Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-515-924/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-31
Bylos Nr.: e2A-515-924/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20107-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Anita Sereikienė
Atsakovas: V. T., V. Š.
Ieškovas: M. A.

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.2Vartojimo ranga
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-515-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20107-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Anitos Sereikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams V. T., V. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir V. T. priešieškinį ieškovui M. A. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 18 433,64 Eur, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), statybos darbų trūkumams ištaisyti, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2015 m. spalio 1 d. ieškovas M. A. sudarė su atsakovu V. T. sutartį dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų (toliau – Rangos sutartis). 2016 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta tarp ieškovo M. A. ir V. T. darbų atlikimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal pateiktą projektą kokybiškai atlikti gyvenamojo namo statybos darbus. 2016 m. balandžio 6 d. su atsakovu V. Š. ieškovas sudarė Statinio statybos darbo techninės priežiūros vykdymo sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas V. Š. įsipareigojo vykdyti ieškovo statomo gyvenamojo namo statybos darbų techninę priežiūrą. Ieškovo teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – nekokybiškai atliktų statybos darbų bei dėl netinkamai vykdytos statybų techninės priežiūros, ieškovas patyrė 18 433,64 Eur žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. T. byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo M. A. atsakovui V. T. 15 230,99 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ieškovas vienašališkai nutraukė Rangos sutartį ir už atliktus statybos darbus liko skolingas 15 230,99 Eur.

3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atsakovo priešieškinį atmesti, o ieškovo ieškinį tenkinti.

4. Atsakovas V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsakovas V. Š. taip pat pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo palieka jį spręsti teismo nuožiūra.

5. Byloje kilo ginčas ar atsakovai privalo ieškovui solidariai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai atliktų statybos darbų bei jų techninės priežiūros, ar ieškovas visiškai atsiskaitęs su atsakovu už jo atliktus statybos darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė – priteisė ieškovui M. A. iš atsakovo V. T. 18 433,64 Eur gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos darbų trūkumams ištaisyti, 3 000 Eur neturtinės žalos ir 3 074,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovo M. A. atsakovui V. Š. 1 826,10 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog Kauno apylinkės teisme priimta nutartis, kuria atnaujintas terminas ieškovui įteisinti ginčo statinį, argumentus, susijusius su tuo, jog ieškinys turi būti netenkintas, nes statyba yra savavališka, atmetė. Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimui priteisti namo trūkumų pašalinimo išlaidas, savavališkos statybos faktas neturi reikšmės, juolab, kad 2021 m. spalio 22 d. ieškovas kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

8. Teismas vertino, kad V. Š. bei UAB „Skena“ aktas patvirtina, jog statybos metu buvo nustatyti tokie rangovo darbų trūkumai kaip: keraminiai blokeliai sumūryti pažeidžiant mūrijimo taisykles, sąrama SR-3 nesukabina sienų, stogo konstrukcija neatitinka projekto, pastato pirmo aukšto sienos sumūrytos per žemos, atskiros stogo detalės neapsaugotos nuo aplinkos poveikio, rūsio perdangos plokštės nesutvirtintos, siūlės tarp plokščių neužtaisytos ir kt. Pažymėjo, jog šios nustatytos aplinkybės patvirtina neteisėtus rangovo veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktų bei STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ normų pažeidimas, aktuali redakcija). Pagrindinė trūkumų atsiradimo priežastis buvo rangovo statybos darbai, atlikti pažeidžiant statinio kokybės reikalavimus. Namo defektai yra rangovo, kuris statė šį namą, pažeisdamas statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė.

9. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dėl trūkumų kaltas ir ieškovas, nes nepateikė tinkamo statinio projekto. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas 2006 m. UAB „Jungtinės pajėgos“ projektas, ieškovas bei liudytoja Z. A. patvirtino, jog jį pateikė atsakovui. Įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl projekto jam pateikimo nėra pateikta, atsakovas statybas pradėjo, todėl netikėti tuo, nėra pagrindo, kita vertus, teismo nuomone, didesnę reikšmę byloje turi tai, kad atsakovas statė nekokybiškai, nei tai, jog ne pagal projektą.

Atsiliepimas

10. Teismas nurodė, kad ieškovas statybos trūkumų faktą įrodinėjo savo paaiškinimais, atsakovo V. Š. aktu, UAB „Skena“ pažyma, liudytojos Z. A. parodymais. Atsakovas V. T. atsiliepimu į ieškinį bei teismo posėdžio metu taip pat pripažino kai kuriuos savo nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovas teigė, jog statybos trūkumus ištaisyti yra visos galimybės bei tai lengva padaryti, tačiau ieškovas su tuo nesutikęs (neleido atlikti). Byloje yra pateiktas ieškovo raštas, kuriuo atsakovui buvo pasiūlyta per 2 savaites ištaisyti trūkumus, atsakovas patvirtino, jog jį yra gavęs. Įrodymų apie savo sutikimą trūkumus šalinti bei, kad jie yra lengvai pašalinami, atsakovas nepateikė. Liudytoja Z. A. nurodė, jog būtų leidę atsakovui šalinti trūkumus, jei jis juos būtų sutikęs šalinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas V. T. statė namą su trūkumais, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidas, kurių dydį skaičiavo UAB „Skena“.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog namo statyba buvo pradėta 2015 m. pabaigoj, Statinio statybos darbo techninės priežiūros sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2016 m. balandžio 6 d., kai namas buvo pastatytas, vertino, jog realiai atsakovas V. Š. statinio priežiūros atlikti negalėjo. Tokiu būdu teismas nustatė, kad statinio techninės priežiūros neatlikimas nebuvo namo trūkumų atsiradimo priežastis. Pagrindinė trūkumų atsiradimo priežastis buvo rangovo statybos darbai, atlikti pažeidžiant statinio kokybės, statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus. Namo defektai buvo ne statinio statybos techninio prižiūrėtojo darbo rezultatas, bet rangovo, kuris statė šį namą, tiesioginių veiksmų pasekmė. Atsižvelgdamas į tai, ieškinį V. Š. atžvilgiu teismas atmetė.

12. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovas išgyveno neigiamas emocijas, nes šalių santykiai pablogėjo, ieškovas dėl netinkamai ir nekokybiškai atliktų darbų patyrė nepatogumus, t. y. nerimą, stresą, taip pat ieškovas dėl nekokybiškai atliktų darbų turėjo kreiptis į kvalifikuotus specialistus dėl gyvenamojo namo statybos trūkumų įvertinimo. Dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų buvo sutrukdytas kitų planuotų darbų atlikimas, ieškovas negalėjo užbaigti namo statybos ir apsigyventi name. Atsakovas pažeidimų nepašalino iki šios dienos ir nesiekė jų pašalinti. Ieškovo šeima neturi kito gyvenamojo būsto, todėl dėl atsakovo kaltės užsitęsę statybos darbai sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus, stresą, nepatogumus, neišsipildžiusius lūkesčius. Ieškovas gyvena užsienyje, tačiau šios bylos ir kitų bylų medžiaga patvirtina, jog jis nuosekliai deda pastangas įteisinti namo statybą bei turėti savo būstą. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas priteisė iš atsakovo V. T. 3 000 Eur ieškovui neturtinei žalai atlyginti.

13. Pirmosios instancijos teismas atsakovo V. T. priešieškinį vertino kaip gynybinę poziciją. Pažymėjo, jog viena vertus, atsakovas byloje pateikė priešieškinį tik ieškovui pareiškus ieškinį, kuriuo tik tada paprašė apmokėti už darbus likusią neapmokėtą dalį, kita vertus, jo pozicija dėl ieškovo jam nesumokėtų sumų yra prieštaringa – priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 15 230,99 Eur, kai teikdamas byloje atsiliepimą į ieškinį nurodė, jog likusi nepamokėta už darbus dalis yra 4 000 Eur , todėl spręsti, kad su atsakovu yra neatsiskaityta, nėra pagrindo. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus bei bylos medžiagą nustatė, kad ieškovas atsakovui už darbą yra sumokėjęs 19 000 Eur, kas vadovaujantis ieškovo pateiktu skaičiavimu viršija atsakovo atliktų darbų vertę, todėl sprendė, kad priešieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. A. ieškinį atsakovo V. T. atžvilgiu atmesti ir patenkinti atsakovo V. T. priešieškinį – priteisti iš ieškovo M. A. atsakovui V. T. 15 230,99 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovas niekada neteigė ir neįrodinėjo, jog tai, kad ieškovas M. A. savavališkai statėsi ginčo gyvenamąjį namą, yra pagrindas atmesti ieškinį ir tenkinti jo priešieškinį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog įvertinus Kauno apylinkės teisme priimtą 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria atnaujintas terminas ieškovui įteisinti ginčo statinį, argumentai, susiję su tuo, jog ieškinys turi būti netenkintas, nes statyba yra savavališka, yra atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakovo V. T. aiškinimo, jog jis statybos darbus vykdė ne pagal ieškovo į bylą pateiktą buvusio savininko K. S. užsakymu UAB „Jungtinės pajėgos“ 2006 metais parengtą projektą, o pagal paties ieškovo jam pateiktą projektą, kuris, uždraudus atsakovui vykdyti tolimesnius statybos darbus, t. y. kilus ginčui tarp šalių, atsakovo buvo grąžintas ieškovo motinai. Teismas sprendime nurodė tik tas aplinkybes, kurias dėstė ieškinyje ieškovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu, tačiau iš esmės visiškai nenagrinėjo į bylą šalių pateiktų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu ieškovas prašo jam priteisti 18 433,64 Eur sumą, vadovaudamasis UAB „Skena“ pateiktais dokumentais.

14.3. Teismo išvados dėl atsakovo nesutikimo ištaisyti trūkumus yra nepagrįstos ir atmestinos. Ieškovas, nesuteikęs atsakovui V. T. teisės pašalinti trūkumus nei vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, nepagrįstai vienašališkai nutraukė vartojimo rangos sutartis, sudarytas 2015 m. spalio 1 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. su atsakovu V. T.. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas V. T. nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. gavęs iš Z. A. V. Š. raštą „Apie atliktų darbų neatitikimą STR ir trūkumus“ bei 2016 m. rugpjūčio 5 d. jam adresuotą pretenziją nuo užsakovo M. A., kurioje prašoma jo ištaisyti padarytus statybos darbų trūkumus, jis bendravo su ieškovo motina ir pažadėjo trūkumus ištaisyti, siūlė jai ir V. Š. susitikti objekte, tačiau jo pasiūlymas buvo atmestas. Teismas šių atsakovo teiginių nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Tenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, teismas tik nurodė, kad 2015 m. spalio 1 d. ieškovas M. A. sudarė su atsakovu V. T. sutartį dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų, tačiau šios sutarties teismas visiškai neanalizavo. Būtent šios sutarties 2 punkte nurodyta, jog darbai turi būti atliekami pagal projekto techninius ir architektūrinius sprendimus bei individualius užsakovo pageidavimus, o tai patvirtina atsakovo V. T. teiginius, jog jis vykdė statybos darbus pagal užsakovo jam pateiktą projektą bei jo individualius pageidavimus, ir todėl teismui nebuvo jokio pagrindo vadovautis UAB „Skena“ išvadomis dėl rangovo V. T. vykdytos statybos nukrypstant nuo projekto.

14.5. Sprendime teigiama, jog ieškovas M. A. prie atsiliepimo į priešieškinį pateikė UAB „Architektų pastogė“ atliktą ieškovui priklausančio gyvenamojo namo statybos darbų kiekių skaičiavimą, kad toks skaičiavimas atitinka šalių susitarimą. Tačiau teismas privalėjo įvertinti bylos nagrinėjimo metu baigiamosiose kalbose atsakovo atstovės išsakytas pastabas, kad vadovautis šiuo skaičiavimu negalima dėl neteisingų skaičiavimų.

14.6. Teismo nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui iš atsakovo V. T. visiškai nepagrįsti ir atmestini. Teismo sprendime nurodyti argumentai tapatūs ieškovo ieškinyje nurodytiems teiginiams, nors į bylą nepateikta jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Ieškovas neturtinei žalai pagrįsti į bylą pateikė vienintelį dokumentą – dukros gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, jog jo dukra gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų nei dėl jo galimybės apsigyventi dėl jo paties kaltės savavališkai pastatytame name, nei dėl savo neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, streso ir t. t., todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

14.7. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio reikalavimus neatsižvelgė, kad ieškovas neneigė atsakovo V. T. teiginių, jog jis informuodavo ieškovą apie konkrečius jo atliktus darbus elektroninėmis ryšio priemonėmis bei per jo artimus giminaičius tėvą ir motiną, kad šalys tarpusavyje suderindavo tolimesnius darbus ir jų apmokėjimą. Atsiskaitymas už atliktus darbus ieškovo su atsakovu vyko iki tol, kai paaiškėjo apie ieškovo tėvo netinkamai pastatytus gyvenamojo namo pamatus, todėl teismui sprendime teigti, kad už atsakovo atliktus darbus ieškovas pilnai atsiskaitęs, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Į bylą pateikti įrodymai, t.y. V. Š. parengtas Ekspertinio tyrimo aktas patvirtina priešingai, nei nurodyta teismo sprendime.

14.8. Sprendime teigiama, jog byloje teismo ekspertizė dėl ieškinio ar priešieškinio nebuvo skirta, todėl atsakovo iniciatyva liudytojo V. Š. atliktas ekspertinio tyrimo aktas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, nurodoma ir tai, jog V. Š. ieškovo namo atliktos statybos darbų kainas nurodė valstybinėmis kainomis. Tačiau teismas konstatuodamas šias aplinkybes neatsižvelgė į tai, jog ir UAB „Skena“ skaičiavimai atlikti vadovaujantis taip pat valstybinėmis kainomis, o nesutikdamas su V. Š. atliktais skaičiavimais ieškovas teismo neprašė skirti ekspertizės.

14.9. Teismas dėl matininkės A. B. ginčo gyvenamojo namo kontrolinės matavimų bylos visiškai nepasisakė ir šio dokumento visiškai nevertino, nors matininkė tinkamai atliko pastatyto ginčo gyvenamojo namo ir jame įrengtų patalpų kadastrinius matavimus. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo V. T. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas 350 Eur UAB „Skena“ bei 242 Eur UAB „Architektų pastogė“, nes šios įmonės netinkamai atliko skaičiavimus ir jais vadovautis teismui nebuvo jokio pagrindo.

Atsiliepimas

15. Ieškovas M. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo V. T. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovui M. A. iš atsakovo V. T. 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis niekada neteigė ir neįrodinėjo, jog tai, kad ieškovas M. A. savavališkai statėsi ginčo gyvenamąjį namą yra pagrindas ieškinį atmesti ir tenkinti jo priešieškinį. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas V. T. nenurodo, kad yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Apeliantas pripažįsta, kad savavališkos statybos akto egzistavimas nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.

15.2. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas negalėjo tenkinti ieškinio, nes ieškovas nevykdė Statybos techninių reglamentų, t.y. neturėjo statybą leidžiančio dokumento, nepersirašė gyvenamojo namo projekto savo vardu, todėl yra pats kaltas dėl atsiradusių nuostolių, susijusių su nekokybiška gyvenamojo namo statyba. Atsakovas V. T., būdamas verslininkas, nesuteikė ieškovui būtinos informacijos apie gyvenamojo namo statybos darbus, neišaiškino ieškovui kad jis neturi statybą leidžiančio dokumento, kad pradėjo statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento, statybos darbus atliko nekokybiškai, padarė ieškovui didelę materialinę žalą. Atsakovo V. T. atlikti statybos darbai buvo ne tik nekokybiški, bet ir pripažinti savavališka statyba, o ieškovas buvo įpareigotas nugriauti atsakovo V. T. pastatytą pastato dalį.

15.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis statybos darbus vykdė ne pagal ieškovo į bylą pateiktą buvusio savininko K. S. užsakymu UAB „Jungtinės pajėgos“ 2006 metais parengtą projektą, o pagal paties ieškovo jam pateiktą projektą, kuris, uždraudus atsakovui vykdyti tolimesnius statybos darbus, tariamai buvo grąžintas ieškovo motinai. Atmestini apelianto teiginiai, kad gyvenamojo namo projektas jam nebuvo pateiktas, nes byloje yra pateiktas 2006 m. UAB „Jungtinės pajėgos“ projektas, ieškovas bei liudytoja Z. A. patvirtino, jog atsakovui buvo pateiktas minėtas gyvenamojo namo projektas.

15.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas prašė V. T. statyti gyvenamąjį namą ne pagal projektą, padidinti aukštį tarp pirmojo aukšto ir stogo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais ieškovas nesutinka. Jis prašė statyti gyvenamąjį namą pagal pateiktą atsakovui projektą ir neprašė padidinti aukštį tarp pirmojo aukšto ir stogo. Jokių įrodymų apie tokio prašymo egzistavimą atsakovas nepateikė. Priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai (2015 m. spalio 1 d. Rangos sutartis ir 2016 m. balandžio 5 d. Darbų atlikimo sutartis), kurie patvirtina, kad ieškovas prašė atsakovo vykdyti statybos darbus pagal projektą.

15.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, kad UAB „Skena“ Defektų nustatymo akte nebuvo pateiktas gyvenamojo namo projektas, o Akto 4 punkte teigiama, jog gyvenamojo namo statybos darbai vykdomi, neturint darbo projekto. Ieškovas atsikirsdamas į šį teiginį, nurodo, kad UAB „Skena“ Defektų nustatymo akte Nr. 16-09/01 3.4 punkte nurodyta, kad vykdant užduotį buvo pateiktas ir panaudotas techninis projektas. Todėl apelianto teiginys, kad UAB „Skena“ nebuvo pateiktas projektas, neatitinka tikrovės. Apeliantas UAB „Skena“ pateikto Defektų nustatymo akto Nr. 16-09/01 bylos eigoje neginčijo ir nepateikė jokių duomenų, kad šiame akte nurodyti duomenys yra neteisingi.

15.6. Apeliaciniame skunde apeliantas nagrinėja atsakovo V. Š. surašytą „Atliktų darbų neatitikimai STR ir trūkumai“ aktą. Apeliantas nurodo, kad tie trūkumai galėjo būti ištaisyti, tačiau apelianto teigimu, ieškovo motina jo siūlymą ištaisyti trūkumus atmetė. Tokie apelianto teiginiai visiškai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Be to, atmestini apelianto teiginiai, kad atsakovui V. T. nebuvo sudarytos sąlygos trūkumams pašalinti. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas ketino trūkumus taisyti. Taigi, atsakovo ketinimas taisyti trūkumus yra tik deklaratyvus ir vertintinas kaip gynybinė atsakovo pozicija. Pažymėtina, kad atsakovas V. T. neginčijo teisme vienašališko Rangos sutarties nutraukimo dėl atsakovo atliktų nekokybiškų statybos darbų bei atsisakymo juos ištaisyti, todėl atmestinas atsakovo teiginys, kad nepagrįstai 2015 m. spalio 1 d. Rangos sutartis buvo vienašališkai ieškovo nutraukta.

15.7. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neanalizavo Rangos sutarties. Priešingai, teismas sprendime pateikė 2015 m. spalio 1 d. Rangos sutarties teisinį vertinimą. Apeliantas klaidingai aiškina 2015 m. spalio 1 d. Rangos sutartį. Pažymėtina, kad šią sutartį ruošė ir savo ranka surašė verslu užsiimantis atsakovas V. T.. Apelianto sutarties aiškinimas ne tik neatitinka šalių susitarimo, bet prieštarauja ir CK 6.193 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.

15.8. Atmestini apelianto argumentai, kad prie UAB „Skena“ ataskaitos Nr. 16-09/11 pridėtoje Lokalinėje sąmatoje už nurodytus darbus nuo 4 punkto iki 13 punkto (imtinai) ieškovas atsakovui nėra apmokėjęs jokių pinigų. Pažymėtina, kad UAB „Skena“ ataskaitos Nr. 16-09/11 Lokalinėje sąmatoje yra nurodyti ne atsakovo atlikti darbai, o darbai, kuriuos reikia atlikti, siekiant pašalinti atsakovo padarytus statybos defektus bei šių darbų įvertinimas pinigine išraiška. Atsakovas statybos nustatytų defektų nepašalino, todėl ieškovas ir neturėjo pareigos sumokėti šioje Lokalinėje sąmatoje nurodytų sumų.

15.9. Apeliantas kvestionuoja UAB „Skena“ Lokalinėje sąmatoje pateiktą statybos darbų trūkumų šalinimo skaičiavimą, remdamasis A. B. atliktais kontroliniais matavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. atlikti kadastriniai matavimai yra neįregistruoti VĮ Registrų centre. Tai reiškia, kad šie kadastriniai matavimai nepatikrinti kompetentingų institucijų, todėl galimai gali būti netikslūs. Be to, pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nenurodyta, kokius matavimo prietaisus naudojo matininkė. Apeliantas niekada neginčijo UAB „Skena“ defektų pašalinimo sąnaudų (žalos) nustatymo ataskaitos Nr. 16-09/11. Be to, jokių prieštaravimų dėl sienų storio atsakovas V. T. nereiškė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai dėl Lokalinėje sąmatoje nurodyto sienų storio nevertintini, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

15.10. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nevertino jo atstovės baigiamosios kalbos metu išsakytų argumentų, kad tariamai ieškovo M. A. kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktas UAB ,Architektų pastogė“ atliktas statybos darbų skaičiavimas yra neteisingas dėl padarytų skaičiavimo klaidų. CPK 253 straipsnio 4 dalis numato, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

15.11. Apelianto argumentai, kad ieškovas nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kitus byloje esančius duomenis, ieškovo dalyvavimą kituose teisminiuose procesuose, siekiant įteisinti ginčo statinį, bei į esminius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir pagrįstai priteisė iš atsakovo V. T. 3 000 Eur ieškovui neturtinei žalai atlyginti.

15.12. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsiskaitymas už atliktus darbus tarp ieškovo ir atsakovo vyko iki tol, kol paaiškėjo apie tariamai ieškovo tėvo netinkamai pastatytus gyvenamojo namo pamatus. Šie apelianto teiginiai visiškai neatitinka tikrovės. Byloje neginčytinai nustatyta, kad gyvenamojo namo pamatus ieškovas įsigijo 2008 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš K. S. ir J. S..

Šalies argumentai

15.13. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ne tik specialisto V. Š. tyrimo akte nurodytos statybos darbų kainos valstybiniais įkainiais, bet ir UAB „Skena“ skaičiavimai dėl statybinių darbų defektų pašalinimo sąnaudų taip pat yra atlikti valstybiniais įkainiais. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad 2015 m. spalio 1 d Rangos sutartyje šalys susitarė dėl atliekamų statybos darbų kainų, todėl specialistas V. Š. neturėjo pagrindo skaičiuoti atliktų darbų vertės valstybiniais įkainiais, o atsakovas teigti, kad V. Š. atliktas skaičiavimas patvirtina jo pareikštą priešieškinį. Pagal sutartį, ieškovas yra visiškai atsiskaitęs už atsakovo V. T. atliktus statybos darbus ir sumokėjęs daugiau, negu atlikta darbų. Tuo tarpu statybos darbų defektai negali būti šalinami pagal 2015 m. spalio 1 d. Rangos sutartyje nurodytus įkainius.

Atsiliepimas

16. Atsakovas V. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo V. T. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo, pareikštas atsakovui V. T., ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Ieškovas ieškiniu prašė prieteisti solidariai iš atsakovų 18 433,64 Eur gyvenamojo namo statybos darbų trūkumams ištaisyti ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovas V. T. priešieškiniu – sumokėti 15 230,99 Eur už atliktus statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atsakovo V. T. (rangovo) atžvilgiu tenkino, ieškinį atsakovo V. Š. (techninio prižiūrėtojo) atžvilgiu atmetė, taip pat atmetė atsakovo V. T. priešieškinį ieškovui M. A.. Atsakovas (apeliantas) V. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovo V. Š. atžvilgiu bei šiam atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, nėra skundžiama, yra įsiteisėjusi bei nėra apeliacijos objektas.

Dėl statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų ir skolos už atliktus statybos darbus

20. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

22. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

23. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas gyvenamojo namos statybos darbus atliko nekokybiškai, nesilaikant užsakovo pateikto statybos techninio projekto, su esminiais nukrypimais nuo projekto sprendinių.

26. Byloje esantis UAB „Skena“ 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarytas „Statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybinių darbų kokybės įvertinimo aktas Nr. 16-09/01“, patvirtina, jog namo statyba buvo vykdoma nekokybiškai, nesilaikant techninio projekto reikalavimų, statybą reglamentuojančių teisės normų. Tiek techninio prižiūrėtojo V. Š., tiek UAB „Skena“ aktas, prie kurio pridėtos fotonuotraukos, bei paties eksperto A. Z. paaiškinimai teismo posėdžio metu, patvirtina, jog buvo nustatyti statybos darbų trūkumai: keraminiai blokeliai sumūryti pažeidžiant mūrijimo taisykles, sąrama SR-3 nesukabina sienų, stogo konstrukcija neatitinka projekto, pastato pirmo aukšto sienos sumūrytos per žemos, atskiros stogo detalės neapsaugotos nuo aplinkos poveikio, rūsio perdangos plokštės nesutvirtintos, siūlės tarp plokščių neužtaisytos ir kt. UAB „Skena“ akte eksperto A. Z. pateikti paaiškinimai dėl ko atlikti darbai laikytini atliktais netinkamai, nekokybiškai, neatitinkančiais statybos norminių teisės aktų reikalavimų bei nukrypstant nuo techninio projekto. Ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis vertino atitikimą būtent pagal ieškovo įgaliotos jo motinos (Z. A.) jam pateiktą UAB „Jungtinės pajėgos“ 2006 metais parengtą projektą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina neteisėtus rangovo veiksmus, kurie nulėmė žalos ieškovui atsiradimą (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktai, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“). Pastebėtina tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde, nors viena vertus nesutinka su nustatytais statybos darbų defektais, kita vertus pripažįsta, kad statybos darbai (dalis jų) buvo atlikti su trūkumais, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu iš esmės pripažino, kad siekiant ištaisyti visus darbų trūkums bus reikalinga nuimti stogo dangą, konstrukcijas. Be to, esant esminiam sutarties pažeidimui, ieškovas pasinaudojo vienašališko sutarties nutraukimo galimybe bei 2016 m. lapkričio 10 d. nutraukė su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį, šio nutraukimo atsakovas įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, kas taip pat susitiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad ne visi namo statybos darbai buvo atlikti tinkamai. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas įvykdė įrodinėjimo pareigą – įrodė statybos darbų defektų faktą.

27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, neįrodė priežasčių, šalinančių rangovo atsakomybę. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog jis statybos darbus vykdė ne pagal ieškovo į bylą pateiktą buvusio savininko K. S. užsakymu UAB „Jungtinės pajėgos“ 2006 metais parengtą projektą, o pagal paties ieškovo kitą jam pateiktą projektą, kuris, uždraudus atsakovui vykdyti tolimesnius statybos darbus, t. y. kilus ginčui tarp šalių, atsakovo buvo grąžintas ieškovo motinai, taip pat pagal individualius užsakovo pageidavimus. Tačiau ieškovas bei liudytoja Z. A. teismui patvirtino, jog atsakovui buvo pateiktas būtent UAB „Jungtinės pajėgos“ 2006 metais parengtas projektas, pagal kurį ir buvo pas rangovą užsakyti namo statybos darbai. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų užsakęs statybos darbus ne pagal šį projektą, o būtent pageidaujant, kad namas būtų statomas sumažinant sienų aukštį nuo grindų iki santvaros apatinės juostos (pagal projektą patalpų aukštis turėjo būti 280 cm., faktiškas – 255 cm), nėra. Be to, statybos darbų atlikimas yra atsakovo (bei kartu dirbiusių jo sūnų, liudytojų V. T. ir M. T.) verslas, jis specializuodamasis statybos darbų srityje, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises ir pareigas, todėl, apelianto tik deklaratyvūs teiginiai apie kito projekto buvimą bei individualius užsakovo pageidavimus mažai tikėtini. O jeigu tokie ir buvo, tačiau rangovui to neįrodžius, vertintina, kad jis veikė savo rizika. Be to, jeigu vadovautis apelianto teiginiais, atsakovas tokiu atveju tikėtina tinkamai neįvykdė CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovą (ieškovą) apie jo galimai buvusių nurodymų dėl darbo atlikimo būdo neatitikimo statybos techniniam dokumentui (šiuo atveju techniniam projektui) bei toliau vykdė darbus nesilaikant užsakovo pateikto statybos tecninio projekto, su esminiais nukrypimais nuo projekto sprendinių, todėl veikė savo rizika (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Apelianto teigimu, liudytojai V. T. ir M. T. patvirtino, kad vykdant statybos darbus atsakovui nebuvo pateiktas UAB „Jungtinės pajėgos“ 2006 metais parengtas projektas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu dėl netinkamo šių liudytojų parodymų įvertinimo. Akcentuotina, kad liudytojai yra atsakovo vaikai, kartu su atsakovu statę ginčo namą, todėl jų parodymai abejotinos reikšmės. Kita vertus, šie liudytojai teismo posėdžio metu aškiai nepatvirtino, kad atsakovui pateiktas A3 formato lapas su namo brėžiniu nebuvo UAB „Jungtinės pajėgos“ 2006 metais parengto projekto dalis. Svarbu pažymėti ir tai, kad šių liudytojų paaiškinimai nėra lemiantys teismo išvadą kitų įrodymų kontekste, kadangi, įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jam atliekant statybos darbus nebuvo pateiktas UAB „Jungtinės pajėgos“ 2006 metais parengtas projektas.

28. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas, nesiaiškino tikrojo žalos dydžio, ieškovo pateikti įrodymai dėl žalos dydžio nepatikimi, o teismo išvada dėl visiško atsiskaitymo su atsakovu nepagrįsta. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais iš dalies sutinka.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas trūkumų faktą ir jų šalinimo išlaidų dydį, pateikė 2016 m. rugsėjo 26 d. UAB „Skena“ skaičiavimą su lokaline sąmata, jog padarytų defektų pašalinimo sąnaudos, skaičiuojant jas 2016 m. kovo mėnesio kainomis – 18 433,64 Eur (su PVM). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalinimo išlaidų dydžio būtent šia lokaline sąmata ir vadovavosi. Sąmatoje nurodyti dalis akte nustatytų defektų šalinimo darbai (išardymas/pastatymas) ir jų kaina. Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 19 000 Eur už darbus ir statybines medžiagas. Tačiau pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu tinkamai neištyrė ir neįvertino būtent kokie darbai įėjo į ieškovo užsakytų ir apmokėtų darbų apimtį bei ar visi UAB „Skena“ lokalinėje sąmatoje aprašyti darbai reikalingi atlikti dėl atsakovo statybos darbų trūkumų bei ar jie yra lygiaverčiai užsakytiems pas atsakovą. Pavyzdžiui, lokalinėje sąmatoje nurodyta „medinių santvarų ir arkų, surinktų gamykloje montavimas“, kurių bendra vertė 6 485,05 Eur, kai byloje nėra duomenų, kad atsakovas vykdydamas statybos darbus būtų naudojęs tokius gaminius (gamykloje surinktus). Apeliantas teigia, kad ne tik už šiuos darbas, bet ir kitus (nurodytus sąmatos 4 – 13 p.) darbus nebuvo apmokėta bei atitinkami jie nebuvo užsakyti, tačiau pirmosios instancijos teismui tinkamai neištyrus ir neįvertinus būtent kokie darbai buvo užsakyti (darbų apimtis) bei apmokėti, nėra galimybės nustatyti ar visos lokalinėje sąmatoje nurodytos defektų šalinimo sąnaudos įtrauktos pagrįstai.

30. Neabejotina, kad ieškovas turi teisę į atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, o atsakovas turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju, byloje teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino ar ieškovas atsakovui yra sumokėjęs už visus jo atliktus darbus. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovo priešieškinio faktinis pagrindas nėra aiškus, todėl turėjo būti nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti. Antra, teismo išvada dėl visiško atsiskaitymo su atsakovu nėra pakankamai pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį dėl 15 230,99 Eur skolos už atliktus statybos darbus atmetė, iš esmės argumentuodamas tuo, kad tai tik gynybinė ir prieštaringa atsakovo pozicija, o ieškovas atsakovui už darbą yra sumokėjęs 19 000 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo pozicija dėl skolos dydžio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli bei buvo prieštaringa, t. y. nors priešieškinys pareikštas 15 230,99 Eur sumai, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad skola už darbus yra tik virš 4000 Eur. Tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas priešieškinį atmesti. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, 19 000 Eur suma atsakovui buvo sumokėta ne tik už darbą, bet ir už jo pirktas statybines medžiagas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu tinkamai neištyrė ir neįvertino būtent už kokius konkrečiai darbus buvo atsiskaityta, kokia suma iš sumokėtų 19 000 Eur sudarė atlyginimas už darbą, o kokia statybinėms medžiagoms pirkti, todėl neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovas atsakovui sumokėjo visą sutarties kainą.

31. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju namo statybos darbai buvo vykdomi be statybos leidimo, ieškovas siekia įteisinti savavališką statybą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įteisinant savavališką statybą, statytojas privalo pateikti statinio projektą statybos užbaigimui, ką patvirtina ir paties ieškovo 2021 m. lapkričio 17 d. į bylą pateikti papildomi įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje reikšminga nustatyti pagal kokį projektą yra įteisinama savavališka statyba, t. y. jeigu savavališka statyba įteisinama pagal UAB „Jungtinės pajėgos“ 2006 metais parengtą projektą, ar atliktos jo korektūros, ir jei atliktos, kokios, ar įteisinimui pateiktas kitas statinio projektos, kokie projekto sprendiniai. Nesant byloje šių duomenų, nėra galimybės nustatyti ar ieškovo nurodomos būsimos išlaidos darbų trūkumams šalinti yra realios, t. y. ar ieškovas ateityje ketina šalinti UAB „Skena“ 2016 m. rugsėjo 5 d. statybinių darbų kokybės įvertinimo akte, kiek jie susiję su lokalinėje sąmatoje nurodytomis sąnaudomis, darbų trūkumus (pvz. ar sieks padidinti sienų aukštį, perdaryti stogą ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ar bus galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų (ar jie esminiai), ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą ir teisingumo, protingumo principus atitinkančią kainą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, susidarė situacija, jog ieškovas iš esmės visus atsakovo atliktus darbus įgytų neatlygintinai, nors pavyzdžiui dėl netinkamai sumūryto cokolio, blokelių jokių pretenzijų atsakovui nereiškia, t. y. neprašo atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidų. Be to, galima situacija, kad tokiu atveju ieškovui atsakovo sąskaitą būtų kompensuotas netgi naujų (neužsakytų pas atsakovą) darbų (pvz. didesnės apimties keraminių blokų sienų mūrijimas, mūrlotų gamyba ir montavimas; monolitinių gelžbetoninių sijų betonavimas, paduodant betoną kranu; medinių santvarų ir arkų, surinktų gamykloje, montavimas) apmokėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas dėl netinkamai atliktų statybos darbų išgyveno neigiamas emocijas (nerimą, stresą), patyrė nepatogumus, buvo sutrukdytas kitų planuotų darbų atlikimas, ieškovas negalėjo užbaigti namo statybos ir apsigyventi name, priteisė iš atsakovo ieškovui 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nekokybiškai atliko namo statybos darbus, dėl kurių ieškovas patyrė neigiamas emocijas, nepatogumus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad dėl netinkamo vartojimo rangos sutarties vykdymo ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, itin didelius nepatogumus, kitus neigiamus padarinius, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad namą ieškovas statė be statybos leidimo, įstatymo nustatyta tvarka yra konstatuota namo savavališka statyba, kuri bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovo vis dar nebuvo įteisinta, ieškovas su šeima iki šiol gyvena užsienyje, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis dėl atsakovo netinkamai atliktų statybos darbų negalėjo užbaigti namo statybos ir apsigyventi name. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (dėl neturtinės žalos) ir procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl skundžiamas sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

36. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

37. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas atsikirsdamas į ieškovo ieškinį dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, rėmėsi ne tik šioje nutartyje aptartu nesutikimu su nustatytu statybos darbų defektų faktu bei įrodinėjo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, bet ir tuo, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio bei vis dar nėra jam apmokėjęs už visus atliktus statybos darbus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šios nutarties 29 – 31 punktuose nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino, todėl konstituotina, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, ši bylos dalis liko neatskleista.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju būtų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų (surinkti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pan.), padaryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nešvertintų ginčo aspektų. Jeigu visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją – jie netektų galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir apmokėjimo atsakovui už atliktus darbus, ir, siekiant išsamiai įvertinti visas šalių nurodytas aplinkybes dėl ieškovo prašomų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio bei jų atlyginimo ir atsakovo nurodomos skolos už atliktus darbus pagrįstumą, šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes dėl ko ieškovui nepagrįstai priteisė 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokie materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai lėmė neteisingą šios dalies ginčo išsprendimą, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, o skundžiamas teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškinį šioje dalyje atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Apeliantas prašo prijungti pažymą apie ieškovo išvykimą iš Lietuvos 2012 m. sausio 18 d. ir V. Š. Ekspertinio tyrimo akto priedą, t. y. Lokalinę sąmatą. Pažymą apie deklaruotą ieškovo išvykimą iš Lietuvos apeliantas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo, be kita ko, ši pažymą neturi esminės reikšmės ginčui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nepagrindžia jokių naujų svarbių aplinkybių, juolab, kad ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija, kad jis nuo 2012 m. gyvena užsienyje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateikiamą įrodymą (CPK 314 straipsnis). Bylą dalyje dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl V. Š. Ekspertinio tyrimo akto priedo (Lokalinės sąmatos) priėmimo nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies, 2 ir 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo (pagal ieškovo ieškinį atsakovo V. T. atžvilgiu) ir apmokėjimo atsakovui už atliktus darbus (pagal atsakovo priešieškinį ieškovui) bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasAnita Sereikienė