Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reinhard“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1631-661/2018 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-3643-661/2017) pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKO ieškinį atsakovėms A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Reinhard“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims notarui E. N., Investment uždarajai akcinei bendrovei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKAS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. J. ir UAB „Reinhard“, prašydamos pripažinti 2016-09-21 pastatų pirkimo – pardavimo ir žemės sklypo nuomos teisių perleidimo sutartį Nr. 8062, 2016-10-24 susitarimą pakeisti sutartį Nr. 8988 ir 2017-01-24 susitarimą pakeisti sutartį Nr. 448, sudarytus tarp ieškovės UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKO ir UAB „Reinhard“, niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) bei taikyti restituciją natūra - įpareigoti atsakovę UAB „Reinhard“ grąžinti ieškovei UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKUI nurodytų sandorių pagrindu įgytą turtą - pastatus: (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo turtas), bei žemės sklypo nuomos teises, priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir UAB „Reinhard“ ieškovei UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKUI 6 506,13 Eur žalos atlyginimą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų įvykdymui ieškovės kartu su ieškiniu bei 2017-03-09 pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2017-03-06, 2017-03-13 nutartimis taikė ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovių pateiktus duomenis ir suformuluotus prašymus. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartimi buvo patikslintos Vilniaus apygardos teismo 2017-03-06 ir 2017-03-13 nutarčių rezoliucinės dalys.

Atsakovė UAB „Reinhard“ 2017-04-05 pateikė prašymą įpareigoti ieškoves pateikti atsakovės UAB „Reinhard“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3643-661/2017 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą – įmokėti 102 904 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai, ieškovėms nesumokėjus nuostolių atlyginimui skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos teismo nustatytais terminais, panaikinti 2017-03-06 ir 2017-03-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 nutartimi nutarė atsakovės UAB „Reinhard“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Atsakovė UAB „Reinhard“ 2017-07-12 pateikė prašymą užtikrinti atsakovės UAB „Reinhard“ reikalavimą dėl nuostolių priteisimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovių D. Š., I. Š., L. J., B. Š., G. Š., J. D., J. U. ir UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKO turtą už nemažesnę sumą kaip 50 000 Eur, priteisti solidariai iš ieškovių D. Š., I. Š., L. J., B. Š., G. Š., J. D., J. U. ir UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKO 50 000 Eur nuostolių sumą atsakovės UAB „Reinhard“ naudai.

Vilniaus apygardos teismas 2017-08-17 nutartimi nutarė atsakovės UAB „Reinhard“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Atsakovė 2017-08-28 UAB „Reinhard“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-17 nutartį ir perduoti atsakovės UAB „Reinhard“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo, reiškiamą CPK 95 str. 1 d. pagrindu, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės teigimu, nutartis yra priimta taikant ne tas CPK nuostatas (teismas atsakovės UAB „Reinhard“ prašymui taikė CPK 146 str. nuostatas, nors turėjo taikyti CPK 95 str., 144 str. bei 145 str. nuostatas), kurios turėjo būti taikomos dėl atsakovės UAB „Reinhard“ prašymo, neįsigilinus į atsakovės UAB „Reinhard“ prašymo turinį, motyvus ir reikalavimus. Teismas nutartimi išsprendė visai ne tą klausimą, kuri spręsti prašė atsakovė UAB „Reinhard“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-08-30 nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-17 nutartį dėl atsakovės UAB „Reinhard“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir šioje dalyje priimti naują nutartį, atsakovės UAB „Reinhard“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-08-17 nutartimi buvo nutarta atsakovės UAB „Reinhard“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Vilniaus apygardos teismas atsakovės UAB „Reinhard“ 2017-07-12 prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išnagrinėjo vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis reglamentuojančiomis atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovė UAB „Reinhard“ 2017-07-12 prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovių D. Š., I. Š., L. J., B. Š., G. Š., J. D., J. U. ir UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKAS turtą už nemažesnę sumą kaip 50 000 Eur siekiant užtikrinti pareikštą reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, taip pat prašė priteisti solidariai iš ieškovių D. Š., I. Š., L. J., B. Š., G. Š., J. D., J. U. ir UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKO 50 000 Eur nuostolių sumą atsakovės UAB „Reinhard“ naudai.

Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad atsakovė nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš esmės siekė kitu nei CPK 146 straipsnio pagrindu, t. y. CPK 95 straipsnio pagrindu. Atsakovės teigimu, toje pačioje byloje pareikštas prašymas dėl nuostolių atlyginimo yra nagrinėjamas kartu su ieškovo ieškiniu ir jis turi būti išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą byloje. Teismas pažymėjo, kad į atsakovės reikalavimą priteisti solidariai iš ieškovių 50 000 Eur nuostolių atsakovei UAB „Reinhard“ bus pasisakyta priimant tik sprendimą byloje. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-08-17 nutartimi nepasisakė dėl atsakovės UAB „Reinhard“ 2017-07-12 teismui pateikto prašymo esmės, todėl sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-08-17 nutartis yra naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas iš esmės.

Teismas nurodė, kad atsakovės teigimu, prašoma atlyginti nuostolių suma yra didelė, todėl egzistuoja grėsmė, kad atsakovei UAB „Reinhard“ palankus teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo, gali likti neįvykdytas. Be to, ieškovių finansinė padėtis yra sunki ir jos gali būti nepajėgios įvykdyti atsakovei UAB „Reinhard“ palankaus teismo sprendimo dėl nuostolių pritesimo. Ieškovėms bus labai sudėtinga atlyginti atsakovės prašomus atlyginti nuostolius (50 000 Eur), atsiradusius dėl ieškovių neteisėtų veiksmų, t.y. piktnaudžiaujant procesu pateikto nepagrįsto ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų suma yra daugiau nei penkis kartus didesnė nei turėta sumokėti žyminio mokesčio suma.

Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Reinhard“ savo prašymą dėl 50 000 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovių kildino iš preliminarios sutarties 6.2 punkto, sudarytos tarp UAB „Reinhard“ ir Estijos įmonės INDUM GROUP OU. Atsakovės teigimu, ji jau sumokėjo 50 000 Eur Estijos įmonei INDUM GROUP OU preliminarios sutarties 6.2 punkto pagrindu.

Teismas sprendė, kad vertinant šio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, reikalinga įvertinti atsakovės nurodytos preliminarios sutarties sudarymo aplinkybes bei jos sąlygas. Teismas sutiko su ieškovėmis, kad ginčo turtas buvo ir tebėra suvaržytas 2016-09-27 sutartine hipoteka. Atsakovė UAB „Reinhard“ privalo gauti rašytinį kreditoriaus sutikimą prieš bet kokiu būdu suvaržydama įkeistą turtą, įskaitant ir sudarydama įkeisto turto pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas byloje esantį 2017-01-05 sutikimą dėl įkeisto turto perleidimo, pasirašytą atsakovės A. J., vertintino kritiškai, kadangi šį sutikimą davė atsakovė A. J., kuri 2016-10-24 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo atšaukta iš pareigų, atleidžiant ją iš pareigų nuo 2017-01-31.

Teismas nurodė, kad teismo abejonės dėl preliminarios sutarties realaus įvykdymo sustiprina ir ta aplinkybė, jog preliminari sutartis sudaryta ir pasirašyta tik lietuvių kalba, nors viena iš šalių yra Estijos įmonė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad šios sutarties pagrindu UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKAS, būtų gavusi realių pajamų ar kitokios ekonominės naudos už perleidžiamą turtą. Taip pat atsakovė nepateikė į bylą duomenų, pagrindžiančių realias Estijos įmonės INDUM GROUP OU galimybes sumokėti 1 457 000 Eur sumą už ginčo turtą. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Reinhard“ prašymas dėl 50 000 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovių dėl piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pateikto ieškovių ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tikėtinai nepagrįstas.

Teismas taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017).

Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad atsakovė UAB „Reinhard“ teismui nepateikė duomenų apie ieškovių galimą nesąžiningumą, jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jų elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu. Taip pat atsakovė UAB „Reinhard“ tikėtinai nepagrindė prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl atsakovės UAB „Reinhard“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Reinhard“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - UAB „Reinhard“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas preliminarios sutarties sudarymo aplinkybes ir sąlygas, nepagrįstai padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti nuostolius, patirtus dėl nepagrįsto ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo, nėra tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, jog išnagrinėjus atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo, galėtų būti priimtas atsakovei UAB „Reinhard“ palankus sprendimas, t. y. 2017-01-10 preliminari sutartis, patvirtinanti UAB „Reinhard“ įsipareigojimą sumokėti Estijos įmonei INDUM GROUP OU 100 000 Eur baudą už įsipareigojimų nevykdymą; 2017-04-03 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, patvirtinantis, jog pirmiau nurodyta preliminari sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre; 2017-06-01 taikos sutartis, patvirtinanti UAB „Reinhard“ įsipareigojimą sumokėti Estijos įmonei INDUM GROUP OU sumažintą 50 000 Eur baudą už įsipareigojimų nevykdymą; mokėjimo pavedimas, patvirtinantis UAB „Reinhard“ 50 000 Eur baudos sumokėjimą Estijos įmonei INDUM GROUP OU.

Pačios ieškovės ieškinyje patvirtino savo sunkią finansinę padėtį. Ieškovės ieškinyje buvo pateikusios prašymą atleisti jas iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas ieškovėms žyminio mokesčio sumokėjimą yra atidėjęs iki bylos išnagrinėjimo. Ieškovėms negalint sumokėti 9 416 Eur dydžio žyminio mokesčio sumos, yra akivaizdu, kad ieškovėms bus sudėtinga atlyginti atsakovės prašomus 50 000 Eur atlyginti nuostolius. Šio aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Ieškovė UAB „GEROVĖS“ KONSERVŲ FABRIKAS atsiliepime į atsakovės UAB „Reinhard“ atskirąją skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017-08-30 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovės UAB „Reinhard“ nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti jos atskirojo skundo pagrįstumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl konkrečių atsakovės nurodytų nuostolių atsiradimo, kurie tariamai atsirado dėl ieškovių nesąžiningo kreipimosi į teismą su nepagrįstu ieškiniu. Pažymi, kad vien ieškovių kreipimasis į teismą neturėjo įtakos kokių nors nuostolių (ypač tariamų) atsiradimui. Be to, ieškovės pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas, įvertinęs ieškinio pagrįstumą, jas pritaikė. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės kaip nors piktnaudžiauja savo teisėmis, jei preliminariai įvertinus ieškinį, matyti, kad ieškinys yra pagrįstas ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-08-30 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017-08-17 nutartis dėl atsakovės UAB „Reinhard“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir šioje dalyje priimta nauja nutartis, atsakovės UAB „Reinhard“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas preliminarios sutarties sudarymo aplinkybes ir sąlygas, nepagrįstai padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti nuostolius, patirtus dėl nepagrįsto ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo, nėra tikėtinai pagrįstas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad byloje galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Reinhard“ savo prašymą dėl 50 000 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovių kildino iš preliminarios sutarties 6.2 punkto, sudarytos tarp UAB „Reinhard“ ir Estijos įmonės INDUM GROUP OU. Atsakovė, sudarydama 2017-06-01 taikos sutartį su Estijos įmone INDUM GROUP OU, sumokėjo pastarajai 50 000 Eur preliminarios sutarties 6.2 punkto pagrindu. Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl abejonių apie preliminarią sutartį ir jos vykdymą, kadangi ginčo turtas buvo ir tebėra suvaržytas 2016-09-27 sutartine hipoteka, preliminari sutartis sudaryta ir pasirašyta tik lietuvių kalba, nors viena iš šalių yra Estijos įmonė, atsakovė nepateikė į bylą duomenų, pagrindžiančių realias Estijos įmonės INDUM GROUP OU galimybes sumokėti 1 457 000 Eur sumą už ginčo turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės UAB „Reinhard“ prašymas dėl 50 000 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovių dėl piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pateikto ieškovių ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tikėtinai nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Atsakovės UAB „Reinhard“ prašymas dėl nuostolių atlyginimo CPK 95 straipsnio pagrindu gali būti tenkinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinį atmetus ir konstatavus ieškovių piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Todėl teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikėtino nepagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl sunkios ieškovių finansinės padėties nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie ieškovių galimą nesąžiningumą, jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jų elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi naujausia ir aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, kurioje pasisakoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017).

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „Reinhard“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.