- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-25-768/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10371-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. R. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. sausio 29 d. nutarties, kuria jam pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. sausio 29 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis S. R. buvo pratęstas.
Šalies argumentai
2. S. R. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. sausio 29 d. nutartį pakeisti ir VšĮ „Rokiškio psichiatrinės ligoninės“ teikimą tenkinti iš dalies – S. R. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės priežiūros sąlygomis.
2.1. S. R. skunde teigia, jog labai gailisi dėl alkoholio vartojimo, režimo pažeidimo bei mano, kad su juo pasilgta per griežtai. Žada, kad daugiau alkoholio nebevartos.
3. Prokuroro nuomone S. R. yra dar per anskti taikyti ambulatorinį stebėjimą ir gydmą, kadangi jo socialinis pavojingumas yra neišnykęs. Gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. sausio 29 d. nutartimi pagrįstai pratęsta S. R. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.
7. Vadovaudamasis 2025 m. gruodžio 19 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų Rokiškyje teisėjas padarė išvadą, kad S. R. psichikos būsena gerėjanti, bet dar nėra pakankamai stabili, be to, pakoregavus gydymą kol kas nepasiektas tinkamas efektas, silpna impulsų kontrolė.
8. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).
9. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų S. R. nepalankios medicininės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad S. R. psichiatrinėje ligoninėje gydomas nebe pirmą kartą, jo impulsų kontrolė silpna, gana dažnai provokuojasi pykčio proveržiai, užimtumo veiklų nelanko, jų atsisako, be to, ambulatorinis gydymas jam jau buvo taikomas ne vieną kartą, tačiau nesėkmingai, nes S. R. vartodavo alkoholį ir pažeidinėdavo režimą. Todėl dar kartą pabrėžtina, kad veikos pobūdis ir esama psichinė būsena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų išvadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl taikomo radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Aplinkybė, kad S. R. įsipareigoja nebevartoti alkoholio, kuomet turi priklausomybę nuo alkoholio, savaime neduoda pagrindo pripažinti, kad Panevėžio apylinkės teismo teisėjas priėmė nepagrįstą sprendimą.
10. Iš visumos byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog S. R. psichinė būsena iš tiesų keičiasi teigiama linkme. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. R. skyriaus vidaus tvarkos taisyklių laikosi, elgesys nekonfliktiškas, be agresijos, vyrauja įgimtai (duomenys neskelbtini) būdingi požymiai – konkretus mąstymas, nestabilus afektas, silpna impulsų kontrolė. Taip pat nurodyta, kad pacientas išlieka nekritiškas susirgimui ir nepakankamai kritiškas alkoholio vartojimui. Nors, kaip minėta, teismo posėdžių metu S. R. žadėjo daugiau alkoholio nebevartoti ir kritiškai vertino savo elgesį, esant priklausomybei nuo alkoholio ir pakankamai trumpam gydymo laikotarpiui, kuomet gydymo efektas dar nepasiektas, negalima be jokių abejonių daryti S. R. palankių išvadų, kuomet anksčiau ne vieną kartą taikytas ambulatorinis gydymas buvo neveiksmingas. Be kita ko, S. R. nuo 2001 m. yra įvykdęs ne vieną įstatymu uždraustą veiką, taip pat ir veikas, susijusias su smurto naudojimu, kuomet jam buvo taikomas ambulatorinis gydymas.
11. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, žemesnysis teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę S. R. sveikatos būklę vis dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - S. R. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2025 m. sausio 29 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.