Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Gintaro Černiausko (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto atstovo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 13 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimu R. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 eurų bauda, taip pat jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. R. T. nubaustas už tai, kad 2023 m. liepos 20 d., 17.29 val., (duomenys neskelbtini) rajone, magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje, vairuodamas transporto priemonę įvažiuodamas į kelkraštį, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavo kelkraščiu apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, važiuodamas toliau kirto horizontalaus kelio ženklinimo uždažytas nukreipimo saleles, rikiavosi atgal į eismo srautą vėl kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, esant intensyviam eismui kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, visa tai padarė iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 8, 9 punktų bei 3 priedo 1.2 ir 1.15 papunkčių reikalavimus.

2. Apelianto atstovas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimo, kuris iš esmės buvo atmestas ir Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimas, kuriuo R. T. buvo paskirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių, paliktas galioti.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. atstovas advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimą administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:

3.1. Skundo autoriaus teigimu, apelianto veiksmai buvo atlikti ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl būtinojo reikalingumo, siekiant nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir sau, o būtent: apeliantas, suvokęs, jog automobilio variklis yra perkaitęs ir yra galimybė, jog variklis, pasiekus per aukštą temperatūrą, bus nepataisomai sugadintas bei nustos veikti ir automobilis sustos važiuojamojoje automagistralės dalyje, taip keliant riziką eismo saugumui, siekė kaip įmanoma skubiau pasitraukti iš intensyvaus eismo ir pasiekti automobiliui bei jo transportavimui tinkamą sustojimo vietą. Skunde pažymima, kad apeliantas negalėjo rizikuoti sustoti važiuojamojoje automagistralės dalyje, kadangi tai būtų sudarę pavojingą, avarinę situaciją, kėlusią grėsmę kitų eismo dalyvių ir jo paties saugumui bei trukdę jau ir taip sustojusiam eismui. Be to, automagistralės kelkraštyje apeliantas taip pat negalėjo sustoti, kadangi esant intensyviam eismui, kelkraštis yra reikalingas specialiajam transportui pravažiuoti avarijos, gaisro ar sveikatos sutrikimo atveju. Taigi, apelianto sprendimas važiuoti iki sustojimui reikiamos vietos buvo tinkamas, kadangi sustojimas automagistralėje galimai būtų lėmęs didesnes neigiamas pasekmes bei didesnę žalą nei apelianto atlikti veiksmai, todėl jo veiksmai atitiko KET 9 punkto nuostatas.

3.2. Skunde nurodoma, kad apeliantas automagistralėje važiavo tinkamu greičiu, o teismo nurodymas, kad jis važiavo pakankamai greitai, yra abstraktus, iš kurio nėra galimybės spręsti, ar teismas kalba apie greičio viršijimą, ar ne, bei kodėl tai sieja su galimu pažeidimu. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas, važiuodamas kelkraščiu, pastebėjo, jog už jo dideliu greičiu važiuoja kitas automobilis, jį praleido, grįždamas į važiuojamąją dalį, ir matė, jog priešais jį važiuojantį automobilį pradėjo vytis pareigūnai, tačiau jokios aplinkybės neleido apeliantui suvokti ar nuspėti, kad pareigūnai vijosi būtent jį. Apeliantas policijos pareigūnų buvo sustabdytas vėliau, jau po praleisto kito automobilio sustabdymo, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantas nestojo ir nebuvo iš karto pavytas, yra visiškai niekuo nepagrįsta ir neteisingai įvertinta, sprendžiant dėl apelianto veiksmuose chuliganiškų motyvų buvimo.

3.3. Skunde pažymima, kad apeliantas neturėjo objektyvios galimybės visiškai teisingai įvertinti kilusią situaciją, jis tik suvokė, jog esant dideliam variklio užkaitimui yra galimybė, kad variklis visiškai suges ir jį transportuoti bus galima tik pasitelkiant tam skirtas paslaugas. Skundo autoriaus nuomone, teismas, vertindamas apelianto veiksmus, turėtų atsižvelgti ir į žmogiškąjį faktorių, jog asmuo, kilus stresinei situacijai, elgėsi taip, kaip jam pavojingos situacijos momentu atrodė yra tinkama ir saugiausia bei labiausiai atitiko KET taisyklėse įtvirtintas nuostatas. Apeliantas žinojo, jog jo vairuojamos transporto priemonės variklis yra užkaitęs ir suvokė, jog šis gedimas gali reikšti, jog yra galimybė, kad automobilio variklis nepataisomai suges ir transporto priemonė nebus tinkama tolimesniam važiavimui. Siekiant nesukelti nereikalingos grėsmės aplinkiniams eismo dalyviams, kuri būtų kilusi automobiliui sustojus važiuojamojoje automagistralės dalyje ar kelkraštyje, apeliantas siekė kuo greičiau pasitraukti iš tuo metu sustojusio eismo, kadangi suvokė automobilio gedimo pavojingumą bei galimas grėsmes, kas įrodo, jog apelianto veiksmuose nėra chuliganiškiems veiksmams būdingų požymių, kadangi apelianto veiksmuose nėra tyčios, jis nesiekė pažeisti viešąją tvarką ar rodyti kitiems eismo dalyviams nepagarbą.

3.4. Skunde nurodoma, kad apeliantas nesustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės, tačiau važiavo kelis šimtus metrų iki šalia kavinės esančios degalinės, kad kuo operatyviau galėtų pasirūpinti automobiliui reikiamomis priemonėmis ir atvėsinti variklį. Pažymima, kad aikštelė, esanti šalia degalinės, kurioje sustojo apeliantas, yra žymiai erdvesnė nei prie kavinės esanti sustojimo vieta. Prie degalinės esančioje aikštelėje yra tinkamas įvažiavimas didesnių gabaritų transporto priemonėms, kurios įprastai teikia automobilių transportavimo paslaugas. Kadangi apeliantas suvokė, jog sustojus jam galimai liks tik vienintelis pasirinkimas – automobilį transportuoti su tam skirta transporto priemone, kadangi automobilis nevažiuos, apeliantas pagrįstai pasirinko važiuoti šiek tiek toliau iki tam tinkamos stovėjimo aikštelės. Taigi visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantas veiksmus atliko, atsižvelgiant į kilusią situaciją dėl automobilio gedimo, o ne be dingsties, norint parodyti nepagarbą eismo dalyviams, t. y. iš chuliganiškų paskatų.

3.5. Skundo autoriaus nuomone, pavojingas automobilio gedimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmė dingstis, kadangi apeliantas elgėsi atitinkamai pagal kilusią situaciją – pavojingą automobilio gedimą. Automobilio gedimo vertinimas kaip mažareikšmė dingstis, neatitiktų šios problemos keliamo pavojaus mąsto. Taikant atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytas ne tik atitinkamo pavojingumo KET pažeidimo faktas, bet ir tam tikros konkrečios aplinkybės, patvirtinančios įtariamo pažeidėjo chuliganiškus motyvus, o nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo pagrindo vertinti apelianto veiksmus, kaip turinčius chuliganiškų paskatų.

3.6. Skunde nurodoma, kad KET 174.2. punkto nuostata patvirtina, jog apeliantas, nestodamas automagistralėje važiuojamoje dalyje ar kelkraštyje, siekė paisyti KET numatytas taisykles, jis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik važiuoti iki tinkamos sustojimo vietos. Ši aplinkybė patvirtina, kad apelianto veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, atvirkščiai, jis siekė kaip įmanoma teisingiau elgtis pagal kilusią situaciją ir vadovautis KET nuostatomis.

3.7. Skundo autoriaus nuomone, kadangi KET 174.2. punktas yra KET XX skyriuje, kuris nėra tarp Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo 32.1 punkte nurodytų išimčių, automagistralėje galiojantis draudimas sustoti ar stovėti, išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles, galioja ir policijos pajėgų vienetams, stabdantiems važiuojančius automobilius. Apeliantas, vadovaudamasis logika bei vertinantis susidariusias eismo sąlygas, pagrįstai nesuprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, ypač atsižvelgiant į aptartas taisykles policijos pajėgų vienetams bei į susidariusias aplinkybes, kuomet anksčiau buvo stabdomas kitas automobilis, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjas, vejamasis ir stabdomas policijos pareigūnų, iš karto nesustojo ir nebuvo iš karto pavytas, niekaip neįrodo chuliganiškų paskatų jo veiksmuose. Be to, apeliantas pasirinkdamas nesustoti automagistralėje užkaitus varikliui, o važiuoti toliau, kaip patarė specialistai, apvažiuojant spūstyje esančias transporto priemones, savo veiksmais stengėsi vadovautis viršesniu eismo reguliavimu, įtvirtintu KET 8 punkte, kadangi žinojo, jog KET 174.2 punkte yra numatytas draudimas sustoti arba stovėti automagistralėje.

3.8. Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė, jog sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo, būtų atsižvelgta į jo asmenybę, apie kurią neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra bei į tai, jog anksčiau jokių sunkių ar piktybinių administracinių nusižengimų nėra padaręs, taip pat į jo vairavimo stažą, aplinkybę, jog neneigia pažeidęs KET, tačiau laiko, jog tokiais veiksmais siekė išvengti didesnio pavojaus eismo dalyviams. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžio adekvatumo, nurodė, kad apeliantas per pastaruosius metus administracine tvarka baustas trisdešimt keturis kartus, padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.

3.9. Skunde pažymima, kad jei būtų nuspręsta, jog apeliantas padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teismas turėtų įvertinti, kad apelianto atlikti veiksmai nebuvo be dingsties, jie buvo nulemti susiklosčiusių aplinkybių, jis suvokė, jog visi jo galimi pasirinkimai vienu ar kitu atžvilgiu kels pavojų kitiems asmenims, tad susidariusios situacijos momentu nusprendė elgtis taip, kad kitiems asmenims ar turtui kils mažiausios pasekmės. Be to, skundo autoriaus nuomone, jei apelianto atlikti veiksmai ir būtų pripažinti chuliganišku vairavimu, jie turėtų būti vertinami kaip mažiau pavojingi, kadangi buvo nulemti stresinės, pavojingos situacijos – variklio užkaitimo, o ne siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, visai be dingsties arba panaudojant savo veiksmams kaip pretekstą, mažareikšmę dingstį.

4. Institucija Kauno apygardos teismui pateiktu atsiliepimu prašo apelianto atstovo apeliacinio skundo netenkinti, nes Kauno apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad net ir esant apelianto nurodomam automobilio gedimui, jis negalėjo taip vairuoti transporto priemonės, kaip ji užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše. Pats administracinis nusižengimas padarytas darbo dieną, po 17 val., kuomet yra didelis automobilių judėjimas, be to, tai buvo vasaros metas, kuomet eismas magistralėse intensyvesnis nei įprastai, todėl toks apelianto elgesys turi būti traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės sukti ar važiuoti toliau, o apeliantas, sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį (avarinę eismo juostą) ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovėjusius automobilius, pasielgė nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais neabejotinai sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą.

4.2. Taip pat nurodoma, kad apelianto padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis ir apelianto greičiau apvažiuojamas automobilis gali išsukti į kelkraštį, sudaro prielaidas kilti eismo įvykiui, o tai savaime kėlė pavojingą situaciją tiek jo paties tiek kitų eismo dalyvių saugumui.

4.3. Atsiliepime pažymima, kad apelianto pateikta gynybinė versija, net jeigu ir iš tikrųjų buvo automobilio gedimas, niekaip negali pateisinti jo padarytų veiksmų pavojingumo, kadangi apeliantas turi kelyje elgtis atsakingai, esant automobilio gedimui, dėl kurio automobilis negali būti eksploatuojamas, turi sustoti ir imtis veiksmų, kad kuo skubiau pašalinti transporto priemonę iš vietos, kurioje draudžiama stovėti arba sustoti artimiausioje vietoje, kurioje galima stovėti, akivaizdu, kad šių veiksmų apeliantas neatliko ir jo veiksmai niekaip negali būti pateisinami kaip būtinasis reikalingumas, dėl tariamo automobilio gedimo nei jam pačiam, nei kitiems asmenims joks pavojus nebuvo kilęs.

4.4. Taip pat pažymima, jog nuo 2017 metų iki skundžiamo pažeidimo padarymo dienos apeliantas 52 kartus baustas administracine tvarka vien tik už KET pažeidimus. Didžioji dalis pažeidimų yra už greičio viršiją, kiti – už kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymą, transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į KET laikymąsi, taip pat akivaizdu, kad anksčiau apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė. Apelianto administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis sistemingai daro KET pažeidimus, kas suponuoja išvadą, jog šis apelianto padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams.

4.5. Institucija atsiliepime nurodo, kad apeliantui buvo paskirtas baudos vidurkis ir pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam terminui. Kauno apylinkės teismas savo nutartyje konstatavo, jog aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, jog Apeliantui inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra pilnai įrodytas ir paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliamas kaltės klausimas, nesutinkant, kad R. T. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat nesutinkama ir su jam paskirtomis nuobauda bei administracinio poveikio priemone. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas

7. Apeliaciniame skunde apelianto atstovas prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad tokiu būdu iš esmės būtų pašalinti Institucijos ir Kauno apylinkės teismo padaryti proceso pažeidimai, tačiau kokie būtent proceso pažeidimai buvo padaryti, nenurodo, tokių pažeidimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad tiek pateikto apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai, be to, apeliacinės instancijos teismui iš esmės nebuvo pateikta jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie nebuvo žinomi skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. T. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. T. neneigia, pažeidęs KET 4, 8, 9 punktų ir 3 priedo 1.2, 1.15 papunkčių reikalavimų, t. y., įvažiuodamas į kelkraštį, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, važiuodamas toliau, kirto horizontalaus kelio ženklinimo uždažytas nukreipimo saleles, rikiavosi atgal į eismo srautą, vėl kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai.

10. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. T. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad R. T. vairavo automobilį chuliganiškai, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl R. T. ginčijamo fakto vairavus automobilį chuliganiškai įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

12. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

13. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad R. T., vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į kelkraštį, kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavo kelkraščiu, apvažiuojant eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, važiavo toliau, kertant horizontalaus kelio ženklinimo uždažytas nukreipimo saleles, taip pat rikiavosi atgal į eismo srautą, vėl kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, kaip R. T. vairuojamas automobilis kelio atkarpoje, turinčioje dvi eismo juostas viena kryptimi, esant intensyviam eismui, stovint transporto priemonių spūstyje, kai apelianto krypties eismo juostos buvo užimtos, jis, siekdamas apvažiuoti transporto spūstyje susidariusią automobilių koloną, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, važiuodamas toliau, kirto horizontalaus kelio ženklinimo uždažytas nukreipimo saleles, rikiavosi atgal į eismo srautą vėl kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teisinasi, jog tokiais veiksmais jis ieškojo išvažiavimo iš magistralės, tikslu sustoti dėl automobilyje atsiradusio gedimo, chuliganiškų paskatų neturėjo.

14. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomas automobilio gedimas, nesuteikia teisės transporto priemonių vairuotojams ignoruoti esamos eismo situacijos bei nesilaikant kelio ženklinimo, kelti grėsmę eismo saugumui. Administracinio nusižengimo byloje pateikta policijos pareigūnų, važiavusių tame pačiame transporto priemonių sraute, padarytas vaizdo įrašas. Iš šio vaizdo įrašo 00:00:10 sekundės matyti, kad kelkraščiu pro kitas eisme dalyvaujančias transporto priemones pravažiuoja R. T. automobilis, vaizdo įrašo 00:00:40 sekundėje matyti, kad R. T., važiuodamas kelkraščiu, turėjo galimybę nusukti į dešinėje pusėje buvusią kavinės teritorijoje esančią aikštelę, tačiau važiavo toliau, apvažiuodamas ta pačia kryptimi eismo juostomis važiavusius daugiau nei 50 automobilių. Be to, nuo vaizdo įrašo 00:01:03 sekundės laiko matyti, kad R. T., siekdamas praleisti policijos pareigūnų automobilį, ėmė rikiuotis į kairę pusę, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip pat priversdamas pirmąja eismo juosta važiavusį automobilį greitai persirikiuoti į antrąją eismo juostą, kuria nedideliu atstumu artėjo dar kita transporto priemonė (administracinio nusižengimo b. l. 32). Taigi, akivaizdu, kad toks R. T. manevravimas sudarė prielaidas susidaryti eismo įvykiui.

15. Kritiškai vertintos ir apelianto atstovo skunde nurodomos aplinkybės, kad R. T. neteisėtus veiksmus lėmė automobilio gedimas – automobilio variklio perdegimas. Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, R. T. nurodė, jog yra patyręs vairuotojas, daug laiko praleidžia vairuodamas. Pažymėtina, kad KET 5 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o vertinant pažeidėjo nurodytą, jog yra patyręs vairuotojas, konstatuotina, kad šie teisės aktai jam yra gerai žinomi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. T., įvertinęs visas rizikas, priėmė sprendimą, kad būtent toks jo elgesys sukels mažiausią žalą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. T. padarytas administracinis pažeidimas kėlė grėsmę tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir eismo saugumui. Kaip numatyta KET 9 punkte, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai niekaip nepagrindžia apelianto ir jo atstovo teiginių, kaip šiuo atveju avarinis automobilio sustojimas transporto spūstyje būtų sukėlęs didesnę žalą už R. T. atliktus neteisėtus vairavimo manevrus (įvažiavimą į kelkraštį, kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavimą kelkraščiu, apvažiuojant eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, važiavimą toliau, kertant horizontalaus kelio ženklinimo uždažytas nukreipimo saleles, rikiavimąsi atgal į eismo srautą, vėl kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją). Juo labiau, kad ir jų sustabdžiusiems pareigūnams R. T. nurodė, jog išvažiavo į kelkraštį, nes nenorėjo sudaryti eismo spūsties (administracinio nusižengimo b. l. 4). Be to, aukštesniajam teismui kyla pagrįstų abejonių apelianto ir jo atstovo teiginių pagrįstumu ir dėl esamų prieštaravimų R. T. parodymuose. Pažymėtina, kad R. T., duodamas paaiškinimus Institucijos atstovui, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, parodė, jog dėl pasimetimo ir dėl to, kad ieškojo telefone kontaktų bei skambino į autoservisą, jis nepastebėjo nuvažiavimo iš automagistralės į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, todėl sustojo tik įsukdamas į sekantį nuvažiavimą į degalinę, jos aikštelėje (administracinio nusižengimo b. l. 1-2). Tuo tarpu apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad apeliantas pasirinko važiuoti šiek tiek toliau iki tam tinkamos stovėjimo aikštelės, nes aikštelė, esanti šalia degalinės, yra žymiai erdvesnė nei prie kavinės esanti sustojimo vieta ir prie degalinės esančioje aikštelėje yra tinkamas įvažiavimas didesnių gabaritų transporto priemonėms, kurios įprastai teikia automobilių transportavimo paslaugas, kadangi R. T. suvokė, jog sustojus jam galimai liks tik vienintelis pasirinkimas – automobilį transportuoti su tam skirta transporto priemone. Pažymėtina, jog šios nutarties 14 punkte aptartame policijos pareigūnų padarytame vaizdo įraše matyti kavinė ir jos stovėjimo aikštelė, kurią pravažiavo R. T.. Teismo vertinimu, minėtą kavinės aikštelę R. T. turėjo būti patogu patekti, apie jos buvimo vietą atitinkamą kelio ruožą pranešė ir kelio ženklai, be to, aikštelė yra tikrai erdvi ir patogi, kad joje būtų galima sustoti ir išsikviesti techninę pagalbą. Atkreiptinas dėmesys ir tą aplinkybę, kaip teisingai pažymima ir Institucijos atsiliepime, kad R. T., vairuodamas galimai techniškai netvarkingą automobilį, jis ne tik kad šiurkščiai pažeidė KET taisykles, atlikdamas visą eilę neteisėtų ir pavojingų vairavimo manevrų, tačiau tuo metu dar ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kas taip pat laikytina pažeidimu, remiantis KET 20 punkto nuostatomis. Kaip jau minėta, R. T. yra parodęs, kad yra patyręs vairuotojas, o įvertinęs automobilio gedimą ir eismo intensyvumą, nusprendė, kad padarytu administraciniu pažeidimu bus sukelta mažiausiai žalos. Pažymėtina, kad remiantis KET 91.7 papunkčiu, vairuodamas techniškai netvarkingą automobilį, R. T., siekdamas apie tai informuoti kitus eismo dalyvius, privalėjo važiuodamas įjungti avarinės šviesos signalizaciją, tačiau to nepadarė. Taigi, visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių apelianto ir jo atstovo teiginiais, jog R. T. padarytas administracinis pažeidimas buvo įtakotas pavojingo automobilio gedimo, o ne chuliganiškų paskatų.

16. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. T. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, atitinka byloje esančių įrodymų turinį. Šios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Tokiais savo iššaukiančiais veiksmais R. T. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitų automobilių vairuotojams, kurie vakarinio piko metu važiavo kolonoje, tyčia negerbė kitų eismo dalyvių, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais pažeidėjo veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o R. T. manevrai, t. y. įvažiavimas į kelkraštį, kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavimas kelkraščiu, apvažiuojant eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, važiavimas toliau, kertant horizontalaus kelio ženklinimo uždažytas nukreipimo saleles, rikiavimasis atgal į eismo srautą vėl kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie R. T. veiksmai Institucijos ir Kauno apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad R. T., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, jog R. T. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įrodyta ir abejonių nekelia.

17. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nurodoma policijos pareigūnų atliktų veiksmų analizė Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo ir KET reikalavimų kontekste, nevertintinas, kadangi policijos pareigūnų veiksmai jokios įtakos R. T. padarytam administraciniam nusižengimui ir jo fiksavimui neturėjo, be to, policijos pareigūnų atlikti veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

18. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Remiantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Šioje administracinio nusižengimo byloje R. T. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta sankcijos vidurkiui lygi bauda (500 eurų) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentai dėl R. T. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui ir R. T. asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

20. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

21. Vertinant R. T. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

22. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

23. Kita vertus, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

25. Nagrinėjamoje byloje R. T. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nuobaudos dydis ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas lygus šio straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytiems sankcijos vidurkiams. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė nei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų, nei pagrindo iš viso neskirti arba skirti mažesnio dydžio nuobaudą bei sumažinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.

26. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad R. T. KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir R. T. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, šis administracinis nusižengimas buvo padarytas vakarinio piko metu, didelio intensyvumo kelyje, kelyje esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui. Byloje esantys duomenys R. T. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą ir KET reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad R. T. už įvairius KET pažeidimus administracine tvarka baustas eilę kartų, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus (greičio viršijimą), turi net keturiasdešimt galiojančių nuobaudų, kas itin neigiamai jį charakterizuoja. Be to, keli administraciniai nusižengimai įvykdyti ir po aptariamo nusižengimo padarymo dienos (administracinio nusižengimo b. l. 40-66). Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog R. T. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, kaip kad bandoma tai pateikti apeliaciniame skunde, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta pagrįstai. Nors R. T. ir neneigė, kad pažeidė KET taisykles, tačiau nesutiko su tuo, kad jo veiksmai buvo chuliganiški. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad jis savo veiksmų kritiškai nevertina, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, o tai yra būtina, norint konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

27. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad R. T. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jų naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

28. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis paliekama nepakeista ir R. T. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.