuriuose numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nors deklaravęs išvykimą į Švediją, tačiau realiai gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo dėdę D. S.. Vairuotojo teisių neturi. Maždaug prieš savaitę iki apklausos (kuri vyko 2019 m. gegužės 7 d.) kaltinamasis iš savo pažįstamo A. M. įsigijo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jie nesurašė. A. M. kaltinamajam davė tik automobilio registracijos liudijimą, kuriame šio automobilio savininku nurodytas A. Š., kurio kaltinamasis nepažįsta. A. M. jam sakė, jog neatlikta automobilio techninė apžiūra ir automobilis nedraustas vairuotojų privalomuoju civiliniu draudimu. Kaltinamasis nuo 2019 m. gegužės 3 d. kiekvieną dieną vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. gegužės 6 d. apie 16 val., vairuodamas automobilį „Honda Civic“, kartu su savo dėde išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestelį nusipirkti parduotuvėje alkoholinių gėrimų. Nusipirkę alaus, jo išgėrė (duomenys neskelbtini), o po to važiavo namų link. Nuvažiavus keletą kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) miestelio, tiesioje kelio atkarpoje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į metalinį kelio atitvarą. Po smūgio į atitvarą automobilis grįžo į savo eismo juostą ir nuvažiavo į dešinėje kelio pusėje jo važiavimo kryptimi buvusį griovį, kur sustojo. Eismo įvykio metu nei kaltinamasis, nei D. S. nenukentėjo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrino jo neblaivumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis nuoširdžiai gailisi (b. l. 68-69).

Kaltinamojo L. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties parodymų ir nuoširdaus prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

2019 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje, užfiksuota įvykio vietos ir automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 10-14).

2019 m. birželio 17 d. sugeneruotame VšĮ „Empreksis“ išraše nurodyta, kad automobilio „Honda Civic 1.4 I“ (1998 m.) vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 660 Eur (b. l. 16).

Automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijime nurodyta, kad jis priklauso A. Š. (A. Š.) (b. l. 17).

2019 m. gegužės 8 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis savininkas V. V. (b. l. 18).

2017 m. spalio 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. V. automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. M. (b. l. 20).

2019 m. birželio 17 d. Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyti L. B. baustumai administracine tvarka (b. l. 50-54).

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2019 m. gegužės 10 d. pažymoje nurodyta, kad L. B. šioje ligoninėje negydytas (b. l. 56).

2019 m. birželio 17 d. SODRA išraše nurodyta, kad L. B. nedirba (b. l. 57), Darbo biržoje neregistruotas (b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jas patvirtino kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita pirmiau išvardinta bylos medžiaga. L. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus – kai jam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme ir jos dydžiu, taip pat su tuo, kad jam būtų paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 69, 82, 83).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę L. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaip nustatyta bylos duomenimis, būdamas neblaivus, kaltinamasis nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į metalinį kelio atitvarą, po to automobilis grįžo į savo eismo juostą ir nuvažiavo į dešinėje kelio pusėje jo važiavimo kryptimi buvusį griovį, kur sustojo. Dėl tokių veiksmų tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai. Be to, kaltinamasis 2016 m. jau yra vieną kartą teistas už panašų nusikaltimą. Taip pat kaltinamasis baustas ne kartą administracine tvarka (nuo 2016 m. 6 kartus), daugiausiai už dviračio vairavimą būnant neblaiviam (3 kartus). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma arešto bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkami, nes, kaip jau minėta, L. B. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Nors L. B. neturi teisės vairuoti, tačiau jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus ir kartą jau teistas už panašią veiką, vairavo automobilį, tuo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Visa tai rodo jo didelį lengvabūdiškumą ir nerūpestingumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-122/2012) teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti L. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas įgyti ir naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, dvejų metų terminui (BK 42 straipsnio 6 dalis, 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikytinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemone. Byloje esantys duomenys (b. l. 17-18, 20, 68-69) patvirtina, kad šis automobilis, nors jo registracijos liudijime ir nurodytas kitas savininkas, visgi priklauso kaltinamajam. Dėl šių priežasčių automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotinas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (b. l. 74-78) - pradėjus bausmės vykdymą, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Paskirtą bausmę atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 6 d. 17.30 val. iki 2019 m. gegužės 7 d. 16.16 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam įgyti ir naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus, apie tai pranešti VĮ Regitrai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš L. B. konfiskuoti automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė kaina be PVM yra 660 Eur.

Paskirtas L. B. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.