- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1631-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05258-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, N. O.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir N. O. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės A. S. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys N. O., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo, prašydama skirti 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 11 d. vykdomojo rašto Nr. e2-303-833/2016 įvykdymo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2017 m. balandžio 22 d., valstybės naudai.
2. Nurodė, kad ji vykdo 2018 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-303-833/2016 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė – N. O. (buv. V.), išieškotoja - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Minėtame vykdomajame rašte yra nurodyta: „įpareigoti atsakovę N. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal įstatymų reikalavimus; per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę N. V. per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis“.
3. 2019 m. lapkričio 13 d. patvarkymu antstolė įpareigojo N. O. per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją apie vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. 2018 m. sausio 11 d. išduotame vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. balandžio 22 d.
4. Antstolė, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad įpareigojimas nėra įvykdytas. Remiantis tuo, antstolė surašė Apžiūros vietoje aktą (2020 m. vasario 17 d.), bei Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (2020 m. vasario 20 d.). Dėl šių priežasčių antstolė teismo prašo nubausti skolininkę N. O. už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo N. O. pateiktame atsiliepime su prašymu nesutiko.
6. Nurodė, kad ji 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą yra įvykdžiusi. Po minėto teismo sprendimo priėmimo statybą leidžiančio dokumento ji negavo, taigi savo lėšomis išardė visus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 5 d. išduotą rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-140905-00962 atliktus statinio pakeitimus, viską atstatė į buvusią padėtį ir tokiu būdu įvykdė teismo sprendimą.
7. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-303-833/2016 buvo nagrinėjamas ginčas dėl pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto, pagal kurį N. O. padarė terasos praplėtimą su sraigtiniais laiptais į ją. Jau išieškotojos 2017 metais darytose nuotraukose nebėra nei didesnės terasos, nei sraigtinių laiptų, nes jie, vykdant teismo sprendimą, buvo išardyti ir viskas atstatyta į buvusią padėtį.
8. Taip pat nurodė, kad J. tapybos ir projektavimo įmonė 2017 metų kovo mėnesį padarė projektą Nr. 17-03 „Poilsio pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektas“, kuris buvo įkeltas į Infostatybą ir 2017 m. balandžio 19 d. buvo gautas atsakymas, kad paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Pagal šį naują projektą ir jo korekcijas suinteresuotas asmuo N. O. naujai atliko remontą, tačiau naujas projektas nebuvo civilinės bylos Nr. e2-303-833/2016 nagrinėjimo dalyku, todėl pagal naują projektą atlikti statybos darbai negali būti vertinami šioje byloje nagrinėjant baudos skyrimo klausimą.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su pareiškimu dėl baudos skyrimu sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
10. Inspekcija pateikė papildomą rašytinę informaciją, kurioje nurodoma, jog Inspekcijos specialistas, patikrinęs ginčo objektą vietoje, 2019 m. spalio 23 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (23.24E)-4D-3016 konstatavo, kad teismo sprendimas įvykdytas nebuvo, t. y. skolininkė „savo lėšomis neišardė perstatytų ar pertvarkytų statinio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių; negavo ir Inspekcijai nepateikė: statybą leidžiančio dokumento, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių sutikimų ir besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimų“.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė antstolės prašymą tenkinti iš dalies ir paskirti skolininkei N. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 Eur baudą už kiekvieną 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-303-833/2016 neįvykdymo dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 7 d., valstybės naudai.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1886-656/2016 (toliau – ir teismo sprendimas) Inspekcijos ieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 5 d. išduotą rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-140905-00962; įpareigojo atsakovę N. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal įstatymų reikalavimus; per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigojo atsakovę N. V. per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu numatytasis terminas atsakovei N. V. (dabar – O.) pašalinti savavališkos statybos padarinius pasibaigė 2017 m. spalio 21 d. Inspekcijos specialistas, suėjus teismo sprendimo įvykdymo terminui, patikrino teismo sprendime nurodytą ginčo objektą vietoje ir 2019 m. spalio 23 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (23.24E)-4D-3016 konstatavo, kad teismo sprendimas įvykdytas nebuvo.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo N. O. teigė, kad ji nesikreipė į žemės sklypo bendrasavininkį sutikimo, nes nuo 2016 m. balandžio 22 d. 6 mėnesių laikotarpiu savo lėšomis pašalino pagal 2014 metų kapitalinį projektą perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, ir tokiu būdu įvykdė teismo sprendimą, tai yra ji nugriovė 2014 m. kapitalinio remonto projekte suprojektuotus ir teismo sprendime aprašytus sraigtinius laiptus ir su ja susijusią konstrukciją, apie tai pažymėdama projekto dokumentacijoje. Dėl šių argumentų teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie po teismo sprendimo priėmimo užfiksuotą atkurtą statinio padėtį, buvusią 2011 m., t. y. tokią statinio padėtį, kokia buvo iki suinteresuotam asmeniui pradėjus darbus pagal 2014 m. kapitalinio remonto projektą.
17. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nugriovus sraigtinius laiptus ir su jais susijusią konstrukciją, įgyvendindama nuosavybės teisę, 2017 metais poilsio pastatui (duomenys neskelbtini) užsakė naujus – paprastojo remonto – projektavimo darbus. Dėl to teigia, jog Inspekcijos pozicija, jog N. O., norėdama įvykdyti teismo sprendimą, privalėjo gauti rašytinius žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus (susitarimus) ir rašytinius besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ar valdytojų sutikimus, yra nepagrįsta, nes ja nepaisoma pasikeitusių aplinkybių, kad N. O. visiškai įvykdė teismo sprendimą, kadangi per teismo nustatytą terminą savo lėšomis išardė perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), dalis ir tuo pačiu atliko naują paprastąjį remontą pagal paprastojo remonto projektą. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos specialistams 2020 m. liepos 2 d. patikrinus ginčo statinį (duomenys neskelbtini), vietoje, 2020 m. liepos 7 d. surašytas Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1652 (toliau – ir Aktas), kuriuo pakartotinai konstatuota, kad N. O. teismo sprendimo neįvykdė, nes neišardytos perstatytos ar pertvarkytos statinio B(duomenys neskelbtini), dalys.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Statybos įstatymo 27 straipsnis, reglamentuojantis statybą leidžiančius dokumentus, kaip statybą leidžiančių dokumentų nebenurodo žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priede nustatyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai ir nesudėtingojo statinio rekonstravimui, o 7 priedo 4 punkte nustatyti atvejai, kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), t. y. „<…> statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos”.
19. Inspekcijos specialisto nustatytos faktinės aplinkybės yra nurodytos prie Akto pridėtose poilsio paskirties statinio žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 2 d. schemose, kuriose grafiškai palyginti ginčo statinio 2011 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. kovo 3 d. kadastrinių matavimų duomenys ir statinio duomenys užfiksuoti 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. liepos 2 d. patikrinimų metu. 2020 m. liepos 2 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo metu specialisto nustatyta: 1) laikančių konstrukcijų (kolonų) vieta, užfiksuota 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo metu, nepasikeitė; 2) kolonos atstumas iki sklypo ribos 2,87 m; 3) balkono krašto atstumas iki sklypo ribos 2,56 m; 4) ant balkono pastatytas 1,62 ilgio, 0,89 pločio laiptus dengiantis stogelis, kurio aukščiausios dalies aukštis, skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, yra 4,75+0,61=5,36 m; 5) laiptų maršas pastatytas 0,87 m atstumu nuo statinio fasado ir 3,43 m atstumu nuo sklypo ribos. Lyginant su 2011 m. gegužės 30 d. metų kadastrinių matavimų duomenimis, pakeista laiptų maršo užlipimo kryptis ir vieta. Inspekcijos atstovai neginčijo, kad N. O. yra išardžiusi sraigtinius laiptus, kurie buvo numatyti 2014 m. kapitalinio remonto projekte, tačiau teigė, kad balkonas su laikančiosiomis konstrukcijomis yra likęs, laikančių konstrukcijų (kolonų) vieta, užfiksuota 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo metu, paskutinio patikrinimo dieną (2020 m. liepos 2 d.) yra nepasikeitusi. Teismas rėmėsi Inspekcijos atstovo paaiškinimais, kad kolonų tvirtinimas, lyginant 2014 m. ir šiandien, visiškai nepasikeitęs, medis yra tvirtinamas į balkį; jei nebūtų pamato, laikančios konstrukcijos būtų prasmegusios. Taip pat paaiškino, kad 3 kolonos yra matomos, o 4 – paslėptos po lentelių apdaila (fiziškai jos nėra matomos). Bylos duomenimis nustatyta, kad kolonos atstumas iki sklypo ribos yra 2,87 m, balkono krašto atstumas iki sklypo ribos - 2,56 m, t. y. mažiau nei 3 metrai.
20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad N. O. nepateikė įrodymų, kad būtų faktiškai išardžiusi visas konstrukcijas, kurios buvo pastatytos įgyvendinant 2014 m. projektą, todėl nėra pagrindo 2017 m. parengto paprastojo remonto projekto vertinti kaip naujo projekto. Nauju 2017 m. projektu suinteresuotas asmuo N. O. iš esmės siekė įteisinti dalį dar pagal 2014 m. projektą pradėtų statybos darbų. Pagal 2017 m. J. tapybos ir projektavimo įmonės parengtą „Poilsio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą II grupės nesudėtingas“ iš esmės siekiama pertvarkyti statinį (duomenys neskelbtini), taip, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Ta aplinkybė, kad statybos darbams pagal paprastojo remonto projektą atlikti nereikėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, nepanaikina reikalavimo projekte numatytų darbų atlikimui gauti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus (susitarimus) ir rašytinius besiribojančio žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimus tuo atveju, jeigu tokie sutikimai pagal teisės aktų reikalavimus yra privalomi. Teismas atkreipė dėmesį, kad kolonos atstumas iki sklypo ribos ir balkono krašto atstumas iki sklypo ribos yra mažiau nei 3 metrai, todėl pastatą (duomenys neskelbtini), pertvarkant pagal 2017 m. projektą suinteresuotas asmuo N. O. privalėjo gauti rašytinius žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus (susitarimus) ir rašytinius besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ar valdytojų sutikimus (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punktas). Įvertinęs išdėstytą, teismas konstatavo, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas.
21. Teismas įvertino, kad N. O. siekė ir dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimą: pašalino pagal 2014 m. projektą įrengtus sraigtinius laiptus, užsakė naujo projekto rengimą, kuris parengtas 2017 m. Suinteresuotas asmuo iš ėmėsi veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, teikė prašymus Inspekcijai, informuodama apie priemones, kurių ėmėsi šio sprendimo įvykdymui (naujo projekto rengimą). Pastato pertvarkymo darbai, atlikti pagal 2017 m. projektą, negali būti pripažinti tinkamu teismo sprendimo įvykdymu dėl to, kad nebuvo gauti nagrinėjamu atveju pagal teisės aktų reikalavimus būtini rašytiniai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimai (susitarimai) ir rašytiniai besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ar valdytojų sutikimai, atsižvelgiant į pertvarkyto pastato konstrukcijų matmenis ir atstumus iki sklypo ribos. N. O. vykdant teismo sprendimą ir pagal 2017 m. parengtą projektą pertvarkant pastato (duomenys neskelbtini), konstrukcijas, pertvarkytų konstrukcijų (laiptų, balkono, kolonų) matmenys ir konstrukcijų atstumai iki sklypo ribos aiškiai užfiksuoti tik 2020 m. liepos 7 d., todėl tikslinga būtent nuo šios dienos skaičiuoti suinteresuotam asmeniui N. O. už teismo sprendimo neįvykdymą skirtiną baudą, t. y. nuo Akto, kuriame užfiksuoti konkretūs pastato pertvarkytų konstrukcijų matmenys ir atstumai iki sklypo ribos, laikant, kad tokio dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui bei atitinka proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
22. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-10254-925/2020: tenkinti antstolės A. S. pareiškimą ir skolininkei N. O. skirti 2 Eur baudą už kiekvieną 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-303-833/2016 neįvykdymo dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 6804.
Atsiliepimas
24. Suinteresuotas asmuo N. O. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame su juo nesutinka ir prašo atmesti.
25. Teigia, kad naikintinoje nutartyje yra klaidingai pasisakoma dėl dabar natūroje stovinčių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato dalių, kurios pagal Inspekcijos klaidinančius teiginius yra teismo nepagrįstai priskiriamos kaip pastatytos pagal 2014 m projektą, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 5 d. išdavė rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-140905-00962, ir kuris buvo 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalyku. Dabar stovinčios pastato dalys yra pastatytos pagal 2017 metų paprastojo remonto projektą Nr. 17-03, o ne pagal 2014 m. projektą.
Žemesnės instancijos teismas
26. Atkreipia dėmesį į Inspekcijos pareigūnų piktnaudžiavimą ir procesinius pažeidimus. Teigia, kad tik vienas įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1652 buvo atliktas nepadarius šiurkščių teisės normų pažeidimų, tuo tarpu kiti du patikrinimo aktai – 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. 4D-3712 bei 2019 m. spalio 23 d. Nr. 4D-3016 – buvo atlikti net neįspėjus N. O., jai apie numatomus menamus patikrinimus nepranešant, jai pačiai nedalyvaujant, nesupažindinant N. O. su teisės aktus pažeidžiančiais patikrinimo aktais. Tokiu būdu nebuvo gerbiama nuosavybė, privatumas bei nedalyvaujant pačiai N. O., jai nebuvo suteikta galimybė pastato vietoje paaiškinti ir parodyti, kad ji yra įvykdžiusi 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą. N. O. turėjo būti supažindinama su jos atžvilgiu priimtais patikrinimo aktais. Patikrinimo aktai – 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. 4D-3712 bei 2019 m. spalio 23 d. Nr. 4D-3016 - buvo atlikti net neatvykus į N. O. sklypą, neatlikus jokių faktinių matavimų.
Šalies argumentai
30. Suinteresuotas asmuo N. O. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-10254-925/2020 ir priimti naują nutartį konstatuojant, kad N. O. yra visiškai įvykdžiusi 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
31. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje yra klaidingai pasisakyta dėl naujų pastato dalių, kurios buvo pastatytos pagal 2017 metų projektą Nr. 17-03 (Poilsio pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektas II grupės nesudėtingas), nes šios pastato dalys buvo naujai pastatytos jau po 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsigaliojimo ir neturi nieko bendro su šio teismo sprendimo vykdymu. Pažymi, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nustatyti du alternatyvūs sprendimo vykdymo būdai: 1) įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį arba 2) per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini) (unik.nr. (duomenys neskelbtini)) dalis. 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalykas buvo statinio (duomenys neskelbtini) naujai pastatytos pastato dalys, kurias atsakovė pastatė būtent pagal 2014 metais parengtą Pastato kapitalinio remonto techninį projektą.
Žemesnės instancijos teismas
32. Atsakovė pasirinko antrąją teismo sprendimo įvykdymo alternatyvą, 2017 m . balandžio mėn. išardė (nugriovė) visas perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), dalis, pastatytas pagal 2014 metų Pastato kapitalinio remonto techninio projektą, kuris teismo buvo panaikintas. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie atkurtą statinio padėtį, buvusią 2011 m., kadangi 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad atsakovė privalo atkurti statinio padėtį, buvusią 2011 m., t. y. ji pagal teismo sprendimą neprivalėjo statinio atkurti į tą padėtį, kokia buvo iki atsakovei pradėjus darbus pagal 2014 m. kapitalinio remonto projektą, kadangi tai nėra nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir tokios išvados negalima nei tiesiogiai nei netiesiogiai daryti ir teismo sprendimo motyvų. Vilniaus miesto apylinkės teismas, reikalaudamas, kad atsakovė pateiktų įrodymus, jog ji atstatė poilsio pastatą į padėtį, buvusią 2011 m. (nes yra byloje 2011 m. pastato kadastrinių matavimų duomenys), plečiamai aiškina teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
33. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo teismo sprendimo dalyką, susijusį su 2014 m. kapitalinio remonto projektu ir pastato dalių, pastatytų pagal šį projektą, išardymu bei atkreipia dėmesį į 2014 m. projekto aiškinamąją dalį bei brėžinius, fotofiksaciją (didžiausią nuotrauką pastato fasado, kur matyti buvę (seni) laiptai, pastatyti ant tuo metu jau stovėjusios trinkelių terasos) bei UAB „Geodeziniai tyrinėjimai” brėžinį: GENPLANAS-DANGŲ PLNANAS, kuriame žaliai pavaizduota trijų didelių kolonų lokacija 240 cm atstumu nuo pastato, virš kolonų balkonas, bei sraigtiniai laiptai nutolę 240-340 cm atstumu nuo poilsio pastato. Šie objektai- sraigtiniai laiptai, trys didelės kolonos (25x25 cm), balkonas detaliai yra pavaizduoti 2014 m. projekto brėžiniuose.
36. Apeliantė taip pat kritiškai vertina schemoje minimą 2014 m. patikrinimą, kuriuo remiasi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, nepaisant to, jog į šią bylą paties 2014 metų patikrinimo akto nėra pateikta. Apie 2014 m. patikrinimą atsakovė nebuvo informuota, galimai fiksavo pradėtų statybų medines-laikinąsias konstrukcijas, bet ne statinio dalis, kurios buvo vėliau 2015-2016 metais pastatytos pagal 2014 metų Pastato kapitalinio remonto techninį projektą. Skolininkė į bylą pati pateikė 2020 m. kovo 3 d. parengtus kadastrinius matavimus, kurie taip pat pagrindžia, kad tą dieną nėra tokių statinio dalių - trijų 25x25 kolonų, sraigtinių laiptų bei 12,2 kv. m. dydžio balkono, kurie buvo suprojektuoti 2014 metų Pastato kapitalinio remonto techniniame projekte.
37. Teigia, kad aplinkybė, ar 2017 metų paprastojo remonto projektui reikalingas žemės sklypo bendraturčio ir/ar kaimyninio žemės sklypo savininko (bendrasavininkų) sutikimas, nėra šios bylos dalykas, nes šios bylos dalykas yra nustatyti, ar atsakovė yra išardžiusį minėtus sraigtinius laiptus, minėtas tris 25x25 cm dydžio kolonas bei 12,2 kv. m dydžio balkoną, kurie buvo pastatyti ir/ar pradėti statyti pagal 2014 metų projektą. Teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantė siekia įteisinti dalį dar pagal 2014 m. projektą pradėtų statybos darbų, kadangi visos pastato dalys, trys 25x25 cm kolonos nutolusios per 240 cm nuo pastato, balkonas virš jų, sraigtiniai laiptai - pastatytos pagal 2014 m. projektą yra nugriautos.
38. Atkreipia dėmesį, kad byloje esantis 2017 m. balandžio 21 d. N. O. prašymas Inspekcijai, kuris tą pačią dieną buvo užregistruotas Nr. 10-5351., patvirtina, kad apeliantė informavo Inspekciją apie teismo sprendimo įvykdymą. Šiame prašyme N. O. nurodė, kad šis prašymas yra duodamas būtent dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo įvykdymo. Su prašymu apeliantė Inspekcijai pateikė informaciją priede apie tai, kad į Infostatybą buvo pateiktas 2017 metų paprastojo remonto projektas, ir iš Infostatybos buvo gautas 2017 m. balandžio19 d. atsakymas, kad paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Inspekcijos atstovai į šį pranešimą nereagavo. Nugriovus statinius apeliantei išliko būtinybė pateikti į savo antrą aukštą, todėl užsiėmė naujų laiptų projektavimu.
Šalies argumentai
39. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl to, kad paprastojo remonto darbų atlikimui buvo būtina gauti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus (susitarimus) ir rašytinius besiribojančio žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimus, yra siejami su 2017 m. projektu, kuris buvo atliktas tik po to, kai buvo įvykdytas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
40. Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti ir tenkinti Inspekcijos atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
42. Apeliantė teigdama, kad įvykdė teismo sprendimą ir nugriovė ginčo statinio (duomenys neskelbtini), konstrukcijas, įrengtas pagal 2014 m. projektą, nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip faktiškai buvo įrengtos ginčo statinio, esančio B(duomenys neskelbtini), konstrukcijos pagal 2014 m. projektą, ir dokumentų, patvirtinančių šių konstrukcijų pašalinimo (nugriovimo) faktą iki apeliantės vykdytų 2017 m. J. tapybos ir projektavimo įmonės parengto projekto įgyvendinimo darbų.
43. Apeliantės teigimu, J. tapybos ir projektavimo įmonė 2017 metų kovo mėnesį padarė projektą Nr. 17-03 „Poilsio pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektas“, kuris buvo įkeltas į Infostatybą ir 2017 m. balandžio 19 d. buvo gautas atsakymas, kad paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, ir į bylą pateikė minėtą projektą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantė 2017 m. vasario 28 d. įgaliojimu įgaliojo A. J. pateikti prašymą išduoti leidimą, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, ir patvirtinti dokumentų originalumą el. parašu. 2017 m. vasario 20 d. statinio projekto priėmimo-perdavimo aktu apeliantė iš J. tapybos ir projektavimo įmonės, atstovaujamos A. J., priėmė Nr. 17-03 Poilsio pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektą. Šie apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai parengti per nustatytą 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal įstatymų reikalavimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skolininkė iš esmės siekė pertvarkyti statinį (duomenys neskelbtini), taip, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
46. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
47. Byloje nustatyta, kad 2014 metais buvo parengtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninis projektas. 2014 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu rašytiniu pritarimu projektui Nr. RPP-01-140905-008962 leista atlikti kapitalinio remonto darbus. Pagal šį projektą, skolininkės teigimu, buvo pradėti statyti sraigtiniai laiptai, pradėtas statyti balkono konstrukcijos, pastatytos tris masyvios kolonos.
48. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1886-656/2016 , tenkino Inspekcijos apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą: Inspekcijos ieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 5 d. išduotą rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-140905-00962; įpareigojo atsakovę N. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal įstatymų reikalavimus; per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigojo atsakovę N. V. per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis. Teismas sprendime konstatavo, kad balkonas ir laiptai į pastogę suprojektuoti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) neturint privalomų turėti rašytinių žemės sklypo bendraturčių sutikimų (sprendimo 64 punktas).
49. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu numatytasis terminas atsakovei N. V. (dabar – O.) pašalinti savavališkos statybos padarinius pasibaigė 2017 m. spalio 21 d.
50. 2017 m. J. tapybos ir projektavimo įmonė parengė projektą „Poilsio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas II grupės nesudėtingas“.
51. 2017 m. balandžio 21 d. N. O. pateikė prašymą Inspekcijai, kuris tą pačią dieną buvo užregistruotas Nr. 10-5351. Nurodė, kad į Infostatybą buvo pateiktas 2017 metų paprastojo remonto projektas, ir iš Infostatybos buvo gautas 2017 m. balandžio 19 d. atsakymas, kad paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
52. Inspekcijos specialistas 2019 m. spalio 23 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (23.24E)-4D-3016 konstatavo, kad teismo sprendimas įvykdytas nebuvo. Nurodyta, kad skolininkė savo lėšomis neišardė perstatytų ar pertvarkytų statinio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių; negavo ir Inspekcijai nepateikė: statybą leidžiančio dokumento, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių sutikimų ir besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimų.
53. Inspekcijos specialistams 2020 m. liepos 2 d. patikrinus ginčo statinį B(duomenys neskelbtini), vietoje, 2020 m. liepos 7 d. surašytas Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1652, kuriuo pakartotinai konstatuota, kad N. O. teismo sprendimo neįvykdė, nes neišardytos perstatytos ar pertvarkytos statinio (duomenys neskelbtini), dalys.
54. Inspekcija 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. (23.24E)-2D-13827 „Dėl vykdomojo dokumento vykdymo civilinėje byloje Nr. e2-3030-803/2016“ kreipėsi į antstolę A. S. prašydama priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-303-833/2016 dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo N. V., nes atsakovė per nurodytą terminą neįvykdė teismo sprendimo, todėl Inspekcija, būdama išieškotoja, prašė teismo sprendimą vykdyti priverstinai. Nustačiusi, kad teismo sprendimas neįvykdytas, antstolė A. S. su 2020 m. vasario 20 d. pareiškimu Nr. S020-3269 kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei N. O. už teismo sprendimo nevykdymą.
55. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, pagal kurį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisingumo vykdymas neapsiriboja teismo sprendimo priėmimu, tik jį įvykdžius galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad tais atvejais, kai teismas priima sprendimą, pagal kurį atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, pats savaime šio sprendimo priėmimas neužtikrina realios pažeistų teisių apsaugos ir jų atkūrimo, nes yra būtinas sprendime nurodytų reikalavimų įvykdymas. Jei skolininkas sprendimo neįvykdo savanoriškai, siekiant realios teisių gynybos, būtina taikyti priverstinį vykdymą (LAT 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per nustatytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Kai teismas sprendime dėl ginčo esmės nurodo tokio sprendimo nevykdymo pasekmes, antstolis priverstinai gali vykdyti šią sprendimo dalį dėl baudos išieškojimo, t. y. konstatuoti periodus, kai teismo sprendimas apima trunkamojo pobūdžio veiksmus, kuriais skolininkas nevykdo šio sprendimo ir apskaičiuoti bei išieškoti baudas (LAT 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).
56. Bauda, numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, gali taikyti teismas, jam skirdamas iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-522-864/2018).
57. LAT taip pat išaiškino, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalis nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas (arba pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nevykdomas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius), surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. LAT, be kita ko, pažymėjo, kad tokia įstatymo formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Taigi bauda, numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, gali taikyti teismas jam skirdamas iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
58. N. O. teigimu, ji teismo sprendimą įvykdė laiku, apie tai informavo Inspekciją dar 2017 m. balandžio 21 d., tačiau Inspekcija į šį pranešimą nereagavo. Inspekcijos teigimu, ji patikrinimą atliko suėjus teismo sprendimo įvykdymo terminui ir 2019 m. spalio 23 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (23.24E)-4D-3016 konstatavo, kad teismo sprendimas įvykdytas nebuvo.
59. Pažymėtina, jog teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos be kita ko ir Inspekcijos funkcijos, o šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad institucijos teritorijų planavimo valstybinė priežiūra apima ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kuomet yra atliekami statybos patikrinimai, tame tarpe patikrinimai atliekami ir fizinių asmenų pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu (3 p.). Inspekcijos veiklą taip pat reglamentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 „Dėl Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas. Aprašo 33 punkte nurodyta, kad planinis patikrinimas pradedamas pranešime nurodytu laiku ar gavus tikrinamo subjekto motyvuotą prašymą elektroninėmis ryšių priemonėmis (nesant techninių galimybių – paštu), kitu suderintu laiku. Tiek Įstatymas, tiek Aprašas taip pat detaliai reglamentuoja tokių atliekamų patikrinimo tvarką, informavimą apie jį, taip pat vėliau supažindinimą suinteresuotų asmenų su patikrinimo rezultatais. Be to pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad N. O. nepateikė įrodymų, kad būtų faktiškai išardžiusi visas konstrukcijas, kurios buvo pastatytos įgyvendinant 2014 m. projektą, nepagrįstai įrodinėjimo naštą pateikti į bylą įrodymus apie nugriovimą, perkėlė suinteresuotam asmeniui. Būtent Inspekcijos pareigūnai, įgyvendinami savo tiesiogines funkcijas, turėjo pareigą patikrinti, ar teismo įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas, turėjo per protingą laiko tarpą atlikti patikrinimą. Juo labiau, kad N. O. pati kreipėsi su pareiškimu dėl teismo sprendimo įvykdymo, kuris Inspekcijoje buvo gautas ir užregistruotas, į tokį pranešimą, kaip numato teisės aktai, turėjo būti reaguojama. Tuo tarpu, Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad patikrinimas buvo atliktas 2019 m. spalio 23 d., t. y., ne tik kad praėjus 2 metams nuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto terminas skolininkei pašalinti savavališkos statybos padarinius (2017 m. spalio 21 d.), tačiau ir praėjus pusantrų metų nuo skolininkės pranešimo Inspekcijai. Tokio delsimo priežasčių, pažeidžiančių aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, gero viešo administravimo principą, nurodyta nebuvo. Teismo vertinimu, skolininkės padėtis, galimybė visapusiškai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, negali nepagrįstai pablogėti tik dėl to, kad Inspekcija laiku pagal teisės aktų reikalavimus neužfiksavo padėties, susijusios su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo įvykdymu.
61. Kaip paaiškino pareiškėja, įvykdžiusi teismo sprendimą, 2017 m. naujo projekto pagrindu pradėjo statybas – pastatė laiptus ir laiptų aikštelę. Teismo vertinimu, šio ginčo pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo dalykas yra ne statybų pagal 2017 m. projektą teisėtumas, tačiau atsakymas į klausimą, ar 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimas buvo įvykdytas, o neįvykdymo atveju, baudos N. O. paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės, kad įgyvendinant 2017 m. taip pat nebuvo gauti rašytiniai žemės sklypo bendraturčių sutikimai (susitarimai) ir rašytiniai besiribojančio žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimai tuo atveju, jeigu tokie sutikimai pagal teisės aktų reikalavimus yra privalomi, sprendžiant 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimo įvykdymo ir baudos paskyrimo klausimą, nėra reikšmingi. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Pripažįstama, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali išlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-690/2015). Šiuo atveju, savalaikiai neatlikus patikrinimo dėl teismo sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu stovintys statiniai yra pastatyti pagal 2014 m. projektą, kuriam pritarimas buvo panaikintas teismo sprendimu, o ne pagal naują 2017 m. projektą (CPK 178 straipsnis). Juo labiau, kad vizualiai įvertinus tiek 2017 m. projekto brėžinius, tiek 2020 m. liepos 7 d. fotofiksacijas, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šiuo metu esantys statiniai įrengti ne pagal 2017 m., o pagal 2014 m. projektą.
62. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai N. O. už kiekvieną 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-303-833/2016 neįvykdymo dieną paskyrė baudą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas N. O. atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolės A. S. prašymą paskirti baudą atmesti. Pažymėtina ir tai, kad Inspekcija pateikė atskirąjį skundą, nesutikdama su data, nuo kada pradedama skaičiuoti skundžiama nutartimi paskirta bauda, tačiau panaikinus nutartį ir prašymo skirti baudą netenkinus, Inspekcijos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti, o N. O. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos antstolės A. S. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.