- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-1886-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05105-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Andrius Ignotas (pran.), Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Atsakovas
- N. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- N. J., G. T., Nacionalinė žemės tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Almos Urbanavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo (apelianto) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau vadinama Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams N. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys N. J., G. T., Nacionalinė žemės tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-05 išduotą rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-140905-00962 (toliau – Rašytinis pritarimas); įpareigoti atsakovę N. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal įstatymų reikalavimus; per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę N. V. per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), dalis.Ieškovas nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma neteisėta statyba, statytojai N. V. 2014-09-03 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140903-00155, kuriame nurodyta, kad poilsio paskirties pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamas paprastasis remontas: keičiami pastato pietinės pusės pastogės fasado elementai – išorinės atitvaros vieta 1,09 m, keičiami pastato šiaurinės pusės pirmo aukšto fasado elementai – atitvaroje buvusios angos 2,66 m. ir 2,67 m. Inspekcija statytojai 2014-09-05 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-140905-00154, kuriuo N. V. įpareigota iki 2015-03-05 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos dėl kurio 2014-09-03 surašytas savavališkos statybos aktas padarinius.Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymo) 8 str. 2 d. 2 p., Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir kt. atliko patikrinimą dėl statytojai išduoti Rašytinio pritarimo teisėtumo ir 2014-12-15 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo teisės aktų pažeidimus, išduodant Rašytinį pritarimą.Kadangi (duomenys neskelbtini), centrinio duomenų banko išraše, yra poilsio pastatas, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, yra priskiriamas visuomeninės paskirties pastatų pogrupiui. Pagal projekto sprendinius nurodoma, kad bus atliekami ne tik kapitalinio remonto darbai, bet ir bus naujos statybos darbai – projekte numatyta pastatyti naują nesudėtingą kitos paskirties inžinierinį statinį – balkoną ir laiptus į pastogę. Nesudėtingas inžinierinis statinys (balkonas ir laiptai į pastogę) suprojektuotas žemės sklype neturint rašytinių žemės sklypo bendraturčių sutikimų. Siekiant gauti statybą leidžiantį dokumente Projekte numatytiems statybos darbams, reikėtų pateikti N. J., G. T., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų, Nacionalinės žemės tarnybos, gretimo sklypo valdytojos patikėjimo teise, sutikimus.Atsakovė N. V. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2014-09-05 Vilniaus miesto savivaldybė atsakovei išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui. Inspekcijos pareigūnas 2014-09-03 surašė Savavališkos statybos aktą, o 2014-09-05 sužinojo apie Savivaldybės išduotą SLD (dokumentas buvo viešai paskelbtas), tuo tarpu į teismą su ieškinio kreipėsi tik 2015 m. vasario mėnesį, dėl ko praleido ieškinio senatį. Nuo pastato pastatymo 1980 metais iki šiol nesikeitė ginčo statinio išoriniai gabaritai (aukštingumas, užstatymo plotas). Atskirų architektūros elementų ar nenešančių konstrukcijų pakeitimas dėl natūralaus susidėvėjimo statinio eksploatacijos eigoje laikytinas tik paprastuoju remontu, kuriam nereikalingas rašytinis pritarimas projektui, tuo tarpu ieškovas klaidingai nurodo į statinio rekonstrukciją.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti, nes ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, t. y. 2 mėnesių terminą ginčyti administracinį aktą. Ieškovas neteisingai traktuoja balkoną ir laiptus kaip nesudėtingą inžinierinį statinį, kai tuo tarpu tai tik namo fasado elementai. Atsakovės N. V. statybos darbai nepakeitė statinio paskirties, o yra kapitalinis remontas, todėl bendrasavininkų sutikimo jam atlikti nereikia.Nacionalinė žemės tarnyba, kurios valdomas kelio sklypas ribojasi satybos sklypu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad, nustačius aplinkybes, kad su statytojos N. V. prašymu gauti rašytinį pritarimą projektui nebuvo pateikti pastato bendraturčių sutikimai, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 23 str. 10 d,. 4 p., arba, kad gretimus žemės sklypus buvo planuojama laikinai naudoti statyboms be jų savininkų sutikimo, Nacionalinė žemės tarnyba teigia su ieškiniu sutiksianti. Posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pagrįstas, nes keičiasi pastato parametrai.Žemės sklypo bendraturtis trečiasis asmuo N. J. prašė ieškinį, nes projektas neatitinka kapitalinio remonto projekto sąvokos. Faktiškai vykdoma nauja statyba - rekonstrukcija, nes padidėja pastato išroriniai matmenys, ilgis. Administacinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) teisenos tvarka išnagrinėtoje administracinėje byloje
II.Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei N. V. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Teismas nurodė, kad ieškovo institucija (Inspekcija), atlikdama skundo tyrimą, nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma neteisėta statyba, statytojai N. V. 2014-09-03 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140903-00155, kuriame nurodyta, kad „poilsio paskirties pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamas paprastasis remontas. Inspekcija statytojai 2014-09-05 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-140905-00154, kuriuo N. V. įpareigota iki 2015-03-05 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos dėl kurio 2014-09-03 surašytas savavališkos statybos aktas padarinius.Ieškovas taip pat atliko patikrinimą dėl statytojai išduoto Rašytinio pritarimo teisėtumo ir 2014-12-15 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo teisės aktų pažeidimus, išduodant Rašytinį pritarimą.Pastato (duomenys neskelbtini), centrinio duomenų banko išraše, yra poilsio pastatas, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, yra priskiriamas visuomeninės paskirties pastatų pogrupiui. Ieškovo teigimu, Rašytinis pritarimas išduotas neteisėtai, nes, pagal projekto sprendinius nurodoma, kad bus atliekami ne tik kapitalinio remonto darbai, bet ir bus naujos statybos darbai – projekte numatyta pastatyti naują nesudėtingą kitos paskirties inžinierinį statinį – balkoną ir laiptus į pastogę. Nesudėtingas inžinierinis statinys (balkonas ir laiptai į pastogę) suprojektuotas žemės sklype neturint rašytinių žemės sklypo bendraturčių sutikimų.Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad balkonas ir laiptai į pastogę yra kaip nesudėtingas inžinierinis statinys, kuriam reikalingas bendratučių sutikimas. Statybinio techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.2 punkte, 13 punkte apibrėžta statinių sąvoka nenumato, kad laip[tai ir balkonas yra statiniai, tuo tarpu STR „Statinio statybos rūšys“ 6.7 punktas nustato, kad balkonai, lodžijos yra namo fasado elementai.Teismo vertinimu, ieškovas neteisingai traktuoja atsakovės N. V. pastatytus laiptus ir balkoną kaip nesudėtingą inžinierinį statinį, kai tuo tarpu jie yra namo fasado elementai. Pažymėtina, kad nei laiptai nei balkonas nėra atskiras savarankiškas statinys, bet yra pastato konstrukcijos dalys. Teismas sutinka su atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išvadomis, kad balkonas nėra naujas nesudėtingas kitas inžinierinis statinys ir atliekant jo statybos ar rekonstrukcijos darbus neprivaloma turėti bendraturčių sutikimus.Kai teigia ieškovas, besiribojančio (iš šiaurinės pusės) sklypo savininko rašytinis sutikimas reikalingas, nes pagal atsakovės projektą mažinamas atstumas iki sklypo ribos. Kaip nurodo atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, toks ieškovo argumentas šioje byloje yra nepagrįstas. Teismas su šiuo vertinimu sutinka. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iš techninio projekto sprendinių matyti, kad šiaurinėje pastato pusėje yra projektuojamas ne balkonas, bet stogelis, neišeinantis iš už esamų poilsio pastato (duomenys neskelbtini) konstrukcijų. Stogelis šiaurinėje pastato pusėje išimtinai yra projektuojamas neišeinant iš už esamų poilsio pastato konstrukcijų, o yra projektuojamas po esamu stogu.Byloje kilo ginčas dėl Rašytinio pritarimo teisėtumo, bet ne dėl šio pastato projekto teisėtumo ar pagrįstumo, todėl laiko, kad ieškovo argumentai, kad „poilsio paskirties pastatas suprojektuotas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus atstumus iki sklypo ribos, neturint rašytinio gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo“ laikytini kaip neatitinkantys ieškinio teisinio pagrindo ir nesudarantys teisinio pagrindo peržiūrėti Rašytinio pritarimo teisėtumą, todėl dėl jų nepasisakytina.Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pagrindu, kurio 23 str. 1 d. 8 p. numato, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai priėmimo dienos. Inspekcijos pareigūnai Savavališkos statybos aktą dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklype vykdomų statybos darbų surašė 2014-09-03, tuo tarpu į teismą dėl Rašytinio pritarimo panaikinimo kreipėsi tik 2015 m. vasario mėnesį, todėl ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą senaties terminą ieškiniui pareikšti ir tai galėtų būti atskiru pagrindu ieškinį atmesti.
III.Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo argumentų apie sklypo bendraturčio ir kaimyninių sklypų savininkų sutikimų būtinumą. Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant tokias bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas. Todėl net ir laikydamas, kad statytojos atlikti darbai nėra nauja statyba, pagal projekte numatytus statybos darbus, t. y., projekte numatyta pertvarkyti statinį pakeičiant jo matmenis, teismas turėjo įvertinti, kad toks, koks buvo išduotas, rašytinis pritarimas projektui negalėjo būti išduotas, kadangi turėtų būti laikoma, kad atlikti statinio rekonstrukcijos darbai, kuriems vykdyti reikalingi žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktas) ir tuo vadovaujantis turėjo būti nustatyta, kad rašytinis pritarimas projektui yra neteisėtas.2014-09-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu rašytiniu pritarimu projektui Nr. RPP-01-140905-008962 leista atlikti kapitalinio remonto darbus, o UAB ,,M. P. projektavimo firma“ 2014 m. parengtu projektu „Poilsio pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto statybos projektas“numatyti naujos statybos ir rekonstrukcijos darbai. Projekte numatyti darbai, kuriuos atlikus padidėjo statinio ilgis – pakeisti statinio matmenys, tuo padidintas jo plotas. Nagrinėjamu atveju buvo padidintas esamo statinio plotas balkoną ir laiptinę į pastogę pastatant greta jau buvusio statinio. Po atliktų darbų ankstesnis balkono plotas prijungtas prie statinio ploto, o naujasis balkonas ir laiptai į pastogę yra pristatyti greta buvusio statinio. Inspekcija laiptų į pastogę ir balkono statybos darbus kvalifikavo kaip naują statybą, kadangi atsižvelgiant į tai, kad balkono konstrukcijos pirmame aukšte suprojektuotos pristatant polius po balkonu, juos statant neprišlietus prie pastato, balkonas iš apačios tvirtinamas į žemę įgręžtais poliais, o ne pritvirtintas prie statinio. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Analogiška nuostata yra ir STR „Statinio statybos rūšys“ 8 punkte, kuri nustato, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Vienas iš naujo statinio statybos tikslų yra numatytas 8.2 punkte – laikytina, kad pastatytas antžeminis priestatas neperstatant ir nepertvarkant esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų dėl šio priestato pastatymo. Nors laiptai ir balkonas funkciškai tarnauja pagrindiniam poilsio paskirties statiniui, tačiau kvalifikuotini kaip naujas nesudėtingas inžinerinis statinys. Vertinant tai, kad balkonas ir laiptai į pastogę pastatyti vėliau nei pats poilsio pastatas, jie vertintini kaip atskiras naujas statinys, pastatyti kaip priestatas prie jau iki tol buvusio statinio. Balkonas pastatytas ant greta statinio įgręžtų dviem eilėmis išdėstytų polių (projekto brėžinys „Fasadai tarp ašių 1-2, 2-1 M 1:50“), laiptai remiasi į balkono konstrukcijas, tačiau konstrukcijų išdėstymo prasme laiptai nesusiję su pastatu. Kadangi buvo pakeisti statinio matmenys, projektu numatyti statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip statinio kapitalinis remontas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktu, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta su nagrinėjama byla susijusi administracinė byla Nr. ATP-842-851/2015, kurioje pasisakyta dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-05 išduoto rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-140905-008962. Vilniaus apygardos teismas 2015-08-10 nutartyje pasisakė, kad „nors projektas įvardintas kaip „Poilsio pastato B. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas Nr. 14070, 2014 metai“, tačiau objektyviai tokio projekto duomenys neatitinka kapitalinio remonto sąvokos, apibrėžtos statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kadangi visumoje pastatas pailgėja“. Teismas sutiko su tuo, kad laiptai ir balkonas iš esmės yra naujas nesudėtingas statinys.Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014-12-15 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. LDIPA-00-141215-00294 surašymo dienos, todėl laikytina, kad ieškinys teismui pateiktas 2015-02-13, nepraleidus ieškinio senaties termino.Elektroninėje byloje nėra dalies bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Manytina, kad 1020 Eur atsakovės N. V. bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta ir bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos.
Atsakovės N. V. atsiliepimo argumentai
Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 5 punkte yra nurodyta išlyga, numatanti, jog žemės sklypo bendraturčių sutikimo pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais. Kadangi pagal projektą buvo atliekamas kapitalinis remontas, sklypo bendraturčio sutikimo nereikėjo, o remontuojamas pastatas atsakovei priklausė vienai. Be to, su sklypo bendraturčiu J. Š. sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutartis.Statybos techninio reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ išvardinto statinių rūšys ir balkonas nėra priskirtas prie kitos paskirties inžinerinių statinių. Taigi, pastato balkonas negali būti apskritai traktuojamas kaip atskiras statinys, kadangi tai yra pastato konstrukcijos dalis - funkcinis pastato elementas. Tokio išaiškinimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje: „Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6. 7 p. - balkonas yra fasado elementas, o pagal 12 p., 12.4 p., 12.8 p., 12.9 p. statinio paprastajam remontui priskirtini: fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas, pastatų ar jų dalių apšiltinimas, fasado elementų keitimas.“ Projekte nenumatyti jokie įgręžtiniai poliai. Pagal projektą tik atnaujinamos čia nuo pat pastato pastatymo buvusio balkono medinės konstrukcijos. Be to Apeliantas taip pat klaidinančiai teigia, kad pastatas neva pailgėjo. Iš byloje esančio techninio projekto sprendinių matyti, kad šiaurinėje ginčo pastato pusėje virš įėjimo yra projektuojamas stogelis, neišeinantis iš esamų poilsio pastato konstrukcijų ir gabaritų, t. y. jis yra projektuojamas po esamu pagrindiniu stogu ir už stogo konstrukcijų neišeina. Tai patvirtina brėžiniai.Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas rėmėsi minėtoje administracinėje byloje Nr.ATP-842-851/2015 išdėstyta teisės aiškinimo taisykle. Su tokia ieškovo-apelianto pozicija nesutiktina. CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti, ATP byloje dalyvavo kiti asmenys. Pagal bendrąją taisyklę, asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus, o atsakovė nebuvo įtraukta į ATP bylą.STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte numatyta, kad privaloma turėti rašytinį susitarimą, kai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų - kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato). Šis reikalavimas taikomas tik tais atvejais, kai statomas naujas statinys ar keičiasi jau pastatyto statinio ribos, kai jos yra arčiau sklypų ribos, nei numatyta teisės aktuose. Iš statinio-poilsio pastato kapitalinio remonto techninio projekto matyti, jog atstumai nuo pastato ar jo dalių iki kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išlieka nepakitę. Taip pat iš techniniame projekte esančių „Esamos padėties foto“ akivaizdu, kad terasa, balkonas ir laiptai į jį jau buvo iki remonto darbų pradžios. Jie išlieka ten pat, vykdant kapitalinio remonto darbus jokie atstumai iki kaimyninio žemės sklypo nesikeičia, terasa yra tiesiog atnaujinama, taip pat atnaujinamas balkonas virš jos. Šalia terasos įrengiami nauji laiptai į balkoną, tačiau jie yra toliau nei 3 metrai nuo kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, todėl šio sklypo savininko sutikimas dėl tokių darbų taip pat nebuvo reikalingas.
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo argumentai
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti ir pritarė teismo sprendimo argumentui, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.Rašytinio sklypo bendraturčių sukimo nereikėjo, nes rašytinis pritarimas buvo išduotas kapitalinio remonto projektui. Pagal sutartimi nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką sklypo dalimi naudojosi N. V..Atsakovė sutiko su teismo sprendimo ir atsakovės N. V. argumentais, kad balkono kaip fasado element keitimas priskiriamas prie paprastojo pastato remonto, argumentai, akd pasikeitė pastato matmenys, nepagrįsti.Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta administracinė byla Nr.ATP-842-851/2015 neturi prejudicinės galios.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritarė atsakovės N. V. argumentams, kad kaimyninių sklypų savininkų sutikimų nereikėjo, nes terasa, balkonas ir laiptai į jį jau buvo iki remonto darbų pradžios. Jie išlieka ten pat, vykdant kapitalinio remonto darbus jokie atstumai iki kaimyninio žemės sklypo nesikeičia, terasa yra tiesiog atnaujinama, taip pat atnaujinamas balkonas virš jos. Šalia terasos įrengiami nauji laiptai į balkoną, tačiau jie yra toliau nei 3 metrai nuo kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, todėl šio sklypo savininko sutikimas dėl tokių darbų taip pat nebuvo reikalingas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl kreipimosi į teismą termino
Priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 8 p. nustatyta, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Apeliantas pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014-12-15 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. LDIPA-00-141215-00294 surašymo dienos, todėl laikytina, kad ieškinys teismui pateiktas 2015-02-13, nepraleidus ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio pagrindą sudaro 2014-12-15 patikrinimo akto Nr. LDIPA-00-141215-00294 teisinis vertinimas, todėl Inspekcija nepraleido kreipimosi į teismą dėl aktos panaikinimo termino.
Dėl žemės sklypo bendraturčių teisių
Atsakovai atsikirsdami į ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą remiasi argumentu, kad Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 5 punkte yra nurodyta išlyga, numatanti, jog žemės sklypo bendraturčių sutikimo pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais. Atsakovė N. V. taip pat nurodė, kad N. J. kaip žemės sklypo bendraturčio teisės nepažeidžiamos, nes jis kaip bendrturtis naudojasi kita žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu “B”, o N. V. nurodė, kad ji naudojasi sklypo dalimi “A”. Kadangi pagal projektą buvo atliekamas kapitalinis remontas, sklypo bendraturčio sutikimo nereikėjo, o remontuojamas pastatas atsakovei priklausė vienai. Be to, su sklypo bendraturčiu J. Š. sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutartis.Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) m. sav., duomenis 7.1. punkte („Juridiniai faktai“) nurodyta, kad nuo 2013-01-30 N. V. prašymu padarytas įrašas, kad nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Atitinkamai 7.2. punkte nurodyta, kad N. J. prašymu nuo 2013-01-02 padarytas įrašas apie naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Įrašo pagrindas 1997-03-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esminę reikšmę turi bendraturčių teisių naudojantis bendru sklypu apimtis, todėl turi būti įvertintas dokumentų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turinys. Nurodyti dokumentai teismo iniciatyva išreikalauti iš viešo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ “Registrų centras” (CPK 179 str. 3 d.).Iš registro dokumentų nustatyta, kad 1997-03-25 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.PO1/97-13050 N. J. iš valstybės nupirko 330 kv.m. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), prie sutarties pridėtas 1996 m. kovo mėn. sudarytas geodezinis namų valdos žemės sklypo planas, kuriame pažymėta sklype esančių pastatų savininkų A.J. Š. ir B.N. J. naudojamos sklypo dalys po 330 kv.m. kiekvienam ir 140 kv.m. bendro naudojimo plotas. 2007-01-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjai L. Š. ir J. Š. pardavė pirkėjai N. V. 330/660 dalis žemės sklypo, bei dalį gyvenamojo pastato, dalį ūkinio pastato bei kiemo įrenginių, adresu (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr.80. Prie sutarties pridėtas 46 pastraipoje nurodytas žemės sklypo planas.2014-06-26 žemės sklypo dalies ir pastato – gyvenamojo namo dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi pardavėja N. V. pardavė pirkėjai G. T. 3/10 dalį gyvenamojo namo ir 7/66 dalį žemės klypo adresu (duomenys neskelbtini). Šalys sutartimi susitarė dėl naudojimosi pastatais tvarkos. Atskiro susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra.Teisėjų kolegijos vertinimu, Nekilnojamojo turto registro duomenys leidžia spręsti, kad tarp sklypo bendraturčių galiojo naudojimosi sklypu tvarka, nustatyta geodezinis namų valdos žemės sklypo plane, kuriame pažymėta sklype esančių pastatų savininkų A.J. Š. ir B.N. J. naudojamos sklypo dalys po 330 kv.m. kiekvienam ir 140 kv.m. bendro naudojimo plotas. Atsakovė N. V. CK 4.81 str. 2 d. pagrindu perėmė iš A.J. Š. viešame registre atskleistas teises naudotis žemės sklypu ir ji turi teisę naudotis 1996 m. kovo mėn. sudarytame geodeziniame namų valdos žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalimi, tačiau bendraturčiai nesudarė susitarimo, kuris suteiktų teisę vienam bendraturčiui be išankstinio sutikimo didinti savo nuosavybės teise valdomo poilsio pastato užstatytą plotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė N. V. savo valdomoje žemės sklypo dalyje vykdydama naujos statybos darbus, privalo gauti sklypo bendraturčių sutikimą.Be to, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą atlikti statybos darbus suteikia galimybę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl statybos, nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016 pažymėjo, kad bendroji dalinė nuosavybė ir iš jos kylantys vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai bei įsipareigojimai bendraturčiams bendradarbiauti įgyvendinant nuosavybės teises nustatant naudojimosi tvarkos bendru daiktu tvarką nesibaigia. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka ir atskira šio daikto dalis priskiriama jam naudotis, turi teisę naudoti ją savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, tačiau, kadangi bendras daiktas bendraturčiams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise, įgyvendindamas kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias savo teises, jis privalo laikytis bendrataučiams įstatymuose nustatytų įpareigojimų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad vienam bendraturčiui pastačius statinį, nepriklausomai nuo to, kad sklypo dalis paskirta naudotis šiam bendraturčiui, tai gali turėti įtakos visų bendraturčių teisėms ir interesams: pasikeičia galimybės ateityje sklype statyti kitus statinius, nes padidėja sklypo užstatymo tankis, statinys gali lemti insoliacijos sumažėjimą ir kitas neigiamas pasekmes. Dėl to, nors bendraturčiai yra padalinę žemės sklypą 1996 m. kovo mėn. namų valdos žemės sklypo ribų plane M1:500 pagal kiekvienam bendraturčiui tenkantį žemės sklypo plotą, o 1996 m. kovo mėn. namų valdos žemės sklypo ribų planą M1:500, kaip sudedamąją 1997-03-25 valstybinės žemės (miško) pirkimo pardavimo sutarties Nr. P01/97-13050 dalį, įregistravo kaip naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, tai neatleidžia statytojos nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, jiems kartu bendradarbiaujant.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rašytinio pritarimo, išduoto atsakovės N. V. poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui atlikti teisėtumo, bet ne dėl šio pastato projekto teisėtumo ar pagrįstumo, todėl sprendė, kad ieškovo argumentas „poilsio paskirties pastatas suprojektuotas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus atstumus iki sklypo ribos, neturint rašytinio gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo“ laikytini kaip neatitinkantys ieškinio teisino pagrindo ir nesudarantys teisinio pagrindo peržiūrėti Rašytinio pritarimo teisėtumą, todėl dėl jų nepasisakytina. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama rašytinį pritarimą projektui, turėjo įvertinti pateiktus dokumentus, įskaitant ir projektą, todėl jeigu įvertinus projekto sprendinius būtų buvusi nustatyta aplinkybė, kad projekte numatyti darbai viršija rašytiniu pritarimu leistinų darbų apimtį, taip pat būtų buvusi nustatyta aplinkybė, kad projekte numatytiems darbams reikalingi papildomi dokumentai, tai būtų pagrindas neišduoti rašytinio pritarimo projektui. Giočijamo dokumento (Rašytinio pritarimo) pavadinime turi atsispindėti jo turinys, numačius didesnę statybos darbų apimtį projekte negalima nepaisyti jo turinio ir tik pagal projekto pavadinimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtent tokiems darbams, kurie nurodyti projekto pavadinime.Pirmosios instancijos teismas nevertino esminės bylos aplinkybės, kad 2014-09-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu rašytiniu pritarimu projektui Nr. RPP-01-140905-008962 leista atlikti kapitalinio remonto darbus, o UAB ,,M. P. projektavimo firma“ 2014 m. parengtu projektu „Poilsio pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto statybos projektas“ faktiškai numatyti rekonstrukcijos darbai, keičiami statinio parametrai, įrengiami nauji pamatai. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad projekte numatyti darbai, kuriuos atlikus padidėjo statinio ilgis – pakeisti statinio matmenys, tuo padidintas jo plotas. Nagrinėjamu atveju buvo padidintas esamo statinio plotas balkoną ir laiptinę į pastogę pastatant greta jau buvusio statinio. Po atliktų darbų ankstesnis balkono plotas prijungtas prie statinio ploto, o naujasis balkonas ir laiptai į pastogę yra pristatyti greta buvusio statinio. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, šiuos pokyčius galima nustatyti sugretinus pastato (duomenys neskelbtini), 2011-05-30 atliktų kadastrinių matavimų duomenis su UAB ,,M. P. projektavimo firma“ 2014 m. parengtu projektu (ieškinio priedas Nr.8):
Iki statybos darbų pradžios statinio pirmojo aukšto išilginės sienos ilgis iš rytinės pusės 2011-05-30 kadastro bylos duomenimis buvo 6,43 m., pastogės po balkonu ilgis buvo 1,22 m. (sudėjus kartu ilgis būtų 7,65 m.) (2011-05-30 kadastro bylos pirmo aukšto planas).Statinio pirmojo aukšto išilginės sienos ilgis iš rytinės pusės pagal 2014 m. projektą yra 7,65 m. Pastogės po balkonu ilgis neįeina. Pastogė po balkonu sudaro papildomai 2,40 m. (2014 m. projekto mansardos planas).Iki statybos darbų pradžios pagal 2011-05-30 kadastrinės bylos duomenis, statinio 2 aukšto išilginės kraštinės ilgis 6,29 m. (2011-05-30 kadastro bylos pastogės patalpų planas)Tuo tarpu pagal projektą po byloje vertinamų statybos darbų pradžios 2 aukšto išilginės kraštinės ilgis 7,65 m. (2014 m. projekto mansardos planas). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad mansardoje įrengiama patalpa. Vietoje vartų ir esamų vartų angų įstatomi langai. Išmūrijamos kelios pertvaros. Kieme perstatomas balkonas ir buvę laiptai į pastogę, t. y., balkonas ir laiptai pertvarkyti į patalpą.
Apeliantas pagrįstai nurodė, kad atlikus vertinamus statybos darbus statinio matmenys pakito – ilgis pasikeitė nuo 6,29 m iki 7,65 m. Pietinėje statinio pusėje buvęs balkonas įtrauktas į statinio plotą ir dėl to padidėjo viso statinio plotas. Plotas, kuriame suprojektuotas naujas balkonas, anksčiau nebuvo užimtas kitais statiniais. Laiptai taip pat nebuvo perstatyti, projekte numatyti laiptai visai kitoje vietoje nei buvo pagal 2011-05-30 kadastrinės bylos duomenis, kitokio tipo, anksčiau buvo tiesūs aukštyn kylantys laiptai, o projekte numatyti sraigtiniai laiptai. Laiptai užima taip pat iki tol buvusį statiniais neužimtą žemės plotą. Teismas iš esmės šių aplinkybių nevertino, o atsakovai savo atsikirtimuose šių ieškovo argumentų nepaneigė.Apeliantas laiptų į pastogę ir balkono statybos darbus kvalifikavo kaip naują statybą, kadangi atsižvelgiant į tai, kad balkono konstrukcijos pirmame aukšte suprojektuotos pristatant polius po balkonu, juos statant neprišlietus prie pastato (Projekto brėžinys „tarp ašių 1-2, 2-1 M 1:50“). Esminė aplinkybė kvalifikuojant balkono statybą yra tai, kad projekte numatytas balkonas iš apačios tvirtinamas į žemę įgręžtais poliais, o ne pritvirtintas prie statinio. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Analogiška nuostata yra išdėstyta ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte, kuris nustato, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Vienas iš naujo statinio statybos tikslų gali būti ne tik atskiro naujo statinio statyba, bet, kaip ir numatyta 8.2 punkte, naujo statinio statybos tikslas gali būti pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne. Atsakovė N. V. nepaneiginėjo ieškovo argumentų, kad projekte numatytas balkonas iš apačios tvirtinamas į žemę įgręžtais poliais, o ne pritvirtintas prie buvusio statinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pristatomos konstrukcijos kvalifikuojamos kaip nauja priestato statyba, nes įrenginėjami pamatai ir pailgėjo pastato kraštinės, t.y. daugiau kaip 10 procentų padidėjo užstatytas plotas. Atsakovai atsikirsdami teigia, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6. 7 p. - balkonas yra fasado elementas, o pagal 12 p., 12.4 p., 12.8 p., 12.9 p. statinio paprastajam remontui priskirtini: fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas, pastatų ar jų dalių apšiltinimas, fasado elementų keitimas. Šis atsakovų argumentas atmetamas, nes nagrinėjamu atveju balkonas nėra prie pastato sienos tvirtinama konstrukcija cituoto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6. 7 punkto prasme. Nors statomos ginčo konstrukcijos funkciškai susijusios su poilsio pastatu ir jų pagrindu negali būti Nekilnojamojo turto kadastre suformuotas atskiras nekilnojamasis daiktas (statinys), bet ši aplinkybė teisiškai nereikšminga. Esminę reikšmę vertinant statybos darbus turi aplinkybė, kad keičiasi išoriniai pastato matmenys.Tačiau kaip minėta, balkonas ir laiptai į pastogę pastatyti vėliau nei pats poilsio pastatas, jie vertintini kaip naujas statinys, nors pastatyti kaip priestatas prie jau iki tol buvusio statinio. Balkonas pastatytas ant greta statinio įgręžtų dviem eilėmis išdėstytų polių (projekto brėžinys „Fasadai tarp ašių 1-2, 2-1 M 1:50“), laiptai remiasi į balkono konstrukcijas, tačiau konstrukcijų išdėstymo prasme laiptai nesusiję su pastatu. Nors šie statiniai funkciškai tarnauja pagrindiniam poilsio paskirties statiniui, tačiau kvalifikuotini kaip naujas nesudėtingas inžinerinis statinys. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustato nesudėtingų statinių techninius parametrus, šio reglamento priede išvardintas nesudėtingų statinių sąrašas. Kadangi naujai suprojektuotas balkonas ir laiptai pagal savo parametrus nenurodytas atskiru punktu, jis priskirtinas kitiems inžineriniams statiniams.Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktu, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Kadangi buvo pakeisti statinio matmenys, projektu numatyti statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip statinio kapitalinis remontas.Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 p., statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.27 p., priestatas – prie namo pristatyta nauja šio namo dalis, turinti su juo bendras konstrukcijas, nepriklausomai nuo to, ar yra iš šios dalies tiesioginis įėjimas į namą, ar jo nėra. Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta su nagrinėjama byla susijusi administracinė byla Nr. ATP-842-851/2015, kurioje pasisakyta dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-05 išduoto rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-140905-008962, nes administracinėje byloje buvo tas pats įrodinėjimo dalykas – rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-140905-008962 teisėtumo ir projekto sprendinių vertinimas. Vilniaus apygardos teismas 2015-08-10 nutartyje pasisakė, kad „nors projektas įvardintas kaip „Poilsio pastato B. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas Nr. 14070, 2014 metai“, tačiau objektyviai tokio projekto duomenys neatitinka kapitalinio remonto sąvokos, apibrėžtos statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kadangi visumoje pastatas pailgėja“. Teismas sutiko su tuo, kad laiptai ir balkonas iš esmės yra naujas nesudėtingas statinys. Minėtoje nutartyje teismas taip pat nustatė, kad esant tokiai situacijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoja, išdavusi rašytinį pritarimą projektui, turėjo vertinti ne jo pavadinimą, o turinį ir kartu vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 5 punkto nuostatomis bei pareikalauti iš statytojos N. V. pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija atsižvelgia į kasacinio teismo suformuluota prejudicinio fakto aiškinimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2012). . Vilniaus apygardos teismas 2015-08-10 nutartyje teisinis rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-140905-008962 teisėtumo ir projekto sprendinių įvertinimas yra prejudicinis faktas (CPK 182 str. 2 p.), nes jis kitaip negali būti vertinamas bylose, kuriose jis yra reikšmingas ir joje nedalyvavusiems asmenims.Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad balkonas ir laiptai į pastogę suprojektuoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturint privalomų turėti rašytinių žemės sklypo bendraturčių sutikimų. Pirmosios instancijos teismas vertindamas faktines aplinkybes netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neapgrįstą sprendimą.Ieškovo 2014-12-15 surašyto Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto išvadose taip pat nurodytas antra aplinkybė, kuri yra pagrindas Rašytinį pritarimą pripažinti neteisėtu kitu pagrindu, t.y. tai, kad nėra besiribojančių žemės sklypų (savininkų) rašytinių sutikimų (susitarimų). Teismui ieškinį atmetus visoje apimtyje, ieškovas argumentais dėl besiribojančių žemės sklypų (savininkų) rašytinių sutikimų (susitarimų) būtinumo apeliacinio skundo negrindė, todėl šios aplinkybės nėra apeliacijos nagrinėjimo dalykas.Trečiasis asmuo N. J. prašė ieškinį tenkinti ir jo materialinis teisinis interesas sutapo su ieškovo interesu, todėl, ieškinį patenkinus, trečiojo asmens N. J. patirtos 150 eurų atstovavimo išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis po 75 eurus (CPK 47 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-05 išduotą rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-140905-00962; įpareigoti atsakovę N. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal įstatymų reikalavimus; per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę N. V. per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), dalis.
Priteisti trečiajam asmeniui N. J. iš atsakovų N. V. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po 75 eurus bylinėjimosi išlaidų.