- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-127-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10371-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko), Nijolės Matuzevičienės ir Virginijos Žindulienės,
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. ir jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, S. R. pripažintas ribotai pakaltinamu ir nutarta atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą; S. R. skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje; S. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. R. 2020 m. kovo 10 d., apie 20.00 val., kieme, prie namo, adresu - (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, tyčia kumščiais suduodamas V. K. į galvą - veidą, po ko V. K. nugriuvus, spirdamas V. K. į galvą - veidą – iš viso suduodamas V. K. ne mažiau kaip 10 smūgių, tuo padarė masyvias daugybines poodines galvos - veido bei kitų kūno sričių kraujosruvas, nosies odos nubrozdinimą, daugybinius veido kaulų lūžius - nosikaulių, akytkaulio, abiejų skruostikaulių, viršutinio žandikaulio ančių sienelių, kairės pusės V, VI šonkaulių lūžius, dešinės čiurnos šoninės kulkšnies lūžį, ir tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą.
2. Be to, S. R. 2020 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, alkūne išdauždamas gyvenamojo namo lango stiklą, kurio vertė 10 eurų, ir patekdamas į V. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), įsibrovė į namo virtuvę, iš kurios slapta pagrobė svetimą, V. K. priklausantį, turtą: maisto produktus - rūkytą lašišą, kurios vertė 8 eurai, du vienetus rūkytos dešros, kurių bendra vertė 9 eurai, vieną kepalą duonos, kurio vertė 1,5 euro, vieną indelį grietinės, kurios vertė 1,5 euro, iš viso V. K. padarydamas 30 eurų dydžio turtinę žalą.
3. Be to, S. R. 2020 m. kovo 11 d., nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išimdamas prieangio durų lango stiklą ir išdauždamas virtuvės durų lango stiklą, kurių bendra vertė 15 eurų, ir patekdamas į D. V. priklausantį namą, adresu - (duomenys neskelbtini), įsibrovė į patalpą, iš kurios slapta pagrobė svetimą, D. V. priklausantį, turtą: 5 litrų talpos katilą, kurio vertė 19 eurų, 2 kg rūkytų lašinių, kurių vertė 14 eurų, dvi pakuotes cukraus, kurių bendra vertė 2 eurai, iš viso D. V. padarydamas 50 eurų dydžio turtinę žalą.
4. Be to, S. R. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 19 d., 18 val., iki 2020 m. balandžio 21 d., 9.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, metaliniu strypu nulauždamas pakabinamą durų spyną ir patekdamas į R. K. priklausantį klėtį, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), įsibrovė į patalpą, iš kurios slapta pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, turtą: kastuvą „Fiskars“, kurio vertė 30 eurų, kirvį „Fiskars“, kurio vertė 48 eurai, pjūklą „Fiskars“, kurio vertė 38 eurai, virtuvinį peilį, kurio vertė 10 eurų, reples, kurių vertė 5 eurai, 3 rulonus plastikinių vejos apvadų, kurių bendra vertė 10 eurų, ne mažiau kaip 29 vienetus 19 cm ilgio vinių, kurios bevertės, ne mažiau kaip 219 vienetų 10 cm ilgio vinių, kurios bevertės, ne mažiau kaip 217 vienetų vinių, kurios bevertės, ne mažiau kaip vieną 10 cm ilgio medvaržtį, kuris bevertis, vieną metalinį 17,5 cm ilgio galąstuvą, kuris bevertis, taip pat toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš kito nerakinamo pagalbinio pastato, esančio tuo pačiu adresu, priklausančio R. K., pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, turtą: keturis 0,8 litro talpos stiklainius konservuotų uogienių, kurių bendra vertė 4 eurai, 20 vienetų kiaušinių, kurių bendra vertė 3 eurai, pomidorų padažo ir majonezo indelius, kurių vertė 1 euras, iš viso pagrobė R. K. priklausančio turto už 149 Eur sumą.
5. Be to, S. R. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d., 19.30 val., iki 2020 m. balandžio 22 d., 10.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, metaliniu strypu išlauždamas namo priešgaisrines katilinės duris, kurių vertė 235 eurai, sugadindamas vitrinines duris, kurių vertė 800 eurų, bei terasos duris, kurių vertė 600 eurų, ir patekdamas į A. S. priklausantį namą, adresu - (duomenys neskelbtini), įsibrovė į patalpą, iš kurios slapta pagrobė svetimą, A. S. priklausantį, turtą - 4 maišelius po 1,5 kg kiaulienos faršo, kurio vertė 24 eurai (vieneto vertė 6 eurai), iš viso A. S. padarydamas 1659 eurų turtinę žalą.
6. Be to, S. R. 2020 m. balandžio 28 d., 1.42 val., turėdamas tikslą įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės patalpas, esančias adresu - (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobti maisto produktų, metaliniu strypu sudaužė parduotuvės signalizacijos įrenginį, kurio vertė 13,99 Eur, ir tokiu būdu siekdamas įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą - maisto produktus, tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė parduotuvės patalpose įrengta signalizacijos sistema, ir tokiu būdu padarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 13,99 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
7. 2021 m. sausio 11 d. asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriame nurodo, kad nesutinka su Telšių apylinkė teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi. Teigia, kad jis nėra alkoholikas, dirba ūkiškus darbus, turi gyvenamąją vietą. Jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, tačiau grįžęs iš ten jis buvo stipriai paveiktas vaistų. Mano, kad toje ligoninėje ligonių negydo, o sugadina jiems sveikatą. Jis nepagydomai serga nuo gimimo ir jau tris kartus yra buvęs (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, bet jo neišgydė, ten sveikata dar pablogėjo, šiuo metu sveikata jis nesiskundžia. S. R. tvirtinimu, jo atmintis ir mąstymas geri. Jis nusikalstamas veikas padarė būdamas blaivus, labai galisi nusikaltęs, pasižada daugiau nevartot alkoholio, apgalvojo savo elgesį.
8. 2021 m. sausio 19 d. pateiktu apeliaciniu skundu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Apeliaciniame skunde S. R. nurodo, kad teismas, skirdamas jam priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, neatsižvelgė į tai, kad jis palaiko glaudžius ryšius su seserimi, kuri žadėjo jį priimti gyventi pas save, rūpintis juo, prižiūrėti, kad jis vartotų gydytojų skirtus vaistus. Taip pat jis palaiko artimą ryšį su savo sūnumi, susirašinėja laiškais. Ryšys su sūnumi jam suteikia motyvacijos gydytis ir daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Jis savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pripažino, nuoširdžiai gailisi. Jis gauna socialinę pašalpą ir turi lėšų pragyvenimui. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nėra jokios priežasties jam taikyti priverstinį gydymą ir patalpinti į stacionarinio stebėjimo specializuotą psichiatrijos ligoninę (VšĮ „(duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė“). S. R. nuomone, jis, būdamas šeimos aplinkoje, galėtų gydytis ambulatoriškai ir vartoti jam paskirtus vaistus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. ir jo gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašė tenkinti S. R. apeliacinį skundą, pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir S. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, prokurorė Gitana Mačiulienė prašė asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos naudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
12. Apeliaciniu skundu neginčijama, kad S. R., būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi S. R. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
13. Priverčiamosios medicinos priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.
14. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (paskyrimas) priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (BK 98 straipsnis).
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo S. R. klausimą, atsižvelgė į 2020 m. birželio 17 d. - liepos 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės aktą (4 t., b. l. 72-75) ir vieno iš šį ekspertizės aktą surašiusio eksperto teismo psichiatro D. T. duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertino S. R. padarytų veikų pobūdį ir padarė išvadą, kad S. R. skirtina ekspertizės akte rekomenduojama taikyti priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Teisėjų kolegijos vertinimu, remdamasis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, kad S. R. nustatytas lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio sutrikimu (silpnaprotystė) F70.1 ir priklausomybės alkoholiui sindromas F10.2., jis situacijose nereikalaujančiose abstraktaus mąstymo, jo patirties ribose, turi galimybę suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. psichikos sutrikimu nesirgo, jam nuo vaikystės diagnozuotas protinis atsilikimas, susiformavusi priklausomybė alkoholiui, dėl sutrikusių impulsų kontrolės, primityvių emocijų, nesugebėjimo numatyti savo veiksmų atokesnių pasekmių jis negalėjo visiškai suprasti savo elgesio ir negalėjo visiškai jų valdyti, ir eksperto paaiškinimais, kad S. R. savo elgesiui ir jam inkriminuotų veikų atžvilgiu nekritiškas, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas S. R. taip pat buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, tačiau ambulatorinio stebėjimo sąlygomis medikamentinis gydymas nebuvo efektyvus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad S. R. yra būtina skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka S. R. diagnozuotų psichikos sutrikimų sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. S. R. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11 ir 44 straipsnių nuostatų.
17. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai – tai, kad jis dirba ūkiškus darbus, turi gyvenamąją vietą, kad jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, tačiau ten jo neišgydė, grįžęs iš ten jis buvo stipriai paveiktas vaistų, kad, pasižada daugiau nevartot alkoholio, apgalvojo savo elgesį, kad jis palaiko glaudžius ryšius su seserimi, kuri žadėjo jį priimti gyventi pas save, rūpintis juo, prižiūrėti, jog jis vartotų gydytojų skirtus vaistus, kad jis palaiko artimą ryšį su savo sūnumi, susirašinėja laiškais, kad jis savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pripažino, nuoširdžiai gailisi, kad jis gauna socialinę pašalpą ir turi lėšų pragyvenimui, – nepaneigia fakto, jog S. R. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas atliko būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje ir jam šiuo metu reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad BPK XXIX skyriuje įtvirtintos priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą reglamentuojančios normos S. R. atžvilgiu buvo pritaikytos tinkamai, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir priimdamas skundžiamą nutartį teismas laikėsi BPK 400, 401 straipsnio reikalavimų, išsprendė visus klausimus, kurie yra svarbūs priimant sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, todėl tenkinti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. apeliacinį skundą, keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Dėl to asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nutaria:
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. R. apeliacinį skundą atmesti.