Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl probacijos sąlygų pakeitimo A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirta bausmė – du metai laisvės atėmimo, pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir skirta A. K. subendrinta bausmė – du metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir skirta A. K. galutinė bausmė – trys metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio, 1 ir 2 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trims metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimu metu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per du metus po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiems R. K. ir R. Š. ne mažiau kaip po ½ šiuo nuosprendžiu jiems priteistos turtinės žalos, taip pat atlyginti 2019 m. gegužės 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu nukentėjusiems priteistą turtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 28 d., bausmės pabaiga 2022 m. gruodžio 28 d., baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2021 m. gruodžio 28 d.

Probacijos tarnybos atstovas teismo posėdyje palaikė teikimą, prašė jį tenkinti.

Prokuroras teismo posėdyje siūlė teikimą atmesti.

Nuteistasis teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Probacijos įstatymo 29 straipsnis numato, kad Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Teismas probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Taigi, Probacijos įstatymo 29 straipsnis numato konkrečią probacijos sąlygų keitimo tvarką, pagal kurią galima pakeisti teismo nuosprendžiu paskirtas pareigas kitomis. Šis pakeitimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams: kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 29 d. A. K. Probacijos tarnybai pateikė prašymą dėl išvykimo į komandiruotę nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 123, 124). Probacijos tarnyba šio prašymo nesprendė Probacijos įstatymo nustatyta tvarka (Probacijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir teikimu kreipėsi į teismą, prašydama paskirti nuteistajam įpareigojimą – dirbant UAB „A“ vykti į komandiruotes užsienio valstybėse iš anksto informuojant Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių apie numatomą išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir parvykimą iš užsienio, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (atsiskaitymas už probacijos sąlygų vykdymą turėtų būti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, atvykstant į probacijos tarnybą).

Iš pateikto teikimo turinio matyti, kad Probacijos tarnyba iš tiesų neprašo pakeisti teismo nuosprendžiu paskirtą pareigą kita pareiga, o prašo teismo nustatyti papildomą pareigą nuteistajam, kuri būtų jam privaloma kartu su kitomis teismo nuosprendžiu paskirtomis pareigomis.

Teismas pažymi, kad Probacijos įstatymo 29 straipsnis numato galimybę tik pakeisti teismo nuosprendžiu paskirtą pareigą kita, labiau tinkama (individualizuota) pareiga, o ne skirti papildomas pareigas nuteistajam, kas iš esmės reikštų nuteistojo padėties pasunkinimą. Probacijos įstatymas numato galimybę teismui Probacijos tarnybos teikimu skirti papildomas pareigas ar kitaip pasunkinti nuteistojo padėtį, tik esant Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytiems pagrindams, t.y. kai nuteistasis padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų. Probacijos tarnyba tokių aplinkybių teismui nenurodė ir teikimo Probacijos įstatymo 30 straipsnio pagrindu teismui neteikė. Priešingai – iš Probacijos tarnybos teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis A. K. 2020 m. sausio 9 d. buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis ir atsakomybe už įpareigojimų nevykdymą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog A. K. Probacijos tarnyboje lankosi jam nustatytu laiku, vykdo teismo skirtus įpareigojimus: dirba (b. l. 104), nustatytu laiku nuo 23 val. iki 6 val. būna namuose, tikrintas keturiasdešimt du kartus ir tik vieną kartą nerastas namuose (b. l. 66, 85, 98, 99), praneša tarnybai apie išvykimą už rajono ribų (b. l. 89), atlygino 2019 m. gegužės 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu priteistą nukentėjusiems turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (b. l. 110-114).

Nors Probacijos tarnyba teikimą teismui pateikė vadovaudamasi Probacijos įstatymo 29 straipsniu, tačiau teikime nenurodė aiškaus tokio prašymo pagrindo. Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovas paaiškino, kad iš esmės prašo teismo leidimo nuteistajam išvykti dirbti į komandiruotę, nustatant atsiskaitymo už probacijos sąlygų vykdymą tvarką.

Prokuroras teismo posėdžio metu nesutiko su teikimo tenkinimu, nurodydamas, kad byloje nėra pateikta pagrįstų duomenų ir argumentų, kad nuteistasis į Olandiją ketina vykti būtent darbo reikalais, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dirba jo motinos įkurtoje įmonėje (šią aplinkybę patvirtino nuteistasis).

Probacijos tarnybos atstovo teigimu, tokį prašymą teikė tuo pagrindu, kad ši papildoma pareiga darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus, kadangi papildomai užsidirbdamas nuteistasis greičiau atlygins iš jo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam, tačiau šio teiginio nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismas nustatė, kad nuteistasis dirba toje pačioje įmonėje, kaip ir nuosprendžio priėmimo metu, taigi jo darbo užmokestis yra stabilus. Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad papildomo uždarbio galimybė komandiruotėje bus, tačiau ji nėra aptarta darbo sutartyje ar kituose dokumentuose.

Teismas nustatė, kad A. K. 2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirtos dvi pareigos: įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimu metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Atsižvelgiant į šių įpareigojimų turinį, teismas nenustatė, kad teismo nuosprendžiu paskirtos pareigos draustų nuteistajam vykdant darbo funkcijas (vykstant į komandiruotes) nebūti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Todėl Probacijos tarnybos teiginys, kad šiuo atveju reikalingas teismo leidimas nuteistajam išvykti į komandiruotę, nėra pagrįstas. Priešingu aiškinimu būtų užkertamas kelias nuteistajam laikytis teismo paskirto įpareigojimo dirbti, nepasiekiamas probacijos tikslas užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) bei paneigiami probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas), bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo principai (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad teikime suformuluotas prašymas paskirti nuteistajam įpareigojimą dirbant vykti į komandiruotes negali būti tenkintas ir dėl to, kad toks įpareigojimas viršytų teismo diskrecijos teisę spręsti dėl nuteistojo darbo sąlygų (pareigų) konkrečioje darbovietėje.

Teismas pažymi, kad įstatymu probacijos tarnybai suteikta prerogatyva, kontroliuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, sudaryti individualų probuojamojo priežiūros planą. Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad probuojamasis privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 punktas įpareigoja probuojamąjį pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta probuotojų teisė tikrinti, kaip probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, 18 straipsnio 1 dalies pagrindu probuotojui numatyta galimybė sudaryti individualių probuojamojo priežiūros planą. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Taigi, Probacijos tarnyba, kuri privalo prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus (o jei jų nevykdo – imtis atitinkamų priemonių), pagal jam paskirtus teismo įpareigojimus turi pakankamai priemonių kontroliuoti nuteistojo elgesį bei prižiūrėti kaip jis vykdo teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Taip pat, Probacijos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka (esant tam pagrindui), turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečios probacijos sąlygos keitimo kita.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad teikimo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl probacijos sąlygų pakeitimo A. K. atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.