- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- e2-1129-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00447-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- A. R., G. D.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1327-803/2017 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams A. R. ir G. D. dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams A. R. ir G. D., prašydamas pripažinti tarp atsakovų 2016-06-09, 2016-06-10, 2016-06-14, 2016-06-15, 2016-06-16 sudarytas sutartis dėl UAB „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo negaliojančiomis, taikyti restituciją ir atsakovo A. R. 138 320,92 Eur dydžio skolos ieškovui K. M. išieškojimą nukreipti į atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausančias UAB „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“ akcijas, o šių akcijų vertės nepakankant, patenkinti visą ieškovo reikalavimą, likusiai reikalavimo daliai taikyti restituciją ekvivalentu pinigais - priteisti iš atsakovo G. D. ieškovo K. M. naudai Rusijos Federacijos piliečiui I. V. perleistų UAB „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“ akcijų vertę bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausančių UAB „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“ akcijų, šiomis akcijomis suteikiamų turtinių teisių į dividendus ir kitus mokėjimus 95 286,00 Eur sumos areštą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, suvaržyti turtą bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims, o jo nesant pakankamai, taikyti atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose, areštą likusiai neužtikrintai ieškovo reikalavimo sumai.
Ieškovas nurodė, kad jis turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovui A. R, o sudaryti ginčijami sandoriai, kuriais perleistas atsakovui G. D. vienintelis atsakovo A. R turėtas turtas, pagrindžia ieškinyje keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad dalis ginčo objekto - trečiojo asmens akcijų – jau perleista trečiajam asmeniui, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nėra teisinių kliūčių vėl perleisti trečiojo asmens akcijas kitiems asmenims, dėl ko galimo ieškovui palankaus teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti.
Atsakovas G. D. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas analogiškais argumentais, kuriais buvo remiamasi pradiniame ieškinyje, ir kurie buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2017-03-24 nutartimi. Pažymėjo, jog po minėtos nutarties priėmimo jokios aplinkybės nepasikeitė, o ieškovas nepateikė papildomų dokumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-04-14 nutartimi nutarė ieškovo prašymo netenkinti ir netaikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių argumentus, sprendė, kad ieškovas naujų aplinkybių, turinčių reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo, nenurodė.
Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį tikslino, tačiau teismo vertinimu, ieškovo patikslintas ieškinys prima facie nepagrįstas. Patikslintame ieškinyje ieškovas reiškė ieškinį actio Pauliana pagrindu, o ginčo objektas yra kilęs dėl atsakovo A. R. akcijų perleidimo sutarčių pagrindu perleistų 100 proc. trečiojo asmens UAB „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“ akcijų atsakovui G. D.. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė (CK 6.66 straipsnis), o ieškovas, įrodinėdamas minėtą sąlygą, nurodė, jog tokios sąlygos egzistavimą patvirtina atsakovo A. R. nevykdoma 2011-07-04 ieškovo ir atsakovo A. R. sudaryta sutartis dėl bendradarbiavimo vystant bendrus projektus bei atsakovo A. R. išduoto 2012-03-12 paprastojo neprotestuotino vekselio nevykdymas, kurie įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2015-10-29 sprendime priteisiant ieškovui skolą, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-06 nutartimi. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-28 nutartyje, panaikinus priimtus sprendimus, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas susijęs su jungtinės veiklos sutartimi bei jos pagrindu gauto pelno nustatymu (civilinė byla Nr. 3K-3-43-916/2017). Dėl to teismas sprendė, kad preliminariais duomenimis ieškovas nepagrindė jo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, dėl ko ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo nustatytas ieškinio prima facie pagrįstumas, sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nenustačius pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie), laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (CPK 144 straipsnis).
Teismas nurodė, kad atsakovas G. D. bei V. D. 2017-01-20 ir 2016-09-01 sutartimis, sudarytomis su I. V., perleido pastarajam UAB „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“ sutartyse nurodytas akcijas. Dėl to teismas sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės akcijoms bei jomis suteikiamoms turtinėms teisėms, teisinių pasekmių nesukels.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo (CPK 12, 144, 178, 185 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas K. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausančių UAB „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“ akcijų, šiomis akcijomis suteikiamų turtinių teisių į dividendus ir kitus mokėjimus areštą 95 236 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, turtą suvaržyti bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims, o šio turto esant nepakankamai, taikyti atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose, areštą likusiai neužtikrintai ieškovo reikalavimo sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės nepagrindė ieškovą turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę CK 6.66 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-28 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017, patvirtino faktą, kad ieškovas sutarties vykdymo laikotarpiu buvo perdavęs atsakovui A. R. 99 946 Lt sumą grynaisiais pinigais, kurie vėliau buvo panaudoti minėtų projektų vystymui, taip pat kad ieškovas atliko darbų ir paslaugų už ne mažesnę nei 150 000 Lt sumą bei kad šalis siejo prievoliniai (jungtinės veiklos) santykiai, t.y. kasacinis teismas nepaneigė ieškovo reikalavimo teisės. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas grąžinti nagrinėti aptariamą bylą į žemesnės instancijos teismą yra susijęs tik su ieškovo reikalavimo dydžio nustatymu, tačiau nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės atsakovo A. R. atžvilgiu egzistavimo ir galiojimo fakto. Be to, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma tikėtinai pagrindžia ieškovo keliamus reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Atsakovas A. R. ginčijamais sandoriais perleido vienintelį jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Ginčijami sandoriai sudaryti su atsakovu G. D. neatsitiktinai, o tarp atsakovų esant akivaizdžiam sąsajumui - atsakovas G. D. yra UAB „Straikas“, t. y. dabartinės atsakovo A. R. darbovietės, direktorius. Atsakovai yra UAB „Straikas“ valdybos nariai, o atsakovas G. D. ilgą laiką buvęs UAB „Straikas“ mažumos akcininku staiga tapo pagrindiniu šios bendrovės akcininku. Be to, UAB „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“ vadovė yra atsakovo A. R. sutuoktinė, iš kurios atsakovas G. D. turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčijamų sandorių metu atsakovo A. R. atžvilgiu vykstančius teisminius procesus bei priimtą nepalankų teismo sprendimą. Dėl to darytina išvada, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti atsakovui A. R. išimtinai siekiant, o atsakovui G. D. nesąžiningai padedant atsakovui A. R. išvengti savo įsipareigojimų vykdymo ieškovui bei kartu apsunkinant priverstinį skolos išieškojimą.
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas G. D. prašė atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017-04-14 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad nepagrįstai ieškovas prašo, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos ne tik atsakovui G. D. priklausančioms akcijoms, bet ir viso jo turto atžvilgiu. Toks ieškovo reikalavimas yra perteklinis ir tokį reikalavimą tenkinus, būtų pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.).
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas A. R. prašė atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017-04-14 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo reiškiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka CPK 144 privalomų sąlygų, kadangi neegzistuojant ieškovo neabejotinai reikalavimo teisei ieškinys negali būti laikomas prima facie pagrįstu, todėl ieškovo prašymas bei pateiktas atskirasis skundas negali būti patenkinti.
Vilniaus apygardos teismas 2017-04-28 nutartimi nutarė sutikti iš dalies su apelianto (ieškovo) K. M. atskiruoju skundu, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-14 nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą areštuoti akcijas ir akcijomis suteikiamas turtines teises į dividendus bei kitus mokėjimus. Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo iš dalies tenkinti - ieškovo K. M. reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausančias UAB „PROPERTY DEVELOPMENT GROUP“ akcijas, šiomis akcijomis suteikiamas turtines teises į dividendus ir kitus mokėjimus 95 286 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, suvaržyti turtą bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. Teismas nutarė kitą atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-04-14 nutarties dalį, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginėms lėšoms, esančioms atsakovo sąskaitose, užtikrinant likusią neužtikrintą ieškovo reikalavimo sumą tuo atveju, jeigu nepakaktų aukščiau nurodyto areštuotino turto, priimti, nustatyti atsakovui G. D. 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti ir proceso įstatyme nustatyta tvarka siųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-04-14 nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties dalies, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo G. D. nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginėms lėšoms, esančioms atsakovo sąskaitose, užtikrinant likusią neužtikrintą ieškovo reikalavimo sumą tuo atveju, jeigu nepakaktų aukščiau nurodyto areštuotino turto, teisėtumas ir pagrįstumas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliacinis teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė grėsmės, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.
Apeliacinis teismas sutinka su atsakovo G. D. atsiliepimo teiginiu, kad prašymas areštuoti atsakovui priklausantį turtą yra perteklinis, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl atsakovo G. D. turto vertės sumažėjimo akcijų apimtimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patenkinus ieškovo prašymą taikyti atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose, areštą likusiai neužtikrintai ieškovo reikalavimo sumai, būtų pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.).
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei atsiliepimuose pateikti atsikirtimai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo K. M. atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.